LDK valdymo sistema

TRENIOTA (1263-1264)

Po Mindaugo mirties į valdovus pretendavo:

❑ Polocko kunigaikštis Tautvilas

❑ Kunigaikštis Treniota (Mindaugo artimiausias bendražygis) Jis

Mindaugo pavestas rūpinosi žemaičių reikalais.
Abu tiek Tautvilas tiek Treniota siekė valdžios. Tačiau Treniota veikė
greičiau, Jis Tautvilą nužudė.
Atrodė jau Treniota galėjo netrukdomas valdyti Lietuvą, jo pagalbos lanko
ir 3m. su kryžiuočiais kovojantys prūsai (Didysis prūsų sukilimas). Bet jau
po pusmečio Mindaugo tarnų Treniota nužudytas.
Jis buvo geras karvedys, nesutaikomas Livonijos ordino priešas (nes jis
žemaitis).
Mindaugas kitados jį iškėlė kaip sau reikalingą žmogų.

VAIŠELGA (1264-1267)

Mindaugas turėjo 4 sūnus:

1. Vaišelgą

2. Girstuką (nežinomas

3. Ruklį nužudyti kartu

4. Rupeikį su Mindaugu
Buvo Naugardo kunigaikštis.
Vidaus karo suu Tautvila, Edivydu ir Vykintu, metu Vaišelga rėmė tėvą.
Tačiau vėliau jis atsižadėjo pasaulietinės valdžios, priėmė stačiatikybę ir
tapo vienuoliu. (Dėl nesutarimų su tėvu ir pamote Morta).
Po Mindaugo mirties ir po Treniotos nužudymo Vaišelga nusivelką vienuolio
apdarą, atsisėda į Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio sostą. Tačiau valdė 3m.
Žymesniais įvykiais nepasižymėjo:

❑ susidorojo su Deltuvos ir Nalšios žemių gyventojais, kurie rėmė

Treniotą ir Daumantą.
Jis bandė tęsti tėvo pradėtą politiką. Stengėsi palaikyti gerus santykius
su krikščionimis, todėl leido vokiečiams nesutrukdomiems malšinti Didįjį
prūsų sukilimą, įsitvirtinusį Livonijoje. Bet tuo užsitraukia sau nemalonę:

❑ į pagonišką Lietuvą vėl gaalėjo veržtis vokiečių riteriai.
1267m. Vaišelga apsigyveno Laurentijaus vienuolyne, o Lietuvos valdžią
perleido svainiui ŠVARNUI 1267-1269m.
1268m. Leonas, Vaišelgos sūnaus krikštatėvis, supykęs nužudo Vaišelgą.
1269m. iš šalies Švarną išveja Traidenis.

TRAIDENIS (1269-1282)

❑ Buvo energingas ir veiklus Lietuvos valdovas, gera karvedys.

❑ Jis norėjo Livoniją prijungti prie Lietuvos.

❑ 1274m. karas ta

arp Traidenio ir Haličio kunigaikščio Leono (dėl keršto

už savo brolio Švarno išvijimą):

▪ padėjo totoriai;

▪ žuvo 3 Traidenio broliai;

▪ Traidenis 1281m. paimtą Livonijos ordinui priklausančią

Ersikės pilį jis išsikeitė į Daugpilį;
Traidenis – baltų genčių vienytojas kovose su vokiečių riteriais.
Jam pavyko prijungti prie Lietuvos dalį Kuršo, o svarbiausią, jis apgynė
Lietuvos valstybę.
Nuo Traidenio(kova su vokiečių riteriais tapo pagrindiniu Lietuvos užsienio
politikos uždaviniu.

Pirmieji gediminaičiai Lietuvos didž. kunigaikščio soste

➢ Po Traidenio neilgai valdė DOMANTAS. Jis žuvo 13a. mūšyje su rusais

Tvėrės kunigaikštystėje.

➢ Lietuvos didž.kunig. tapo BUTIGEIDIS, Vytenio ir Gedimino dėdė. Jis

buvo buvęs pirmasis gediminaičių dinastijos valdovas Lietuvos soste.

Jis valdė kartu su broliu PUKUVERU-BUTVYDU (1285-1294).
BUTIGEIDIS( rūpinosi Aukštaitija
PUKUVERAS-BUTVYDAS( rūpinosi Žemaitija

➢ 1283m. prasidėjo nuolatiniai karo veiksmai tarp kryžiuočių ir

lietuvių. Pagr. susirėmimo vieta – Žemaitija.

➢ Vokiečių riteriai užpuldavo netikėtai, lietuviai buvo nepasiruošę.

Todėl Butigeidis ir P.Butvydas ėmėsi veiksmų :

▪ Per labai trumpą laiką pavertė pilis neprieinamomis

tvirtovėmis (Įvedė jų apsaugą).
1291m. vadovaujant Butigeidžiui buvo pastatyta VELIUONOS PILIS
(Junigeidos).
Broliu Butigeidžio ir Pukuvero-Butvydo valdymo metais :

➢ Lietuva sugebėjo atsispirti Kryžiuočių ordino puolimui;

➢ Išlaikė jėgų persvarą;

➢ Buvo pradėta gynybos sistemos pertvarka.

VYTENIS (1295-1316m.)

Pukvero-Butvydo sūnus VYTENIS. Jis Liet.didž.kunig. išbuvo 21metus.
Svarbiausias jo valdymo laikų požymis- kovos su kryžiuočias.
1302;1305m. padegta Aukaimio, 1307m. Putvių tvirčiausios žemaičiu pilys.
Tai žemaičių didžiūnų perėjusių į kryžiuočių pusę, veiksmai ir grasinimai
Vyteniui.
Vytenio veiksmai:

➢ Pastato pilį Kvėdarnos apylinkėse, remiamas brolio gedimino.

➢ Gediminas sutramdė priešiškai nusiteikusius žemaižius.
Kovos dėl Žemaitijos ir kryžiuočių skverbimosi stabdymo:

1. 1298m. mūšis prie KARKUSO
Vytenis sudarė sąjungą su Ryga p

prieš Livonijos ordiną ir vykdydamas
sąjungininko pareigą 1298m. parsiuntė į Livoniją savo kariuomenę.
Tais pačiais metais mūšyje prie Karkuso Livonijos ordino kariuomenė
sumušta.
REZULTATAI: – sumuštas Livonijos ordinas;

– Rygoje lietuvių pastatyta pilis – kliūtis veržtis

kryžiuočiams į Lietuvą.

2. 1311m. mūšis prie Voplaukio (kova su kalavijuočiais).
1311m. Vytenio vadovaujamai rinktinei įsiveržus į Prūsiją, Kryžiuočių
ordinas juos puolė tik po savaitės.
REZULTATAI: – lietuviai pralaimėjo, bet nuostolių turėjo ir kryžiuočiai;

– tarp Lietuvos ir Kryžiuočių ordino sudarytos paliaubos;

– kryžiuočiai įsitikino, jos Vytenis – drąsus karys.

Vytenis vykdė karybos reformą:

– formuojami lietuvių rinktiniai būriai, kurių kariai buvo

atleisti nuo kitų prievolių, bet ėjo karinę tarnybą.

– Rezultatas: paaiškėjo, jog profesionalių karių kariuomenė

pranašesnė už pašauktinę.
Vytenio nuopelnai:

✓ Aktyvūs karo veiksmai neleido plėsti kryžiuočių valdoms;

✓ Kariaujant įgyta patirtis pravertė lietuviams. Vėliau kovoje

dėl nepriklausomybės.

GEDIMINAS (1316-1341)

1316m. valdžią paveldėjo iš brolio Vytenio. Gedimino valdoma Lietuva tapo
galingiausia R.Europos valstybe
Jo taktika:

✓ Nemėgo kariauti, o valdė išmintinga politika(daugybę rusų žemių

prijungė prie Lietuvos ne kardu, ne prievarta, o savo sūnų ir dukterų

vedybomis:

1. Sutuokus sūnų Algirdą su vienturte Vitebsko kunigaikščio dukra

GAVO VITEBSKĄ.

2. Kitam sūnui Liubartui vedus Valuinės kunigaikštytę,

įgijo didelę dalį VALUINĖS.

3. Už Mozūrijos kunigaikščio Vaclovo išleido dukterį

Elžbietą. Palaikė taikius ryšius su Mozūrija.
Karo žygiams vadovauti Gediminas parsisiųsdavo savo sūnus ar kitus
valdininkus.
Gediminui valdant LDK rusų žemių plotas buvo jau net keletą kartų didesnis
už pačių lietuvių.
Jo laikais įsigalėjo nerašytas įstatymas:

o Didž.kunigaikšč. sostą paveldi tas jo palikuonis, kuriam

atitenka sostinė. Tai turėjo didelę reikšmę dinastijos

susidarymui ir valdžios patvarumui.
Dinastinės valdžios įsigalėjimas bu

uvo svarbus:

✓ Sutvirtėjo didž.kunigaišč. valdžia;

✓ Aprimo feodalų tarpusavio kovos;

✓ Susidarė geresnės sąlygos žemdirbiams ir amatų raidai, prekybos ir

miestų augimui;
Sostinių raida:
KERNAVĖ(Senieji TRAKAI(KAUNAS(VILNIUS (1323)

SANTYKIAIS SU POPIEŽIUMI IR V.EUROPA

Kryžiuočiai visur skelbė, kad lietuviai didžiausi krikščionių priešininkai.
Tais gandais patikėjo Europos žmonės. Norėdamas įrodyti kad kryžiuočiai
meluoja, Gediminas rašė laiškus popiežiui.(1323m.nusiųstame laiške aiškino,
kad jei ne grobuoniška kryžiuočių ordino politika, Lietuva būtų seniai
apsikrikštijus). Gedimino laiškai padėjo suprasti, kad lietuviai ne su
krikščionimis kovoja, o gina savo laisvę. Tai svarbiausias Gedimino
laimėjimas.

BANDYMAS KRIKŠTYTIS

Jis būtų apsikrikštijęs 1323-1324m., bet šalies viduje nepasitenkinimas
(suorganizavo kryžiuočiai). Kryžiuočiu ordinas po nepavykusio Lituvos
krikšto buvo priverstas, sudaryti su Lietuvą 4m. paliaubas (patvirtino
popiežius). Sąjungai sutvirtinti Gediminas išleido 1325m. dukterį Aldoną už
Lenkijos karaliaus Vladislovo sūnaus – Kazimiero. Sudaryta Lietuvos ir
Lenkijos sąjunga prieš kryžiuočius.
1326m. bendras lietuvių ir lenkų žygis į Vokietijos imperatoriaus sūnaus
valdos Brandenburge. Šis žygis sustiprino Lietuvos ir Lenkijos sąjunga.
1329-1332m. Netrukus iširo ši sąjunga. 1337m. Vokietijos imperatorius leido
Kryžiuočiams nukariauti visą Lietuvą. Lietuvai grėsė mirtinas pavojus.
Reikėjo ieškoti politinių sprendimų.

PILĖNŲ GYNYBA 1336m.

1336m. kryžiuočiai, padedami atvykusių V.Europos (Prancūzija, Austrija)
riterių būrių, apsiautė PILĖNŲ TVIRTOVĘ. Gynėjams vadovavo Gedimino brolis
MARGIRIS. Jėgos buvo nelygios, kryžiuočių stipresnės. Tvirtovę gynė visi
–moterys, vyrai, paaugliai.Kryžiuočiai sukėlė gaisrą. Bet gynėjai
nepasidavė ir kiemo viduryje susikūrė didelį laužą, į kurį sumetė visa savo
turtą. Kariai pradėjo žudyti visus, bet gynėjai nepasidavė, kas nebeturėjo
jėgų šoko į laužą. Paskutinis į laužą įšoko Margiris.

GEDIMINO MIRTIS

1340-1341m. Gediminas b

bandė krikštytis antrą kartą, bet saviškiai jį
nunuodijo.

ALGIRDO 1345-1377m. IR KĘSTUČIO 1345-1382m. VALDYMAS

Po Gedimino mirties sostinė Vilnius bei didž.kunigaikšč. sostas atiteko
Junučiui 1341-1345m. Ji Lietuvą valdė neilgai, vos keletą metų. Tuo laiku
pasmarkėjo kryžiuočių antpuoliai, reikėjo telkti lietuvių jėgas, o Jaunutis
tam netiko. Jam trūko gabumų deramai valstybės tvarkai palaikyti.
Du vyresnieji Jaunučio broliai – ALGIRDAS ir KĘSTUTIS nutarė pašalinti jį
iš sosto ir pasidalyti didž.kunikaiščio valdžią. ŠIS PERVERSMAS ĮVYKO
1345m. Kęstutis ir Algirdas įvedė DIARCHŲ valdymą (valdo du).

BŪDINGI ALGIRDO IR KĘSTUČIO UŽSIENIO POLITIKOS BRUOŽAI

RUSŲ ŽEMIŲ JUNGIMAS PRIE LDK:

✓ Užemė žemes rytuose:

▪ Dalį Smolensko;

▪ Brianską;

▪ Ržerą;

▪ Motislavį;

▪ Seversko Naugarduką;

▪ Černigovą;

▪ Starodubą;

▪ Trubčevską.

✓ Pietuose kovojo su mongolais-totoriais(1363m. prieš Mėlynųjų Vandenų

upės juos sumušė, prisijungė Mažają Podolę, didelę Volynės žemės dalį.

✓ Turėjo įtakos Naugardukui ir Pskovui:( rėmė Tvėrės valdovus prieš

Maskvą. (3kartus puolė Maskvą: 1368m.,1370m.,1372m..

✓ Į žygius ėjo Algirdas.

VOKIEČIŲ ORDINO AGRESIJOS ATRĖMIMAS:

✓ Ordinui pakeitus kariavimo taktiką (siekiant nedideliais, bet

dažnais puolimais varginti lietuvius) nuolatinė kova vyko prie

Nemuno krantų.

✓ 1345-1377m. kryžiuočiai surengė 70, o kalavijuočiai 30 žygių į

Lietuvą.

✓ Lietuviai per šį laikotarpį surengė atsakomuosius žygius, 30

prieš kryžiuočius, 10 prieš kalavijuočius. Padėjo rusai ir

baltarusiai.

✓ Daugiausia kovojęs Kęstutis 1361m. buvo patekęs į vokiečių

nelaisvę (į marienburgo pilį).

✓ Kęstutis ir Algirdas žadėjo krikštytis, jeigu Ordinas grąžins

žemes prie Baltijos jūros.

✓ Jų derybos su Čekijos karaliumi ir Vokietijos imperatoriumi dėl

Lietuvos krikšto sulėtino kryžiuočių skverbimąsi į Lietuvą.

✓ Svarbiausi mūšiai:

▪ 1348m. Strėvos mūšis;

▪ 1362m. Kauno pilies išgriovimas;

▪ 1370m. mūšis prie Rūdavos.
KĘSTUTIS:

1. Rūpinosi Vakarais ir santykiais su kryžiuočiais, mozūrais, lenkais.

2. valdė Trakus, Gardiną, Žemaitiją.

3. Tikslas – išlaikyti vakarų sienas.

4. Pirmas valdovas, su kuriuo ordinas pradėjo skaitytis kaip su lygiu.
ALGIRDAS:

1. Rūpinosi Rytais ir santykiais su rusais ir totoriais.

2. Valdė LDK, sostinę Vilnių, Vilniaus kunigaikštystę ir Rusios

kunigaikštystes(baltarusių ir ukrainiečių).

3. Tikslas – rusų žemių prijungimas.

Algirdas 1345-1377m.

Jo rytų politika skirstoma į 6 etapus:

1. 1342m., kai prasidėjo rusų žemių nukariavimas. Užvaldė PSKOVĄ ir

POLOCKĄ.

2. 1346-1349m.: ( 1349m.Pskovas nutraukia ryšius su Lietuva. (

1348m. Algirdas siuntė savo brolį Karijotą pas ordos chaną ir

prašė totorių pagalbos prieš Maskvą. Maskvos kunigaikštis ir

chanas išdavė jam Algirdo pasiuntinius.(1349m. Algirdas

susitaikė su Maskvos kunigaikščių ir išvadavo brolį Karijotą.

3. 1355-1359m. Algirdas pradeda kovą dėl SMOLENSKO. Jis apsupo šį

miestą ir užėmė Brialą, Rževą, Brianską, Mstislavą.

4. 1362-1363m. Algirdas užima Ukrainą. Tai buvo didžiausias jo

laimėjimas. Naudodamasis ilgomis vidaus kovomis Aukso ordoje,

LDK pasisekė kelias pergales prieš mongolus-totorius. 1363m. LDK

atėmė iš Fiodoro KIJEVĄ, todėl kilo Lietuvos karas su totoriais.

1363m. lietuviais surengė žygį š Podolę. Prie Mėlynųjų vandenų

Algirdas sumušė totorius, LDK teritorija pasiekė Juodąją jūrą.

5. 14a. 7-as ir 8-as dešimt. Algirdas užvaldė ČERNIGOVO-SIEVERSKO

žemę(atidavė broliui Kaributui). Atskiras rusų žemes dalijo

giminaičiams. Algirdas siekė įsitvirtinti Okos aukštupio žemėse

ir čia susirėmė su Maskvos kunigaikščiu.

6. 1368-1382m. Algirdas stojo į atvirą kovą su Maskvos kunig.

Dimitrijumi Ivanovičiumi.

Kova su Maskva

Algirdas siekė pasinaudoti dviejų pretendentų TVĖRĖS ir MASKVOS kova dėl
rusų žemių. Tvėrės kunig. Michailas rengėsi susiremti su Maskva. Tačiau
Dimitrijus, nelaukęs, kada jį užpuls, pats puolė Tvėrę, o Michailas
pasitraukė į Lietuvą, kviesdamas Algirdą žygiuoti į Maskvą:

✓ 1368m. Algirdas su didele kariuomene išžygiavo į Maskvą. 1368.11.12.

mūšis prie Trastnos upės. Rezultatas: (Maskvos sargybos pulkas

sumuštas. (Algirdas paskutinis atvyko į Maskvą, ją apsupo ir įsakė

miestą padegti.

Algirdas siekė: 1. Paremti savo giminaitį (Tverės Michailą, jo žmonos

brolis). 2. Sužinoti Maskvos jėgas. 3. Sunaikinti Maskvos resursus.

✓ 1370m. Michailas vėl įkalbėjo Algirdą žygiuoti į Maskvą. Pirmas

susidūrimas – ties Nolokolamsku. Rezultatas: 1. Algirdui nepavyko

paimti miesto ir jie atsitraukė. 2. 12.06. Lietuvos kariuomenei pavyko

įsiveržti į Maskvą, bet buvo pasirašytos PALIAUBOS.

✓ 1372m. Michailas 3-ąjį kartą prikalbėjo Algirdą žygiuoti į Maskvą.

Birželio-liepos mėn. Susijungę Tvėrės ir Lietuvos kariais sutiko

Maskvos pulkus. Rezultatas: Po kelių dienų kariaunos išsiskyrė be

mūšio.

ŽYGIŲ Į MASKVĄ REIKŠMĖ:

– Šie žygiai nepasiekė nei karinės, nei politinės persvaros.
1377m. pavasarį Vilniuje pagoniškai sudeginti Algirdo palaikai (mirė).

Kęstutis 1345-1382m.

Paskutinis valdovas pagonis. Tauraus būdo-sumanęs pulti priešus, jiems tai
pranešdavo ir tikrai puldavo. Šventai laikydavosi sudarytos taikos. Gerbė
narsius ir kilnius riterius.
Visą 14a. be paliovos niokodami Lietuvą kryžiuočiai siekė:

– Užgrobti kuo daugiau lietuvių žemių;

– Priversti Lietuvos valdovus daryti nuolaidų.
Kęstutis vadovavo lietuvių kovai su vokiečių ordinais (feodalais).
1348m. sausio mėn. STRĖVOS MŪŠIS

Kryžiuočiai išsirengė į didelį žygį.. Su Kęstučio ir Algirdo
kariuomene jie susitiko vasario 2d. 30km nuo Trakų, prie Strėvos
upelio.REZULTATAS:

– Lietuviai pralaimėjo;

– Žuvo du Gedimino sūnus Narimantas ir Manvydas.
1362m. kryžiuočiai talkinami Anglijos, Vokietijos, Italijos ir Livonijos
ordino sugriovė svarbią lietuvių KAUNO PILĮ nemuno ir Neries santakoje. Į
nelaisvę pateko Kęstučio sūnus Vaidotas.
1370m. RŪDAVOS MŪŠIS

Lietuvos kariuomenė surengė žygį į kryžiuočių žemes (prie Rūdavos,
netoli Karaliaučiaus).Lietuviai pralaimėjo, nes kryžiuočiai apie rengiamą
žygį žinoję iš anksto ir sutraukę dideles jėgas, sumušė lietuvių pulkus.
REZULTATAS:

– Pralaimėjo lietuviai;

– Ir kryžiuočiai patyrę daug nuostolių (žuvo Ordino maršalas

ir 3 komtūrai-pilių įgulų viršininkai);

– Šios nesėkmės nesustabdė lietuvių atsakomųjų žygių į

Prūsiją.

Jogaila
Lietuvos didž.kunigaikštis 1377-1381m. 1382-1392m.
Lenkijos karalius 1386-1434m.
1377m. mirė Algirdas ir jo vietoje ėmė valdyti Jogaila būdamas 26metų. Į
valdymo reikalus kišosi jo motina rusė Tvėrės kunigaikštienė Julijona.
Ieškoti sąjungos su krikščioniškomis šalimis Jogailą vertė:

– Asmeninės ambicijos-norėjo būti krikščionių karaliumi.

– Sunki lietuvos padėtis (kryžiuočių puldinėjimai,

sustiprėjusios Maskvos kunigaikščio agresija).
Prieš ogailą sukilo jo tikrasis brolis Andrius (dėl sosto).
Sudarė sąjunga su totorių dranu Mamajumi ir su Riazanės kunigaikščiu Olegu
prieš Maskvą.
SLAPTOS JOGAILOS SUTARTYS SU ORDINU

1. 1380 05 31 – Dovydiškių sutartis – Pažadėjo neginti Kęstučio žemių,

jei pultų kryžiuočiai.

2. 1382 10 31 – Dubysos sutartis – Trys sutartys:

– pasižadėjo per 4 metus apsikrikštyti su visu kraštu;

– Jogaila žadėjo kryžiuočiams padėti kovoti su jų priešais (karinė

sąjunga);

– Skaudžiausiai lietuviams : atidavė kryžiuočiams ŽEMAITIJĄ iki

Dubysos upės.
Per tą laiką, kol totoriai padedami Jogailos kariavo su maskviečiais
(totoriai pralaimėjo), Kęstutis sužino apei slaptą Jogailos sutartį su
Kryžiuočiais (Dovydiškių).
Kęstutis supykęs pašalino Jogailą ir išsiuntė iš Vilniaus valdyti tėvo
valdų – Krėvos ir Vitebsko žemių. O pats Kęstutis bajorų akivaizdoje,
pasiskelbė didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu 1381-1382m. Tęsė kovas su
kryžiuočiais.
Vos tik Kęstutis išvyko iš Vilniaus (pas Seversko Naugarduko kunig.
Kaributą-Jogailos brolį), Jogaila su savo bendrininkais vėl užėmė Vilnių ir
tapo didž. Kunigaikščiu 1382-1392m.
Kęstutis su sūnumi Vytautu surinko kariuomenę prieš Jogailą.
Kęstučio(ir Vytauto) ir Jogailos (ir Skirgailos) kariuomenės sustojo ties
Trakais. Prasidėjo derybos. Vytautas ir Kęstutis nieko blogo nenujausdami
nuvyko į Jogailos stovyklą. Ten abu suimti: VYTAUTAS- paliktas Vilniuje,
bet vėliau atgabentas į Krėvos pilį, kur norėjo jį nužudyti. Bet
pasinaudodamas žmonos Onos patarimu persirengti tarnaite, pabėga. KĘSTUTIS
– nugabentas į Krėvos pilį ir po 5 dienų nužudytas.
1382m. DUBYSOS SUTARTIS
Neturėdamas nei tėvų žemės, nei kariuomenės, Vytautas prašo kryžiuočių
pagalbos. Iš kryžiuočiu Vytautas sulaukia pagalbos, nes:

– Kryžiuočiai bijojo, kad Lietuva valdoma Jogailos per daug

nesustiprėtų;

– Vytautą manė panaudosią kaip įrankį priversti Jogailą

laikytis Dubysos sutarties.
Dubysos salos sutartis liko beverčiais pergamentais. Užuot rėmę neklaužadą
Jogailą, kryžiuočiai nutarė padėti Vytautui.
Dabar jau kryžiuočiai su Vytautu ėjo prieš Jogailą.
Nebepriversdamas Jogailos vykdyti Dubysos sutarčių, Kryžiuočių ordinas
pareikalavo žemaičių iš Vytauto ir

Šis juos jam užrašė KARALIAUČIUJE. 1384m. Vytautas perleido Ordinui žemes
iki pat Nevėžio.
1384m. taika tarp Jogailos ir Vytauto

Vytautas įsitikinęs, jog geriau tapti Jogailos vasalu negu
kryžiuočių, kuriem terūpėjo atimti Žemaitiją, Vytautas nelauktai su savo
kariuomene puolė kryžiuočių pilis prie Nemuno, ir jas sudegino.SUTARTIES
PADARINIAI:

– Vytautas išvadavo Nemuno krantus nuo 3 kryžiuočių pilių, iš

kurių jie veržėsi į Lietuvą;

– Kryžiuočiai patyrė didelį pralaimėjimą. Jie neteko seniai

užvaldytų Nemuno pakrančių.
Vytautas sugrįžo į Lietuvą. Jogailą jam atidavė visas Kęstučio žemes
išskyrus Trakus (Brastą ir Gardiną). Jogailai atsirado galimybių tapti
Lenkijos karaliumi.

LENKIJOS IR LIETUVOS UNIJA
Krėvos sutartis 1385m.

Jogaila ieškodamas sąjungos su krikščioniškomis šalimis ir norėdamas
apkrikštyti Lietuvą, turėjo 3 galimybes:

1. Pasiduoti kryžiuočių valiai;

2. Vesti Maskvos kunig. Dimitrijaus dukterį Sofiją (priimti stačiatikių

tikėjimą);

3. Vedus lenkų karalaitę Jadvygą, tapti Lenkijos karaliumi.
Jogaila pasirinko ryšius su Lenkija, nes

– nenorėjo būti vasalu Maskvos kunig., o troško būti karaliumi.

– Stačiatikiai, pagonys kryžiuočių manymu, todėl Lietuva būtų

nerangi kryžiuočių atžvilgiu;

– Tapdamas stačiatikiu, Jogaila būtų sukėlęs priešišką lietuvių

nusistatymą;

– Jogailą suviliojo lenkų ponai, kurie jam pasiūlė Lenkijos

Karalystės karūną.
Lenkijai labiausiai tiko Jadvygai į vyrus Jogaila, todėl kad bijojo, jog
tapdamas Vengrijos princo Vilhelmo žmona, taps Lenkija Vengrijos
provincija.
1385m. 08.14.d. Krėvos pilyje Jogaila davė pažadą Jadvygos motinai
Elžbietai vesti jos dukterį su tam tikromis SĄLYGOMIS:
Priežastys:

– Pagoniškoje Lietuvoje reikėjo įvesti krikščionybę, kad

kryžiuočių ordinas neturėtų preteksto toliau niokoti

kraštą.

– Buvo svarbu sujungti Lenkijos ir LDK jėgas ir pasipriešinti

kryžiuočiams bei totoriams.

– Lenkija norėjo įsiviešpatauti LDK žemėse, labiausiai

Podolėje ir Voluinėje, ir su Lietuvos pagalba susigrąžinti

Haličo žemę, kurią užėmė vengrai.

– Jungtis vertė abiejų šalių interesai;

– Jogaila norėjo tapti Lenkijos karaliumi.

– Lenkijai reikėjo valdovo.
Sąlygos:

– Kartu su savo broliais, Jogaila ir visa Lietuva priimsią

krikščionybę;

– Visi turtai – tiek Lenkijos tiek Lietuvos – trūkumams

pašalinti;

– Sumokėsiąs 200000 florinų už Vilhelmo sužadėtuvių

sulaužymą;

– Paleisiąs abiejų lyčių lenkų krikščionis – pasiuntinius ir

karo belaisvius;

– Atgausiąs teritorinius Lenkijos praradimus, grąžinsiąs

užimtas Lenkijos karalystės dalis.

– Savo Lietuvos ir Rusios žemes amžinai prijungsiąs prie

Lenkijos karalystės.
Reikšmė:

– Lietuva tapo Lenkijos vasale;

– Jogaila, gelbėdamas Lietuvą nuo fizinio sunaikinimo,

negarantavo lietuvių tautos išlikimą;

– Lenkijos padedama, Lietuva apsigynė nuo kryžiuočių;

– Mūsų kraštas, priėmęs katalikybę, žengė lemiamą žingsnį

Vakarų kultūros kryptimi, nepatirdamas jokių teritorinių

nuostolių (išlaikydamas Žemaitiją).

– Lietuva lenkėjo.
Dvi skirtingos valstybės, kurios skyrėsi santvarka ir kultūra, negalėjo
gyventi bendrai. Ir po unijos jos gyveno atskirai. Lietuvos bajorai į
Krėvos aktą žiūrėjo kaip į karinę sąjungą. Lietuva ir po unijos Lenkijai
laikantis taikos ir neutralumo, viena kariavo su kryžiuočiais ir sudarinėjo
su jais taikos sutartis.

LIETUVOS KRIKŠTAS 1387m.

Didelę reikšmę turėjo krikšto proga Jogailos vardu paskelbti TRYS TEISINIAI
DOKUMENTAI:

1. Jogailos privilegija Vilniaus vyskupui. Ja jis įsteigė bažnytinę

žemėvaldą. Vyskupas – pranciškonas Andrius.

2. Lengvatos apsikrikštijusiems bajorams. Pripažintas jų turtas, kuris

yra privati nuosavybė.

3. Privilegija skirta Vilniaus miestiečiams. Vilnius gavo Magdeburgo

teises,t.y. galėjo įsivesti savivaldą (savą valdybą, atskiras nuo

bajorų teismas).
Šios privilegijos – teisinis pagrindas luomams susidaryti:

– Katalikų dvasininkų;

– Bajorų;

– Miestiečių.
Privilegijų negavo krikštijami Lietuvos valstiečiai. Taigi valstiečių
padėtis tik pasunkėjo.
Krikščionybės – valstybinės religijos – įvedimas Lietuvoje turėjo teigiamą
reikšmę:

❑ Per mokyklą ir raštą krikščionybė platino Lietuvoje tai, kas buvo

sukurta antikos ir viduramžių.

❑ Sudarė sąlygas tautų bendravimui, ji padėjo suartėti su katalikiškais

kraštais.

❑ Lietuvą pripažino Europos šalys;

❑ Katalikiški Vakarų Europos kraštai ir pats popiežius jau viešai

nerėmė vokiečių feodalų kovos su lietuviais;

❑ Katalikybę stiprino valstybę (Negreit Lietuvoje išnyko seni

tikėjimai).
Neigiama reikšmė:

❑ Lenkų dvasininkai niekino lietuvių kalbą ir vertė lietuvius mokytis

lenkiškai,. Prasidėjo mūsų krašto lenkinimas.
Žemaičiai nepakrikštyti, nes jie priklausė ordinui.

Vytautas 1392-1430m.

Tėvai Kęstutis ir Birutė.
Po oficialaus Lietuvos krikšto 1387m. kryžiuočių tikslas buvo:

➢ Sužlugdyti uniją;

➢ Pasodinti į Lietuvos kunigaikščio vietą sau palankų kunigaikštį,

kuris neremtų unijos;

➢ Prievarta krikštyti lietuvius, kurie esą netirki krikščionys.
Tapus Jogailai Lenkijos karaliumi Lietuvą paskyrė valdyti broliui
SKIRGAILAI. Jis gavo ir Vytauto tėviškę Trakus.
Jogailai neatidavė Vytautui Kęstučio sričių ir tėviškės Trakus, bet davė
Valuinę. Todėl Vytautas atvyko pas kryžiuočius prašyti pagalbos atgauti iš
Jogailos Trakus. Už paslaugą Vytautas turi tapti vokiečių riterių vasalu,
taip pat įkaitais duoti žmoną Oną, brolį Žygimantą su sūnum, seserį
Ringailą ir 100 bajorų.
1390m. išleidęs dukterį Sofiją už Maskvos kunigaikščio Vasilijaus I, įgijo
stiprų sąjungininką Rytuose ir tuo išgąsdino Jogailą.
1390-1392m. iš Ritersverderio pilies Vytautas rengdavo žygius į Lietuvą,
kur jį sutikdavo palankiai, nes lietuviai nepatenkinti lenkų kišimusi į
vidaus reikalus.
Vytautas atėmė iš Jogailos Merkinę, Gardiną ir Naugarduką. Visos žemės
palei Nemuną buvo Vytauto rankose.
Jogaila matydamas, kad Lietuvos žmonės mielai jungiasi prie Vytauto,
pasiryžo su juo susitaikyti ir grąžinti jam tėviškę ir visas Lietuvos
žemes.
1392m. ASTRAVOS SUTARTIS Tarp Vytauto ir Jogailos:

✓ Vytautas atgavo Trakus ir kitas tėvo žemes;

✓ Kaip Jogailos vietininkas (vasalas) ėmė valdyti Vilnių;

✓ Vytautas pažadėjo teikti Lenkijai pagalbą;

✓ Po Vytauto mirties LDK , išskyrus brolio Žygimanto valdas,atiduoti

Lenkijos karaliui.
Taip 1392m. Vytautas tapo Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. Jis sudegino
Ritersverderio pilį ir grįžo į Lietuvą, nors kryžiuočiai buvo labai įniršę.
Vytauto tikslas, padaryti Lietuvą stiprią, nepriklausomą nuo Lenkijos.
Stengėsi stiprinti kunigaikščio valdžią ir centralizuoti valstybę.
Sustiprėjo ekonomika.
Bajorų luomo stiprėjimas:

▪ Jie paskirti aukšti pareigūnai;

▪ Vytautas valdė, remdamasis karine bajorų jėga;

▪ Jiems daugiau žemių už tolesnę karinę tarnybą;

▪ Užuot dalijęs pajamas, ėmė bajorams dalyti valstiečius, kurie

tapdavo baudžiauninkais;

▪ Lietuvių bajorai ir didžiojo kunigaikščio klausantys kunigaikščiai

sudarė Didžiojo kunigaikščio tarybą;

▪ Lietuviu bajorai padėjo Vytautui spręsti svarb. Valstybės reikalus;

▪ Bajorai – valstybės savarankiškumo gynėjai.
1394m. paskutinis didesnis kryžiuočių žygis į Lietuvą, Jogailos atsiųsti
daliniai padėjo atremti kryžiuočius.
1398m. SALYNO SUTARTIS su kryžiuočiais. Užrašė jiems Žemaitiją iki
Nevėžio. Kryžiuočiai pažadėjo nepulti Lietuvos ir padėti jai įsigalėti
tuometinėse rusų žemėse.
1398m. ŽYGIS PRIŠ AUKSO ORDĄ.

Įsiveržęs į Pietų Rusią Vytautas iš ten atsivedė totorių ir karaimų,
įkurdino juos Lietuvoje.

1399m. VORSKLOS MŪŠIS

Jungtinė lenkų, kryžiuočių ir lietuvių kariuomenė – prieš totorius.
Lietuva ir sąjungininkai pralaimėjo.
1400m. Vytautas sudarė taiką su Naugarduku ir vėliau nusistovėjo geri
ryšiai su Maskvos kunigaikštyste.
1401m. VILNIAUS-RADOMO SUTARTIS tarp Vytauto ir Jogailos:

– Vytautas pripažintas didž. Kunigaikščiu, bet iki mirties.

– Po Vytauto mirties, Lietuva-Lenkijai.

– Lenkų bajorai pasižymėjo, kad mirus Jogailai, karalius bus

renkamas lietuviams žinant.

– Buvo paskelbtas, Lietuvos savarankiškumas, bet tik iki

Vytauto mirties.
1401m. ŽEMAIČIŲ SUKILIMAS

Žemaičiai išvijo kryžiuočių pareigūnus ir susijungė su visa Lietuva.
1404m. RACIONŽO TAIKOS SUTARTIS Vytautas – Ordinas

Pasirašė LDK ir Lenkija su kryžiuočiais. Lietuviai:

– Pažadėjo per metus atiduoti kryžiuočiams Žemaitiją ir

vakarinę Sūduvą;

Kryžiuočiai:

– Pažadėjo neberemti Švitrigailos, bandžiusią užimti Lietuvos

sostą, ir padėti Vytautui.
1404m. Vytautas užėmė ir prisijungė SMOLENSKĄ (parama Žalgirio mūšiui).
1406-1408m. Vytautas kariavo su Maskvos Didžiuoju kunigaikščiu dėl Pskovo
ir Naugarduko, tačiau sudaręs taikos sutartis su jais, užsitikrino Maskvos
kunigaikščio paramą.
1409m. žemaičių sukilimas prieš kryžiuočius, remiamas Vytauto.
Kryžiuočiai išvyti iš Žemaitijos, o ši prijungta prie Lietuvos.
Šis sukilimas PIRMASIS KARO SU KRYŽIUOČIAIS SIGNALAS.

DIDŽIOJO KUNIGAIKŠČIO VYTAUTO UŽSIENIO POLITIKA
|VAKARŲ |RYTŲ |
|1398m. Salyno sutartis su |1398m. žygis prieš Aukso Ordą; |
|kryžiuočiais (užrašė jiems |1399m. pralaimėtas Vorsklos |
|Žemaitiją); |mūšis totoriams; |
|1404m. Racionžo taikos sutartis |1400m. taika su Naugardu; |
|(pasirašė LDK ir Lenkija su |1404m. užimtas ir prijungtas |
|kryžiuočiais-pažadėjo per metus |Smolenskas; |
|atiduoti kryžiuočiams Žemaitiją |1406-1408m. karas su Maskvos |
|ir vakarinę Sūduvą); |kunigaikštyste dėl Pskovo ir |
|1409m. parėmė žemaičių sukilimą |Naugardo (sudaryta taika su |
|prieš Ordiną; |jais). |
|1410m. laimėjo Žalgirio mūšį; | |
|1411m. Torunės taika su | |
|kryžiuočiais (susigrąžinta | |
|Žemaitija); | |
|1422m. karas su kryžiuočiais ir | |
|Melno taika (Lietuvai | |
|patvirtinta Žemaitija, pajūris);| |
|1429m. Lucko suvažiavimas ir | |
|pasiūlymas Vytautui karūnuotis | |
|karaliumi. | |

ŽALGIRIO MŪŠIS 1410 liepos 15d.

Tarp Lietuvos ir Lenkijos su kryžiuočiais.
Strateginis karo žygio planas:

– Sąjungininkų kariuomenė susitinka prie Vyslos, ties

Červisnku;

– Toliau-artimiausiu keliu į sostinę Marienburgą, pakeliui į

ją sutriuškinus ordino kariuomenę.
Mūšis įvyko ties TANENBURGO kaimu.
EIGA:

1. Ties Tanenburgu, sąjungininkams pastoja kryžiuočiai kelią.

2. Kariuomenės išsirikiavo.

3. Puolimą pradeda kryžiuočiai (Valenrodo ataka).

4. Per 1val. Vytauto vadovaujama kariuomenė (išskyrus Smolenkso pulkus

centre) pasitraukė. Tai MANEVRAS tariamas pasitraukimas, kuriuo

Vytautas siekė suardyti Ordino kariuomenę ir išsklaidytas vėl užpulti.

5. Prieš Žalgirio mūšį Vytautas rikiavo Lietuvos pulkus “pagal seną tėvų

paprotį”.

6. Likusi mūšyje lenkų kariuomenė tęsė kovą.

7. Į kovos lauką sugrįžo kryžiuočiai, persekioję atsitraukiančią Lietuvos

kariuomenę.

8. Į kautynes magistras parsiunčia 16 pulkų.

9. Kryžiuočiai jau tikėję, kad laimėjo.

10. Tačiau grįžo Vytauto vadovaujami pulkai.

11. Kai nauji Lenkijos pulkai ėmė pulti, yrančią kryžiuočių kariuomenė, jų

eilės nebeatsilaikė.

12. Ordinas vissiškai sutriuškintas.

Sąjungininkai laimėjo, nes jų valdovai veikė apdairiai ir sumaniai,

greitai sutelkė kariuomenę. Jie rinkosi praktikos patikrintu kovos būdus.

Žalgirio mūšio reikšmė:

▪ Žlugo Kryžiuočių ordino galybė, užkirstas jų veržimosį kelias į

Rytus;

▪ Mūšis sustabdė beveik 200m. trukusį lietuvių tautos naikinimą;

▪ Lietuva ir Lenkija buvo pripažintos didž. Valstybėmis, jos įgijo

pirmenybę prieš Ordiną Rytų Europoje;

▪ Išaugo Lietuvos autoritetas;

▪ Pagarbą, rimto politiko vardą pelnė Jogaila.

1411m. TORŪNĖS TAIKA
Sąlygos:

– Ordinas už išpirką atgavo sąjungininkų užimtas pilis, bet

jam teko atsisakyti teisių į Žemaitiją (iki Vytauto ir

Jogailos mirties);

– Lenkija susigrąžino Dobrynę, o likusios pilys Kujavijoje

liko pas kryžiuočius.
Torūnės taika neilgam sulaikė kryžiuočius. Jie troško užvaldyti Žemaitiją.
Lietuva reikalavo, kad kryžiuočiai grąžintų tebevaldomą Žemaitijos dalį –
Klaipėdą ir jos sritį. Abi šalys rengėsi karui. Kryžiuočiai stengėsi
sukiršinti Lietuva su Lenkija. Bet jie, norėdami parodyti jog gerai
sugyvena, pasirašo 1413m. HORODLĖS UNIJĄ . Susitarta:

– Mirus Jogailai, be Vytauto žinios lenkai nerinks karaliaus.

O mirus Vytautui, Jogaila turės teisę skirti Lietuvos

valdovą.

– Abi šalys pasižadėjo viena kitai padėti gintis nuo priešų

ir kryžiuočių.
Kad susitarimas būtų tvirtesnis lenkų bajorai suteikė lietuvių bajorams
savo herbus. Taip užmegzti abiejų valstybių didikų giminystės ryšiai.
REIKŠMĖ:

– Suteikė didesnę nepriklausomybę Lietuvai. Atsisakyta planų

įjungti ją į Lenkijos karalystę.

– Lenkijos ponai Lietuvą griovė kitu būdu.
1414m.-1418m. Konstanco bažnytinis susirinkimas dėl Žemaitijos. Lenkija ir
Lietuva – prieš Ordiną. Bylą laimėjo lietuviai su lenkais,
Popiežius paėmė žemaičius į savo globą ir 1417m. atsiuntė atstovus steigti
žemaičių vyskupijos. (Būstinė – Varniai, Žemaičių pirmasis vyskupas –
Motiejus).
1413m. ŽEMAIČIŲ KRIKŠTAS
Vytautas pats aiškino žemaičiams naują tikėjimą.

Kryžiuočiai nesiliovė ginčijęsi dėl Žemaitijos sienos.
1422m. Lietuvos ir Lenkijos kariuomenė įžengė į jųvaldomą teritoriją.
Kryžiuočiai sutiko taikytis.
KARŲ SU ORDINU PABAIGA.
1422m. MELNO TAIKA tarp Lietuvos, Lenkijos ir Kryžiuočių ordino:

1. Lietuva amžiams atgavo Žemaitiją ir Sūduvą.

2. Ordinui liko Klaipėda.

3. Lietuva įgijo siaurą išėjimą tarp Palangos ir Šventosios.

4. Žemaitijos susigrąžinimas – baigėsi kruvini karai su kryžiuočiais.

Prarasta paskutinė viltis susijungti Kryžiuočiams ir Livonijos

ordinui.
1429m. LUCKO SUVAŽIAVIMAS
Suvažiavimas įvyko Lietuvos pilyje Lucke, kur buvo sukviesti, politiniams
Rytų Europos reikalams aptarti, visų Rytų Europos kunigaikščiai.
Vytautas iškėlė savo vainikavimosi idėja. Su tuo nesutiko lenkų ponai.
Vytautas ryžosi tapti Lietuvos karaliumi be lenkų ponų sutikimo. Paskyrė
vainikavimosi dieną 1430.09.08. Lenkai tam sutrukdė. Jie užpuolė vokiečių
pasiuntinius ir atėmė jų vežamus vainikus.
Susikrimtęs ir sirgdamas, jau senas 80m. Vytautas pakeliui iš Vilniaus į
Trakus nukrito nuo žirgo ir smarkiai susitrenkė.
1430.10.27d. Vytautas mirė Trakuose.
VYTAUTO VALDYMO REIKŠMĖ:

1. Įvedė krašte griežtą tvarką;

2. Paliko turtingą, galingą ir didelę valstybę;

3. Padarė Lietuvą savarankiška valstybe;

4. Pašalino kryžiuočių pavojų;

5. Užmezgė tiesioginius santykius su Europos šalimis;

6. Atvėrė kelią į Lietuvą, Europos kultūrai.
Jo valdoma Lietuva plytėjo nuo Baltijos šiaurėje iki Juodosios jūros
pietuose.

Leave a Comment