Krikšto reikšmė

 Krikšto reikšmė

Lietuvos valstybės susikūrimas 13a. 4-ajame dešimtmetyje buvo vėlyvas reiškinys Europos raidoje. Tuo metu Vakarų ir Vidurio Europa buvo pažengusi daug toliau. Tai buvo brandaus feodalizmo regionas. Čia vyko valdžios centrilizacija, luomų formavimasis ir jų teisių juridinis įtvirtinimas. 10-11a Vakarų Europoje kūrėsi miestai su savo savivalda, išvystytais amatais, cechų organizacijomis, prekyba. Dvasinės kultūros sferoje Vakarų Europa buvo universitetų kultūros regionas, joje klestėjo filosofinė mintis, grožinė literatūra, architektūra, dailė.
Lietuva 13 a. turėjo susikūrusią valstybę, kuriai reikėjo atlaikyti didžiulius užsienio priešų, pradžioje Liivonijos, o vėliau – Vokiečių ordino puolimus. Pagoniškosios Lietuvos valstybės egzistencija buvo nuolatinė kova su išorės priešais, ir, netgi po krikšto, iki pat Žalgirio mūšio tai buvo žūtbūtinės kovos metai. Tokioje apgultyje ir įtampoje, kai sprendėsi Lietuvos kaip valstybės likimas, sąlygų kultūrai vystytis nebuvo. Visos kūrybinės pajėgos buvo sutelktos gynybai nuo priešų. Lietuva buvo vienintelė pagoniška valstybė to meto Europoje ir tai buvo reliktas, tokia ji negalėjo išlikti. Ji negalėjo palaikyti normalių politinių, ekonominių, kultūrinių ryšių. Tai labai puikiai suvokė Lietuvos vaaldovai, keletą kartų bandę krikštytis. Pirmą kartą krikštijosi Mindaugas, po krikšto jis buvo karūnuotas Lietuvos karaliumi. Mindaugui žuvus, krikščionybės buvo atsisakyta. Nemaža pastangų apkrikštyti Lietuvos didįjį kunigaikštį Vytenį dėjo Rygos arkivyskupas. Šiam sumanymui pritarė ir pats Vytenis. Keletą kartų bandė kr

rikštytis ir Gediminas. Buvo rengiamasi krikštytis ir Kęstučio laikais, tačiau dėl politinių aplinkybių tai nebuvo padaryta.
Lietuva priėmė krikštą 1387 m., 1413 m. apkrikštyti žemaičiai. Kultūrinė krikšto reikšmė Lietuvai buvo milžiniška. Su krikštu Lietuva pateko į aukšto lygio to meto Vakarų Europos kultūros įtaką. Nuo krikšto iki 18 a. II pusės katalikų bažnyčia Lietuvoje buvo svarbiausia kultūros ugdytoja ir puoselėtoja. Jos veikloje, be abejo, buvo apraiškų, varžančių kultūrą, tačiau tai nesumenkino katalikų bažnyčios kultūrinės veiklos reikšmės. Po krikšto priėmimo buvo pradėtos steigti pirmosios mokyklos, vėliau buvo sukurta pilnos struktūros švietimo sistema, vystėsi raštija. Bažnyčia Lietuvoje skatino architektūros, dailės raidą. Teatro pradžia buvo jėzuitų kolegijos mokyklinis teatras.
Krikštas turėjo Lietuvai ir neigiamų pasekmių. Kadangi pirmieji katalikų kunigai ir vienuoliai, o taip buvo ir vėlesniais metais, buvo lenkai, Liietuvoje katalikų bažnyčios įtakoje prasidėjo lenkėjimo procesas.

Leave a Comment