TRENIOTA (1263-1264)
Po Mindaugo mirties į valdovus pretendavo: ❑ Polocko kunigaikštis Tautvilas ❑ Kunigaikštis Treniota (Mindaugo artimiausias bendražygis) Jis Mindaugo pavestas rūpinosi žemaičių reikalais.Abu tiek Tautvilas tiek Treniota siekė valdžios. Tačiau Treniota veikėgreičiau, Jis Tautvilą nužudė.Atrodė jau Treniota galėjo netrukdomas valdyti Lietuvą, jo pagalbos lankoir 3m. su kryžiuočiais kovojantys prūsai (Didysis prūsų sukilimas). Bet jaupo pusmečio Mindaugo tarnų Treniota nužudytas.Jis buvo geras karvedys, nesutaikomas Livonijos ordino priešas (nes jisžemaitis).Mindaugas kitados jį iškėlė kaip sau reikalingą žmogų.
VAIŠELGA (1264-1267)
Mindaugas turėjo 4 sūnus: 1. Vaišelgą 2. Girstuką (nežinomas 3. Ruklį nužudyti kartu 4. Rupeikį su MindauguBuvo Naugardo kunigaikštis.Vidaus karo su Tautvila, Edivydu ir Vykintu, metu Vaišelga rėmė tėvą.Tačiau vėliau jis atsižadėjo pasaulietinės valdžios, priėmė stačiatikybę irtapo vienuoliu. (Dėl nesutarimų su tėvu ir pamote Morta).Po Mindaugo mirties ir po Treniotos nužudymo Vaišelga nusivelką vienuolioapdarą, atsisėda į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio sostą. Tačiau valdė 3m.Žymesniais įvykiais nepasižymėjo: ❑ susidorojo su Deltuvos ir Nalšios žemių gyventojais, kurie rėmė Treniotą ir Daumantą.Jis bandė tęsti tėvo pradėtą politiką. Stengėsi palaikyti gerus santykiussu krikščionimis, todėl leido vokiečiams nesutrukdomiems malšinti Didįjįprūsų sukilimą, įsitvirtinusį Livonijoje. Bet tuo užsitraukia sau nemalonę: ❑ į pagonišką Lietuvą vėl galėjo veržtis vokiečių riteriai.1267m. Vaišelga apsigyveno Laurentijaus vienuolyne, o Lietuvos valdžiąperleido svainiui ŠVARNUI 1267-1269m.1268m. Leonas, Vaišelgos sūnaus krikštatėvis, supykęs nužudo Vaišelgą.1269m. iš šalies Švarną išveja Traidenis.
TRAIDENIS (1269-1282)
❑ Buvo energingas ir veiklus Lietuvos valdovas, gera karvedys. ❑ Jis norėjo Livoniją prijungti prie Lietuvos. ❑ 1274m. karas tarp Traidenio ir Haličio kunigaikščio Leono (dėl keršto už savo brolio Švarno išvijimą): ▪ padėjo totoriai; ▪ žuvo 3 Traidenio broliai; ▪ Traidenis 1281m. paimtą Livonijos ordinui priklausančią Ersikės pilį jis išsikeitė į Daugpilį;Traidenis – baltų genčių vienytojas kovose su vokiečių riteriais.Jam pavyko prijungti prie Lietuvos dalį Kuršo, o svarbiausią, jis apgynėLietuvos valstybę.Nuo Traidenio(kova su vokiečių riteriais tapo pagrindiniu Lietuvos užsieniopolitikos uždaviniu.
Pirmieji gediminaičiai Lietuvos didž. kunigaikščio soste
➢ Po Traidenio neilgai valdė DOMANTAS. Jis žuvo 13a. mūšyje su rusais Tvėrės kunigaikštystėje. ➢ Lietuvos didž.kunig. tapo BUTIGEIDIS, Vytenio ir Gedimino dėdė. Jis buvo buvęs pirmasis gediminaičių dinastijos valdovas Lietuvos soste. Jis valdė kartu su broliu PUKUVERU-BUTVYDU (1285-1294).BUTIGEIDIS( rūpinosi AukštaitijaPUKUVERAS-BUTVYDAS( rūpinosi Žemaitija ➢ 1283m. prasidėjo nuolatiniai karo veiksmai tarp kryžiuočių ir lietuvių. Pagr. susirėmimo vieta – Žemaitija. ➢ Vokiečių riteriai užpuldavo netikėtai, lietuviai buvo nepasiruošę. Todėl Butigeidis ir P.Butvydas ėmėsi veiksmų : ▪ Per labai trumpą laiką pavertė pilis neprieinamomis tvirtovėmis (Įvedė jų apsaugą).1291m. vadovaujant Butigeidžiui buvo pastatyta VELIUONOS PILIS(Junigeidos).Broliu Butigeidžio ir Pukuvero-Butvydo valdymo metais : ➢ Lietuva sugebėjo atsispirti Kryžiuočių ordino puolimui; ➢ Išlaikė jėgų persvarą; ➢ Buvo pradėta gynybos sistemos pertvarka.
VYTENIS (1295-1316m.)
Pukvero-Butvydo sūnus VYTENIS. Jis Liet.didž.kunig. išbuvo 21metus.Svarbiausias jo valdymo laikų požymis- kovos su kryžiuočias.
1302;1305m. padegta Aukaimio, 1307m. Putvių tvirčiausios žemaičiu pilys.Tai žemaičių didžiūnų perėjusių į kryžiuočių pusę, veiksmai ir grasinimaiVyteniui.Vytenio veiksmai: ➢ Pastato pilį Kvėdarnos apylinkėse, remiamas brolio gedimino. ➢ Gediminas sutramdė priešiškai nusiteikusius žemaižius.Kovos dėl Žemaitijos ir kryžiuočių skverbimosi stabdymo: 1. 1298m. mūšis prie KARKUSOVytenis sudarė sąjungą su Ryga prieš Livonijos ordiną ir vykdydamassąjungininko pareigą 1298m. parsiuntė į Livoniją savo kariuomenę.Tais pačiais metais mūšyje prie Karkuso Livonijos ordino kariuomenėsumušta.REZULTATAI: – sumuštas Livonijos ordinas; – Rygoje lietuvių pastatyta pilis – kliūtis veržtis kryžiuočiams į Lietuvą. 2. 1311m. mūšis prie Voplaukio (kova su kalavijuočiais).1311m. Vytenio vadovaujamai rinktinei įsiveržus į Prūsiją, Kryžiuočiųordinas juos puolė tik po savaitės.REZULTATAI: – lietuviai pralaimėjo, bet nuostolių turėjo ir kryžiuočiai; – tarp Lietuvos ir Kryžiuočių ordino sudarytos paliaubos; – kryžiuočiai įsitikino, jos Vytenis – drąsus karys.Vytenis vykdė karybos reformą: – formuojami lietuvių rinktiniai būriai, kurių kariai buvo atleisti nuo kitų prievolių, bet ėjo karinę tarnybą. – Rezultatas: paaiškėjo, jog profesionalių karių kariuomenė pranašesnė už pašauktinę.Vytenio nuopelnai: ✓ Aktyvūs karo veiksmai neleido plėsti kryžiuočių valdoms; ✓ Kariaujant įgyta patirtis pravertė lietuviams. Vėliau kovoje dėl nepriklausomybės.
GEDIMINAS (1316-1341)
1316m. valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio. Gedimino valdoma Lietuva tapogalingiausia R.Europos valstybeJo taktika: ✓ Nemėgo kariauti, o valdė išmintinga politika(daugybę rusų žemių prijungė prie Lietuvos ne kardu, ne prievarta, o savo sūnų ir dukterų vedybomis: 1. Sutuokus sūnų Algirdą su vienturte Vitebsko kunigaikščio dukra GAVO VITEBSKĄ. 2. Kitam sūnui Liubartui vedus Valuinės kunigaikštytę, įgijo didelę dalį VALUINĖS. 3. Už Mozūrijos kunigaikščio Vaclovo išleido dukterį Elžbietą. Palaikė taikius ryšius su Mozūrija.Karo žygiams vadovauti Gediminas parsisiųsdavo savo sūnus ar kitusvaldininkus.Gediminui valdant LDK rusų žemių plotas buvo jau net keletą kartų didesnisuž pačių lietuvių.Jo laikais įsigalėjo nerašytas įstatymas: o Didž.kunigaikšč. sostą paveldi tas jo palikuonis, kuriam atitenka sostinė. Tai turėjo didelę reikšmę dinastijos susidarymui ir valdžios patvarumui.Dinastinės valdžios įsigalėjimas buvo svarbus: ✓ Sutvirtėjo didž.kunigaišč. valdžia; ✓ Aprimo feodalų tarpusavio kovos; ✓ Susidarė geresnės sąlygos žemdirbiams ir amatų raidai, prekybos ir miestų augimui;Sostinių raida:KERNAVĖ(Senieji TRAKAI(KAUNAS(VILNIUS (1323)
SANTYKIAIS SU POPIEŽIUMI IR V.EUROPA
Kryžiuočiai visur skelbė, kad lietuviai didžiausi krikščionių priešininkai.Tais gandais patikėjo Europos žmonės. Norėdamas įrodyti kad kryžiuočiaimeluoja, Gediminas rašė laiškus popiežiui.(1323m.nusiųstame laiške aiškino,kad jei ne grobuoniška kryžiuočių ordino politika, Lietuva būtų seniaiapsikrikštijus). Gedimino laiškai padėjo suprasti, kad lietuviai ne sukrikščionimis kovoja, o gina savo laisvę. Tai svarbiausias Gediminolaimėjimas.
BANDYMAS KRIKŠTYTIS
Jis būtų apsikrikštijęs 1323-1324m., bet šalies viduje nepasitenkinimas(suorganizavo kryžiuočiai). Kryžiuočiu ordinas po nepavykusio Lituvoskrikšto buvo priverstas, sudaryti su Lietuvą 4m. paliaubas (patvirtinopopiežius). Sąjungai sutvirtinti Gediminas išleido 1325m. dukterį Aldoną užLenkijos karaliaus Vladislovo sūnaus – Kazimiero. Sudaryta Lietuvos irLenkijos sąjunga prieš kryžiuočius.
1326m. bendras lietuvių ir lenkų žygis į Vokietijos imperatoriaus sūnausvaldos Brandenburge. Šis žygis sustiprino Lietuvos ir Lenkijos sąjunga.1329-1332m. Netrukus iširo ši sąjunga. 1337m. Vokietijos imperatorius leidoKryžiuočiams nukariauti visą Lietuvą. Lietuvai grėsė mirtinas pavojus.Reikėjo ieškoti politinių sprendimų.PILĖNŲ GYNYBA 1336m.
1336m. kryžiuočiai, padedami atvykusių V.Europos (Prancūzija, Austrija)riterių būrių, apsiautė PILĖNŲ TVIRTOVĘ. Gynėjams vadovavo Gedimino brolisMARGIRIS. Jėgos buvo nelygios, kryžiuočių stipresnės. Tvirtovę gynė visi–moterys, vyrai, paaugliai.Kryžiuočiai sukėlė gaisrą. Bet gynėjainepasidavė ir kiemo viduryje susikūrė didelį laužą, į kurį sumetė visa savoturtą. Kariai pradėjo žudyti visus, bet gynėjai nepasidavė, kas nebeturėjojėgų šoko į laužą. Paskutinis į laužą įšoko Margiris.
GEDIMINO MIRTIS
1340-1341m. Gediminas bandė krikštytis antrą kartą, bet saviškiai jįnunuodijo.
ALGIRDO 1345-1377m. IR KĘSTUČIO 1345-1382m. VALDYMAS
Po Gedimino mirties sostinė Vilnius bei didž.kunigaikšč. sostas atitekoJunučiui 1341-1345m. Ji Lietuvą valdė neilgai, vos keletą metų. Tuo laikupasmarkėjo kryžiuočių antpuoliai, reikėjo telkti lietuvių jėgas, o Jaunutistam netiko. Jam trūko gabumų deramai valstybės tvarkai palaikyti.Du vyresnieji Jaunučio broliai – ALGIRDAS ir KĘSTUTIS nutarė pašalinti jįiš sosto ir pasidalyti didž.kunikaiščio valdžią. ŠIS PERVERSMAS ĮVYKO1345m. Kęstutis ir Algirdas įvedė DIARCHŲ valdymą (valdo du).
BŪDINGI ALGIRDO IR KĘSTUČIO UŽSIENIO POLITIKOS BRUOŽAI
RUSŲ ŽEMIŲ JUNGIMAS PRIE LDK: ✓ Užemė žemes rytuose: ▪ Dalį Smolensko; ▪ Brianską; ▪ Ržerą; ▪ Motislavį; ▪ Seversko Naugarduką; ▪ Černigovą; ▪ Starodubą; ▪ Trubčevską. ✓ Pietuose kovojo su mongolais-totoriais(1363m. prieš Mėlynųjų Vandenų upės juos sumušė, prisijungė Mažają Podolę, didelę Volynės žemės dalį. ✓ Turėjo įtakos Naugardukui ir Pskovui:( rėmė Tvėrės valdovus prieš Maskvą. (3kartus puolė Maskvą: 1368m.,1370m.,1372m.. ✓ Į žygius ėjo Algirdas.
VOKIEČIŲ ORDINO AGRESIJOS ATRĖMIMAS: ✓ Ordinui pakeitus kariavimo taktiką (siekiant nedideliais, bet dažnais puolimais varginti lietuvius) nuolatinė kova vyko prie Nemuno krantų. ✓ 1345-1377m. kryžiuočiai surengė 70, o kalavijuočiai 30 žygių į Lietuvą. ✓ Lietuviai per šį laikotarpį surengė atsakomuosius žygius, 30 prieš kryžiuočius, 10 prieš kalavijuočius. Padėjo rusai ir baltarusiai. ✓ Daugiausia kovojęs Kęstutis 1361m. buvo patekęs į vokiečių nelaisvę (į marienburgo pilį). ✓ Kęstutis ir Algirdas žadėjo krikštytis, jeigu Ordinas grąžins žemes prie Baltijos jūros. ✓ Jų derybos su Čekijos karaliumi ir Vokietijos imperatoriumi dėl Lietuvos krikšto sulėtino kryžiuočių skverbimąsi į Lietuvą. ✓ Svarbiausi mūšiai: ▪ 1348m. Strėvos mūšis; ▪ 1362m. Kauno pilies išgriovimas; ▪ 1370m. mūšis prie Rūdavos.KĘSTUTIS: 1. Rūpinosi Vakarais ir santykiais su kryžiuočiais, mozūrais, lenkais. 2. valdė Trakus, Gardiną, Žemaitiją. 3. Tikslas – išlaikyti vakarų sienas. 4. Pirmas valdovas, su kuriuo ordinas pradėjo skaitytis kaip su lygiu.ALGIRDAS: 1. Rūpinosi Rytais ir santykiais su rusais ir totoriais. 2. Valdė LDK, sostinę Vilnių, Vilniaus kunigaikštystę ir Rusios kunigaikštystes(baltarusių ir ukrainiečių). 3. Tikslas – rusų žemių prijungimas.
Algirdas 1345-1377m.
Jo rytų politika skirstoma į 6 etapus: 1. 1342m., kai prasidėjo rusų žemių nukariavimas. Užvaldė PSKOVĄ ir POLOCKĄ. 2. 1346-1349m.: ( 1349m.Pskovas nutraukia ryšius su Lietuva. ( 1348m. Algirdas siuntė savo brolį Karijotą pas ordos chaną ir prašė totorių pagalbos prieš Maskvą. Maskvos kunigaikštis ir
chanas išdavė jam Algirdo pasiuntinius.(1349m. Algirdas susitaikė su Maskvos kunigaikščių ir išvadavo brolį Karijotą. 3. 1355-1359m. Algirdas pradeda kovą dėl SMOLENSKO. Jis apsupo šį miestą ir užėmė Brialą, Rževą, Brianską, Mstislavą. 4. 1362-1363m. Algirdas užima Ukrainą. Tai buvo didžiausias jo laimėjimas. Naudodamasis ilgomis vidaus kovomis Aukso ordoje, LDK pasisekė kelias pergales prieš mongolus-totorius. 1363m. LDK atėmė iš Fiodoro KIJEVĄ, todėl kilo Lietuvos karas su totoriais. 1363m. lietuviais surengė žygį š Podolę. Prie Mėlynųjų vandenų Algirdas sumušė totorius, LDK teritorija pasiekė Juodąją jūrą. 5. 14a. 7-as ir 8-as dešimt. Algirdas užvaldė ČERNIGOVO-SIEVERSKO žemę(atidavė broliui Kaributui). Atskiras rusų žemes dalijo giminaičiams. Algirdas siekė įsitvirtinti Okos aukštupio žemėse ir čia susirėmė su Maskvos kunigaikščiu. 6. 1368-1382m. Algirdas stojo į atvirą kovą su Maskvos kunig. Dimitrijumi Ivanovičiumi.Kova su Maskva
Algirdas siekė pasinaudoti dviejų pretendentų TVĖRĖS ir MASKVOS kova dėlrusų žemių. Tvėrės kunig. Michailas rengėsi susiremti su Maskva. TačiauDimitrijus, nelaukęs, kada jį užpuls, pats puolė Tvėrę, o Michailaspasitraukė į Lietuvą, kviesdamas Algirdą žygiuoti į Maskvą: ✓ 1368m. Algirdas su didele kariuomene išžygiavo į Maskvą. 1368.11.12. mūšis prie Trastnos upės. Rezultatas: (Maskvos sargybos pulkas sumuštas. (Algirdas paskutinis atvyko į Maskvą, ją apsupo ir įsakė miestą padegti. Algirdas siekė: 1. Paremti savo giminaitį (Tverės Michailą, jo žmonos brolis). 2. Sužinoti Maskvos jėgas. 3. Sunaikinti Maskvos resursus. ✓ 1370m. Michailas vėl įkalbėjo Algirdą žygiuoti į Maskvą. Pirmas susidūrimas – ties Nolokolamsku. Rezultatas: 1. Algirdui nepavyko paimti miesto ir jie atsitraukė. 2. 12.06. Lietuvos kariuomenei pavyko įsiveržti į Maskvą, bet buvo pasirašytos PALIAUBOS. ✓ 1372m. Michailas 3-ąjį kartą prikalbėjo Algirdą žygiuoti į Maskvą. Birželio-liepos mėn. Susijungę Tvėrės ir Lietuvos kariais sutiko Maskvos pulkus. Rezultatas: Po kelių dienų kariaunos išsiskyrė be mūšio. ŽYGIŲ Į MASKVĄ REIKŠMĖ: – Šie žygiai nepasiekė nei karinės, nei politinės persvaros.1377m. pavasarį Vilniuje pagoniškai sudeginti Algirdo palaikai (mirė).
Kęstutis 1345-1382m.
Paskutinis valdovas pagonis. Tauraus būdo-sumanęs pulti priešus, jiems taipranešdavo ir tikrai puldavo. Šventai laikydavosi sudarytos taikos. Gerbėnarsius ir kilnius riterius.Visą 14a. be paliovos niokodami Lietuvą kryžiuočiai siekė: – Užgrobti kuo daugiau lietuvių žemių; – Priversti Lietuvos valdovus daryti nuolaidų.Kęstutis vadovavo lietuvių kovai su vokiečių ordinais (feodalais).1348m. sausio mėn. STRĖVOS MŪŠIS Kryžiuočiai išsirengė į didelį žygį.. Su Kęstučio ir Algirdokariuomene jie susitiko vasario 2d. 30km nuo Trakų, prie Strėvosupelio.REZULTATAS: – Lietuviai pralaimėjo; – Žuvo du Gedimino sūnus Narimantas ir Manvydas.1362m. kryžiuočiai talkinami Anglijos, Vokietijos, Italijos ir Livonijosordino sugriovė svarbią lietuvių KAUNO PILĮ nemuno ir Neries santakoje. Įnelaisvę pateko Kęstučio sūnus Vaidotas.1370m. RŪDAVOS MŪŠIS Lietuvos kariuomenė surengė žygį į kryžiuočių žemes (prie Rūdavos,netoli Karaliaučiaus).Lietuviai pralaimėjo, nes kryžiuočiai apie rengiamąžygį žinoję iš anksto ir sutraukę dideles jėgas, sumušė lietuvių pulkus.REZULTATAS: – Pralaimėjo lietuviai; – Ir kryžiuočiai patyrę daug nuostolių (žuvo Ordino maršalas ir 3 komtūrai-pilių įgulų viršininkai); – Šios nesėkmės nesustabdė lietuvių atsakomųjų žygių į Prūsiją.
JogailaLietuvos didž.kunigaikštis 1377-1381m. 1382-1392m.Lenkijos karalius 1386-1434m.1377m. mirė Algirdas ir jo vietoje ėmė valdyti Jogaila būdamas 26metų. Į
valdymo reikalus kišosi jo motina rusė Tvėrės kunigaikštienė Julijona.Ieškoti sąjungos su krikščioniškomis šalimis Jogailą vertė: – Asmeninės ambicijos-norėjo būti krikščionių karaliumi. – Sunki lietuvos padėtis (kryžiuočių puldinėjimai, sustiprėjusios Maskvos kunigaikščio agresija).Prieš ogailą sukilo jo tikrasis brolis Andrius (dėl sosto).Sudarė sąjunga su totorių dranu Mamajumi ir su Riazanės kunigaikščiu Oleguprieš Maskvą.SLAPTOS JOGAILOS SUTARTYS SU ORDINU 1. 1380 05 31 – Dovydiškių sutartis – Pažadėjo neginti Kęstučio žemių, jei pultų kryžiuočiai. 2. 1382 10 31 – Dubysos sutartis – Trys sutartys: – pasižadėjo per 4 metus apsikrikštyti su visu kraštu; – Jogaila žadėjo kryžiuočiams padėti kovoti su jų priešais (karinė sąjunga); – Skaudžiausiai lietuviams : atidavė kryžiuočiams ŽEMAITIJĄ iki Dubysos upės.Per tą laiką, kol totoriai padedami Jogailos kariavo su maskviečiais(totoriai pralaimėjo), Kęstutis sužino apei slaptą Jogailos sutartį suKryžiuočiais (Dovydiškių).Kęstutis supykęs pašalino Jogailą ir išsiuntė iš Vilniaus valdyti tėvovaldų – Krėvos ir Vitebsko žemių. O pats Kęstutis bajorų akivaizdoje,pasiskelbė didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu 1381-1382m. Tęsė kovas sukryžiuočiais…Vos tik Kęstutis išvyko iš Vilniaus (pas Seversko Naugarduko kunig.Kaributą-Jogailos brolį), Jogaila su savo bendrininkais vėl užėmė Vilnių irtapo didž. Kunigaikščiu 1382-1392m.Kęstutis su sūnumi Vytautu surinko kariuomenę prieš Jogailą.Kęstučio(ir Vytauto) ir Jogailos (ir Skirgailos) kariuomenės sustojo tiesTrakais. Prasidėjo derybos. Vytautas ir Kęstutis nieko blogo nenujausdaminuvyko į Jogailos stovyklą. Ten abu suimti: VYTAUTAS- paliktas Vilniuje,bet vėliau atgabentas į Krėvos pilį, kur norėjo jį nužudyti. Betpasinaudodamas žmonos Onos patarimu persirengti tarnaite, pabėga. KĘSTUTIS– nugabentas į Krėvos pilį ir po 5 dienų nužudytas.1382m. DUBYSOS SUTARTISNeturėdamas nei tėvų žemės, nei kariuomenės, Vytautas prašo kryžiuočiųpagalbos. Iš kryžiuočiu Vytautas sulaukia pagalbos, nes: – Kryžiuočiai bijojo, kad Lietuva valdoma Jogailos per daug nesustiprėtų; – Vytautą manė panaudosią kaip įrankį priversti Jogailą laikytis Dubysos sutarties.Dubysos salos sutartis liko beverčiais pergamentais. Užuot rėmę neklaužadąJogailą, kryžiuočiai nutarė padėti Vytautui.Dabar jau kryžiuočiai su Vytautu ėjo prieš Jogailą.Nebepriversdamas Jogailos vykdyti Dubysos sutarčių, Kryžiuočių ordinaspareikalavo žemaičių iš Vytauto ir Šis juos jam užrašė KARALIAUČIUJE. 1384m. Vytautas perleido Ordinui žemesiki pat Nevėžio.1384m. taika tarp Jogailos ir Vytauto Vytautas įsitikinęs, jog geriau tapti Jogailos vasalu negukryžiuočių, kuriem terūpėjo atimti Žemaitiją, Vytautas nelauktai su savokariuomene puolė kryžiuočių pilis prie Nemuno, ir jas sudegino.SUTARTIESPADARINIAI: – Vytautas išvadavo Nemuno krantus nuo 3 kryžiuočių pilių, iš kurių jie veržėsi į Lietuvą; – Kryžiuočiai patyrė didelį pralaimėjimą. Jie neteko seniai užvaldytų Nemuno pakrančių.Vytautas sugrįžo į Lietuvą. Jogailą jam atidavė visas Kęstučio žemesišskyrus Trakus (Brastą ir Gardiną). Jogailai atsirado galimybių taptiLenkijos karaliumi.LENKIJOS IR LIETUVOS UNIJAKrėvos sutartis 1385m.
Jogaila ieškodamas sąjungos su krikščioniškomis šalimis ir norėdamasapkrikštyti Lietuvą, turėjo 3 galimybes: 1. Pasiduoti kryžiuočių valiai;
2. Vesti Maskvos kunig. Dimitrijaus dukterį Sofiją (priimti stačiatikių tikėjimą); 3. Vedus lenkų karalaitę Jadvygą, tapti Lenkijos karaliumi.Jogaila pasirinko ryšius su Lenkija, nes – nenorėjo būti vasalu Maskvos kunig., o troško būti karaliumi. – Stačiatikiai, pagonys kryžiuočių manymu, todėl Lietuva būtų nerangi kryžiuočių atžvilgiu; – Tapdamas stačiatikiu, Jogaila būtų sukėlęs priešišką lietuvių nusistatymą; – Jogailą suviliojo lenkų ponai, kurie jam pasiūlė Lenkijos Karalystės karūną.Lenkijai labiausiai tiko Jadvygai į vyrus Jogaila, todėl kad bijojo, jogtapdamas Vengrijos princo Vilhelmo žmona, taps Lenkija Vengrijosprovincija.1385m. 08.14.d. Krėvos pilyje Jogaila davė pažadą Jadvygos motinaiElžbietai vesti jos dukterį su tam tikromis SĄLYGOMIS:Priežastys: – Pagoniškoje Lietuvoje reikėjo įvesti krikščionybę, kad kryžiuočių ordinas neturėtų preteksto toliau niokoti kraštą. – Buvo svarbu sujungti Lenkijos ir LDK jėgas ir pasipriešinti kryžiuočiams bei totoriams. – Lenkija norėjo įsiviešpatauti LDK žemėse, labiausiai Podolėje ir Voluinėje, ir su Lietuvos pagalba susigrąžinti Haličo žemę, kurią užėmė vengrai. – Jungtis vertė abiejų šalių interesai; – Jogaila norėjo tapti Lenkijos karaliumi. – Lenkijai reikėjo valdovo.Sąlygos: – Kartu su savo broliais, Jogaila ir visa Lietuva priimsią krikščionybę; – Visi turtai – tiek Lenkijos tiek Lietuvos – trūkumams pašalinti; – Sumokėsiąs 200000 florinų už Vilhelmo sužadėtuvių sulaužymą; – Paleisiąs abiejų lyčių lenkų krikščionis – pasiuntinius ir karo belaisvius; – Atgausiąs teritorinius Lenkijos praradimus, grąžinsiąs užimtas Lenkijos karalystės dalis. – Savo Lietuvos ir Rusios žemes amžinai prijungsiąs prie Lenkijos karalystės.Reikšmė: – Lietuva tapo Lenkijos vasale; – Jogaila, gelbėdamas Lietuvą nuo fizinio sunaikinimo, negarantavo lietuvių tautos išlikimą; – Lenkijos padedama, Lietuva apsigynė nuo kryžiuočių; – Mūsų kraštas, priėmęs katalikybę, žengė lemiamą žingsnį Vakarų kultūros kryptimi, nepatirdamas jokių teritorinių nuostolių (išlaikydamas Žemaitiją). – Lietuva lenkėjo.Dvi skirtingos valstybės, kurios skyrėsi santvarka ir kultūra, negalėjogyventi bendrai. Ir po unijos jos gyveno atskirai. Lietuvos bajorai įKrėvos aktą žiūrėjo kaip į karinę sąjungą. Lietuva ir po unijos Lenkijailaikantis taikos ir neutralumo, viena kariavo su kryžiuočiais ir sudarinėjosu jais taikos sutartis.LIETUVOS KRIKŠTAS 1387m.
Didelę reikšmę turėjo krikšto proga Jogailos vardu paskelbti TRYS TEISINIAIDOKUMENTAI: 1. Jogailos privilegija Vilniaus vyskupui. Ja jis įsteigė bažnytinę žemėvaldą. Vyskupas – pranciškonas Andrius. 2. Lengvatos apsikrikštijusiems bajorams. Pripažintas jų turtas, kuris yra privati nuosavybė. 3. Privilegija skirta Vilniaus miestiečiams. Vilnius gavo Magdeburgo teises,t.y. galėjo įsivesti savivaldą (savą valdybą, atskiras nuo bajorų teismas).Šios privilegijos – teisinis pagrindas luomams susidaryti: – Katalikų dvasininkų; – Bajorų; – Miestiečių.Privilegijų negavo krikštijami Lietuvos valstiečiai. Taigi valstiečiųpadėtis tik pasunkėjo.Krikščionybės – valstybinės religijos – įvedimas Lietuvoje turėjo teigiamąreikšmę: ❑ Per mokyklą ir raštą krikščionybė platino Lietuvoje tai, kas buvo sukurta antikos ir viduramžių. ❑ Sudarė sąlygas tautų bendravimui, ji padėjo suartėti su katalikiškais kraštais. ❑ Lietuvą pripažino Europos šalys; ❑ Katalikiški Vakarų Europos kraštai ir pats popiežius jau viešai nerėmė vokiečių feodalų kovos su lietuviais; ❑ Katalikybę stiprino valstybę (Negreit Lietuvoje išnyko seni tikėjimai).
Neigiama reikšmė: ❑ Lenkų dvasininkai niekino lietuvių kalbą ir vertė lietuvius mokytis lenkiškai,. Prasidėjo mūsų krašto lenkinimas.Žemaičiai nepakrikštyti, nes jie priklausė ordinui.Vytautas 1392-1430m.
Tėvai Kęstutis ir Birutė.Po oficialaus Lietuvos krikšto 1387m. kryžiuočių tikslas buvo: ➢ Sužlugdyti uniją; ➢ Pasodinti į Lietuvos kunigaikščio vietą sau palankų kunigaikštį, kuris neremtų unijos; ➢ Prievarta krikštyti lietuvius, kurie esą netirki krikščionys.Tapus Jogailai Lenkijos karaliumi Lietuvą paskyrė valdyti broliuiSKIRGAILAI. Jis gavo ir Vytauto tėviškę Trakus.Jogailai neatidavė Vytautui Kęstučio sričių ir tėviškės Trakus, bet davėValuinę. Todėl Vytautas atvyko pas kryžiuočius prašyti pagalbos atgauti išJogailos Trakus. Už paslaugą Vytautas turi tapti vokiečių riterių vasalu,taip pat įkaitais duoti žmoną Oną, brolį Žygimantą su sūnum, seserįRingailą ir 100 bajorų.1390m. išleidęs dukterį Sofiją už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus I, įgijostiprų sąjungininką Rytuose ir tuo išgąsdino Jogailą.1390-1392m. iš Ritersverderio pilies Vytautas rengdavo žygius į Lietuvą,kur jį sutikdavo palankiai, nes lietuviai nepatenkinti lenkų kišimusi įvidaus reikalus.Vytautas atėmė iš Jogailos Merkinę, Gardiną ir Naugarduką. Visos žemėspalei Nemuną buvo Vytauto rankose.Jogaila matydamas, kad Lietuvos žmonės mielai jungiasi prie Vytauto,pasiryžo su juo susitaikyti ir grąžinti jam tėviškę ir visas Lietuvosžemes.1392m. ASTRAVOS SUTARTIS Tarp Vytauto ir Jogailos: ✓ Vytautas atgavo Trakus ir kitas tėvo žemes; ✓ Kaip Jogailos vietininkas (vasalas) ėmė valdyti Vilnių; ✓ Vytautas pažadėjo teikti Lenkijai pagalbą; ✓ Po Vytauto mirties LDK , išskyrus brolio Žygimanto valdas,atiduoti Lenkijos karaliui.Taip 1392m. Vytautas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jis sudeginoRitersverderio pilį ir grįžo į Lietuvą, nors kryžiuočiai buvo labai įniršę.Vytauto tikslas, padaryti Lietuvą stiprią, nepriklausomą nuo Lenkijos.Stengėsi stiprinti kunigaikščio valdžią ir centralizuoti valstybę.Sustiprėjo ekonomika.Bajorų luomo stiprėjimas: ▪ Jie paskirti aukšti pareigūnai; ▪ Vytautas valdė, remdamasis karine bajorų jėga; ▪ Jiems daugiau žemių už tolesnę karinę tarnybą; ▪ Užuot dalijęs pajamas, ėmė bajorams dalyti valstiečius, kurie tapdavo baudžiauninkais; ▪ Lietuvių bajorai ir didžiojo kunigaikščio klausantys kunigaikščiai sudarė Didžiojo kunigaikščio tarybą; ▪ Lietuviu bajorai padėjo Vytautui spręsti svarb. Valstybės reikalus; ▪ Bajorai – valstybės savarankiškumo gynėjai.1394m. paskutinis didesnis kryžiuočių žygis į Lietuvą, Jogailos atsiųstidaliniai padėjo atremti kryžiuočius.1398m. SALYNO SUTARTIS su kryžiuočiais. Užrašė jiems Žemaitiją ikiNevėžio. Kryžiuočiai pažadėjo nepulti Lietuvos ir padėti jai įsigalėtituometinėse rusų žemėse.1398m. ŽYGIS PRIŠ AUKSO ORDĄ. Įsiveržęs į Pietų Rusią Vytautas iš ten atsivedė totorių ir karaimų,įkurdino juos Lietuvoje. 1399m. VORSKLOS MŪŠIS Jungtinė lenkų, kryžiuočių ir lietuvių kariuomenė – prieš totorius.Lietuva ir sąjungininkai pralaimėjo.1400m. Vytautas sudarė taiką su Naugarduku ir vėliau nusistovėjo geriryšiai su Maskvos kunigaikštyste.1401m. VILNIAUS-RADOMO SUTARTIS tarp Vytauto ir Jogailos: – Vytautas pripažintas didž. Kunigaikščiu, bet iki mirties. – Po Vytauto mirties, Lietuva-Lenkijai. – Lenkų bajorai pasižymėjo, kad mirus Jogailai, karalius bus renkamas lietuviams žinant. – Buvo paskelbtas, Lietuvos savarankiškumas, bet tik iki Vytauto mirties.1401m. ŽEMAIČIŲ SUKILIMAS Žemaičiai išvijo kryžiuočių pareigūnus ir susijungė su visa Lietuva.
1404m. RACIONŽO TAIKOS SUTARTIS Vytautas – Ordinas Pasirašė LDK ir Lenkija su kryžiuočiais. Lietuviai: – Pažadėjo per metus atiduoti kryžiuočiams Žemaitiją ir vakarinę Sūduvą; Kryžiuočiai: – Pažadėjo neberemti Švitrigailos, bandžiusią užimti Lietuvos sostą, ir padėti Vytautui.1404m. Vytautas užėmė ir prisijungė SMOLENSKĄ (parama Žalgirio mūšiui).1406-1408m. Vytautas kariavo su Maskvos Didžiuoju kunigaikščiu dėl Pskovoir Naugarduko, tačiau sudaręs taikos sutartis su jais, užsitikrino Maskvoskunigaikščio paramą.1409m. žemaičių sukilimas prieš kryžiuočius, remiamas Vytauto.Kryžiuočiai išvyti iš Žemaitijos, o ši prijungta prie Lietuvos.Šis sukilimas PIRMASIS KARO SU KRYŽIUOČIAIS SIGNALAS.DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO UŽSIENIO POLITIKA|VAKARŲ |RYTŲ ||1398m. Salyno sutartis su |1398m. žygis prieš Aukso Ordą; ||kryžiuočiais (užrašė jiems |1399m. pralaimėtas Vorsklos ||Žemaitiją); |mūšis totoriams; ||1404m. Racionžo taikos sutartis |1400m. taika su Naugardu; ||(pasirašė LDK ir Lenkija su |1404m. užimtas ir prijungtas ||kryžiuočiais-pažadėjo per metus |Smolenskas; ||atiduoti kryžiuočiams Žemaitiją |1406-1408m. karas su Maskvos ||ir vakarinę Sūduvą); |kunigaikštyste dėl Pskovo ir ||1409m. parėmė žemaičių sukilimą |Naugardo (sudaryta taika su ||prieš Ordiną; |jais). ||1410m. laimėjo Žalgirio mūšį; | ||1411m. Torunės taika su | ||kryžiuočiais (susigrąžinta | ||Žemaitija); | ||1422m. karas su kryžiuočiais ir | ||Melno taika (Lietuvai | ||patvirtinta Žemaitija, pajūris);| ||1429m. Lucko suvažiavimas ir | ||pasiūlymas Vytautui karūnuotis | ||karaliumi. | |
ŽALGIRIO MŪŠIS 1410 liepos 15d.
Tarp Lietuvos ir Lenkijos su kryžiuočiais.Strateginis karo žygio planas: – Sąjungininkų kariuomenė susitinka prie Vyslos, ties Červisnku; – Toliau-artimiausiu keliu į sostinę Marienburgą, pakeliui į ją sutriuškinus ordino kariuomenę.Mūšis įvyko ties TANENBURGO kaimu.EIGA: 1. Ties Tanenburgu, sąjungininkams pastoja kryžiuočiai kelią. 2. Kariuomenės išsirikiavo. 3. Puolimą pradeda kryžiuočiai (Valenrodo ataka). 4. Per 1val. Vytauto vadovaujama kariuomenė (išskyrus Smolenkso pulkus centre) pasitraukė. Tai MANEVRAS tariamas pasitraukimas, kuriuo Vytautas siekė suardyti Ordino kariuomenę ir išsklaidytas vėl užpulti. 5. Prieš Žalgirio mūšį Vytautas rikiavo Lietuvos pulkus “pagal seną tėvų paprotį”. 6. Likusi mūšyje lenkų kariuomenė tęsė kovą. 7. Į kovos lauką sugrįžo kryžiuočiai, persekioję atsitraukiančią Lietuvos kariuomenę. 8. Į kautynes magistras parsiunčia 16 pulkų. 9. Kryžiuočiai jau tikėję, kad laimėjo. 10. Tačiau grįžo Vytauto vadovaujami pulkai. 11. Kai nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti, yrančią kryžiuočių kariuomenė, jų eilės nebeatsilaikė. 12. Ordinas vissiškai sutriuškintas. Sąjungininkai laimėjo, nes jų valdovai veikė apdairiai ir sumaniai, greitai sutelkė kariuomenę. Jie rinkosi praktikos patikrintu kovos būdus. Žalgirio mūšio reikšmė: ▪ Žlugo Kryžiuočių ordino galybė, užkirstas jų veržimosį kelias į Rytus; ▪ Mūšis sustabdė beveik 200m. trukusį lietuvių tautos naikinimą; ▪ Lietuva ir Lenkija buvo pripažintos didž. Valstybėmis, jos įgijo pirmenybę prieš Ordiną Rytų Europoje; ▪ Išaugo Lietuvos autoritetas; ▪ Pagarbą, rimto politiko vardą pelnė Jogaila.
1411m. TORŪNĖS TAIKASąlygos: – Ordinas už išpirką atgavo sąjungininkų užimtas pilis, bet jam teko atsisakyti teisių į Žemaitiją (iki Vytauto ir Jogailos mirties); – Lenkija susigrąžino Dobrynę, o likusios pilys Kujavijoje liko pas kryžiuočius.Torūnės taika neilgam sulaikė kryžiuočius. Jie troško užvaldyti Žemaitiją.Lietuva reikalavo, kad kryžiuočiai grąžintų tebevaldomą Žemaitijos dalį –
Klaipėdą ir jos sritį. Abi šalys rengėsi karui. Kryžiuočiai stengėsisukiršinti Lietuva su Lenkija. Bet jie, norėdami parodyti jog geraisugyvena, pasirašo 1413m. HORODLĖS UNIJĄ . Susitarta: – Mirus Jogailai, be Vytauto žinios lenkai nerinks karaliaus. O mirus Vytautui, Jogaila turės teisę skirti Lietuvos valdovą. – Abi šalys pasižadėjo viena kitai padėti gintis nuo priešų ir kryžiuočių.Kad susitarimas būtų tvirtesnis lenkų bajorai suteikė lietuvių bajoramssavo herbus. Taip užmegzti abiejų valstybių didikų giminystės ryšiai.REIKŠMĖ: – Suteikė didesnę nepriklausomybę Lietuvai. Atsisakyta planų įjungti ją į Lenkijos karalystę. – Lenkijos ponai Lietuvą griovė kitu būdu.1414m.-1418m. Konstanco bažnytinis susirinkimas dėl Žemaitijos. Lenkija irLietuva – prieš Ordiną. Bylą laimėjo lietuviai su lenkais,Popiežius paėmė žemaičius į savo globą ir 1417m. atsiuntė atstovus steigtižemaičių vyskupijos. (Būstinė – Varniai, Žemaičių pirmasis vyskupas –Motiejus).1413m. ŽEMAIČIŲ KRIKŠTASVytautas pats aiškino žemaičiams naują tikėjimą. Kryžiuočiai nesiliovė ginčijęsi dėl Žemaitijos sienos.1422m. Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė įžengė į jųvaldomą teritoriją.Kryžiuočiai sutiko taikytis.KARŲ SU ORDINU PABAIGA.1422m. MELNO TAIKA tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino: 1. Lietuva amžiams atgavo Žemaitiją ir Sūduvą. 2. Ordinui liko Klaipėda. 3. Lietuva įgijo siaurą išėjimą tarp Palangos ir Šventosios. 4. Žemaitijos susigrąžinimas – baigėsi kruvini karai su kryžiuočiais. Prarasta paskutinė viltis susijungti Kryžiuočiams ir Livonijos ordinui.1429m. LUCKO SUVAŽIAVIMASSuvažiavimas įvyko Lietuvos pilyje Lucke, kur buvo sukviesti, politiniamsRytų Europos reikalams aptarti, visų Rytų Europos kunigaikščiai.Vytautas iškėlė savo vainikavimosi idėja. Su tuo nesutiko lenkų ponai.Vytautas ryžosi tapti Lietuvos karaliumi be lenkų ponų sutikimo. Paskyrėvainikavimosi dieną 1430.09.08. Lenkai tam sutrukdė. Jie užpuolė vokiečiųpasiuntinius ir atėmė jų vežamus vainikus.Susikrimtęs ir sirgdamas, jau senas 80m. Vytautas pakeliui iš Vilniaus įTrakus nukrito nuo žirgo ir smarkiai susitrenkė.1430.10.27d. Vytautas mirė Trakuose.VYTAUTO VALDYMO REIKŠMĖ: 1. Įvedė krašte griežtą tvarką; 2. Paliko turtingą, galingą ir didelę valstybę; 3. Padarė Lietuvą savarankiška valstybe; 4. Pašalino kryžiuočių pavojų; 5. Užmezgė tiesioginius santykius su Europos šalimis; 6. Atvėrė kelią į Lietuvą, Europos kultūrai.Jo valdoma Lietuva plytėjo nuo Baltijos šiaurėje iki Juodosios jūrospietuose.