Jėzuitai,Vilniaus jėzuitu gimnazija ir Šv. Kazimiero bažnyčia

Įvadas 4 psl.

Darbo tikslas ir uždaviniai 5 psl.
Jėzuitai 7 psl.
Jėzuitai Lietuvoje 8 psl.
Vilniaus jėzuitų gimnazija 9 psl.

Šv. Kazimiero bažnyčia 14 psl.

Ekskursija po Vilniaus jėzuitų gimnaziją

Ir Šv. Kazimiero Bažnyčią anglų kalba 17 psl.

Reziumė 21 psl.

Naudotos literatūros sąrašas 22 psl.

Darbo tikslas ir uždaviniai

Darbo tikslas: Parašyti išsamią kalbą apie jėzuitus, jų veiklą Lietuvoje bei apie Šv. Kazimiero bažnyčią, kuri tiktų vesti ekskursijoms po Vilniaus jėzuitų gimnaziją ir Šv. Kazimiero bažnyčią.

Uždaviniai:
1. Pateikti išsamią informaciją apie jėzuitus bei Šv. Kazimiero bažnyčią.
2. Parengti ir pravesti bent vieną ekskursiją po Vilniaus jėzuitų gimnaziją bei Šv. Kazimiero bažnyčią.
3. Sudominti irr išlaikyti žmonių dėmesį jėzuitams.
4. Patikslinti ir papildyti Vilniaus jėzuitų gimnazijos moksleivių turimas žinias apie jėzuitų istoriją.

EKSKURSIJA PO

VILNIAUS JĖZUITŲ GIMNAZIJĄ

IR ŠV. KAZIMIERO BAŽNYČIĄ

Jėzuitai

Visų pirma, jėzuitai arba Jėzaus draugija, įsteigti Šv. Ignaco Lojolos, patvirtinti popiežiaus Povilo III bule Remini militatis Ecclesiae 1540 m. rugsėjo 27 dieną, yra ordinas, kurio šūkis – visa didesnei Dievo garbei. Šis ordinas išsiskiria iš kitų tuo, kad yra visiškai paklusnus popiežiaus valiai. Jėzuitas, gaudamas įsakymą, neklausia kodėl? Šventasis Ignacas norėjo, kad jo sūnūs būtų kuklūs, nusižeminę, kad nesiektų auukštų bažnyčios postų.

Pagrindiniai Jėzuitų ordino principai:

-Eiti tuo keliu, kuriuo bus daugiau Dievui garbės

-Klusnumas

-Tarnystė kitiems

-Dvasinė žmonių gerovė ir krikščioniškas tobulinimas

-Rūpintis kitų sielų išganymu ir tobulinimu

Pradžioje jėzuitų veikla labiausiai reiškėsi kaip keliaujančiųjų misionierių. Specialus dėmesys kreiptas į auklėjimą mokyklose.1551 m. Romoje įsteigta pirmoji ko

olegija, netrukus virtusi į universitetą Gregorianumą 1552 m. 1556 metais Italijoje veikė jau 20 kolegijų. 1750 m. jėzuitai iš viso turėjo jau 669 kolegijas. Kita jėzuitų veikla buvo ir yra tiesioginis apaštalavimas per misijas ir rekolekcijas, pamokslus, paskaitas. Taip pat misijos tolimuose kraštuose, jaunimo auklėjimas kolegijose, universitetuose bei seminarijose, specialus mokslinis darbas įvairiose mokslo šakose, spauda. Šiuo metu visame pasaulyje leidžiama 1320 žurnalų 50 kalbų, iš kurių 152 yra grynai mokslinio pobūdžio žurnalai. Be žurnalų leidžiamos knygos ir, aišku, ypatingieji Bažnyčios reikalai (pvz., kaip minėta, misijos).

Yra pasakyta – norint pažinti kurios nors organizacijos tikslą, dvasią ir veiklos kryptį, tenka gilintis į jos steigėjo mintį, į organizacijos nuostatus ir nuveiktus darbus. O ko siekė Šv. Ignacas Loyola, steigdamas Jėzaus draugiją, aiškiai nurodyta regulų knygoje: “Mūsų Draugijos tikslas yra rūpintis ne tik savo sielos iššganymu ir tobulinimu, bet taip pat uoliai dirbti ir kitų sielų išganymui ir tobulinimui”. Jokio kito tikslo ar minties steigėjas neturėjo ir nesiekė.

Tai yra aišku iš jo parašyto rekolekcijų veikalo, kurio pagrindinės mintys yra šios:
1. Žmogus yra sutvertas garbinti Dievą ir Jam tarnauti.
2. Tarnaudamas Dievui, žmogus išvalo savo sielą.
3. Visi tvariniai yra sukurti žmogui, kad jis pasiektų tikslą, kuriam yra sutvertas.
4. Žmogus privalo pasirinkti tuos tvarinius, kurie naudingiausi išganymo tikslui. Nuoseklus ir griežtas šių dėsnių pritaikymas gyvenimui ir darbams sudaro Jė

ėzaus Draugijos dvasią, kuri turi persunkti jėzuito mąstymą ir veikimą. Tad nenuostabu, jog daugelis jėzuito kasdienių ir praktiškų darbų prasideda žodžiais: “Didesnei Dievo garbei”. Tad galima sakyti, jog paprasto jėzuito tikslas, veikimo prasmė, ir gyvenimo uždavinys yra atiduoti Tvėrėjui viską, ką žmogus iš jo yra gavęs.

Jėzuitai Lietuvoje

Jėzuitai ypač garsėjo savo švietimo sistema – jų kolegijos daug kur Europoje tapo universitetais. 1568 m. Vilniaus vyskupas Valerijonas Protasevičius pakvietė jėzuitus į Lietuvą. Provincijolo Pranciškaus Sunnerio vadovaujami, jie atvyko į Vilnių 1569 m. Jau kitais metais buvo iškilmingai atidaryta kolegija, iškart kai į Vilnių atvyko daugiau brolių jėzuitų. Jos pirmuoju rektoriumi tapo Stanislovas Varševickis. Po kelių metų jau buvo dėstoma logika, matematika, teologija, hebrajų kalba. 1757 m. kolegija prie Vilniaus universiteto buvo pertvarkyta į kilmingųjų kolegiją. Ji įsikūrė vėliavininko Kazimiero Šiškos padovanotame žemės sklype ir namuose, esančiuose prie Šv. Kazimiero bažnyčios ir vienuolyno, ten kur dabar stovi Vilniaus jėzuitų gimnazija.1773 m. kolegijos pastatai sunyko, o vėliau buvo atiduoti kareivinėms.
Lietuvos provincija kilo 1598 m., kuri visiškai savarankiška tapo 1608 m. Ji “atskilo” nuo Lenkijos provincijos, tapusios savarankiška jau 1576 metais. 1608 metais Lietuvos jėzuitai jau turėjo 200 narių, kurių skaičius sparčiai augo. 1732 m. Lietuvos jėzuitų provincijai priklausė 982 nariai. Tuo laiku provincija turėjo 21 kolegiją, 8 rezidencijas ir 44 misijų stotis.
1755 m. ši provincija tiek padidėjo, jog buvo padalinta į dvi dalis: Li

ietuvos ir Mozūrijos. 1773 m. panaikinus jėzuitų ordiną, visa Lietuvoje gyvavusi jėzuitų švietimo sistema su visais pastatais ir Vilniaus Akademija buvo atiduota Edukacinei komisijai, išskyrus mažesniąją Lietuvos jėzuitų dalį, išlikusią Gudijoje. Čia buvo apie 200 jėzuitų, 4 kolegijos, 2 rezidencijos ir 12 misijų namų su 6 mokyklomis. Iš šio vieneto vėliau atgimė naujasis jėzuitų ordinas. Tačiau pačioje Lietuvoje jėzuitai iš naujo savo veiklą atkūrė tik nepriklausomybės metu.
Lietuvos gyvenime jėzuitai suvaidino svarbų vaidmenį. 1570 m. Vilniuje atidarytai kolegijai Lietuvos – Lenkijos karalius Steponas Batoras suteikė akademijos vardą. Naujoji akademija išleido didelę eilę doktrinų ir daug nuveikė mokslo ir švietimo srityse. Vilniaus jėzuitai plėtė mokyklų tinklą įvairiomis kryptimis: 1584 m. įkūrė kolegiją Nesvyžiuje, 1607 m. – Varniuose, 1616 m. – Kražiuose, 1621 m. – Gardine, 1626 m. – Dambravoje , 1630 m. – Bobruiske, 1631 m. – Naugarduke ir Daugpilyje, 1642 m. – Kaune, 1693 m. – Alūkstoje ir t.t.
Šalia kolegijų, didelė jėzuitų darbo sritis buvo misijos. Atskiros misijų stotys įsteigtos Tilžėje, Telšiuose, Varniuose, Židikuose, Viduklėje, Lyduvėnuose, Joniškyje, Vadaktuose, Pabiržėje, Kėdainiuose, Linkuvoje, Šeduvoje, Merkinėje ir kitur. Šios Jėzuitų misijos tapo svarbiu veiksniu, nulėmusiu katalikybės ateitį Lietuvoje.
Lietuvos jėzuitų provincijos žymiausios asmenybės bei ryškesni mokslo vyrai buvo žodynininkas K. Sirvydas ir jo padėjėjas J.Jaknavičius, istorikas A.Kojelavičius ir A.Naruševičius, pamokslininkas P.Skarga ir poetas M.K.Sarbievijus, asketikas M.Lancicijus, astronomas M.Počobutas, matematikas Pr.Norvaiša ir daugelis kitų.
Nepriklausomoje tarpukario Lietuvoje jėzuitų atsteigėju tapo Benediktas Andriuška, a
apsisprendęs tapti jėzuitu dar prieš Pirmąjį Pasaulinį karą. Grįžęs į Lietuvą 1919 m. informavo generolą T.Ledochowskį apie įsikūrimo galimybes. Tuo pačiu metu, Vilniaus vyskupui Jurgiui Matulevičiui pavedus, vokietis jėzuitas Friedrichas Muckermanas rūpinosi Vilniuje atgauti jėzuitų namus ir pradėti provincijos atstatymą. Kadangi Lietuvoje lietuvių jėzuitų tuo metu nebuvo, todėl ordino vyresnybė jėzuitų Lietuvoje atsteigimą pavedė vakarų Vokietijos provincijai. Kai 1919 m. lenkai užėmė Vilnių – 1923 m. atvykę vokiečiai įsikūrė Kaune. Čia jie atgavo jėzuitų namus ir 1924 m. įkūrė jėzuitų gimnaziją, o atrestauruotoje bažnyčioje pradėjo laikyti pamaldas. Gimnazijai išplėsti reikėjo daug lėšų, todėl popiežius Pijus XI paaukojo šiam reikalui net 500 tūkstančių litų. Taip pat buvo teikiamos paskolos. Jėzuitai plėtėsi toliau – 1929 m. Pagryžuvyje įsteigė naujokyną,1930 m. atidarė rezidenciją Šiauliuose. 1930 m. kovo 19 d. buvo suformuota Lietuvos jėzuitų viceprovincija. 1940 m. jai priklausė 23 kunigai: 16 lietuviai ir 7 vokiečiai. Po Antrojo Pasaulinio karo lietuviai jėzuitai emigravo į užsienį. Juos sutelkti buvo pavesta J. Kidykui. 1948 m. įkurtas namas JAV, Čikagoje, kurioje Lietuvos jėzuitai toliau tęsė savo veiklą.

Vilniaus jėzuitų gimnazija

Vilniaus jėzuitų gimnazija – tai savarankiška, demokratiška, humanizmo principais, bendromis žmogiškomis ir katalikiškomis vertybėmis savo gyvenimą grindžianti, laisvos asmenybės ugdymo tikslų siekianti katalikiška mokinių, jų tėvų ir mokytojų bendruomenė. Kaip jau minėta, ją bandė atkurti jau 1918 m., po Pirmojo Pasaulinio karo. Tuo metu vokietis jėzuitas Vilniaus vyskupo Jurgio Matulevičiaus pavedimu pradėjo gimnazijos atkūrimo darbus. Tačiau 1919 m. balandžio mėnesį lenkams užėmus Vilnių, ten įsikūrė lenkai jėzuitai. Jie 1921 m. senuosiuose kilmingųjų pastatuose atidarė berniukų gimnaziją, kurią pirmaisiais mokslo metais lankė 135 moksleiviai. Ši gimnazija veikė iki 1939 m., kai Lietuva atgavo sostinę Vilnių. 1939-1940 m. Vilniaus jėzuitų gimnazija veikė kaip Kauno jėzuitų gimnazijos filialas, kol okupacinė sovietų valdžia ją uždarė. Pokario metais gimnazijos patalpose buvo atidaryta Vilniaus pirmoji berniukų gimnazija, vėliau tapusi A.Vienuolio vidurine mokykla.
Kai Lietuva vėl atkūrė Nepriklausomybę, po kelių metų, 1994 m. Vilniaus miesto valdyba grąžino pastatus tikriesiems šeimininkams. Tą patį mėnesį buvo sukurta gimnazijos steigimo iniciatyvinė grupė. 1995 m. vasario mėnesį Lietuvos jėzuitų provincijolas kunigas J.Boruta SJ kreipėsi į Vilniaus arkivyskupą metropolitą A.J.Bačkį, prašydamas sutikimo atkurti gimnaziją. 1995 m. birželio 19 d. dekretu Vilniaus arkivyskupas metropolitas pritarė šiai iniciatyvai. Moksleiviams gimnazija duris atvėrė 1995 m. rugsėjo 11 d. Mokslo metus pradėjo 336 5-9 klasių mokiniai ir 54 mokytojai. Nuo 1996 m. rugsėjo 1 d. gimnazijos 9 klasei suteiktas humanitarinio profilio pirmosios gimnazijos klasės statusas. Sustiprintu lygiu pradėtos mokyti vokiečių, lietuvių ir anglų kalbos humanitarinėse klasėse. 1996/1997 mokslo metais išleista pirmoji abiturientų laida. Nuo 1997 m. rugsėjo 1 dienos Lietuvos Respublikos Švietimo ministerijos kolegija Vilniaus jėzuitų gimnazijos 9 klasei suteikė realiojo profilio pirmosios gimnazijos klasės statusą. Nuo 1999 m. rugsėjo 1 d. mokyklai suteiktas realinio ir humanitarinio profilio gimnazijos statusas. 2000 m. Vilniaus jėzuitų gimnazija šventė 430-uosius jubiliejinius metus.
Šiuos mokslo metus gimnazija pasitiko turėdama 49 mokytojus ir 605 mokinius. Gimnazija įsikūrusi ne tik tame pačiame pastate, kur ji buvo anksčiau, bet ir šalia buvusiame vienuolyne, kuris jungiasi su švento Kazimiero bažnyčia. Gimnazijos bibliotekoje yra sukaupta nemažai knygų, o kai kurios, senos ir vertingos – laikomos atskirai. Biblioteka knygas gauna iš kitų bibliotekų, įvairių labdaros organizacijų, atskirų žmonių ir gimnazistų. Jėzuitų gimnazijai taip pat priklauso šalia Vilniaus esanti poilsiui bei rekolekcijoms skirta stovykla. Joje yra pastatyti atskiri mergaičių ir berniukų gyvenamieji nameliai, valgykla bei kiti ūkinės paskirties pastatai. Saugumo tikslais stovykla yra aptverta metaline tvora. Stovykla įrengta jaukioje eglių ir pušų aplinkoje, šalia tvenkinio. Yra įrengtos futbolo ir krepšinio aikštelės, keli atrakcionai ir garsiosios supynės. Stovyklą gimnazija naudoja daugiausiai rekolekcijoms, kurios vyksta kiekvienai klasei 1-2 kartus per metus. Gimnazijoje ypač sustiprintas lietuvių, anglų, vokiečių, ispanų, italų, prancūzų, rusų, lotynų kalbų mokymas. Čia dirba talentingi, turintys didelę darbo patirtį, mokytojai.

Vienuolyno vietoje šiuo metu įrengti gimnazijos administracijos kabinetai ir kanceliarija. Šalia – naujai įrengta valgykla, tose pačiose senosiose vienuolyno valgyklos patalpose.

Ant sienos, 17 amžiuje nutapyta Nukryžiuotojo freska.

Dailininkas ir skulptorius V.Kmieliauskas gimnazijoje sukūrė ne vieną įspūdingą darbą – trečiojo aukšto laiptinėje nutapė freską “Dvylikametis Jėzus šventykloje”. Ji ypatinga tuo, kad aplink Jėzų pavaizduoti ne jo mokiniai, o Lietuvą garsinę įžymūs žmonės – pirmame plane prie Jėzaus pavaizduoti jėzuitai S. Varševickis ir P. Skarga. Dešinėje jėzaus galime atpažinti Motiejų Valančių, Antaną Mickevičių, vyskupą, pakvietusį jėzuitus į Lietuvą Valerijoną Protasevičių, M.Giedraitį, Jurgį Radvilą. Į kairę nuo Jėzaus pavaizduota Elžbieta Oginskytė, laurų vainiku vainikuotas vienas garsiausių XVII a. Poetų Motiejus Sarbievijus. Vyskupas su kryžiumi – tai Andriejus Rudamina, išvykęs i Kiniją su misija, ten ir miręs. Taip pat pačiame kairiame kampe nuo Jėzaus stovi Kunigas Andriejus Bobola.

Pirmame aukšte stovi skulptoriaus V.Lukošaičio skulptūra, skirta K.Sirvydui SJ atminti.

Kieme kiekvieną ateinantį pasitinka A. Kmieliausko “Angelas”.

Šv. Kazimiero bažnyčia

Iškilmingos pamaldos Šv. Kazimiero bažnyčioje

Šventas Kazimieras, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos Karaliaus Kazimiero sūnus, gimė 1458 m. Iš gausios valdovo šeimos jis išsiskyrė dvasingumu ir pamaldumu. Susirgęs džiova, mirė 1484 m. kovo 4 d. Gardine ir yra palaidotas Vilniaus arkikatedroje Bazilikoje, jo vardo koplyčioje. Žmonių tikėjimą karalaičio šventumu 17a. pradžioje (1602m. lapkričio 7 dieną) patvirtino popiežius Klemensas VIII.1 Paskelbtas šventuoju, Kazimieras 1636 metais tapo Lietuvos dangiškuoju Globėju.
Šv.Kazimiero bažnyčia yra pagrindinė jėzuitų bažnyčia Vilniuje ir pirmasis bei didžiausias baroko architektūros paminklas sostinėje. Jos statyba pradėta 1604 m. gegužės mėn. 12 d., trečią Šv. Kazimiero kanonizacijos šventės dieną, Vilniaus vyskupui Benediktui Vainai pašventinus kertinį akmenį, kuri į būsimosios bažnyčios vietą atnešė senatorių rango didikai: Romos imperijos kunigaikštis, Vilniaus vaivada Mikalojus Kristupas Radvila ir daug kitų. Vieta bažnyčiai parinkta prie didžiausios prekyvietės aikštės. Statybą pinigais vietoje parėmė Zigmantas III ir Karolis Ferdinandas Vaza, Polocko ir Breslavo vyskupai, LDK kancleris Leonas Sapiega ir kiti didikai. Šalia bažnyčios buvo Profesų namai, baigti 1615 metais, kaip ir pati bažnyčia, kuri buvo konsekruota tik 1635 m., nors pamaldos pradėtos laikyti anksčiau.

Daug kartų ją naikino gaisrai. Ypač ji nukentėjo 1655 m., kai miestą pirmą kartą užėmė Rusijos kariuomenė, taip pat 1706 metais, Vilnių niokojant švedams ir per 1749 m. gaisrą. Po jo jėzuitai ėmė ją rekonstruoti pasitelkę pasaulietį architektą. Buvo pastatytas naujas keliapakopis kupolas, su liukarnomis ir aukštu žibintu, vainikuotu karūna. 1773 m. panaikinus Jėzaus Draugiją, bažnyčia perduota kunigams augustijonams, 1799 metais ji buvo paversta parapine bažnyčia. 1812 m. prancūzų kariuomenė įrengė joje grūdų sandėlį, sunaikino visus altorius. 1815 m. nuniokota bažnyčia perduota kunigams misionieriams. Jie aptvarkė bažnyčios vidų, įrengė naujus altorius. Misionieriai 1832 m. buvo išvaryti. Keletą metų bažnyčia stovėjo apleista. 1841 m. rusų valdžia ją atidavė stačiatikiams. Pritaikant bažnyčią stačiatikių poreikiams, buvo visiškai pakeistas interjeras, sunaikinta 10 mūrinių altorių, pastatytas ikonostatas. 1840 metais bažnyčia pašventinta kaip Šv. Nikolajaus soboras. 1864 – 1868 m. pagal architekto N.Čiagino projektą buvo atlikta rekonstrukcija.
1915 m. vokiečių kariuomenė Šv. Kazimiero bažnyčioje įrengė liuteronų maldos namus. 1917 m. ji buvo sugrąžinta katalikams.1919 m. Vilniaus arkivyskupas palaimintasis Jurgis Matulaitis bažnyčią grąžino jėzuitams. 1925 m. lenkų jėzuitai pagal J.Borovskio projektą ją restauravo. Nuo 1940 m. bažnyčioje dirbo lietuviai jėzuitai. Buvo atstatyta rusų nugriauta kupolo karūna, kurią suprojektavo architektas Jonas Mulokas. 1949 m. sovietinė valdžia Šv. Kazimiero bažnyčią uždarė. Joje buvo įrengtas vyno sandėlis, sunaikintas visas bažnyčios inventorius. Neišliko altorių paveikslų, vargonų, varpų. Nuo 1963 m. bažnyčioje įkurtas Ateizmo muziejus. 1988 m. spalio mėn. Šv. Kazimiero bažnyčia sugrąžinta tikintiesiems. Po intensyvių restauravimo bei atstatymo darbų 1991 m. kovo 3 d. arkivyskupas Julijonas Steponavičius ją atšventino. Šiuo metu joje vėl darbuojasi Lietuvos jėzuitai.
1991 m. po didžiuoju altoriumi rasta didžiulė – 6 metrų aukščio ir 18 metrų ilgio 17 a. pirmosios pusės laidojimo kripta. Kriptos sienos dengtos šviesios spalvos tinku, ant kurio gerai išsilaikė to laikmečio kultūriniai piešiniai. Tarp jų išsiskiria dideli Nukryžiuotojo, Prisikėlusiojo Kristaus bei Mergelės Marijos atvaizdai. Virš jų kaligrafiškai išraižytos psalmių ištraukos ir giesmių eilutės. Kriptoje buvo palaidoti senųjų laikų jėzuitai ir bažnyčios geradariai. 1995 m. į ją perkelti kitoje kriptoje rasti žmonių palaikai

Kriptoje

Šv. Kazimiero bažnyčia – vienas gražiausių baroko architektūros paminklų Vilniuje. Ją tikriausiai padėjo projektuoti italų architektai. Bažnyčia pastatyta pagal Romos Jėzaus bažnyčios pavyzdį, tačiau, skirtingai nuo jos, turi du pagrindinio fasado bokštus. Bažnyčios planas sudaro lotynišką kryžių. Centrinės navos ir transepto sandūroje kyla didingas 40-ties metrų aukščio ir 17-kos metrų skersmens kupolas. Viduje dominuoja plati 25 metrų aukščio centrinė nava. Šonuose – šešios, praėjimu nesujungtos, koplyčios. Bažnyčios vidų puošia trys vėlyvojo baroko stiliaus dirbtinio marmuro altoriai. Jiems paveikslus nutapė dailininkas Antanas Kmieliauskas. Didžiajame altoriuje – “ Kristaus prisikėlimas” ir “Šv. Kazimieras”, šoniniuose – “ Šv. Andriejus Bobola” ir “ Šv. Ignacas Lojola”.

Išorėje jį vainikuoja Lietuvos Didžiojo kunigaikščio karūnos formos žibintas. Po 1832 metų sukilimo jis buvo nugriautas, pertvarkant bažnyčią stačiatikiams. Ir tik 1939 metais J. Mulokas sumanė atnaujinti didžiojo kupolo karūną. Jo sumanymą palaikė Vilniaus arkivyskupas M. Reinys , tačiau iš 1941 m. Lietuvą valdžiusios vokiečių okupacinės vyriausybės buvo neįmanoma gauti leidimo karūnai atstatyti. Pradėta atrestauruoti be leidimų. Trūko tikslių žinių apie Šv. Kazimiero karūną. Laimei, buvo atrastas svarbus dokumentas: 1830 m. bažnytinės vyriausybės paskirta komisija apžiūrėjo Šv. Kazimiero palaikus. Paaiškėjo, kad jo karūną sudaro du auksiniai kryžmai sudėti puslankiai. Jų galus jungė auksinis lankas. Puslankių susikirtimo vietoje kaip Žemės simbolis uždėtas auksinis rutuliukas, virš jo – auksinis kryželis, kaip krikščionio valdovo – suvereno ženklas. Tarpai tarp auksinių puslankių ir auksinio įrėminančio lanko išmušti raudona aksomo medžiaga, papuošta baltais sabalo kailiukais. Ši karūna – tai žemiška išraiška dangaus suteiktos šlovės, kurią užsitarnavo Šv. Kazimieras, išsaugodamas krikščioniškąsias dorybes.
1622 m. Šv. Kazimiero bažnyčioje kunigu įšventintas ir kazokų nužudytas 1657 metais Andriejus Bobola, miręs Rusijoje kankinio mirtimi, šventuoju paskelbtas 1938 m. Keletą metų jis buvo Šv. Kazimiero bažnyčios nuodėmklausys ir pamokslininkas. Bažnyčios prieangyje yra memorialinė lenta, skirta Šv.Andriejaus Bobolos šviesiam atminimui.
Kiti žymūs žmonės, susiję su bažnyčia, tai XVII amžiaus pirmoje pusėje šioje bažnyčioje pamokslus sakęs Konstantinas Sirvydas, universiteto profesorius, pirmojo lietuvių kalbos žodyno ir kitų lietuviškų knygų autorius. Taip pat pirmosios Lietuvos istorijos autorius Albertas Vijūkas – Kojelavičius. Paskutiniuosius penkerius gyvenimo metus čia praleido Žygimantas Liauksminas – filosofas, oratorius ir muzikas.
Nuo pat Šv. Kazimiero bažnyčios atšventinimo kiekvieną sekmadienį vyksta religinės muzikos koncertai. Juose dalyvauja žinomi vargonininkai ir solistai. Bažnyčioje stovi Vokietijos firmos “Oberlinger” 45 balsų, trijų manualų koncertiniai vargonai.
Šiais, 2004 metais, Šv. Kazimiero bažnyčia švenčia 400 metų jubiliejų.

The Excursion round Vilnius Jesuit Gymnasium

And St. Casimir church

The Society of Jesus (SJ) grew out of the activity of its founder Ignatius Loyola. Canonical establishment of the order came September 27, 1540, when Pope Paul III in Regimini militantis Ecclesiae, approved it. The order’s motto is For greater glory of God. The distinctive feature of the Society of Jesus is that they lay particular stress on the virtue of obedience. The Jesuit never asks why if he is given an order. St. Ignatius wished his sons to be modest, humble and not to strive for high position in church hierarchy.

The main principles of the Jesuits are the following:
work for the greater glory of God,
obedience,
service for others,
spiritual well-being of people and Christian perfection,
taking care of the salvation .

At the beginning, the Jesuits were mostly devoted to the missionary work and to education. In 1552, the first college was founded in Rome. In 1552, it was reformed into Gregorian University. In 1556, in Italy there were already 20 colleges. In 1750, the Jesuits had 669 colleges all over the world. The missionary apostolate has been also highly esteemed. As missioners Jesuits travelled all over the world, leading retreats and preaching. They educated young people at colleges, universities and seminaries. The Jesuits published a great deal of scientific works on various subjects. Furthermore, they edited various magazines. Nowadays, there are 1320 magazines in more than 50 languages, 152 of which are pure scientific, edited by Jesuits. In addition, they published a lot of books.
It is said, that if you want to know the aim and spirit of an organisation, you have to look at what they really have done and to learn about their vision. The aims of the Society of Jesus are clearly set in the book of their regulations : “The aim of our Society is not only to care about the salvation and perfection of our souls, but also about the souls of the others”. Ignatius vision is writed in his book Spiritual Exercises. He states that first of all a man is created to glorify God and to serve Him. Secondly, While serving to God, a man purifies his soul. Thirdly, everything in the Earth is created for a man, to help him to achieve his aims. Finally, a man must choose, what is the most useful to reach his salvation. The Jesuit spirituality consists of carrying out of these principles. Jesuits start their day with the words for the greater glory of God.
The Jesuits were well-known for their education system. The colleges established by them in many countries later on grew into universities. Therefore, the bishop of Vilnius, Valerijonas Protasevičius, invited the Jesuits to Lithuania. Led by father provincial Pranciškus Sunneris, they came to Vilnius in 1569 and the year after they opened a new college. Stanislovas Varševskis became the first rector of the college. Such subjects as logic, mathematics, theology, the Hebraic language were taught at the college. In 1757, the college was reorganised into the colleges for the nobles. It was established in the lands and the house of a standard-bearer Kazimieras Šiškus, located not far from St. Casimir’s church and monastery , where Vilnius Jesuit Gymnasium is located now. In 1773 the buildings of the college became the barracks.

Jesuits in Lithuania

The Lithuanian province was established in 1598 and in 1608 it became absolutely independent from the Polish province, which became independent in 1576.In 1608, the Society of Jesus in Lithuania had 200 members it increased rapidly. In 1773, 982 brothers belonged to the Lithuanian Jesuit province. At that time, it had 21 colleges, 8 residences and 44 missionary stations. In 1755 the province of Lithuania expanded so much that it was divided into two new provinces: Lithuanian and Mozūrija. In 1773 when The Society of Jesus was abolished, all the colleges in Lithuania and Vilnius Academy were given to Educational commision. However, the minor part of Lithuanian Jesuits still remained in Bellarussia.. There were about 200 Jesuits, 4 colleges , 2 residences 12 missionary houses with 6 schools. Later on .Nevertheless, In Lithuania the Society of Jesus was re-established only during the years of independence.
The Society of Jesus played a very important role in the life of Lithuania. In 1570, the king of Lithuania and Poland , Steponas Batoras gave the name of the academy to the college in Vilnius, established by the Jesuits. It put a great impact on the education system in Lithuania. From Vilnius the Jesuits created a network of schools all around Lithuania. they opened new colleges in Nesvyžiai, (1607), Varniai (1607), ,Kražiai (1616), Gardin (1621), Dambrava (1626), Bobruiskas (1630), naugardukas and Daugpilis (1631), Alūksta (1693), etc. Alongside the college, they established missions in: Tilžė, Telšiai, Varniai, Židikai, Viduklė, Lyduvėnai, Joniškis, Vadaktai, Pabiržė, Kėdainiai, Linkuva, Šeduva, Merkinė, etc. The Jesuit missions had great influence on spreading Catholicism in Lithuania.
The most famous Jesuits in Lithuania are the following; The linguists K. Sirvydas and his assistant J. Jaknavičius, historians A. Kojelevičius and A. Naruševičius, preacher P. Skarga and a poet M. K. Sarbievijus, ascetic M. Lancicijus, an astronomer M. Počobutas, a mathematician Pr. Norvaiša, etc.
Benediktas Andriuška is the Jesuit who restablished the Society of Jesus in Lithuania. He decided to become a Jesuit before Word War I. When he returned to Lithuania, in 1919, he infirmed Father general T. Ledochowski, about the possibility to return the Jesuits to Lithuania. At the same time, German Jesuit Friedrich Muckerman, on the instruction of Jurgis Matulevičius, the bishop of Vilnius, was looking for possibilities to regain the house of Jesuits and to start the reestablishment of Lithuanian province. The German province was responsible for The restablishment of the province of Lithuania, because there were no Jesuits in Lithuania at that time. In 1919, when the Polish occupied Vilnius, German Jesuits came to Kaunas. in 1923 they regained the house of Jesuits and in 1924 established Jesuit Gymnasium and started celebrating Mass at the reconstructed church., The expansion of the Gymnasium cost a lot of money. Pope Pijus XI donated 500.000 goldens. They also took loans from the banks. In 1929, a noviciate was established in Paris. In 1930, the residence in Šiauliai was opened. The Lithuanian Jesuit province was established March 19, 1930. In 1940, 23 priests (16 Lithuanians and 7 Germans) belonged to it. After World War II, Lithuanian Jesuits moved abroad. J. Kydikas was responsible for staying in touch with all them. In 1948, there was established a House of Jesuits in Chicago, the USA, were The Jesuits carry on their activities till nowadays.

Vilnius Jesuits Gymnasium

Vilnius Jesuit Gymnasium is an independent and democratic community of students, their parents and teachers who follow the principles of humanity and build their life on Christian values and seek to achieve specific aims in education. Like it was mentioned before, Jesuits tried to re-establish this gymnasium in 1918, after the First World War. Then, German Jesuit by Vilnius bishop blessed Jurgis Matulevičius errand started re- establishing gymnasium but in 1919, April, when Poland occupied Vilnius and Polish Jesuits settled there. They opened gymnasium only for boys. It continued its activity until 1939, when Lithuania received back Vilnius. In 1939 – 1940 this gymnasium existed like a branch of Kaunas Jesuit gymnasium as soviet occupational power closed it. After the Second World War, in gymnasiums premises was inaugurated Vilnius first gymnasium for boys, which later became A.Vienuolis secondary school.
When Lithuania restored Independence, after few years, in 1994, Vilnius board reinstated buildings to their real owners. In 1995 February Lithuanian Jesuits leader priest J. Boruta SJ applied to Vilnius archbishop, asking for permission to re- establish Jesuit Gymnasium. By 1995 Junes 19 decree Vilnius archbishop agreed that initiative. Gymnasium opened the doors for students in 1995 September 11th. First year studies in this Gymnasium started 336 students and 54 teachers.
Today Gymnasium has 49 teachers and 605 students. Gymnasium is established not even in the same building, where it was earlier, but in the cloister, which is near the gymnasium and is connected with St. Casimir church. In the Gymnasiums library, which is separate building, are accumulated lots of books. Old and valuable books are being kept individually, separated from other books. Library gets books by charity and from other libraries. Vilnius Jesuit Gymnasium owns a camp, which is near Vilnius. There are boys and girls separate houses, canteen, other household buildings. For the people safety, around the camp is metal fence. The camp is arranged in a comfortable pine and fir small woods, near the pond. There are also arranged football and basketball grounds, few attractions and famous swings. This camp is being used for recollections, which occurs for each class 1-2 times per year. There are particularly strengthened Lithuanian, English, German, Spanish, Italian, French, Russian, Latin languages. In this Gymnasium works talented, experienced, qualified teachers.

St. Casimirs church

This is a first baroque church in Vilnius, dedicated to St. Casimir, Guardian of the Grand Duchy of Lithuania (canonized in 1604). This Jesuit church, constructed and installed in 1604-1632, is a Latin cross plan. Such church type of cross plan (with transept and dome) was widely prevalent in baroque period ( according to its prototype of Gesu church in Rome). The church was devastated by fires, in 1832 it was closed down, in 1832-1915 it was converted into a Russian Orthodox church. In 1915-1948 Jesuits worked there again. During three altars (high and both altars transept) have survived in the interior. In 1751- 1755 John Kierner built three altars and covered them by artificial marble. While repairing a church, the dome took shape of a new stepped form. In the middle of 19th century towers of the facade were lowered and the porch remodelled in the 17th century a complex of Jesuit monastery was built near the church, the House of Professed was of the utmost importance in the province. It is decorated with baroque and Renaissance details, possesses attics. In the 17th century, St. Andrew Bobola worked 12 years there( his relic is kept in the curch).

literatūros sąrašas:

1. Bronius P. Krištanavičius SJ ,,Lietuvos jėzuitai. Praeitis ir dabartis”
2. Laučiūnas J. SJ ir Decloux S. SJ ,,Jėzuitai vakar ir šiandien”
3. Vyr. Redaktorius Jonas Boruta SJ ,,Vilnius- jėzuitų akademija-universitetas”
4. http://www.vjg.lt/sj/b-kazim.htm
5. Vilniaus jėzuitų gimnazijos leidinys ,,Vilniaus jėzuitų gimnazija. 430 jubiliejiniai metai”

Leave a Comment