Lietuvos istorijos datu konspektas

Lietuvos istorija. Chronologinė įvykių lentelė

Vėlyvasis paleolitas
X–VIII tūkst. pr. Kr. Apie X tūkst. pr. Kr. Lietuvos teritorijoje atsiranda pirmieji gyventojai
Mezolitas
VII–V tūkst. pr. Kr. Gentys įsikuria nuolatiniam gyvenimui Lietuvos teritorijoje
Neolitas
V–III tūkst. pr. Kr. III–II tūkst. pr. Kr. Naujų gyventojų – indoeuropiečių – atsiradimas Pabaltijyje
Žalvario amžius
II tūkst. pr. Kr.–I a.pr. Kr. VI–V a. pr. Kr. Formuojasi vakarų baltų gentys — prūsai. Jotvingiai, kuršiai
Geležies amžius
I a. pr. Kr. – XIII a. 98 m. Tacitas pirmą kartą pamini aisšių gentis
V a. formuojasi rytų baltų gentys
853 m. Kuršių karas su vikingais. Apuolės apgultis
1009 m. Lietuva pirmą kartą paaminima Kvedlingburgo analuose
1201 m. įkuriama Ryga
1202 m. įkurtas Kalavijuočių ordinas
1219 m. lietuvių kunigaikščių taikos sutartis su Voluine
1231 m. Kryžiuočių ordinas pradeda prūsų nukariavimą
Lietuvos karalius Mindaugas (1236–1263) 1236 m. Saulės mūšis
1236 m. Mindaugas minimas kaip visos Lietuvos valdovas
1237 m. Kalavijuočių ordinas prijungiamas prie Kryžiuočių ir virsta Livonijos ordinu
1251 m. Mindaugo krikštas
1253 m. Mindaugo karūnacija
1260 m. Durbės mūšis
1260–1274 m. Didysis prūsų sukilimas, vadovaujamas Herkaus Manto
LDK didysis kunigaikštis Treniota (1263–1264)
LDK didysis kunigaikštis Vaišelga (1264–1267)
LDK didysis kunigaikštis Švarnas (1267–1269)
LDK didysis kunigaikštis Traidenis (1269–1282) 1273 m. Livonijos ordinas pasistato Daugpilio pilį
1281–1313 m. Daugpilis tampa valdomas lietuvių
(1282–1295) Valdovų vardai nėra visiškai aiškūs 1283 m.. Kryžiuočių ordinas priartėjo prie Nemuno ir pradėjo Lietuvos puolimą
1283 m. sūduvių (jotvingių) žemės galutinai pasidalijamos tarp Lietuvos ir Livonijos ordino
1291 m. Žemgala pasidalijama tarp Lietuvos ir Livonijos ordino

LDK didysis kunigaikštis Vytenis (1295–1316) 1297–1331 m. Lietuvos ir Rygos sąjunga prieš Livonijos ordiną
1313 m. pirmoji Kryžiuočių or

rdino pilis dešiniajame Nemuno krante (Skirsnemunė)
LDK didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341) 1323 m. pirmą kartą Gedimino laiškuose (rašyt. šaltin.) minimas Vilnius
1336 m. didvyriškas Pilėnų gynimas
1341 m. Gedimino bandymas krikštytis ir mirtis
LDK didysis kunigaikštis Jaunutis (1341–1345)
LDK didysis kunigaikštis Algirdas (1345–1377) 1348 m. Strėvos mūšis
7–8 deš. Ordinas intensyviausiai per visą karų su kryžiuočiais istoriją puola Lietuvą
1362 m. kryžiuočiai paima Kauno pilį
1362 m. mūšis prie ėlynųjų Vandenų
1368 m. ir 1370 m. Algirdo žygiai į Maskvą
1370 m. Rudavos mūšis

LDK didysis kunigaikštis Jogaila (1377–1382)
LDK didysis kunigaikštis
Kęstutis (1381–1382)
LDK didysis kunigaikštis
Jogaila (1382–1392) 1385 m. Krėvos unija
1387 m. Lietuvos krikštas
LDK didysis kunigaikštis
Vytautas (1392–1430) 1392 m. Astravo sutartis
1397 m. rašytiniuose šaltiniuose paminėta pirmoji mokykla
1398 m. Salyno taika tarp Kryžiuočių ordino ir Vytauto
1399 m. Vorsklos mūšis
1399 m. Jadvygos, Jogailos žmohos mirtis
1401 m. Vilniaus ir Radomo aktai
1405 m. Smolenskas prijungiamas prie Lietuvos
1410 m. Žalgirio mūšis
1411 m. Torūnės taika
1413 m. Horodlės unija
1413. Žemaitijos krikštas
1422 m. Melno taika
1429–1430 m. „Lietuvos didžiųjų kunigaikščių metraštis“
LDK didysis kuunigaikštis
Švitrigaila (1430–1432)
LDK didysis kunigaikštis
Žygimantas Kęstutaitis
(1432–1440) 1435 m. Pabaisko mūšis
LDK didysis kunigaikštis Kazimieras (1440–1492) 1446 m. „Trumpas Lietuvos metraščių sąvadas“
1447 m. privilegija Lietuvos bajorijai ir didikams
1447 m. Kazimieras karūnuojamas Lenkijos karaliumi
LDK didysis kunigaikštis Aleksandras (1492–1506) 1501 m. Melniko aktas
1501 m. Aleksandras karūnuojamas Lenkijos karaliumi
LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Senasis
(1506–1544) 1506 m. Žygimantas Senasis karūnuojamas Lenkijos karaliumi
1507–1537 m. Karas su Maskva
1514 m. Mūšis prie Oršos
3 deš. Lietuvoje pradeda sklisti Reformacija
1529 m. I Lietuvos statutas
1544 m. Žygimantas Augustas gauna iš tėvo teisę valdyti LDK
1547 m. pirmoji lietuviška knyga — M. Mažvydo „Katekizmas“
LDK didysis kunigaikštis Žygimantas Augustas
(1544–1572) 1547 m. Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės vestuvės
1548 m. Žy

ygimantas Augustas karūnuojamas Lenkijos karaliumi
1550 m. Barboros Radvilaitės karūnacija
1557 m. Lietuvoje pradėta valakų reforma
1558–1582 m. Livonijos karas
1564–1566 m. administracinės ir teisinės reformos
1566 m. II Lietuvos statutas
1569 m. jėzuitai atvyksta į Lietuvą
1570 m. Vilniuje įkuriama jėzuitų kolegija
1573 m. Varšuvos konfederacijos aktas dėl tolerancijos
LDK didysis kunigaikštis Henrikas Valua (1574–1574) 1574 m. Henriko artikulai, pakta conventa
LDK didysis kunigaikštis Steponas Batoras (1576–1586) 1579 m. Viniaus akademijos įkūrimas
1581 m. įkurtas Lietuvos vyriausiasis tribunolas
1582 m. Jam Zapolės paliaubos su Rusija
LDK didysis kunigaikštis Zigmantas Vaza (1587–1632) 1588 m. III Lietuvos statutas
1595 m. M. Daukšos „Katekizmas“
1596 m. bažnytinė Bresto unija
1599 m. M. Daukšos „Postilė“
1600–1611 m. karas su Švedija
1604–1606 m. Lžedimitras I valdo Maskvą
1605 m. Salaspilio mūšis, vadovaujamas J. K. Chodkevičiaus
1606–1607 m. Zebržydovskio rokošas
1609 m. Lžedimitro II žygis
1609–1618 m. karas su Rusija
1617–1629 m. karas su Švedija
1619 m. Deulino paliaubos su Rusija
1620 m. K. Sirvydo žodynas
1623 m. LDK žydų seimo įkūrimas
1629 m. Altmarko paliaubos su Švedija
LDK didysis kunigaikštis Vladislovas Vaza
(1632–1648) 1632–1634 m. karas su Rusija
1634 m. Polianovo taika su Rusija
1635 m. Karas su Švedija
1635 m. Štumsdorfo paliaubos su Švedija
1636 m. Smolensko vyskupystės įkūrimas
LDK didysis kunigaikštis Jonas Kazimieras Vaza
(1648–1668) 1648 m. kazokų sukilimas Ukrainoje
1650,1669 m. A. Vijūko–Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“
1652 m. liberum veto pirmąkart panaudota ATR seime
1653 m. D. Kleino gramatika
1654 m. Perejeslavlio sutartis tarp Rusijos ir Ukrainos
1654 –1667 m. karas su Rusija (su pertraukomis)
1655–1660 m. karas su Švedija
1655 m. Rusija okupuoja Vilnių
1655 m. Kėdainių sutartis
1656 m. badas, maras
1656 m. Nemėžio paliaubos su Rusija
1658 m. uždraudžiami arijonai
1660 m. B. Chilinskio Biblijos vertimas į lietuvių k.
1661 m. Vilnius išlaisvintas iš Rusijos okupacijos
1665–1666 m. Liubomirskio rokošas
1667 m. Andrusovo paliaubos su Ru
usija
LDK didysis kunigaikštis Mykolas Kaributas Vyšniovieckis (1669–1673) 1673 m. kas trečias ATR (Abiejų Tautų Respublika – Lenkija ir Lietuva) seimas šaukiamas LDK teritorijoje
1673 m. Chocimo mūšis su Turkija
LDK didysis kunigaikštis Jonas Sobieskis (1674–1696) 1678 m. LDK ir Lenkijos konfliktas dėl karo su Prūsija
1683 m. Vienos mūšis su Turkija
1686 m. amžinoji taika su Rusija
1693–1696 m. P. Bžostovskio ir K. Sapiegos konfliktas
LDK didysis kunigaikštis Augustas II Saksas
(1696–1704) 1697 m. coaequatio iurium priėmimas
1700 m. Valkininkų mūšis
1700–1709 m. Valkininkų konfederacija pasiskelbia LDK konfederacija
LDK didysis kunigaikštis Stanislovas Leščinskis
(1704–1710) 1704 m. Stanislovas Leščinskis Švedijos šalininkų išrenkamas valdovu
1706 m. Altranštato sutartimi Augustas II atsisako sosto
1708–1711 m. badas, maras
1709 m. Poltavos mūšis, Rusija sumuša Švediją
LDK didysis kunigaikštis Augustas II Saksas
(1710–1733) 1710 m. Augustas II su Rusijos pagalba grąžinamas į sostą
1717 m. Nebylusis seimas, Rusijos įtakos ATR vidaus gyvenime išaugimas
1721 m. Nyštadto taika tarp Rusijos ir Švedijos
1726 m. Vilniuje įkurta pirmoji pijorų mokykla
LDK didysis kunigaikštis Augustas III Saksas
(1733–1763) 1742 m. Collegium nobilium įkūrimas
XVIII a. I pusė K. Donelaičio „Metai“
LDK didysis kunigaikštis Stanislovas Augustas Poniatovskis (1764–1795) 1766 m. seimo reformos, liberum veto panaikinimas sprendžiant ekonominius klausimus
1767 m. Vilniaus ir Radomo konfederacijos prieš reformas
1768 m. reformų panaikinimas
1768 m. Baro konfederacija
1769 m. „Pavlovo respublikos“ įkūrimas, mėginimai naikinti baudžiavą
1772 m. I ATR užgrobimas (padalijimas)
1773 m. panaikintas Jėzuitų ordinas
1773 m. Edukacijos komisijos įkūrimas
1775 m. Nuolatinės tarybos įkūrimas
1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucija ir spalio mėn. Jos papildymas „Abiejų tautų savitarpio garantijos įstatymu“
1792 m. Targovicos konfederacija prieš reformas
1793 m. II ATR užgrobimas (padalijimas)
1794 m. sukilimas
1795 m. II
II ATR užgrobimas (padalijimas)

Carų valdžioje (1795–1914)
Rusijos carienė Jekaterina II — LDK žemių valdovė (1762–1796) 1795 03 22 iš Targovicos konfederacijos šalininkų sudaryta LDK delegacija prisiekia ištikimybę imperatorienei
1796 m. caro valdžia sukuria naują administracinę tvarką

Rusijos caras Pavlas I
(1796–1801) 1797 m. iš prijungtų LDK žemių sudaroma Lietuvos gubernija, pavaldi Pabaltijo generalgubernatoriui
1801 m. Lietuvos gubernija suskaidoma į Lietuvos Vilniaus ir Lietuvos Gardino gubernijas
Rusijos caras Aleksandras I
(1801–1825) 1803 m. Vilniaus imperatoriškojo universiteto ir Vilniaus švietimo apygardos įkūrimas
1807 m. Napoleonas, nugalėjęs Prūsiją, įsteigia Varšuvos kunigaikštystę, į kurią įeina ir Užnemunė
1811 m. M. K. Oginskio ir jo šalininkų LDK valstybingumo atkūrimo Rusijos sudėtyje projektas
1812 m. trumpas Napoleono valdymas Lietuvoje; veikia prancūzų kontroliuojama LDK laikinoji vyriausybė
1812–1822 m. Vilniuje ir kituose Lietuvos regionuose aktyviai veikia masonų ložės
1815 m. Vienos kongreso nutarimu sudaroma Lenkijos karalystė
1817 m. Vilniaus gubernijos seimelyje dauguma bajorų pasisako už baudžiavos panaikinimą
1822 m. uždraudžiama slaptųjų org–jų veikla
1822–1823 m. Vilniuje išspausdinami pirmieji A. Mickevičiaus kūriniai
1823–1824 m. represijos prieš Lietuvos švietimą; susekamos slaptosios studentų ir moksleivių org–jos
Rusijos caras Nikolajus I
(1825–1855) 1828 m. bandymas Vilniaus universitete įsteigti lietuvių kalbos katedrą
1830–1831 m. sukilimas prieš caro valdžią
1831 m. pab. Rusų pradų atkūrimo politikos taikymo pradžia
1832 m. uždaromas Vilniaus universitetas
1838 m. susekama S. Konarskio telkiama slapta org–ja
1839 m. pradedama įgyvendinti valstybinių valstiečių reforma
1840 m. panaikinamas III Lietuvos statuto veikimas
1840 m. uždaroma Vilniaus medicinos–chirurgijos akademija
1841–1842 m. valstybė perima bažnyčios žemes
1841 m. prie Žemaičių vyskupystės bažnyčių leidžiama steigti prad. mokyklas
1842–1844 m. Vilniaus Romos katalikų akademija perkeliama į Peterburgą
1843 m. iš 7 Vilniaus gubernijos apskričių sudaroma Kauno gubernija
1844 m. panaikinami kahalai, žydai integruojami į miestiečių luomą

1848 m. Vilniuje lietuvių kalba pasirodo M. Valančiaus istorinis veikalas „Žemaičių vyskupystė“
1850 m. Valančius tampa Žemaičių vyskupu; Bažnyčia pasuka lietuvių valstiečių link
1854 m. Nemune pasirodo pirmieji garlaiviai
1854 m. nutiesiama pirmoji telegrafo linija Lietuvoje

Rusijos caras Aleksandras II
(1855–1881) 1855–1861 m. politinio atšilimo metai
1855 m. pradeda veikti Vilniaus archeologijos komisija
1858 m. pradeda kurtis M. Valančiaus organizuojamos blaivybės draugijos
1861 m. baudžiavos panaikinimas
1863 m. sukilimas prieš caro valdžią
1863 m. pavasarį M. Muravjovas paskiriamas vyriausiuoju Šiaurės vakarų krašto viršininku
1864 m. caras patvirtina I. Kornilovo parengtą rusų pradų atkūrimo programą
1866–1867 m. Veiveriuose pradeda veikti pedagoginiai kursai (vėliau seminarija) Užnemunės pradžios mokyklų mokytojams ruošti
1897 m. sudaroma Suvalkų gubernija
1871–1876 m. nutiesiamas Liepojos–Romnų geležinkelis
1879–1923 m. Mažojoje Lietuvoje veikia mokslinė Lietuvių literatūros draugija
Rusijos caras Aleksandras III
(18–1894) 1883–1886 m. pirmasis lietuviškas laikraštis „Aušra“
1885–1914 m. Tilžėje veikia kultūros draugija „Birutė“
1893 m. Kražių skerdynės
Rusijos caras Nikolajus II
(1894–1915) 1896 m. įkuriama Lietuvos socialdemokratų partija]
1889–1905 m. leidžiamas „Varpas“
1899 m. Palangoje suvaidinamas pirmasis viešas lietuviškas spektaklis
1902 m. įkuriama Lietuvos demokratų partija
1904 m. pradeda eiti pirmasis legalus dienraštis „Vilniaus žinios“
1904 m. panaikinamas lietuvių spaudos draudimas
1905 m. Rusijoje prasideda demokratinė revoliucija; Lietuvos miestuose vyksta politiniai streikai
1905 12 04 – 05 Vilniuje įvyksta Lietuvių suvažiavimas; Lietuvos kaime prasideda tautinė revoliucija
1905–1906 m. įsteigiamos katalikiškos švietimo draugijos „Saulė“, „Židinys“, „Šviesa“
1906 m. caro valdžia karinėmis priemonėmis atkuria „tvarką“ Lietuvos kaime
1906 m. I Rusijos valstybės dūma
1906 m. pradedama valstiečius skirstyti į vienkiemius
1907 m. Vilniuje atidaroma pirmoji lietuvių dailės paroda
1907 03 05–06 15 posėdžiauja II valstybės dūma
1907 11 14 – 1912 III Rusijos valstybės dūma
1912 m. IV Rusijos valstybės dūma
Pirmasis pasaulinis karas, Vokietijos okupacija
(1914 08 01 – 1918) 1917 09 18–22 Vilniaus konferencija išrenka Lietuvos Tarybą
19 12 11 Lietuvos Tarybos aktu paskelbtas su Vokietija susietos Lietuvos valstybės atkūrimas
1918 02 16 priimtas Lietuvos valstybės Nepriklausomybės aktas
1918 m. nominalus Lietuvos karalius Mindaugas II, Lietuvos Valstybės Tarybos pirmininkas — A. Smetona, pirmasis Ministras pirmininkas — A. Voldemaras
1918 11 02 priimta I Laikinoji kinstitucija
1918 12 29 M. Sleževičiaus vyriausybė paskelbė atsišaukimą į savanorius
Lietuvos prezidentas Antanas Smetona (1919–1920) 1919–1920 m. Nepriklausomybės karai su bolševikais, bermontininkais ir lenkais
Lietuvos prezidentas (iki 1922 — laikinasis) Antanas Stulginskis (1920–1926) 1920 m. balandis–1922 m. spalis. Steigiamasis seimas
1920 07 12 taikos sutartis su Rusija
1920 10 07 pasirašyta ir sulaužyta Suvalkų sutartis su Lenkija, Lietuva neteko Vilniaus
1922 08 01 pirmoji demokratinė konstitucija
1922 m. lapkritis–0923 gegužė I–asis Seimas

1922 m. pradėtos finansų ir žemės reformos
1923 01 09 prasidėjo Klaipėdos sukilimas
1923 m. gegužė–1926 m. gegužė II–asis Seimas, krikdemų vadovavimo laikot.
Lietuvos prezidentas Kazys Grinius (1926) 1926 m. gegužė–gruodis III–asis Seimas, liaudininkų vadovavimo laikotarpis 1926 12 17 karinis tautininkų perversmas
Autoritarinė prezidento A. Smetonos diktatūra
(1926 12–1940 06) 1934 m. nepavykę voldemarininkų pučai
1936 m. išrinktas tautininkų seimas
1938 m. priimta Konstitucija, įtvirtinusi A. Smetonos režimą
1938 03 17 Lenkijos ultimatumas
1939 03 22 Vokietija užima Klaipėdą
1939 10 10 sutartis su SSRS atiduoda Vilnių Lietuvai ir įveda karines SSRS įgulas į Lietuvą
1940 06 15 pateikusi ultimatumą SSRS okupuoja Lietuvą
SSRS okupacija (0941–1941), prie SSKP prijungtos LKP I sekretorius Antanas Sniečkus (1940–1974) 1940 07 21 komunistinis Liaudies seimas paskelbia LSSR sukūrimą ir inkorporuoja Lietuvą į SSRS
1941 06 14–18 pirmieji masiniai trėmimai
Antrasis pasaulinis karas, vokiškoji okupacija
(1941–1944) 1941 06 22 Vokietija pradeda karą su SSRS
1941 06 23 LAFo sukilėliai Kaune paskelbė nepriklausomybės atkūrimą
1941 08 05 Laikinoji J. Brazaičio–Ambrazevičiaus vyriausybė dėl vokiečių spaudimo nutraukia savo veiklą
1941–1944 m. masinio Lietuvos tautinių bendrijų naikinimo metas
1944 m. pavasarį sudaryta ir išvaikyta Vietinė rinktinė kovai su antrąja sovietų okupacija
SSRS okupacija (1945–1992), SSKP CK sekretorius Josifas Stalinas
(1922–1953) 1945 m. sausis SSRS okupacija
LKP pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus (1945–1974)
1944–1953 m. organizuotas partizaninis karas Lietuvoje
SSKP CK generalinis sekretorius Nikita Chruščiovas (1953–1964) 1949–1953 m. masinė kolektyvizacija
1953 m. naudojantis SSRS politiniu nestabilumu, Lietuvoje įtvirtinama lietuviška administracija
1955–1957 m. masiniai Vėlinių neramumai
1957–1962 m. LŪT veikimo metas – Lietuvos ekonomika patenka LKP vadovybės žinion
SSKP CK generalinis skretorius Leonidas Brežnevas (1964–1982) 1964–1983 m. taikaus katalikų priešinimosi kovingam ateizmui laikotarpis
1972 m. gegužė R. Kalantos susideginimas ir masiniai neramumai Kaune
1972 m. pasirodo pirmieji „Letuvos katalikų bažnyčios kronikos“ numeriai
LKP pirmasis sekretorius Petras Griškevičius (1974–1987)
1976 m. įkuriama Lietuvos Helsinkio grupė — disidentinio judėjimo pakilimas
SSKP CK generalinis skretorius Jurijus Andropovas (1982–1984) LKP pirmasis sekretorius Ringaudas Songaila (1987–1988)
SSKP CK generalinis skretorius Konstantinas Černenka (1984–1985)
SSKP CK generalinis skretorius Michailas Gorbačiovas (1985–1991)
SSRS prezidentas Michailas Gorbačiovas (1991–1992) 1988 06 03 sukuriama Sąjūdžio iniciatyvinė grupė
LKP pirmasis sekretorius Algirdas Brazauskas (1988)
Lietuvos Respublikos AT pirmininkas Vytautas Landsbergis (1990–1992) 1990 03 11 atkuriama Lietuvos nepriklausomybė
1991 01 13 LKP(SSKP) organizuoto perversmo bandymas
1991 m. rugpjūtį po nepavykusio perversmo Maskvoje Lietuvos nepriklausomybę pripažįsta tarptautinė bendrija

Lietuvos Respublikos prezidentas Algirdas Brazauskas (1993–1998) 1992 m. Rusijos armija palieka Lietuvą
Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus (1998–2003)
Lietuvos Respublikos prezidentas Rolandas Paksas (2003 02 26 –2004 04 06) 2004 03 29 Lietuva priimta į NATO
2004 04 06 R. Paksas atstatydintas apkaltos būdu

Lietuvos Respublikos laikinasis prezidentas Artūras Paulauskas (2004) 2004 05 01 Lietuva priimta į Europos Sąjungą
Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus (pageidautina)) (2004– 2004 06 13 I Rinkimai į europarlamentą; priešlaikiniai prezidento rinkimai

Leave a Comment