Kano fortai

ĮžangaPer visą civilizacijos istoriją, miestų dydis, forma ir planinė struktūrabuvo sąlygojama žmogaus noro apsaugoti save ir savo nuosavybę įvairiaisįtvirtinimais. Kiekvienas naujas žingsnis ginklų technologijoje, augantiginklų įvairovė ir galia griaudavo pasenusias gynybos sistemas, o taisąlygojo naujos gynybos taktikos ir metodų vystymąsi. Sienų, bokštų, vartųišdėstymas ir konstrukcija, sąlygojama besivystančių apgulties metodųįvairovės ir nuolat augančios ginklų jėgos, nuolat keitėsi, tobulėjo.Urbanistikos istorijoje nėra daug pavyzdžių iliustruojančių laisvą miestųaugimą ir vystymąsi nevaržomą karinių įtvirtinimų sistemos. Nors pagrindinėįtvirtinimų funkcija buvo skirta miesto gynybai, tačiau tai turėjoneišvengiamą šalutinį poveikį miesto augimui ir gyvenimui.

Fortifikaciniai įtvirtinimai formavo miesto struktūrą, ribojo miestonetvarkingą augimą, vėliau dažnai varžė, vėlino ir net stabdė jo vystymąsi.Iš kitos pusės formavo savitą siluetą dominuojantį kraštovaizdyje irsuteikė jam individualumo, išskirtinumo. Galingi fortifikaciniaiįtvirtinimai buvo miestiečių pasididžiavimo objektas, miesto gerovės irgalios ženklas, miesto simbolis.

Nors XIX amžiaus antroje pusėje nauja gynybos sistema susidedanti išįtvirtinimų grandinės išstūmė netekusias prasmės senąsias gynybines sienas,įtaka miesto urbanistiniam kraštovaizdžiui nesumažėjo, bet, atvirkščiai,įgavo žymiai platesnį poveikį ne tik tolesnei miesto, bet ir priemiesčiųraidai, miesto ir apylinkių kraštovaizdžiui.

Daugiau nei trečdalį amžiaus statytos, nežiūrint visų sudėtų vilčių irmilžiniškų išlaidų, savo funkcijos imperijos gynyboje neįvykdžiusios, Kaunotvirtovės palikimas – ne vien fortai ir baterijos. Tvirtovės praeitį menaper 300 pastatų atstovaujančių visiems gynybinių objektų tipams:griūvantys, nesugriūvantys fortai, baterijos, įtvirtinimų linijos,sprogmenų sandėliai, slėptuvės, atsparos punktai, stacionarūs ugniestaškai, apkasų juostos, administraciniai pastatai, kareivinės, amunicijos,maisto, pašarų sandėliai, inžinierinės dirbtuvės, karinė geležinkeliostotis, geležinkelio trasos, karinių kelių tinklas, malūnas, elevatorius irt.t.. Visi išlikę tvirtovės objektai liudija kaip toli buvo pažengusikarinė inžinerija ir statybos galimybės, nusausinimo ir vėdinimo įranga.Kauno tvirtovės gynybiniai įtvirtinimai dar ir šiandien stebina ne tikunikaliais inžinieriniais požeminių statinių planiniais ir konstrukciniaissprendimais, drenažo ir vėdinimo sistema, bet ir fenomenaliaiskraštovaizdžio pertvarkymo mąstais. Trečdalį amžiaus (1882-1915) Kaunogyvenimą dalinai lėmė karinės tvirtovės taisyklės ir poreikiai, dideliplotai miesto apylinkėse buvo pertvarkyti ir pritaikyti tvirtovėsreikalams. Tai paliko antspaudą visam Kauno miestui, jo planinės, tūrinės,erdvinės kompozicijos susiformavimui, iš vienos pusės apribojo miestoaukštingumą, iš kitos pusės iš dalies apsaugojo miestą nuo grandioziniųprojektinių planų, kurie ypač buvo netinkami savito ir sudėtingo reljefoteritorijose, sąlygojo savaimingą ir kartais nelabai patogų, tačiau savitą,derantį prie plinkos miesto suplanavimą.

Kauno tvirtovės įvairios paskirties pastatų kompleksai buvo statomiplaningai, naudojant paprasčiausią stačiakampio plano kompoziciją, tačiaumiesto atžvilgiu augantys kariniai miesteliai, ūkinių pastatų kompleksaibuvostatomi stichiškai, atsižvelgiant į tvirtovės, bet ne į miestoporeikius. Tvirtovės pastatų kompleksai, suformavę iš pažiūros tvarkinguskarinius miestelius, prie planingo priemiesčių vystymo beveik arba visiškaineprisidėjo tačiau stipriai veikė Kauno priemiesčių – Panemunės, Šančių,Fredos tūrinės-erdvinės struktūros susiformavimą. Jų kraštovaizdį ir dabardidžia dalimi formuoja “plytų” stiliui atstovaujantys pastatų kompleksai,buvę tvirtovės sistemos keliai sąlygojo minėtų priemiesčių planinęstruktūrą. Išaugę tvirtovės administraciniai pastatai ypatingai neišsiskyrė

iš bendro miesto architektūrinio konteksto, nepapildė miesto kraštovaizdžionaujais išsiskiriančiais architektūriniais ansambliais ir toliau formavomiesto centro istorizmo stilių. Tapę svarbiais akcentais miesto tūrinėje irerdvinėje kompozicijoje, savo pompastiškumu pakėlė miesto reprezentacinęreikšmę, formavo XIX amžiaus Naujamiesčio siluetą, tačiau miesto planinėsstruktūros neįtakojo. Savo tūriu ir nebūdingomis miestui bizantinėmisformomis erdvėje dominuojantis Įgulos soboras, pastatytas vienoje išpagrindinių Naujamiesčio aikščių, išlieka svarbiu akcentu visose miestopanoramose. Specialiai tvirtovės reikmėms pastatytos cerkvės Šančiuose irFredoje, savo laikmečiu buvusios svarbiais kraštovaizdžio akcentais,neišliko (Šančių cerkvė) arba atsiskleidžia tik uždaroje aplinkoje, ir yraavarinės būklės (Fredos cerkvė). Strateginę reikšmę turėję kariniai keliai,jungiantys svarbiausius tvirtovės objektus, laikui bėgant tapopagrindiniais miesto keliais, magistralėmis. Jie diktavo ir naujų keliųatsiradimą, o taip pat pradžioje savaimingą, vėliau planingą miestoplėtimąsi viena ar kita kryptimi. Išsamiai išanalizavus karinių keliųtinklo gausias liekanas ir jų svarbą, galima teigti, jog nepaisantteritorijų funkcinio panaudojimo paskirstymo, radikalių gatvių tinkloplanavimo elementų atsiradimo, gatvių tinklo geometrizavimo, ištiesinimo,nedominuoja. Nuo aukštų šlaitų ir kalvų atsiveria platus vaizdas apimantisgretimas kalvas, šlaitus, upės vingius, lygumas, miesto panoramas,turtingas kraštovaizdžio vizualines erdves. Nors fortai ir baterijos miestoir priemiesčių silueto neformuoja, miesto panoramoje aktyvaus poveikiokraštovaizdžiui ir tiesioginio ryšio su upių vagomis neturi (išskyrusLinkuvos įtvirtinimą, kai kurias baterijas), dirbtinai suformuotispecifiniai pylimai ir grioviai, formuodami kalvotą reljefą, įsijungia įžaliuojantį upių šlaitų ir slėnių landšaftą kaip vertingi kraštovaizdžioakcentai.

Po I Pasaulinio karo netekę strateginės reikšmės fortai ilgą laiką stovėjotušti, vėliau tarnavo atsikuriančiai Lietuvos Respublikos kariuomenei,naudojami įvairiems visuomeniniams tikslams: įrengti butai varguomenei,įsteigtos dirbtuvės, įkurtas valstybinis archyvas, kalėjimas. II Pasauliniokaro metais dalis fortų tapo kalėjimais ir mirties stovyklomis. Sovietmečiudaugelyje fortų buvo įsteigtos karinės bazės. Buvusiuose Kauno tvirtovėskariniuose miesteliuose (Panemunėje, Fredoje, Šančiuose) įsikūrė Sovietųarmijos kariniai miesteliai. Išsikrausčius tarybinei armijai visos karinėsbazės fortuose buvo panaikintos (išskyrus IV, VII fortą), dauguma tvirtovėsstatinių atiteko miesto savivaldai kitaip tariant liko be šeimininko.Didžiausia Rytų Europos XIXa. Tvirtovė, patrauklus turizmo objektas netapomiestiečių pasididžiavimo objektu, miesto gerovės ir galios ženklu, miestosimboliu, yra beatodairiškai griaunama, yra daugelio problemų šaltiniu.Dabar apie apgailėtiną tvirtovės objektų situaciją kalba tiekarchitektūros, paveldo specialistai, miesto valdžia tiek miesto gyventojaiir svečiai. Ar išliks Kauno tvirtovė, priklausys ne nuo apsaugos griežtumo,bet nuo požiūrio į istorines vertybes, tinkamo funkcinio panaudojimo…

Kauno Fortu istorijaNuo senų senovės Kauną ir jo apylinkes supo piliakalnių grandinės sumedinėmis, vėliau mūrinėmis pilimis, apsauginės gynybinės sienos ir kitifortifikaciniai įtvirtinimai. Miestą valdė ir įtvirtinimus statė lietuviai,vokiečiai, švedai, prancūzai, rusai. 1873 metais caro Aleksandro IIsprendimu buvo nutarta stiprinant vakarinę Rusijos sieną, Kauną paverstistrateginės reikšmės I klasės tvirtove. Nemunas, atsižvelgiant į tuometinįkarinės technikos lygį, sudarė patogią gamtinę gynybinę liniją: raižytasreljefas su upių ir upelių slėniais, giliomis griovomis, tarp jų esančiomisaukštumomis, iš kurių plačiai matomos aplinkinės teritorijos. Potvarkisstatyti Kauno tvirtovę buvo pasirašytas 1879 VII 7 d. Pagal patvirtintąprojektą Kaunas buvo apjuostas centrinių, žvaigždine linija išdėstytų,

gynybinių įtvirtinimų, 7 fortų (maždaug 2-2,5 km atstumu) ir 9 baterijųžiedu. Netrukus pradėti statyti kariniai miesteliai, laboratorijos, karinėsdirbtuvės, karinė geležinkelio stotis, sandėliai ginklams laikyti, priepagrindinių kelių į miestą statomi metaliniai vartai, įvairūs įtvirtinimai.1889 metais sparčiai pradedamas statyti pirminiame tvirtovės projektenenumatytas visiškai naujos konstrukcijos Linkuvos (VIII) fortas. 1891metais Kauno tvirtovės komendanto pranešimu inžinieriniu gynybiniu požiūriuvisi fortai ir artilerijos baterijos buvo baigti, išskyrus vėliau pradėtąLinkuvos įtvirtinimą (VIII fortą).. Per nepilną 10 metų laikotarpįtvirtovės statybos reikalams išleista 11mln. rublių, tvirtovės teritorijojebuvo pastatyti 195 mūriniai ir 253 mediniai karinės paskirties pastatai.1888-1891 miesto centre (Naujamiestyje) dabartinėse Gedimino, Kęstučio, K.Donelaičio gatvėse iškyla ištisas kompleksas administracinių tvirtovėspastatų. 1891-95 metais buvo pastatytas Kauno Įgulos soboras, tapęsidėjiniu Kauno tvirtovės akcentu. Kauno Naujamiestyje įsikūrussvarbiausioms tvirtovės įstaigoms ir pastačius soborą, faktiškai buvoužbaigtas formuoti naujas Kauno, kaip karinės tvirtovės miesto, centras.

Kauno priemiesčiuose ypač išsiplėtė kareivinių, sandėlių ir kitų karinioūkio objektų statyba. 1886-1896 metais išaugo Šančių karinis miestelis,pastatyta speciali kariuomenės cerkvė, Aukštuosiuose Šančiuose įkurtoskarių kapinės. Fredos priemiestyje Godlevskio dvaro (Fredos dvaro) rūmuoseir kituose pastatuose įsikūrė tvirtovės artilerijos valdybos ir kitoskarinės įstaigos, įrengti dideli artilerijos sandėliai, stambios karinėsinžinerijos dirbtuvės, specialiai įgulai pastatyta nauja stačiatikiųcerkvė, pastatytas kareivinių kompleksas. 1895-1899 metais tvirtovėsnusavintame Panemunės priemiestyje išaugo dar vienas karinis miestelis.Nemažai kareivinių ir įvairių karinių sandėlių buvo pastatyta Žaliakalnyjeir Vilijampolėje.

XIX a. pabaigoje, pagal modernius projektus, Kaunas turėjo tapti vienanaujausių ir didžiausių pirmos klasės Carinės Rusijos tvirtovių (1896m. iš25 Rusijos imperijos teritorijoje pastatytų karinių tvirtovių, pirmosklasės tvirtovėms priklausė tik Vašuvos, Novogeorgijevsko (ties Bugo intakuį Vyslą), Bresto (Brest-Litovsko) ir moderniausia Kauno tvirtovė). Tačiaustatybos tempai neprilygo karinės technikos tobulėjimo tempams, “senogreičiau nei buvo statoma”. Vos tik baigus tvirtovės statybos darbus, buvonuspręsta tvirtovę žymiai patobulinti, iš dalies rekonstruoti seniaupastatytus fortus bei įtvirtinimus. Tarp Nemuno ir Neries upių statomasgynybinis įtvirtinimas (1893-1905m.). Aplink visą centrinio gynybiniopylimo žiedą pastatyta trijų eilių metalinė tvora (1889-1904).

1911 metais buvo paruoštas, o 1912 metais patvirtintas naujas grandiozinisdetalus tvirtovės išplėtimo ir perstatymo planas, pagal kurį buvo numatytapastatyti dar 12 naujų fortų, 9 atramos punktus, naujus įtvirtinimopylimus, sandėlius, dar 12 naujų fortų, 9 atramos punktus, naujusįtvirtinimo pylimus, sandėlius, slėptuves. Naujasis gynybinis žiedas turėjoapjuosti visą miestą su senaisiais gynybiniais įtvirtinimais. Šiojestatyboje turėjo būti panaudojami visi naujausi Rusijos inžinieriniai irkariniai išradimai. Dalis gynybinių įtvirtinimų tuoj po plano patvirtinimobuvo pradėti sparčiai statyti. Buvo pradėti darbai beveik visuose naujaisuplanuotuose fortuose. Nepaisant didelių pastangų, naujas įtvirtinimųžiedas, išskyrus IX fortą, taip ir liko neužbaigtas. Daugiau nei trečdalįamžiaus statyta Kauno tvirtovė, nežiūrint visų į Kauno tvirtovę sudėtųvilčių ir milžiniškų išlaidų, savo funkcijos imperijos gynyboje neįvykdė irbuvo užimta per 11 dienų.

Po I Pasaulinio karo netekę strateginės reikšmės fortai ilgą laiką stovėjotušti, vėliau tarnavo atsikuriančiai Lietuvos Respublikos kariuomenei,naudojami įvairiems visuomeniniams tikslams: įrengti butai varguomenei,įsteigtos dirbtuvės, įkurtas valstybinis archyvas, kalėjimas. II Pasauliniokaro metais dalis fortų tapo kalėjimais ir mirties stovyklomis. Sovietmečiu

daugelyje fortų buvo įsteigtos karinės bazės. Buvusiuose Kauno tvirtovėskariniuose miesteliuose (Panemunėje, Fredoje, Šančiuose) įsikūrė Sovietųarmijos kariniai miesteliai. Senieji karinės tvirtovės pastatai nebuvosaugojami, buvo perstatinėjami, griaunami, jų vietose statomi didžiuliaimenkaverčiai pastatai. Išsikrausčius tarybinei armijai visos karinės bazėsfortuose buvo panaikintos (išskyrus IV, VII fortą), dauguma tvirtovėsstatinių atiteko miesto savivaldai. Dabar apie apgailėtiną tvirtovėsobjektų situaciją kalba tiek architektūros specialistai, paveldo atstovai,miesto valdžia tiek miesto gyventojai ir svečiai. Deja ne visuomet užtenkavien kalbų…I FORTAS

(Pastatytas 1888-1889m., rekonstruotas 1893m., 1908m.)Fortas yra simetrinės plano struktūros, penkiakampės formos, orientuotas įvakarus. Vienas iš mažiausiai urbanizuotų Kauno fortų, nors karo metu labainukentėjo, tačiau palyginus neblogai išlaikė savitą reljefą. Puikiaiatsikleidžia simetriška plano struktūra, penkiakampės formos teritorija,gerai matomas plačioje lygaus reljefo aplinkinėje teritorijoje, nuo ViaBaltica automagistralės, Kaunas – Noreikiškės kelio. Forto teritorijoježeldinių beveik nėra, todėl kraštovaizdyje jis atsiskleidžia kaip neaukštažole apaugusi kalva – ypatingai atraktyvus kraštovaizdžio akcentas. Išpaukščio skrydžio aiškiai pastebimas išraiškingas antropogeninės prigimtiesreljefas, ilgainiui gynybiniuose grioviuose susidarę vandens telkiniai,harmoningai įsiliejantys į greta esančio Marvos upelio slėnio natūralųlandšaftą. Masyvūs antžeminiai pastatai, virš pylimų iškelti apmūrytivėdinimo kanalai mikroaplinkoje yra neabejotinai svarbūs kraštovaizdžioakcentai.

II FORTAS

(Pastatytas 1887-1888m., rekonstruotas 1893-98m. ir 1908m.)Fortas griežtos simetrinės struktūros orientuotas į pietvakarius. Kitaipnei I fortas, II fortas intensyviai urbanizuotas, nuo gamtinio karkasoatskirtas tankiai apstatytais Julijanavos ir Kazliškių gyvenviečiųsodybinio tipo pastatais. Nepaisant to palyginus neblogai išlikęs fortoperimetras, pavienių topolių eilės, gerai matosi forto simetriškapenkiakampės formos konfiguracija turėjusi labai didelę įtaka gyvenamųjųrajonų planinės struktūros susidarymui: keliomis eilėmis lygiagrečiaiperimetrui susiformavo gatvės (Balbieriškio, Mokolų, Gudelių, Šunskų,Pilviškių ir kt.), pagal jų kryptį orientuoti gyvenamieji namai. Reljefasnėra toks išraiškingas, labiau pažeistas, pastatai labiau suniokoti, antforto pylimų želdinių beveik nėra. Forto teritorija apžvelgiama tik nuoperimetru einančių gatvių ir jas kertančių trumpų gatvelių perspektyvoje.Urbanizuotoje aplinkoje II forto teritorija turi miesto parko ar sodofunkciją.III FORTAS

(Pastatytas 1887-1888m., rekonstruotas 1893-1898m. ir 1908m.)III fortas panašiai kaip I ir II simetrinės struktūros, orientuotas įpietus. Išsidėstęs gilaus Sąnašos slėnio pietinio šlaito viršutinėjeterasoje, fortas labai apaugęs nepraeinamais bruzgynais, kurie niveliuojareljefą, išraiškingas jo formas. Teritorija į pietus ir rytus beveikneurbanizuota; vakarinėje pusėje palei perimetro ribą pastatyta eilėgyvenamųjų namų; palyginus intensyviai urbanizuota šiaurinė teritorijosdalis. Ypatingai neigiamą įtaka turi forto teritorijoje pastatyti masyvūsGAZ autoserviso gamybiniai pastatai, darkantys gamtinį kraštovaizdį, beiarchitektūros paminklo įvaizdį. Svarbu tai, kad forto teritorija išlaikiusijungtį su gamtiniu karkasu, Sąnašos upės slėniu. Gražiai matosi buvusiotvirtovės kelio (dabar Titnago g.) lanksti konfiguracija, turėjusi didelęreikšmę Seniavos gyvenvietės subtilaus plano susiformavimui.

IV FORTAS

(Pastatytas 1889m.)Išsidėsčiusi Nemuno slėnio viršutinėje terasoje, prie Linksmės upelioištakų, forto teritorija tankiai apaugusi neaukštais želdiniais, kuriekartu su forto aplinkoje augančiais dideliais medžiais (tarp jų ir pagalperimetrą išlikusios topolių eilės) formuoja stambių medžių masyvą

dominuojantį plačioje teritorijoje, reikšmingą kraštovaizdžio akcentą. Savotūriu teritorija susišaukia ir su tolimesniais žaliuojančiais Nemunošlaitais, Napoleono kalnu. Sąlygojama vakarinėje dalyje tekančio Linksmėsupelio, asimetrinės plano struktūros, netaisyklingo keturkampio formosforto teritorija susilieja su gamtiniu karkasu. Nors reljefas išlikęsneblogai, tačiau slepiasi po želdinių rūbu. Reikšmingas kraštovaizdžiosuvokimui specialiai tvirtovės reikmėms nutiestas ir plastiškainuvingiuojantis kelias (dabar Plytinės g.). Šiaurinėje pusėje išlikęįvažiavimo į forto teritoriją vartai, stipriai apgriauti, bet vis darsvarbus kraštovaizdžio akcentas. Perspektyvoje kareivinių kompleksasbaigiasi gynybinio griovio siena, horizontalią kompoziciją ir vienoje irkitoje pusėje uždaro pagal perimetrą užsodintų topolių šydas – vertingaskraštovaizdžio akcentas.

V FORTAS

(Pastatytas 1889m.)Penkiakampės formos asimetriškas prisitaikęs prie aplinkos fortasorientuotas į pietus. Nors fortas pastatytas ypač atraktyvioje gamtospožiūriu vietoje, greta Kauno marių, Sėmenos upelio viršutinėje terasoje,didesnė forto teritorija tankiai apaugusi medžiais ir krūmais. Želdiniaiant pastatų, pylimų, grioviuose, niveliuoja forto specifinį reljefą, kurisaplinkoje neišsiskiria, susilieja su upelio slėnio šlaitų ir medžių beikrūmų masyvu ir kraštovaizdžiui praktiškai nėra reikšmingas. Net išpaukščio skrydžio sunkiai suvokiama forto konfiguracija. Nepaisant to,forto teritorijos želdiniai kartu su aplinkinių teritorijų želdiniųmasyvais estetiniu požiūriu yra vertingas ir atraktyvus vizualinisakcentas. Forto teritorijos želdiniai ypač reikšmingi ten kur išlikusiostopolių eilės (rytinėje ir vakarinėje pusėje). Forto pastatai išskyruskareivinių korpusą visiškai pasislėpę po medžių ir krūmų šydu. Kareiviniųpastatas su išmuštomis angomis transporto mašinoms, sovietinės kariuomenėspaliktos betoninės plokštės, betonu grįsti keliai ir platformos iškreipiaistorinį tvirtovės objekto veidą. Vietinė jo aplinka, sunykusių statinių irtankių želdinių formuojamas kraštovaizdis ypatingai atgrasus.Teritorijoskraštovaizdį formuoja forto teritorijoje sovietmečiu pastatytipriešlėktuvinių raketų bazės pastatai.VI FORTAS

(Pastatytas 1889m.)Penkiakampės simetriškos struktūros fortas orientuotas į šiaurės rytus.Išsidėstęs ant Nemuno dešinio slėnio šlaito viršutinės terasos, miestokraštovaizdyje atsiskleidžia kaip žalias plotas, medžiais apaugusi neaukštakalva. Iš paukščio skrydžio gerai matosi simetriška penkiakampės formoskonfiguracija, kurią išryškina griežtos gynybinio griovio linijos. Reljefoformas niveliuoja gynybiniuose grioviuose augantys menkaverčiai medžiai beikrūmai. Iš pietvakarių pusės privažiavimą žymi topolių eilė – svarbuskraštovaizdžio akcentas. Forto prieigos iš visų pusių urbanizuotos,užstatytos menkaverčiais pastatais, kas labai trukdo forto aplinkossuvokimui. Beveik pagal visas forto sienas eina svarbūs magistraliniaikeliai, nuo kurių, jei ne urbanizacija, fortas būtų svarbus kraštovaizdžioakcentas. Dabar VI fortas su jį supančia aplinka vizualiai reikšmingasakcentas yra Baršausko gatvėje už posūkio išnyrančioje perspektyvoje, beivažiuojant žiedu prie kryžių kalnelio.

VII FORTAS

VII FORTAS (Pastatytas 1889 m.)Netaisyklingos keturkampės struktūros forto teritorija dalinai apaugusimedžiais, kurie daugiausiai yra neišvaizdūs ir chaotiški, slepia reljefoformas. Ten kur išlikusi žolės danga matosi išraiškingas gynybinių pastatųir pylimų reljefas (kareivinių pastato formuojamas pylimas – ypač svarbuskraštovaizdžio akcentas). Neigiamą įtaka vaidina sovietmečiu fortoteritorijoje pastatyti menkaverčiai pastatai. Aplinkinė teritorijaintensyviai urbanizuota, apstatyta sodybiniais namais, pietinėje pusėjeišaugęs pramoninis kompleksas, vakarinėje pusėje nutiesta judri

automagistralė (Sukilėlių prospektas). Lygiagrečiai judrios gatvės einantisgynybinis griovys su raudonų plytų siena ir želdinių masyvais – svarbuskraštovaizdžio akcentas. Urbanizuotoje aplinkoje forto teritorija vizualiaivaidina miesto sodo vaidmenį (gaila, tačiau tai nesutampa su funkciniuteritorijos panaudojimu). Forto priklausomybė ir funkcinis panaudojimasmatosi tiek nuo privažiavimo, tiek nuo Sukilėlių prospekto. Apžvalgosbokštelis kraštovaizdyje konkuruoja su aukštais pramoniniais kaminais,tačiau nedominuoja ir neigiamos įtakos beveik neturi. Svarbus akcentas –išraiškingi gerai išlikusio reljefo fragmentai matomi nuo Sukilėliųprospekto. Pagal perimetrą ilgainiui susiformavusios gatvės turėjo didelęįtaką rajono planinės struktūros susiformavimui.VIII (Linkuvos) FORTAS

(Pastatytas 1889-1890m.)Išsidėstęs Neries slėnio šlaito viršutinėje terasoje, fortas yrataisyklingos simetriškos penkiakampės konfiguracijos, orientuotas įvakarus. Forto teritorijoje beveik nėra želdinių reikšmingųkraštovaizdžiui, aplinkoje jis matomas kaip žole apaugusi kalva. Vietoskraštovaizdžiui reikšmingi žole apaugę pylimai, grioviai matomi tik išpagal forto perimetrą nutiestų gatvių bei gretimų sklypų, todėl jų poveikislokalus. Iš paukščio skrydžio formuojantys tapybišką vaizdą, didesnę dalįteritorijos užimantys gyventojų daržai, pastatytos pašiūrės niokojaistorinį forto įvaizdį. Atspindintys lūžį tvirtovės statyboje betoniniaiantžeminiai pastatai konkuruoja su neretai menkaverčiais sodybinio tipopastatais įsiveržusiais į forto teritoriją. Kraštovaizdį niokoja išdegintosžolės plotai, šiukšlėmis užversti gynybiniai grioviai. Svarbuskraštovaizdžio elementas – siauras, iš dalies urbanizuotas ryšys suLinkuvos įtvirtinimo teritorija. Intensyviai urbanizuotoje teritorijojesvarbi miesto sodo-parko funkcija nėra pakankamai akcentuota.IX FORTAS

(Pastatytas 1901-1913m.)Netaisyklingo penkiakampio formos teritorija išsidėsčiusi ant aukštoskalvos netoli transporto magistralių sankryžos, gerai apžvelgiamaaplinkinėje teritorijoje. Reljefą dar labiau pabrėžia ant forto pylimoišorinių šlaitų išaugę aukšti medžiai, Tvirtovės kelią ir įvažiavimo vietąžyminčios topolių eilės. Gerai matosi aukštas kareivinių pylimas,dviaukštis kareivinių pastatas. Forto niūrūs betoniniai antžeminiaipastatai, šalia tarpukario laikotarpiu išaugę sunkiųjų darbų kalėjimopriestatai, sargybos bokšteliai mažoje forto teritorijoje formuoja stiprųemocinį krūvį turintį kraštovaizdį. Kontraversiškai vertintinikraštovaizdyje savo tūriu dominuojantys stambus paminklas žydų genocidoaukoms ir monolitinis muziejaus pastatas. IX fortas su jį supančia aplinkaneabejotinai ryškiausias šios vietovės kraštovaizdžio akcentas,apžvelgiamas net nuo Žaliakalnio šlaitų, labiausiai atsiskleidžiantiskraštovaizdyje (palyginus su kitais Kauno tvirtovės objektais).Artimiausios gyvenvietės Giraitė ir Sargėnai aktyvaus vizualinio poveikioneturi.

Administraciniai pastatai1888-1891 miesto centre (Naujamiestyje) dabartinėse Gedimino, Kęstučio,K.Donelaičio gatvėse iškyla administraciniai tvirtovės pastatai: tvirtovėskomendanto rūmai (1889 m., Gedimino g. 25), inžinierių valdyba (1889 m.,Gedimino g. 43/ Donelaičio g. 23), karininkų būstinė (1889 m., Gedimino g.41), viršininko namas (1889 m., Donelaičio g. 58), intendantūra (1890 m.,Gedimino g. 27/Kęstučio g. 25), telegrafo pastatas (1890 m., Donelaičio g.25), tvirtovės štabas (1891 m., Kęstučio g. 27), centras.

Naujamiestyje pastatyti tvirtovės administraciniai pastatai turėjo mažesnęįtaką Kauno miesto planinei struktūrai. Reprezentaciniai Kauno tvirtovėsadministraciniai pastatai buvo suprojektuoti ir pastatyti griežtaiprisilaikant dar 1847 metais sudaryto Naujamiesčio užstatymo projekto, bekonkurencijos užimant patogiausius vietos požiūriu reprezentacinius miestosklypus. Miesto planinės struktkūros jie beveik arba visai neįtakojo.

Pastatyti tvirtovės valdybos pastatai savo reprezentatyvumu aiškiaipabrėžė, kas yra svarbiausias miesto šeimininkas, taip pat sąlyginaipakoregavo miesto centro ašį, pastumdami miesto svarbą dar labiau į rytus

(tai dar labiau paryškino 1891-1895 metais pastatytas soboras).

Nusistovėjęs prototipas, jog miesto veidą pradėjo formuoti nauja, Lietuvainebūdinga, monotoniška rusiška architektūra, nėra visiškai teisingas. Priešpaskelbiant Kauną I klasės tvirtove, Kauno Naujamiestis buvo užstatytaspanašiais, tautinio veido neturinčiais istorizmo stiliaus pastatais. Norsišaugę tvirtovės administraciniai pastatai ypatingai neišsiskyrė iš bendromiesto architektūrinio konteksto, nepapildė miesto kraštovaizdžio naujaismoderno architektūriniais ansambliais, toliau formavo miesto centroistorizmo stilių, tačiau tapę svarbiais akcentais miesto tūrinėje irerdvinėje kompozicijoje savo pompastiškumu, pakėlė miesto reprezentacinęreikšmę. Naujamiestyje susiformavusi savita istorinė erdvė, gerai derėjusisu bendru užstatymu, miesto masteliu, vienaip atrodė XIXa. pabaigoje – XXa.pradžioje, kada jos elementai iš tiesų dominavo miesto siluete,mikroaplinkoje, kitaip ji atrodo dabar, kai jos aplinka apaugusidaugiaaukščiais, neretai menkaverčiais pastatais, medžiais, laidaisapkarstytais stulpais.Karinių kelių, geležinkelio trasų susiformavimasGeležinkelio nutiesimas iš Peterburgo į Vakarus laikomas vienu išprogresyviausių Rusijos XIX a. pasiekimų, stipriai paveikusių Vilniaus,Kauno ir kitų miestų planinės struktūros formavimąsi, plėtimąsi, pramonėsrajonų vystymąsi. Kelis dešimtmečius prieš paskelbiant Kauno I klasėstvirtovės statybą nutiestas geležinkelis buvo vienas iš svarbiausiųfaktorių tvirtovės statybai. Kaune geležinkelio atvedimas pakoregavo ir1847 m. sudarytą generalinį miesto planą, pagrindinių gatvių kryptį(Michailovo prospektas). Neabejotinai reikšmingas miesto formavimuisi buvospecialiai tvirtovės reikmėms nutiestas geležinkelis ir vidiniogeležinkelio tinklas. Tvirtovė turėjo atskirą karinę geležinkelio stotįŽemojoje Fredoje su akmenine platforma bei pastatų kompleksu. Tvirtovėsgyvavimo laikotarpiu (ypač didžiųjų statybų laikotarpiu), jos apkrovimasbuvo gerokai didesnis nei civilinės geležinkelio stoties. Tai be abejonėsskatino tam tikros paskirties pastatų augimą, urbanistinį šio rajonovystymąsi. Kai kurios gatvės Fredoje, Julijanavoje jau tarpukariolaikotarpiu buvo nutiestos karinio geležinkelio pylimo vietose (Alyvų,Lazdijų, Pabrėžos, Šeštokų). Tvirtovės reikmėms pravesti keliai Nemunošlaituose bei viršutinėse terasose, jungiantys pietinio centrinioįtvirtinimo ruožo objektus: artilerijos kiemą, dirbtuves ir sandėlius,sąlygojo labai savitą šios miesto dalies suplanavimą. Tarp Nemuno ir Neriesžvaigždine linija pastatytas centrinių įtvirtinimų žiedas ir jo objektusjungiantis kelias sąlygojo labai savitą Tvirtovės alėjos trasossusiformavimą (1926 m., 1938 m. miesto planai). Vėliau naikinantįtvirtinimo pylimą Tvirtovės alėjos trasa buvo labai pakeista – ištiesintair praplatinta, tapo viena pagrindinių Kauno magistralių. Ant aukšto Neriesupės šlaito pastatytas Linkuvos įtvirtinimo ruožas (šiaurinė centrinioįtvirtinimo dalis), jo pylimuose įrengti šaudmenų sandėliai, VIII fortasrytiniame šlaite, sąlygojo tvirtovės kelio nutiesto pačiu Neries šlaituatsiradimą.

Strateginę reikšmę turėję kariniai keliai, jungiantys svarbiausiustvirtovės objektus, laikui bėgant tapo pagrindiniais miesto keliais,magistralėmis. Jie diktavo ir naujų kelių atsiradimą, o taip pat pradžiojesavaimingą, vėliau planingą miesto plėtimąsi viena ar kita kryptimi.Išsamiau išstudijavus karinių kelių tinklo gausias liekanas ir jų svarbą,galima teigti, jog nepaisant teritorijų funkcinio panaudojimo paskirstymo,radikalių gatvių tinklo planavimo elementų atsiradimo, gatvių tinklogeometrizavimo, ištiesinimo, praplatinimo, tvirtovės keliai formuojantismiestui ir jam plečiantis savo reikšmės neprarado.Fortifikacinių įtvirtinimų pastatai (fortai, baterijos, blindažai,slėptuvės)Kauno tvirtovė nors architektūriniu ir urbanistiniu požiūriu ypatingaineišsiskyrė iš kitų XIX amžiaus pabaigos – XX amžiaus pradžios Europos arRusijos tvirtovių, savitas Kauno apylinkių gamtinis kraštovaizdis sąlygojounikalaus gamtinio – urbanistinio komplekso susidarymą.

Gynybinių objektų statybos vietas sąlygojo Kauno apylinkių landšafto

ypatumai. Pirmojo gynybinio žiedo fortai išdėstyti miesto prieigose beveiktaisyklingu ovalu 2 – 2,5 km atstumu, tarp fortų pastatytos baterijos. Jievisi išsidėstę prie upelių slėnių, o kai kurios baterijos – ant aukštųNemuno ir Neries slėnių šlaitų, apžvalgos atžvilgiu gerose vietose, tačiaupatys objektai dažniausiai sunkiai pastebimi, kraštovaizdyje nedominuoja.

Vidinė sandara ir struktūra panaši visuose fortuose. Skiriasi tik dydis irtereno bei gynybinio fronto krypties nulemta konfigūracija. Kiekvienasfortas apjuostas sausu giliu grioviu su iškišomis – kaponieriais arbapuskaponieriais, saugančiais forto sienas, griovį bei artilerijos baterijassu šaudmenų sandėliais. Gynybinio griovio dugnu keliomis eilėmis pastatytosmetalinės tvoros su vartais. Forto viduje dirbtinai suformuotas gynybinispylimas, kuriame įrengti įvairios paskirties tarpusavyje susisiekiantyspožeminiai bunkeriai, šaudmenų sandėliai, sujungti su įtvirtintaiskazematais. Užnugarinėje dalyje įduboje pastatytas kareivinių korpusaspožeminiais tuneliais sujungtas su gynybine zona, forto perimetrasapsodintas topoliais. Kraštovaizdyje atsiskleidžia tik nedidelė dalispastatų, dažniausiai tik detalės (kareivinės, mūrinės gynybinės sienos,kaponieriai ir puskaponieriai, įtvirtinti įėjimai į požeminius bunkerius,kazematus, poternas). Nemažiau svarbūs yra žemės pylimai slepiantyspožeminius pastatus, redutai, liunetai, gynybiniai pylimai, pandusai,želdiniai t.t.

I žiedo fortų požeminiai ir antžeminiai pastatai, gynybinė siena mūryti išgeros kokybės raudonu plytų, mūras sutvirtintas dviem eilėm pusapskričiųsąraminių arkų. Įvairios paskirties metalinės dalys ar konstrukcijos (angųrėmai, vartai, durys, tvoros, grotos, dangčiai, pakėlimo mechanizmai) buvogaminamos pagal bendrus projektus. Visuose fortuose atrandame vizualiniupanašumų tarp fotų pastatų, architektūrinių detalių.

II žiedo fortų statybai naudotas betonas ir gelžbetonis. Vėliau pertvarkantfortus buvo betonuojamos beveik visų I žiedo fortų dalys, priestatai,statomi nauji betoniniai pastatai. Pradėto antro gynybinio žiedo objektaibuvo statomi pagal tą patį principą pasirinktose vietose ant strateginępadėtį turinčių kalvų. Nepaisant to, kad daugelyje antro žiedo fortųstatybos darbai nebaigti (kai kur tik pradėti), tačiau aiškiai matomasprisitaikymas prie esamo reljefo, jo galimybių išnaudojimas. Kraštovaizdyjeatsiskleidžia pradėti formuoti pylimai, grioviai, želdinių kompleksai,betoninių pastatų pamatai.

Tarp I žiedo fortų pastatytų baterijų sandara ir struktūra tarpusavyjepanaši (žemės pylimai slepiantys šaudmenų sandėlius ir gynybinė zona suįduba ir gynybiniu pylimu). Nors baterijos buvo išdėstytos ant aukščiausiųKauno apylinkių vietovių, upių šlaitų viršutinėse terasose, tačiau dėl savokompaktiškumo, dabartinės fizinės būklės (daugelis baterijų buvo nušluotosnuo žemės paviršiaus plečiantis miestui) kraštovaizdyje atsiskleidžiažymiai mažiau nei fortai. Išlikusios baterijos ir jų teritorijos žymiaiintensyviau urbanizuotos nei fortai. Jei nuo fortų užstatymo dažnai saugojojų funkcinis panaudojimas (kariniams tikslams), tai dalis baterijų buvotiesiog naudojama gyventojų ūkiniams tikslams, sandėliams ir pan.Pažymėtina ir tai, kad dabar nušluotos nuo žemės paviršiaus baterijospaliko svarbų pėdsaką – jų aplinka pirmiausiai buvo urbanizuota,susiformavo gatvių tinklas, turėjęs įtakos atskirųmiesto rajonų argyvenviečių susiformavimui. Kraštovaizdyje baterijos svarbios kaipapžvalgos aikštelės, nuo kurių atsiveria plačiausios Kauno miesto irapylinkių panoramos. ŽodynėlisBATERIJA – [pranc. batterie] istorinis gynybinis statinys, kuriame yraišdėstomos patrankos. Buvo atviros, kazemuotos arba šarvuotos.BASTĖJA – [pranc. bastion circulaire; angl. raund bastion) išsikišęs frontuužnugaryje atviras istorinio gynybinio statinio elementas išsidėstęsįtvirtinimų linijoje; gali būti rato, pusraŽio, daugiakampio formossujungtas su įtvirtinimo sienomis, skirtas sienų, fosos ir priekinio lauko

gynybai.BASTIONAS – [pranc. bastion] išsikišęs frontu, užnugaryje atviraspenkiakampio formos istorinio gynybinio statinio elementas sujungtas susienomis. Skirtas sienų, forsos, kaimyninių bastionų ir priekinio laukogynybai.BLINDAŽAS – [pranc. blindage] lauko tipo slėptuvė kariams su tvirtudenginiu.BUNKERIS – [angl. bunker] atsparioji ugniavietė arba slėptuvė kariamsapsiginti nuo priešo ugnies.CITADELĖ – [it. cittadella] labiausiai įtvirtinta centrinė tvirtovės dalis,pritaikyta savarankiškai gynybai.ESPLANADA – [pranc. esplanade] neapstatyta teritorija (laukas) tarpgynybinio įtvirtinimo ir artimiausių pastatų; paprastai buvo padalinta įtris zonas, kuriose buvo nustatyti skirtingi žemės paviršiaus bei jo dangoskeitimų apribojimai.FLIGELIS – [vok. Flugel – sparnas] šoninis įtvirtinimo korpusasFORTAS – [pranc. fort < lot. fortis – stiprus] istorinis gynybinis statinys– tvirtovės dalis, skirta ilgai žiedinei gynybai visiškoje apsuptyje,paprastai sujungtas su gretimais įtvirtinimais. Naudotas įvairiose gynybossistemose: bastėjinėje, bastioninėje, žnyplinėje, o ypač poligonalinėsežiedinėse tvirtovėse. Skirstomi į kompaktiškus ir išsiplėtusios,pagrindinius, tarpinius ir jungiamuosius, artilerijos ir pėstininkų, pagalprofilius – į vienapylimius ir dvipylimius.FORTIFIKACIJA – [ lot. fortificatio – įtvirtinimas] žemės paviršiauspritaikymas gynybai ir tam tikrų įtvirtinimų įrengimas. Fortifikacinispastatas – karo inžinerijos gynybinis statinys, įtvirtinimas.

FOSA – [pranc. fossé] įgilinta kliūtis, įrengta prieš gynybos liniją. Galibūti stačiakampio, trapecijos ar trikampio formos pjūvyje, sausa ar užpiltavandeniu (gynybinis griovys).GYNYBOS LINIJA – įtvirtinta fronto atkarpa (pvz.: žemės pylimas), kurioskraštai remiasi į natūralias kliūtis arba į specialius įtvirtinimus.Charakteringa lauko gynybai. Kai kada sustiprinta baterijomis. Gali būtiištisinė ar nutrūkstanti.GYNYBINIS PYLIMAS – [pranc. rempart] gynybinis įrenginys, kartutarnaujantis kaip kliūtis, ir kaip viena gynybinio objekto apvado profiliodalis. Kartu jis yra gynybos linija. Jis visada jungiasi su fosa (gali būtiiš akmenų, rastų-žemės, žemės ir kt.).KAPONIERIUS – [pranc. caponiere] 1. Sausame tvirtovės griovyje įrengtasakmeninis skliautuotas statinys, neaukštesnis negu fosos išorinis šlaitas,iš korio išilgai apšaudomas tas griovys. 2. Įtvirtinto rajono kazematas suartilerijos pabūklu šaudyti į priešo sparną. Gali būti didieji, mažieji,pavieniai, dvigubi, užnugario ir kt. kaponieriai.KAZEMATAS – [pranc. casemate < it. casamatta] Atspari gynybinio statiniopatalpa, sauganti nuo artilerijos sviedinių ir bombų.KONTRESKARPINĖ SIENA – [pranc. contrescarpe] prieššlaitinė siena ( sienaesanti kitoje pusėje priešais fosos šlaitą.LIUNETAS – [pranc. lunete] iš užnugario atviras, pusmėnulio formos laukoįtvirtinimas suformuotas iš žemės.PANDUSAS – [pranc. pente douce – nuožulnus šlaitas] nuožulnuma tarpskirtingo aukščio pylimų.POLIGONALINĖ SISTEMA – [pranc. poligone] istorinio gynybinio statinioformavimo principas naudojant kaponierius ir tiesias bei laužytas į išoręgynybines sienas. Poligonalinio tipo buvo Kauno tvirtovė.POTERNA – požeminė galerijaREDUTAS – [pranc. redute] istorinėje fortifikacijoje nedidelis uždaraslauko gynybinis objektas, dažniausiai įrengiamas apkasų, gynybinių linijųkampuose (suformuotas iš žemės, ar kt.)

Kauno fortai

Sudare : Ic klases mokinys P. Nagys, 2002———————–[pic]

[pic]

Generalinis planas: Kauno tvirtoves generali- nis planas 1893lapkricio 18

[pic]

[pic]

I asis fortas iš paukščio skrydžio II asisfortas iš paukščio skrydžio

[pic]

[pic]

III asis fortas iš paukščio skrydžio IV asisfortas iš paukščio skrydžio

[pic]

[pic]

V – asis fortas iš paukščio skrydžio VI –asis fortas iš paukščio skrydžio

[pic]

[pic]

VIII asis fortas iš paukščio skrydžio IX –asis fortas iš paukščio skrydžio

[pic]