Kaunas

Archeologai nustatė, kad Kauno vietovėje žmonės gyveno net prieš Kristų. Žmogaus pagamintus daiktus nebeįmanoma datuoti metų, o tuo labiau mėnesių ir dienų tikslumu. Taigi archeologiniai radiniai neleidžia tiksliai nustatyti miesto gimimo datos. Kauno miesto pradžia susijusi su jo pilimi. Ji pirmą kartą buvo paminėta 1362 metais. Didysis Vytautas 1408 metais yra parašęs raštą dėl Kauno kaip miesto pripažinimo, tačiau jis kažkur dingęs. Vienintelis raštas dėl miesto pripažinimo, kuris išliko ir patikimas, yra Lietuvos valdovo Kazimiero Jogailaičio parašytas 1463 metais gegužės 20 dieną. Pirmasis miesto dienos paminėjimas įvyko 1999 05 20. Miesto vėliava ir herbas.Vienoje pusėje Kauno miesto šventinėje vėliavos raudoname lauke pavaizduotas sidabrinis Tauras, stovintis ant auksinės pakopos. Antroje – šventojo Mikalojaus atvaizdas su užrašu “Mylėkime teisumą”. Koto antgalis – laivelio kontūras su tauru. Kauno miesto vėliavoje atsispindi beveik visi miesto vaizdiniai simboliai. Miesto vėliavoje iš abiejų pusių yra tik tauras. Tauras yra ir miesto vėliavoje, ir herbe. Apie taurą yra legenda. Deivės Mildos vyras Dangerutis Sūnaus gimimo proga išvyko į medžioklę. Bemedžiodamas išvydo taurą su švytinčiu kryžiumi kaktoje. Dangerutis po medžioklės dėl tokio nuostabaus tauro kreipėsi į žynį paaiškinimo. Žynys atsakė – tai ženklas, kad šioje vietoje išaugs gražus miestas. Taip tauras tapo miesto simboliu. Mūsų miesto praeities tyrinėtojai nustatė kad kurį laiką buvęs miesto herbe stumbro atvaizdas neatitinka istorinės tiesos. Seniausias Kauno herbas siejamas su Vytauto Didžiojo laikais. Tarp kitko, Kaunas buvo vienintelis Lietuvos miestas, kuris jau turėjo herbą valdant Vytautui. Tuometiniame miesto herbe buvo vaizduojamas Tauras, simbolizuojantis dailumą, švelnumą, išmintingumą. Kryžius ant galvos – priklausomumas katalikiškam tikėjimui. Dabartinis mūsų miesto herbas – raudonajame skydo lauke sidabrinis Tauras

Kaunas yra antrasis miestas pagal plotą, tai antrasis ir pagal gyventojų skaičių. Kaune gyvena daugiau nei 400 tūkstančių žmonių. Svarbiausia Kauno miesto dalis yra vaizdinga didžiausių Lietuvos upių – Nemuno ir Neries santaka. Be Neries Kauno miesto teritorijoje Nemuno vandenis papildo ir Jiesios, Žaisos, Vyčiaus, Dubriaus, Gričiupio, Girstupio, Marvelės, Veršvos, Sėmenos upeliai. Būdingiausias mūsų miesto bruožas – kraštovaizdžio grožis bei žaliųjų plotų gausa. Net 14 procentų viso miesto teritorijos tenka parkams, draustiniams, skverams ir kitiems želdiniams. Mieste turime 13 parkų, įskaitant nuostabųjį Ąžuolyną – gamtos paminklą, didžiausią Europoje ąžuolyną, augantį mieste. Kaune yra savitas teriologinis draustinis, net 9 valstybės saugomos teritorijos: Jiesios, Veršvų, Nevėžio kraštovaizdžio draustiniai, Kauno marių parkas ir kiti. O kas nežino Zoologijos, Botanikos sodų, Zoologijos muziejaus? Didžiuojamės penketu medžių – gamtos paminklų

Kaunas, įsikūręs Nemuno ir Neries upių santakoje, 15 – 16 amžiuje buvo svarbus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos prekybos ir amatų centras. Čia kirtosi vandens ir sausumos kaliai, vedantys iš Vakarų į Rytus. 1408 metais Vytauto Didžiojo miestui suteikta Magdeburgo teisė – savivalda – atleido miestiečius nuo ponų ir bajorų valdžios, sudarė sąlygas miesto plėtrai. Atvykstančius į Kauną iš tolo pasitinka aukšti šv. Gertrūdos, Bernardinų, šv.Petro ir Povilo (Katedros), šv.Mergelės Marijos (Vytauto) bažnyčių, senosios pilies, Rotušės bokštai.

Senamiestis- miesto teritorija Nemuno ir Neries santakoje (tokio dydžio buvo Kaunas iki 19a. pr.). Miestas daugiausiai plėtėsi rytų kryptimi abiejų upių slėniuose, o ilgainiui užkopė ir į tų slėnių viršutines terasas. 19 a. – 20a. pr. Susiformavo vadinamasis Naujamiestis, dabartinis miesto centras, kurio pagrindinė ašis – Laisvės alėja. Ekskursiją po Senamiestį patariama pradėti nuo miesto pradžių pradžios –Kauno pilies. Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose ji paminėta 1361 metais, nors pastatyta daug anksčiau. Dėl svarbios strateginės padėties pilį daug kartų puldinėjo kryžiuočiai ir 1362 metais ją sugriovė. 1367 metais Lietuviai ją vėl atstatė. 18 a. pr. Neries paplauti nuvirto šiauriniai pilies bokštai ir daugiau kaip pusė pilies sienų. Pilis smarkiai apgriauta per 17-18 a. karus. Kelis šimtmečius pilis riogsojo visų pamiršta. 1954 pradėti restauravimo darbai.

Žaliakalnis yra ant kalno. Iš centro į jį galima pakilti keltuvu (funikulieriumi). Žaliakalnį kerta Savanorių prospektas. Vienoje prospekto pusėje yra Dainavos, kitoje – Kalniečių ir Eigulių mikrorajonai. Į pietryčius nuo Žaliakalnio – Petrašiūnai. Dar toliau į rytus – Palemonas. Tai pramonės ir geležinkelių centras. Palemone yra poetės Salomėjos Neries namas – muziejus. Užtvenkus Nemuną, Palemonas atsidūrė ant Kauno marių kranto. Čia pat architektūros paminklas – Pažaislio ansamblis, jachtklubas Kauno hidroelektrinė. Priešingame ( kairiajame) Nemuno krante – Panemunė (istoriniuose šaltiniuose minima 14 a.) su savo paplūdimiais ir pušynu. Kiek žemiau, Nemuno kilpoje, – Šančiai. Su Panemune jie sujungti tiltu. Į šiaurę nuo jo viršutinėje terasoje, -Aukštieji Šančiai. Į šiaurę nuo Senamiesčio, kitapus Neries, -Vilijampolė, įsikūrusi 18-19 a. Neries viršutinėje terasoje pradėtas statyti naujas Šilainių gyvenamasis rajonas. Vilijampolę su Senamiesčiu jungia tiltas per Nerį. Nemuno kairiajame krante priešais Senamiestį, -Aleksotas. Į Aleksoto terasa galima pakilti keltuvu. Čia susitelkę beveik visi reikšmingiausi miesto architektūros paminklai. Rotušės aikštė – viduramžių Kauno branduolys. Aikštėje vykdavo turgūs, būdavo rengiamos įvairios iškilmės, čia skelbdavo teismo nuosprendžius, kuriuos vykdydavo prie gėdos stulpo arba prie ešafoto. Čia pat stovėjo renkamos miesto valdžios (magistrato) būstinė – rotušė, kuri dominavo ne tik aikštės, bet ir viso miesto siluete. Kertinis rotušės akmuo padėtas 1542 m. Liepos 28 d. Pirmoji mūrinė rotušė baigta 1556 m., tačiau jos visuma neišliko. Pirmoji rotušė, vos pastatyta, buvo ankštoka to meto poreikiams, todėl ji plėsta, perstatinėta. Be to, ji, kaip ir visas miestas, nukentėjo nuo didelių gaisrų. Dabartinė pastato išorė susiformavo per 1771-1780 m. Rekonstrukciją, kurios autorius –žymus to meto architektas J. Matekeris, į Kauną atvykęs iš Čekijos. Grakštus rotušės bokštas – baltosios Kauno “gulbės” kaklas. Jį sudaro 5 tarpsniai, kurie, kildami aukštyn, perauga į vis mažesnius, vi labiau iškarpytas, puošnias architektūrines vazas, tarsi susmeigtas viena į kitą. Nuo 1973 m. Čia santuokų rūmai, o rūsiuose įsikūrė Keramikos muziejus. Kauno katedra ( Vilniaus ) tarsi uždaro Rotušės aikštės šiaurrytinį kampą. Tai masyvus netinkuotų plytų statinys – didžiausias gotikos paminklas Lietuvoje. Pastato viršuje ir bokšte yra Renesansui būdingo dekoro.Vilniaus gatvė jungiasi su Laisvės alėja. Dabartiniai jos kontūrai atsirado 1871 m. Ir šiandien Laisvės alėja – centrinė Kauno gatvė. 1982 m. Ji rekonstruota ir paversta pėsčiųjų zona. Laisvės alėjoje įsikūrę Dramos, Muzikinis, Lėlių teatrai, paveikslų galerijos, muziejai, kino teatrai įvairūs darbo biurai, parduotuvės, restoranai, barai. Laisvės alėjoje lankytojų laukia Tado Ivanausko zoologijos muziejus. Kauno Muzikinis teatras yra kiek tolėliau, už jaukaus sodelio.

Baigiantis Lietuvos Laisvės kovoms, prasidėjo Kauno karo muziejaus kūrimo istorija. Muziejaus sodelyje buvo statomi paminklai. Kaunas pagerbė žuvusius Lietuvos karius. Jiems buvo skirtas paminklas Nežinomam kareiviui. Šį paminklą pastatė iš lauko akmenų, surinktų tose vietose, kur vyko lietuvių kovos dėl Nepriklausomybės. Žinomas tarpukario metų skulptorius nuliejo Laisvės angelo statulą.

Miestas – tai visai kitas laiko ir erdvės matavimas, kur pasilieka dydžiai:talentas, dvasia, šimtmetis, laisvė, vergovė, įkvėpimas, kultūra, tautos likimas. Ir visai nekeista Kaune išgirsti teiginį, kad miestas bendraamžis su Lietuvos valstybe. Šią mintį reikia priimti ramiai, atsimenant, jog čia buvo viena svarbiausių Lietuvos gynybos vietų, per visus šimtmečius grumentis ir su ordomis, ir su nutautinimu, ir su žiauriu hitleriniu bei stalininiu genocidu. Vargu ar surastume Vakarų Europoje miestą, kuriame su tokiu dramatizmu ir istoriniu reikšmingumu tautai būtų buvę telkiamos maištingos jėgos – dvasiniam ir tautiniam atgimimui, kuris vadinasi kultūra. Jei Vilnius yra kultūros atmintis, tai Kaunas yra maištingas ir veiklus daugialypio gyvenimo drumstėjas. Čia nuolatos budi gyvastis ir kūryba, kultūra ir gyvenimas, pragmatizmas ir savo tautinio tapatumo suvokimas, tai yra prigimtinės priklausomybės Europai suvokimas.