Fotografija

2613 0

FOTOAPARATAS – optinis prietaisas, naudojamas daikto atvaizdui kurti ir fiksuoti fotojuostoje

0x01 graphic

Daugiau nei du milijonus kartų per dieną kur nors pasaulyje trekšteli fotoaparatas, ir padaroma nuotrauka. Tai momentinės nuotraukos, įamžinančios laimingas šeimos akimirkas, ir dramatiški naujienų vaizdai, reklaminės ir madų nuotraukos bei domentams skirti mūsų atvaizdai, taip pat iš palydovų erdvėje siunčiami planetos vaizdai ir daugybė kitų. Fotografija jau ir naudojama daugelyje sričių, ir visą laiką jų atsiranda vis kitų.

Pirmosios fotografijos buvo daromos šlifuoto metalo plokštelę padengiant šviesai jautriais chemikalais, bet vaizdas būddavo blyškus, pilkųsidabriškų šešėlių ir matomas tik tam tikru kampu. Dabar chemikalai paskleidžiami ant celiuliozės (plastiko rūšis) fotojuostos, ir nuotrauka gali būti nespalvota arba spalvota. Fotografijas galima daryti ir elektroniniu būdu ant kompiuterinių diskų statiniu vaizdo filmavimo aparatu. Tokias nuotraukas galima išsyk parodyti per televizorių ir palydovu perduoti į bet kurią pasaulio vietą.

0x01 graphic

FOTOGRAFIJOS ISTORIJA

Fotografija taip pavadinta, sujungus graikiškus žodžius photos (šviesa) ir grapho (rašau), ir, išvertus į lietuvių kalbą, reiškia rašymą šviesa, atvaizdų darymą šviesa.

Šviesos spinduliai, atšokę nuo kokio nors apšviesto daikkto ir praėję pro objektyvą, sudaro fotografinės plokštelės (stiklo) arba filmo šviesai jautriame sluoksnyje nematomą slaptąjį atvaizdą, kuris po cheminio apdirbimo pavirsta matomu atvaizdu (sudarytu iš atvirkščių tonų) – negatyvu; iš negatyvo daromas ant šviesai jautraus fotografinio popieriaus atspaudas- pozityvas.

Fotoaparatų pirm

mtakai mena senus laikus, o pati fotografija išrasta 1820m. Pirmąjį žinomą fotografinį atvaizdą 1826m. pavyko padaryti prancūzui Žozefui Niepsui, bet šis vaizdas buvo labai neryškus,o išlaikymas truko aštuoniasvalandas.

1839m. kitas prancūzas Luji Dageras išrado būdą per kelias minutes gauti ryškias fotografijas sidabruotoje vario plokštelėje. Netrukus dagerotipijalabai išpopuliarėjo darant portretus, bet taip buvo gaunamas vienintelis atvaizdas.

Negatyvo ir pozityvo principą, kuriuo dauginamos fotografijos,1841m. išrado anglas Vilijamas Henris Foksas Tolbotas.

Iš pradžių fotografija domėjosi tik entuziastai. Fotoaparatai buvo didžiuliai, kiekvienai nuotraukai reikėjo neštis atskirą stiklo plokštelę ir apdoroti ją nešvariais chemikalais. 1888m. amerikietis Džordžas Istmenas išrado fotoaparatą, vadinamą Kodaku. Jis buvo mažytis ir lengvas, jam jau nebereikėjo plokštelių, nes viduje buvo susukta juosta. Fotografuoti tapo taip lengva, kad greita tuo užsikrėtė milijonai žmonių.

FOTOAPARATASoptinis prieetaisas, naudojamas daikto atvaizdui kurti ir fiksuoti fotojuostoje.

0x01 graphic

Nors pirmoji fotonuotrauka buvo padaryta kiek mažiau negu prieš 150 metų, fotoaparatas yra daug senesnis išradimas.

Maždaug 1500 m. pr. Kr. Kinai atrado, kad šviesa , patekusi į tamsų kambarį pro mažą skylutę, atspindi ant priešingos sienos neaiškius išorinio pasaulio pavidalus. Po daugelio amžių toks kambarys Europoje buvo pavadintas camera obscura; lotyniškai tai reiškia “ užtemdytas kambarys”.

17 amžiuje kai kurie dailininkai, įstatę į skylutę lęšį, kad vaizdas būtų ryškesnis ir šviesesnis, piešdavo tokių atspindžių eskizus. Atradus chemikalus, kurie patamsėja nuo š

šviesos poveikio, pasidarė įmanoma tokius atvaizdus įamžinti.

Šiandien tokių medžiagų kaip plastikai ir aliuminis dėka fotoaparatai yra nedideli ir nesunkūs. Šiuolaikinė technologija, pagal kurią gaminami mūsų dienų fotoaparatai, užtikrina, kad kiekviena nuotrauka būtų apšviesta reikiamo striprumo šviesos pluoštu (autoeksponavimas) ir būtų pakankamai ryški (autofokusavimas). Tačiau vis fotaparatai veikia tuo pačiu principu kaip ir senovės camera obscura.

Fotografijos aparatas sudarytas iššių pagrindinių dalių:

kameros(šviesos nepraleidžiančios dėžutės);

objektyvo(prietaiso optiniam atvaizdui sudaryti);

užrakto (mechanizmo,kuriuo šviesinis atvaizdas reikiamą laiko tarpą praleidžiamas į plokštelę arba filmą);

mechanizmo ryškumui nustatytil;

vaizdo ieškiklio (prietaiso fotoaparatui nutaikyti į fotografuojamąjį objektą).

0x01 graphic

Kamera

Dėžutė, kurios vienoje sienelėje įtvirtintas objektyvas, o priešingoje sienelėje įtaisoma šviesai jautri medžiaga. Kamera turi apsaugoti fotografinę plokštelę arba filmą nuo bet kokios pašalinės šviesos. Fotoaparatų kameros arba korpusaibūna:

standūs, dėžutės tipo;

stanūs kompaktiški su ištraukiamu objektyvu;

su sustumiamomis dumplėmis, siaurėjančiomis arba vienodo skerspjūvio(štatyvinės kameros), panašiomis į armonikos dumples.

Objektyvas

Svarbiausia fotoaparato dalis – objektyvas.Jis projektuoja į plokštelę arba filmą fotografuojamo daikto šviesinį atvaizdą. Paprastasis surenkamasis lęšis (didinamasis stiklas) duoda pasklidą,neryškų atvaizdą.Dėl to objektyvai paprastai yra sudaryti iš kelių (nuo trijų iki aštuonių) lęšių, kurių iškilumas arba įdubumas (kreivumo spinduliai) ir stiklo sudėtis tiksliai apskaičiuoti ir išlaikyti gaminant.

Objektyvas montuojamas įtvare, atitinkančiame kamerą,kuriai jis skirtas. Ant centrinio užrakto įtvaro padaryta diafragmų skalė,atstumų skalė bei ryškumo zonos skalė.

Židinio nuotolis ir santykinė anga yra pagrindiniai objektyvą apibūdinantieji duomenys.

Židinio nuotol

lis- atstumas tarp objektyvo optinio centro ir plokštelės(arba filmo), kai ryškiai nustatytas labai tolimo daikto atvaizdas. Jeigu objektyvas nustatytas taip, kad labai tolimų daiktų,esančių ne arčiau kaip už 100m nuo aparato,atvaizdas matiniame stikle išeina ryškus (tai vadinama ryškumo nustatymas begalybei), tai atstumas tarp objektyvo diafragmos plokštumos ir matinio stiklo yra lygus to objektyvo židinio nuotoliui. Kiekvieno objektyvo židinio nuotolis – tai tas mažiausias atstumas nuo jo optinio centro iki plokštelės, kuriuo tegalima gauti ryškų atvaizdą.

Židinio nuotolis išreiškiamas centimetrais (arba milimetrais). Nuo jo dydžio priklauso objektyvo šviesos stiprumas ir ryškiai atvaizduojamos erdvės zona, daiktų atvaizdų mastelis ir, be to, kiekvienai objektyvo konstrukcijai – didžiausias plokštelės arba filmo formatas, kuriuo galima padaryti iki kraštų ryškų atvaizdą.

Fotografuojant iš to paties taško, objektyvas su trumpu židinio nuotoliu duoda mažo formato atvaizdą smulkiu masteliu, objektyvas su ilgu židinio nuotoliu duoda didelio formato atvaizdą stambiu masteliu. Atvaizdų mastelis yra tiesiog proporcingas židinių nuotoliams.

Santykinė anga ( geometrinis šviesos stiprumas)-objektyvo galia apšviesti vienokiu ar kitokiu stiprumu kameroje esančios fotografinės medžiagos šviesai jautrų sluoksnį. Kuo didesnis objektyvo šviesos stiprumas, tuo mažęsnio išlaikymo reikia fotografuojant.

Objektyvo šviesos stiprumas tuo didesnis, kuo didesnė jo anga ir kuo trumpesnis jo židinio nuotolis. Santykinis angos dydis – santykis tarp pilnos objektyvo veikiančios angos (didižiausia objektyvo anga (įeinamasis vyzdys

s), pro kurią praeina šviesos spindulių pluoštas; ji paprastai lygi pirmajam lęšiui arba kiek mažesnė už jį) skersmens ir jo pagrindinio židinio nuotolio.

Šiuolaikiniuose aparatuose būna objektyvai su santykinėmis angomis 1:1,5; 1:2; 1:2,8; 1:3,5; 1:4; 1:4,5; 1:6,3. Kuo didesnis antrasis santykio narys, tuo mažesnė pati santykinė anga.

Prietaisas objektyvo angai reguliuoti vadinamas diafragma, o skaičių eilė- tai šio prietaiso skalė. Skaičiai diafragmų skalėje yra objektyvo faktinių (veikiančiųjų) santykinių angų vardikliai įvairioms slankiklio padėtims. Didelė diafragma – tai didelė anga, bet maži skaičiai (1,5-4,5).

Maža diafragma – tai maža anga, bet dideli skaičiai(11-36).Vidutinė diafragma-tai 5,9- 9.

Užraktas

Fotografinis užraktas- mechanizmas, kuris atidaro praėjusiems pro objektyvą šviesos spinduliams kelią į plokštelę arba filmą ir po tiksliai nustatomo laiko tarpo uždaro jį.

Pasitaiko dvejopų užraktų:

1)centrinis užraktas, atidarąs ir uždarąs veikiančiąją objektyvo angą;

2) užuolaidinis užraktas, atidengiąs negatyvinės medžiagos plokštumą(įtaisytas mažojo formato filminiuose aparatuose).

Vaizdo ieškiklis

Vaizdo ieškiklis rodo, kas išeis nuotraukoje tais atvejais, kai fotografuojamojokadro(šiuo atveju laikoma ta erdvės dalis, kurios atvaizdas telpa fotografinėje plokštelėje arba filminėje juostelėje) ribos nenustatomos pagal matinį stiklą.

Vaizdo ieškiklių būna rėminių(tiesioginių) ir optinių, kurie skirstomi į tiesioginius ir veidrodinius.

Ryškumo nustatymo mechanizmas

Norint gauti ryškų fotografuojamojo daikto atvaizdą, reikia prieš kiekvieną fotografavimą nustatyti objektyvą tam tikru atstumu nuo matinio stiklo, kitaip tariant, nustatyti ryškumą.

Paprasčiausias ir kartu tiksliausias ryškumo nustatymo kontrolės būdas- atvaizdo stebėjimas matiniame stikle, kuris fotografuojant pakeičiamas kasete su plokštele, atsiduriančia tiksliai į matinio stiklo plokštumos vietą (plokštelės fotografinis sluoksnis ir matinė stiklo pusė turi būti nukreipti į objektyvą). Visą, ką akis ryškiai mato matiniame stikle, būnaryšku ir ant plokštelės.

Ryškumui nustatyti dar naudojama atstumų skalė, kurios rodyklė rodo atstumą nuo aparato iki to taško, kurio atvaizdas nustatytas ryškiai. Ryškumo nustatymas pagal matinį stiklą ir pagal atstumų skalę turi duoti vienodus rezultatus.

FOTOAPARATŲ RŪŠYS

Daugelis fotoaparatų vadinami pagal naudojamos juostos plotį. Mažyčiai 110 formato fotoaparatai naudoja 11mm pločio juostą, kuri būna įdėta į sandarią kasetę.

Populiariam 35mm fotoaparatui reikia 35mm pločio fotojuostos, iš kurio gaunami 24x36mm negatyvai ir skaidrės. Ir automatiniai 35mm fotoaparatai, ir veidrodiniai vieno objektyvo fotoaparatai naudoja 35mm pločio fotojuostą.

Vidutinio dydžio fotoaparatams reikia kiek platesnės juostos, o dideli fotoaparatai naudoja plačias – net iki 255mm – pločio juostas.

Daugelis profesionalų ir mėgėjų naudoja veidrodinius vieno objektyvo fotoaparatus, nes jie labai patogūs ir įvairiapuisiai .

Veidrodis ir speciali prizmė vaizdo ieškiklyje leidžia fotografui matyti visiškai tokį pat vaizdą, koks bus nuotraukoje. Norint praplėsti vaizdą(plačiakampiai objektyvai) ar padidinti fotografuojamą objektą(teleobjektyvai), galima vieną objektyvą keisti kitu.

0x01 graphic

Plokšteliniaifotoaparatai

Konstrukcinė plokštelių fotoaparatų ypatybė- matinis stiklas užpakalinėje kameros sienelėje,pagal kurį akimis nustatomas atvaizdo ryškumas;atvaizdas matiniame stikle būna apverstas, bet tiksliai tokios pat išvaizdos, tokio pat dydžio ir ryškumo, koks jis bus negatyve.

Yra galimybė spręsti pagal matinį stiklą apie būsimą atvaizdą ; nepatogu tiktai, kad po kiekvienos nuotraukos reikia keisti kasetę.

0x01 graphic

Plačiafilmiai fotoaparatai

Konstrukcinė filminių fotoaparatų ypatybė – tai mechanizmas negatyvinėms medžiagoms įdėti. Viršutinėje ir apatinėje korpuso dalyje yra patalpos dviem ritėms. Ritė su filmu į aparatą įdedama baltoje šviesoje. Darantvieną po kitos nuotraukas, filmas rankenęle, esančia kameros šone, vis pavyniojamas nuo tiekiančiosios ritės ant priimančios, kad prieš objektyvą kiekvieną kartą atsidurtų neeksponuotas filmo ruožas.

Besikeičiantiems kadrų numeriams stebėti yra mažas apskritas langelis aklinoje užpakalinėje kameros sienelėke, apsaugotas raudonu šviesos filtru. Išfotografavus visą ritę, ji išimama iš kameros taip pat baltoje šviesoje, o tiekiančioji ritė, iš kurios filmas išsivyniojo, perkialiama į priimančiosios vietą.

Kinofilminiai mažojo formato fotoaparatai

Mažojo formato aparatai tapo vadinamosios mažojo formato fotorafijos pagrindu – fotografijos, kurios skiriamasis bruožas yra padidintas visų fotografinio darbo stadijų tikslumas, reikalingas tam, kad būtų galima padaryti didelius pozityvus iš mažų negatyvų.

Mažojo formato aparatais vadinami tie fotoaparatai, kurių negatyvinė medžiaga yra normalus kinofilmas ir kurie duoda 24x36mm dydžio negatyvus(dvigubas kino kadras). Iš tokių miniatiūrinių negatyvų gaunami padidinti atviruko arba 13x18cm formato atspaudai, maždaug tokie pat ryškūs, kaip ir padidintieji iš 6×6 ir 6x9cm negatyvų.

Mažojo formato aparatu

. . .

2)didinimas, arba projekcinis spausdinimas, kurio metu atvaizdas didinamojo prietaiso optinės sistemos pagalba projektuojamas į fotografinį popierių ir gali būti padidintas, kiek pageidaujama.

Projekcinis spausdinimas

Kad aiškiai matytųsi vaizdas,negatyvas atspausdinamas. Tai reiškia, kad jis didintuvu perfotografuojamas ant balto fotopopieriaus tamsiame kambaryje. Kaip ir fotoaparate, didintuve yra lęšiai, kurie išsaugo vaizdo ryškumą. Didintuvas turi šias dalis:

1)šviesos nepraleidžiantį apšvietimo korpusą su elektros lempute ir negatyvo laikikliu;

2) objektyvą su dumplėmis arba vamzdeliu, kuriuo galima keisti atstumą tarp objektyvo ir negatyvo, nustatant ryškumą;

3)ekraną fotografiniam popieriui.

Šviesa, tolygiu srautu nukreipta į negatyvą, praeina pro objektyvą ir apšviečia fotografinį popierių.

Korpusas yra šviečiamoji didintuvo dalis:viršutinėje jo dalyje yra šviesos šaltinis-lemputė, kurią galima stumdyti aukštyn, žemyn ir į šonus; tai leidžia centruoti šviesą, kad projektuojamasį ekraną negatyvas būtų vienodai apšviestas.

Apatinė korpuso dalis baigiasi dviejų lęšių kondensatoriumi, kurį galima pridengti matiniu stiklu (dėl matinio stiklo prarandama nemaža šviesos, todėl tenka pailginti išlaikymą; tačiau matinis stiklas sumažina grūduotumą).

Po kondensatoriumi yra du rėmeliai, kurie sudaro negatyvo laikiklį. Po korpusu pritaisytas vamzdis, kuriame sraigtiniais sriegiais varinėjamas objektyvinis vamzdis, naudojamas ryškumui nustatyti. Į objektyvinį vamzdį įsukamas objektyvas. Dar žemiau įtaisomas orandžinis šviesos filtras, uždengiąs objektyvą, kai dedamas fotografinis popierius ir kai nustatomas atvaizdo ant to popieriaus ryškumas; paties eksponavimo metu jis pasukamas į šoną.

Didintuvo lęšiai, projektuodami didesnį vaizdo variantą ant fotografinio popieriaus, padidina negatyvą. Kaip ir fotojuosta, šis popierius padengtas šviesiai jautria emulsija. Kai didintuvas įjungtas, sidabro druskos, esančios emulsijoje, užfiksuoja padidintą vaizdą taip pat kaip ir fotojuostoje.

Ryškinimas ir nuotrauka

Po to kai fotografinis popierius didintuvo šviesos apšviečimas, jis ryškinamas ir sutvirtinamas chemikalais kaip ir fotojuosta. Išryškinta nuotrauka nuplaunama, išlyginama ir džiovinama.

SPALVOTAS FILMAS

Spalvotoji fotografija pagrįsta tuo, kad visos mūsų matomos spalvos gaunamos sumaišius tris pagrindines – raudoną, mėlyną ir žalią. Spalvotoje yra trys šviesai jautrios emulsijos, ir visi trys sluoksniai reaguojatik į vieną iš spalvų. Juose užfiksuojama, kiek tokios spalvos ya kiekviename vaizdo gabalėlyje. Po juostos ryškinimo kiekviename sluoksnyje pasigaminę spalvoti dažai drauge ir sudaro spalvotą vaizdą.

Informacijos šaltiniai:

„Iliustruota vaikų enciklopedija“1998

„Technikos enciklopedija“2000

„25 fotografijos pamokos“1958 aut:V.P.Mikulinas

www.nesimokau.com

Join the Conversation

×
×