ES reikšmė smulkaus ir vidutinio verslo plėtrai Lietuvoje

Turinys

1. Turinys..............................2
2. Pagrindinės smulkiųjų ir vidutinių įmonių problemos.....................3-4
3. Bendrosios rinkos reikšmė smulkiam ir vidutiniam verslui ES................4-7

a.) bendrosios rinkos reikšmė..............................4-6

b.) muitų sąjungos reikšmė ..............................6

c.) laisvo darbo jėgos judėjimas..............................6-7
4. Smulkaus ir vidutinio verslo reikšmė ES socialinei gerovei ir darbo vietų kūtimui......7-8

a.) Profesinio mokymo programos..............................7-8

b.)Subsidijų poveikis užimtumui..............................8
6. Finansinė parama lietuvos smulkioms ir vidutinėms įmonėms................8-11
7. ES plėtros padariniai Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui...............11-12
8. Naudota literatūra..............................13

Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) yra neatskiriama kiekvienos šalies ekonomikos dalis, veikianti nacionalinės ekonomikos gyvybingumą bei konkurencingumą, padedanti spręsti užimtumo problemas, užsiimanti netradiciniais verslais, aptarnaujanti didžiąsias įmmones, taip pat esanti jų užuomazga.

Smulkios ir vidutinės įmonės (SVĮ) – “dinamiškiausią, nuolat besikeičianti įmonių grupė, vidurinė ūkio sandaros grandis, turinti lemiamą įtaką ekonominiam augimui ir socialinių santykių stabilumui. Mažas kapitalo poreikis, greita reakcija į rinkos pokyčius ir lankstumas taikantis prie jų, naujų rinkų ar nišų užpildymas, konkurencijos didelėms įmonėms sudarymas, didžiųjų įmonių aptarnavimas, naujų ir dažnai geresnės kokybės produktų, paslaugų, gamybos procesų sukūrimas, palanki šeimyninio verslo forma, efektyvi specialistų kvalifikacijos kėlimo galimybė – tai pagrindiniai pranašumai, atskleidžiantys S VĮ efektyvumą ir svarbą.

Smulkių irr vidutinių įmonių problemos:

1. Viena iš didžiausių problemų, su kuria susiduria tarptautinę veiklą norinčios pradėti SVĮ, yra valiutos keitimo ir atsiskaitymo už prekes ar paslaugas užtikrinimo rizika.
2. Vienas svarbiausių veiksnių, lemenčių SVĮ prekybos sėkmę užsienio rinkose, yra tarptautinių mokėjimų ir atsiskaitymų sistemų na

audojimas.
3. Tarptautinę veiklą pradėjusios įmonės susiduria su kita problema-eksporto dokumentacija.
4. Kita priežastis kodėl SVĮ neįsitraukia į tarptautinę rinką, yra įvairios prekybos kliūtys ir apribojimai.

SVĮ, ieškodamos veiklos išteklių, susiduria su sunkumais, kurie nebūdingi didelėms kompanijoms, pvz.:
• Tiekėjai, vykdydami didelius užsakymus, paprastai linkę mažinti savo administracinius ir transportavimo kaštus bei riboja prekių ar žaliavų tiekimą mažais kiekiais. Įvairios nuolaidos siūlomos tik dideliems užsakovams.
• Su finansavimu susijusios problemos: finansinės institucijos reikalauja pateikti išsamius finansinius dokumentus, o SVĮ yra labai jautrios bet kokiam finansinės informacijos pateikimui išorinėms institucijoms, susiduria su užstato, didelių palūkanų ir kitais sunkumais, negali aktyviai dalyvauti kapitalo rinkoje.
• Darbo jėgos samdymas: SVĮ negali konkuruoti su didelėmis įmonėmis dėl siūlomo darbo užmokesčio, todėl joms sunku samdyti kvalifikuotą darbo jėgą. SVĮ vadovai, kurie neretai būna ir savininkai, nėra linkę innvestuoti į darbuotojų mokymą ir kvalifikacijos kėlimą, kadangi bijo, kad įgiję daugiau žinių tokie darbuotojai išeis iš įmonės ir galbūt net įkurs konkuruojančią įmonę.

Finansinė parama SVĮ būtina bet kurioje veiklos stadijoje: pradžioje susiduriama su pradinio kapitalo stoka, vėliau – su papildomomis išorinio finansavimo reikmėmis, pvz.: tokiomis kaip apyvartinės lėšos, galinčiomis užtikrinti greitesnius atsiskaitymus ir pinigų srautų nenutrūkstamumą. Finansavimas – tai kapitalo suteikimas ūkio subjektui, kad šis galėtų įgyvendinti savo tikslus. Pati finansavimo esmė yra padidinti lėšų kiekį įmonėje, kad būtų vykdoma ir plėtojama sė
ėkminga veikla, didinamos investicijos. SVĮ, norėdamos gauti išorinį finansavimą, susiduria su specifinėmis problemomis ir tai laikoma vienu didžiausių šių įmonių plėtros sunkumų. Pagal SVĮ finansavimo reikšmingumą galima išskirti tris šalių grupes:

I vieta: Danija, Graikija, Italija, Norvegija, Ispanija, Švedija, Jungtinė Karalystė.

II vieta: Suomija, Prancūzija, Vokietija, Islandija, Portugalija, Šveicarija.

III vieta: Austrija, Belgija, Airija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Nyderlandai.

SVĮ vadovai dažnai susiduria su vadovavimo problemomis. Nemažai dėmesio skiriama įtampos, kylančios tarp dviejų jėgų -kontroliuojančių (savininko) ir įgalintų (vadovo), reiškiniui nagrinėti.

Vadovavimas SVĮ: kontrolė ir bendradarbiavimas
Kontrolė Savininkas turi stebėti veiklą, pastebėti įtampos šaltinius ir spręsti konfliktus tarp šių skirtingų jėgų Bendradarbiavimas
Savininkai/vadovai nustato savo ir organizacijos tikslus

Savininkas bendrauja su darbuotojais ir konsultuoja juos
Savininkas nepriklausomas

Savininkui reikalingas bendradarbiavimas su personalu
Nėra nuosavybės teisių ir kontrolės atskyrimo

Darbuotojai atlieka kai kurias vadovavimo funkcijas
Verslą tradiciškai kontroliuoja šeima

Karjeros perspektyvos vadybininkams
Mažai vadovavimo per organizaciją, vadovavimo stilius daugiau asmeninis

Lanksti struktūra, skatinamas komandinis požiūris
Savininkas vadovauja tiesiogiai

Skatinamas visų darbuotojų dalyvavimas
Koordinavimas tiesiogine priežiūra

Koordinavimas abipusiu sutarimu
Sprendimų priėmimas centralizuotas

Autonomija ir sprendimų priėmimo laisvė
Komunikacija vienpusė

Komunikacija sprendžiant problemas dvipusė
Santykiai formalūs ir protokoliški

Skatinami bendradarbiavimo santykiai

Entrepreneurship in SMEs: an Innovative Approach.

Jei savininkas/vadovas per daug akcentuoja kontrolės funkciją, pokyčiai ir SVĮ augimas gali būti ribojamas. Kartais savininkai/vadovai dėl aukšto konkurencijos lygio nepasitiki darbuotojais,, nesidalija informacija, komunikacija tik vienpusė ir iš darbuotojų negaunamas atgalinis ryšys, visus sprendimus priima vienas žm

mogus. Tačiau inovacijos ir pozityvūs ilgalaikiai pokyčiai SVĮ veikloje įmanomi tik konsultacijų, bendro komandinio darbo. iniciatyvos skatinimo, bendradarbiavimo, dvipusės komunikacijos dėka.

Kuo didesnė įmonė, tuo daugiau lėšų ji gali skiia darbuotojų mokymui ir kvalifikacijos kėlimui. Tuo tarpu pastarųjų metų tendencijos ES rodo, kad mikro- ir mažose įmonėse, darbuotojui išėjus a atsiradus laisvai darbo vietai, apie 15 proc. įmonių net neieško darbuotojų į laisvas darbo vietas. Vidutinėse įmonėse šis rodiklis yra apie 5 proc. ES SVĮ įdarbino žmonių iš kitų šalių narių. Pagrindinės įdarbinimo kliūtys -administracinės, darbo leidimai ir pan.

SVĮ vadovai ir savininkai kelia kvalifikaciją specialiuose mokymuose ir seminaruose tik tada, kai pajunta konkrečių žinių trūkumą ir žino, kad čia įgytomis žiniomis galės nedelsiant pasinaudoti įmonės veikloje. Neretai SVĮ vadovai negali dalyvauti mokymuose todėl, kad paprasčiausiai neturi laiko ir jiems gana sudėtinga būtų deleguoti savo funkcijas kitiems įmones darbuotojams. Dėl šių priežasčių SVĮ vadovai paprastai pageidauja trumpų kursų arba labai lankstaus kursų grafiko, o kursų kaina nėra taip svarbu.

Bendrosios rinkos reikšmė

Bendroji rinka –tai valstybių ekonominė integracija, kuriai būdingas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas. Ją sudaro dvi neatskiraimos dalys: vidaus rinka, kurios svarbiausias ypatumas yra laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas, ir bendras išorinis prekių, paslaugų bei gamybos veiksnių reguliavimas. Įgyvendinti bedrąją ri

inką-vienas iš pagrindinių Europos Ekonominės Bendrijos steigimo tikslų. Norint sukurti bendrąją rinką reikia pašalinti:

Fizines kliūtis-tai bet kokia sienų kontrolė, trukdanti laisvam prekių, žmonių ir kapitalo judėjimui. Sienų kontrolė būtina, dėl:
Skirtingos valstybių mokesčių sistemos; nevienodos teisinės nusikaltėlių persekiojimo tvarkos; radioaktyviųjų ir kitų atliekų transporto; krovinių judėjimo tarp šalių; skirtingų gyvūnų ir augalų apsaugos taisyklių ir kontrolės būdų...

Technines kliūtis. ES pagrindas-muitų sąjunga. Trečiosioms šalims valstybės narės nustatė bendrąjį išorinį tarifą ir muitinės barjerus perkėlė prie ES išorinės sienos.

Būtent tai ir skiria ES nuo laisvosios prekybos zonos -trečiųjų šalių atžvilgiu nėra nustatyto bendrojo išorinio muitų tarifo ir galioja nacionalinės taisyklės. Bendrosios rinkos kūrimo programa reikalavo ne tik pašalinti muitų barjerus, bet ir panaikinti kiekybinius apribojimus. Tai visas kompleksas techninių kliūčių, liečiančių nacionalinius standartus ir įvairias technines normas, paslaugų sektorių, laisvą kapitalo judėjimą ir asmenų įsikūrimo teisę. Harmonizacijos procesas apėmė šias sritis:
• standartus: nustatyti bendri dydžiai, formos, svoris, pakavimas, markiravimas ir pan.; technines taisykles, teisines normas, saugančias vartotoją, darbuotojų sveikatą ir gamtą;
• būdus, reguliuojančius produktų gamybos ir kontrolės metodus.

Mokesčių kliūtys. Svarbus laisvo prekių užtikrinimo veiksnys yra mokesčių skirtumų sumažinimas. Kiekvienai ES narei palikta teisė turėti savarankišką nacionalinę mokesčių sistemą. Mokesčių reguliavimo pagrindas – diskriminacijos ES uždraudimas ir nuostatos dėl teisės aktų, skirtų netiesioginiams mokesčiams suderinti

Apskaita. Norėdama palengvinti įmonių bendradarbiavimą, EFAA (European federation for Accountants and Auditors for SME’s) siūlo ES lygiu bendrojoje rinkoje įdiegti buhalterių ir auditorių paslaugas.”Bendrąją rinką” reikia suprasti kaip harmoningai reguliuojamą rinką:suderinta buhalterinio mokymo struktūra; bendros audito sąvokos; kliūčių panaikinimas judėjimui ES. Tik bendra rinka įgalina audito ir apskaitos suderinamumą. Mažose įmonėse yra ribota kontrolė ir pareigų pasiskirstymas, o įvesta vidinė kontrolė sumažintų pelną. Tai reiškia, kad “SVV” sąvoka prisidengia kompanijos, gaunančios dideles pajamas ir turinčios daugiau nei kelis darbuotojus. SVV auditorius įkainoja įmonės riziką ir profesinius gebėjimus, objektyvų valdymą.

Europos Komisijos nuomone, Lietuva, nepaisydama vyriausybių kaitos, išsaugojo platų politinį sutarimą dėl pagrindinių ekonominės politikos krypčių, pagerino finansinę drausmę ir sumažino valstybės dalyvavimą ekonomikoje. Įvertinamas teigiamas valiutų valdybos vaidmuo ekonominei aplinkai Lietuvoje bei jo poveikis pinigų ir kainų stabilumui. Ženkli pažanga pastebima privatizavimo, ypač finansų sektoriaus, srityje. Privatizavimas įvertintas kaip “artėjantis prie pabaigos”. Pažymima pažanga gerinant verslo aplinką, paprastinant išėjimo iš rinkos sąlygas, liberalizuojant darbo rinką reguliuojančius įstatymus bei prekybą su ES ir Vidurio bei Rytų Europos šalimis kandidatėmis.

Taip pat Europos Komisija pabrėžia, jog Lietuvoje rinkos veikimą, ypač mažų įmonių veiklą, dar pernelyg riboja biurokratins kliūtys, susijusios su įmonių registravimu ir licencijavimu. Didžiąją dalį kainų reguliuoja valstybė, neigiamai vertinamas grįžimas prie grūdų supirkimo kainų reguliavimo. Komisijos nuomone, Lietuvoje turi būti tęsiama privatizacija, šalinamos kliūtys naujų verslų steigimui bei pasitraukimui iš rinkos, stiprinamos paskatos įmonėms investuoti į savo veiklos efektyvumo didinimą, gerinamos sąlygos darbo rinkos lankstumui, efektyvesnei finansų sektoriaus įmonių veiklai, švietimo sistemos prisitaikymui prie besikeičiančių rinkos sąlygų. Akcentuojama pensijų reformos svarba.
2001 m. spalio mėn. Lietuvoje galiojo 45 proc. visų Europos standartų, ateityje turės būti tęsiamas Europos prekių kokybės standartų įgyvendinimo Lietuvoje procesas. Taip pat pažymima būtinybė sudaryti sąlygas įvairių nuosavybės formų sertifikavimo ir kokybės standartų priežiūros institucijų veiklai, aktyvesniam pramonės įmonių vaidmeniui kuriant standartus. Lietuvos valstybės institucijos raginamos naikinti tokias kliūtis prekybai kaip licencijavimas. Siūloma suderinti teisę viešųjų pirkimų srityje sukurti pirkimų kontrolės informacinę sistemą.

Laisvo darbo jėgos judėjimo srityje siūloma toliau įgyvendinti abipusio kvalifikacijų pripažinimo principą, ypač teisininkų bei architektų. Siūloma supaprastinti paslaugų teikimo procedūrų reguliavimą.

Laisvo paslaugų teikimo srityje siūloma šalinti dar veikiančias kliūtis nefinansinių paslaugų teikimo laisvei, stiprinti finansinių paslaugų teikimo priežiūrą, įgyvendinti privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nuostatas, baigti duomenų apsaugą reglamentuojančios teisės derinimą bei nuostatų dėl elektroninės prekybos skaidrumo ir prieinamumo derinimą.

Laisvo kapitalo judėjimo srityje pabrėžiama būtinybė suderinti atsiskaitymus reglamentuojančias nuostatas, pašalinant kliūtis tarptautiniams atsiskaitymams bei investicijoms į pensijų fondus ir draudimo įmones. Lietuva turėtų pašalinti kliūtis, ribojančias užsieniečių teises įsigyti žemės ūkio paskirties žemės bei supaprastinti ne žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo procedūras. Iš kitų derybų galima išskirti priemones, siūlomas tokiose srityse: įmonių teisės – suderinti buhalterinę apskaitą, patentus reglamentuojančias nuostatas; konkurencijos – atsižvelgti į naujus ES teisės aktus įgyvendinant vertikaliąsias bei horizontaliąsias įmonių bendradarbiavimo formas.
Muitų sąjungos reikšmė

Muitų sąjungoje dalyvaujančios ES valstybės panaikina tarpusavio prekybos apribojimus. Tai reiškia, kad visi muitai prekyboje tarp ES valstybių panaikinami. Valstybės narės trečiųjų šalių prekėms taiko bendrąjį muitų tarifą ir vykdo bendrą prekybos politiką. Muitinė užtikrina tam tikro pinigų kiekio surinkimą į valstybės biudžetą.

Lietuvos prekyboje su ES šalimis nebus jokių muitų. Liks PVM ir akcizai. Tikėtina, kad muitai turėtų ginti mūsų gamintojus nuo įvežamų pigių prekių.

Vienas esminių politikos pokyčių, Lietuvai įstojus į ES, yra muitinės rėžimo pasikeitimas prekyboje su Rytų šalimis. Tai ES politikos klausimas, kadangi visoje ES teritorijoje prekės juda laisvai, kaip dabar Lietuvos teritorijoje. Sakykime, ES sudaro laisvosios prekybos sutartį su Rusija. Tada, Lietuvai tapus ES nare, mūsų verslininkai galėtų prekiauti su Rusija be muitų.

ES teisės perkėlimas į nacionalinę neturėtų sukelti stipraus neigiamo poveikio, nebent vidutinį gali pajusti prekių eksportuotojai, importuotojai, vežėjai, ekspeditoriai, muitinės tarpininkai, muitinės administracija.

Įvertinus narystės sąlygotus pokyčius pagal valdymo lygius, didžiausią poveikį pajunta centrinė muitinės administracija – Muitinės departamentas.Ją būtina pertvarkyti pakoreguojant padalinių funkcijas, sustiprinant esamus padalinius ir sukuriant naujų (pvz., bendrosios žemės ūkio politikos, tranzito kontrolės, kovos su pažeidimais ir kontrabanda). Į centrinę muitinės administraciją reikės priimti naujų darbuotojų, nes gerokai padidės su naryste ES susijusio darbo apimtys. Jau dabar vis svarbesnė tampa darbuotojų kvalifikacija, geras ES teisės aktų išmanymas, užsienio kalbų mokėjimas, asmeniniai kontaktai su Europos Komisijos ekspertais.

Pasikeitus teisinei sistemai ir didėjant prekybos apimtims, didės ir muitinės veiklą reglamentuojančius ES teisės aktus gerai išmanančių specialistų poreikis verslo srityje, todėl jie gali išeiti iš tarnybos muitinėje. Sprendžiant šią problemą reikėtų užtikrinti, kad kiekvienoje srityje dirbtų daugiau nei vienas specialistas, įskaitant tarnybą muitinėje, kad būtų didinami atlyginimai ir nustatoma papildomų socialinių garantijų.

Laisvo darbo jėgos judėjimas

Europos Tarybos Reglamentas 1612/68 suteikia teisę ES valstybių narių piliečiams laisvai judėti ES viduje ieškant darbo ir įsidarbinti kitoje valstybėje narėje tomis pačiomis sąlygomis kaip ir tos valstybės narės piliečiams. Reglamentas draudžia bet kokią tiesioginę ar netiesioginę diskriminaciją pilietybės pagrindu.
Europos Komisijos Reglamentas 1251/70 suteikia teisę ES piliečiams, dirbusiems kitoje nei jų nuolatinio gyvenimo valstybėje narėje pagal Reglamento 1612/68 sąlygas, pasilikti toje valstybėje narėje pabaigus darbinę veiklą, jei sulaukiama pensinio amžiaus arba prarandamas darbingumas. Užsieniečių teisinės padėties įstatymas pateikia nuostatas, reglamentuojančias visus užsieniečio teisinės padėties Lietuvoje aspektus, įskaitant jų darbą Lietuvoje. Įstatymas numato užsienio darbo jėgos apribojimus Lietuvoje, t.y. užsienietis, kuris nori įsidarbinti Lietuvoje pagal darbo sutartį, privalo įsigyti leidimą, kuris išduodamas atsižvelgiant į kasmet Vyriausybės nustatomą užsieniečių įdarbinimo kvotą. Kvota nėra susijusi su atskiromis ūkio šakomis, ji taikoma visoms šalies ūkio sritims. Išduodami leidimai dirbti ir atsižvelgiant į darbo rinkos poreikius. Tai reiškia, kad pirmenybė teikiama aukštos kvalifikacijos užsienio specialistams, tų profesijų, kurių darbuotojų Lietuvoje trūksta. Maksimalus leidimo dirbti galiojimo laikas – 2 metai Tačiau visais kitais atžvilgiais – užimtumo reguliavimo, darbo sąlygų, darbo užmokesčio, socialinių garantijų ir kt. – užsieniečiams vienodai kaip ir Lietuvos gyventojams taikomi valstybėje galiojantys teisės aktai.
Užsieniečių teisinės padėties įstatymas ir tarptautinės sutartys numato, kad Šengeno valstybių piliečiai gali atvykti į Lietuvos Respubliką tik pateikę galiojantį kelionės dokumentą. Tas pats taikoma ir Lietuvos piliečiams. ES valstybių narių piliečių atžvilgiu apribojimai įsidarbinant bus panaikinti. Tačiau teisės aktai, reguliuojantys ir ribojantys užsienio piliečių įsidarbinimą Lietuvoje, išliks ir Lietuvai esant ES nare ir bus taikomi ne ES šalių narių piliečiams. Nacionalinius teisės aktus suderinti su ES teise būtina iki Lietuvos narystės ES datos. Tvarkyti užsieniečių įdarbinimo reikalus pavesta Lietuvos darbo biržai: teritorinėms darbo biržoms ir respublikinei darbo biržai. Teritorinės darbo biržos remiasi užsieniečių pateiktais prašymais bei atlieka analizę ir siūlo pirminį sprendimą, konsultuoja darbdavius užsieniečių įdarbinimo klausimais. Respublikinė darbo birža priima galutinį sprendimą ir išduoda leidimus dirbti. Be to, ji kaupia ir analizuoja statistinę informaciją apie įdarbinamus Lietuvoje užsieniečius.
Laisvam darbuotojų judėjimui techniškai užtikrinti bei Lietuvos darbo biržos sistemai į EURES tinklą įsijungti svarbu turėti reikiamą duomenų rinkimo sistemą bei informacinę duomenų bazę.
Naudojantis kompiuterizuota informacine sistema registruojamos laisvos darbo vietos, vedama jų apskaita, registruojami duomenys apie ieškančius darbo piliečius, išrašomos rekomendacijos įdarbinti, pažymos apie registruotų asmenų išmokėtas pašalpas, stipendijas, operatyviai parenkamos darbo vietos, rengiamos statistinės ataskaitos, duomenys elektroniniu paštu perduodami iš teritorinių į respublikinę darbo biržą.
Lietuvos darbo biržos esamos kompiuterizuotos informacinės duomenų bazės apie laisvas darbo vietas ir ieškančiuosius darbo sudaro visas technines prielaidas integruotis į EURES tinklą ir tuo būdu įgyvendinti laisvą darbuotojų judėjimą.

Profesinio mokymo programos

Profesinis rengimas, ypač vadybos srityje, yra pagrindinis SVĮ konkurencingumo komponentas. Tačiau įmonės dažnai nežiūri į mokymą kaip į pagrindinę investiciją, leidžiančią pagerinti savo veiklą ir prisitaikyti prie greitų jų aplinkoje vykstančių pokyčių (pvz.: gamybos procesų pokyčiai arba naujų technologijų atsiradimas). ESF, ADAPT, Leonardo da Vinci ir Media II programų pagrindinis tikslas yra padėti SVĮ prisitaikyti prie pramonės pokyčių ir tobulinti profesinio rengimo sistemą ES.
ESF tikslas koncentruojasi į specifinius SVĮ poreikius, t.y. kalbant apie žmogaus išteklių plėtrą – padeda darbuotojams prisitaikyti prie pramonės pokyčių. Taigi, suteikiant darbuotojams bendrąsias rašymo, skaitymo, aritmetikos žinias bei ugdant jų analitinius problemų sprendimo gebėjimus, loginį mąstymą, buvo užkirstas kelias jiems išstumti iš darbo rinkos ir išsaugota nemažai darbo vietų.
ADAPT programa (1994-1999 m.) padėjo prisitaikyti darbo jėgai prie pramonės pokyčių. Jos tikslas – padidinti užimtumo lygį ES. Daugiausia dėmesio buvo skirta darbo jėgos gebėjimų tobulinimui, siejant informacines komunikacijų technologijas su darbo jėgos mokymu bei profesiniu rengimu. Aiškus prioritetas šioje srityje – SVĮ, kurioms parama teikta: plėtojant konsultacinės pagalbos sistemą darbuotojams, paveiktiemi
pramonės pokyčių įvairiose ekonomikos sektoriuose, kas ypač aktualu tiems, kuriems dėl to gresia prarasti darbo vietą SVĮ; tobulinant SVĮ vadovų ir vadybininkų gebėjimus; padedant SVĮ parengti ir įgyvendinti vidines bei išorines nuolatinio profesinio rengimo programas; plėtojant tinklus ir gerinant bendradarbiavimą tarp gamintojų, tiektu ir klientų, o viso to tikslas – skleisti pažangiąją patirtį, tobulini įmonių gebėjimus mokyti savo darbo jėgą, kad ji atitiktų specifinius SVĮ poreikius; kuriant SVĮ grupėms bendras verslo paslaugų struktūras. Be mokymo ir profesinio rengimo, ADAPT programa skatino nat darbo vietų kūrimą, kad SVĮ panaudotų visas naujų rinkų siūlomas galimyh imtųsi naujos veiklos ir didintų darbo potencialą.
LEONARDO DA VINCI. Ši programa pradėta būtent tuo metu, kai profesinis rengimas Baltojoje knygoje išskirtas kaip vienas pagrindinių veiksnių, nukreiptų prieš nedarbą ir kovojant už Europos įmonių konkurencingumą pasaulyje. Daugiausia dėmesio skiriama SVĮ inovacinės veiklos skatinimui ir konkurencingumo didinimui, kartu skatinama gerinti jų darbuotojų prieigą prie profesinio rengimo. Ši programa yra šalies profesinio rengimo sistemos tobulinimo veiksmų planas, kuriame užtikrintas šių veiksmų keitimas ir papildymas tuo, kas geriausia kitų šalių sistemose. LEONARDO DA VINCI programa suvienijo ankstesnes atskirų profesinio rengimo sričių programas, todėl dabar ji apima visas profesinio rengimo sritis: pradinį profesinį mokymą, tęstinį profesinį ugdymą, universitetų ir įmonių bendradarbiavimą, kvalifikacinių ryšių su technologijų inovacijomis rėmimą.

Pagrindinis programos tikslas – tinkamai pasirengti naujai XXI amžiaus profesinio rengimo politikai, kuriamai atsižvelgiant į rytdienos technologijas visose Europos šalyse. Programa remiasi nepaliaujamo, nuolatinio tobulinimosi idėja, stengiantis užtikrinti žmogaus gebėjimų atskleidimą, jo profesinį integravimąsi ir tobulinimąsi. Programoje gali dalyvauti valdžios ir valdymo, mokslo, tyrimų įstaigos, įmonės, profsąjungos ir kitos visuomeninės organizacijos, darbo rinkos institucijos bei įvairios privačios ir valstybinės institucijos, suinteresuotos profesinio rengimo tobulinimu.

MEDIA II programos tikslas – atitikti audiovizualinių programų pramonės poreikius ir skatinti konkurencingumą, skatinant šios srities profesionalų pradinį ir ypač tęstinį profesinį rengimą. Kadangi šiame sektoriuje vyrauja SVĮ, Taryba priėmė direktyvą 95/564/EC, pagal kurią išskirtinis dėmesys programoje turi būti skiriamas SVĮ. Pagrindinės profesinio rengimo priemonės – audiovizualinės pramonės valdymas Europos mastu, naujų technologijų ir scenarijaus technikos naudojimas – skirtos tam, kad specialistai ir įmonės susipažintų su audiovizualinės rinkos europine ir tarptautine dimensija. Tuo tikslu stengiamasi stiprinti bendradarbiavimą tarp įvairių profesinio rengimo institucijų bei profesinio sektoriaus ir įmonių. Vienas iš šios programos struktūrinių uždavinių – nepriklausomo gamybos sektoriaus plėtojimas, ypač SVĮ, bei derinimasis prie kitų ES iniciatyvų profesinio rengimo srityje, daugiausia Leonardo da Vinci bei ESF uždavinių.

Subsidijų poveikis užimtumui

Kalbant apie užimtumo skatinimą, akcentuotini trys dalykai: į užimtumą orientuota makroekonominė politika, greitos ir efektyvios reformos nedarbo sistemoje bei geresnis Europos struktūrinės politikos valdymas. Didžiausios pagalbos tikimasi iš SVV įmonių dėl jų lankstumo,mažo kapitalo poreikio ir greito kūrimosi, kadangi pastaruoju metu SVĮ yra pagrindinis darbo vietų generatorius Europoje.

Iš viso ES priskaičiuojama apie 18 milijonų SVĮ, jos įdarbina apie 66proc. visos darbo jėgos ir sudaro 55 proc. visos ES įmonių apyvartos.Todėl, suvokdama SVĮ svarbą ES ekonominei bei socialinei sanglaudai ir užimtumo užtikrinimui, Europos Komisija deda visas pastangas, kad skatintų šių įmonių plėtrą. ES siekia gerinti jų konkurencingumą, skatindama diegti naujas technologijas ir inovacijas, nes tik taip galima užtikrinti sėkmingą šių įmonių veiklą (SVĮ greitai susikuria, bet ir greitai nyksta) ir kartu ilgalaikį darbą ES piliečiams.
Nenuostabu, kad SVV vyrauja tuose sektoriuose, kuriuose reikia mažesnių kapitalo sankaupų. Pvz.:didžiausia jų koncentracija statybos sektoriuje, kur jos sukuria apie 90 proc. visų darbo vietų, taip pat didmeninės ir mažmeninės prekybos, viešbučių ir restoranų verslo srityse – apie 80 proc. visų darbo vietų. Pastarasis sektorius yra vienas didžiausių ES: jame veikia apie 7 mln. įmonių, yra sukurta 30 mln. darbo vietų ir jo apyvarta 4,7 mlrd. eurų.

Paramą SVĮ darbo vietų kūrimo klausimais ES teikia Europos regioninės plėtros fondas (ERPF). Ši parama apima tokias sritis kaip:
• įmonių konsultavimas vadybos, rinkos tyrimų bei mokslinių tyrimų klausimais;
• technologijų plėtra – informacijos rinkimas ir skleidimas, bendra
įmonių ir mokslo tiriamųjų įstaigų veikla, gamybos naujovių diegimas;
• galimybių įmonėms gauti kreditą sudarymas;
• tiesioginė investicijų parama;
• vietinės infrastruktūros plėtra;
• parama institucijoms, teikiančioms socialines paslaugas (išskyrus tas sritis, kurias finansuoja Europos socialinis fondas).

Finansinė parama lietuvos smulkioms ir vidutinėms įmonėms

1993 m. ES pagal pirmąją PHARE programą Lietuvai suteikė 3 mln. ekiu paramą smulkiajam ir vidutiniam verslui skatinti. 1995 m. ES pagal antrąją PHARE programą Lietuvai papildomai skyrė 4 mln. ekiu lengvatinio kredito liniją SVĮ investicijų projektams kredituoti. PHARE padėjo įkurti verslo organizaciją, išplėtė tiesioginę paramą SVV įmonėms. PHARE nacionalinės programos parėmė SVV plėtrą, privatizaciją, bankų bei finansinių paslaugų įmonių restruktūrizaciją ir modernizaciją, perdavė pažangiąją patirtį. Nacionalinės PHARE programos, skirtos SVV plėtoti, padarė reikšmingą įtaką kuriant vietinius verslo konsultavimo centrus.

Lietuvos SVV gavo netiesioginės naudos ir iš kitų Europos Komisijos subsidijuojamų PHARE programų, kas turėjo įtakos verslui, jo aplinkai, lavinimui, mokymui, tyrimams, infrastruktūrai, regionų plėtrai, užimtumui bei teisinei sistemai.

Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra (LSVVPA) nuo 1999 m. spalio 21 d. iki 2000 m. gruodžio 15 d. vykdė ES PHARE smulkaus ir vidutinio verslo plėtros projektą Lietuvoje, kurio vertė 900 tūkst. eurų.
Pagrindiniai projekto tikslai – skatinti įmonių steigimąsi, didinti veikiančių įmonių konkurencingumą, skatinti regioninę verslo plėtrą bei užtikrinti stabilų SVV sektoriaus augimą Lietuvoje.

Šio projekto metu buvo:
• suteikta techninė parama pradedantiesiems verslininkams, naujai įsteigtoms bei verslą pietoj ančioms įmonėms;
• suteikta techninė ir finansinė parama verslo inkubatoriams;
• inicijuotas didelių įmonių bendradarbiavimas su SVV – tai padidino SVV konkurencingumą;
• atlikti institucinės infrastruktūros stiprinimo ir plėtros tyrimai;
• parengti informaciniai leidiniai apie elektroninę komerciją ir organizuoti mokymai.
Paramos pradedantiesiems verslininkams programa. Programos tikslas – sudaryti galimybes pradedantiesiems verslininkams gauti subsidijuojamas konsultavimo ir mokymo bei nemokamas informacines paslaugas visose dešimtyje Lietuvos apskričių.
Programos pagrindinis uždavinys – suteikti ES PHARE SVV plėtros projekto Lietuvoje lėšomis 90 proc. subsidijuojamas konsultavimo ir mokymo paslaugas pradedantiesiems verslininkams miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Apskričių centruose programos vykdytojai galėjo suteikti ne daugiau kaip 50 proc. visų paslaugų.

Programos įgyvendinimo rezultatai:
• 1065 pradedantiesiems verslininkams buvo suteikta 2788 vai. konsultacijų;
• 3069 pradedantieji verslininkai dalyvavo mokymuose, kurių bendra trukmė- 5814 val;
• daugiau negu 2500 pradedančiųjų verslininkų buvo suteiktos nemokamos informacinės paslaugos;
• programos įgyvendinimo metu buvo įsteigtos 106 įmonės
• fiziniai asmenys įsigijo patentus ūkinei-komercinei veikli vykdyti;
• programos metu suteiktos paslaugos leido sukurti 233 darbo vietas;
• 15 įmonių šiuo metu yra steigimo stadijoje; 15 įmonių programos metu gautos paslaugos padėjo išvengti žlugimo;
• 20 įmonių pasitikslino verslo idėjos perspektyvumą; 7 įmonės susirado partnerių; per ateinantį pusmetį pradedantieji verslininkui planuoja sukurti dar 40 darbo vietų.

Verslo plėtros programa. Programos tikslai – sudaryti galimybes augančioms įmonėms visose Lietuvos apskrityse gauti subsidijuojamas konsultavimo bei mokymo paslaugas; skatinti įmonių plėtrą; didinti darbuotojų skaičių įmonėse; skatinti inovacijų diegimą įmonėse; didinti įmonių konkurencingumą.
Programos uždaviniai: kiekvienoje Lietuvos apskrityje 15 verslu plėtojančių įmonių suteikti iki 7,5 dienos subsidijuojamų konsultavimo ir mokymo paslaugų; konsultavimo ir mokymo paslaugas teikti individualiai kiekvienai įmonei, prieš tai atlikus įmonės veiklos analizę ir įvertinus įmonės verslo plėtros galimybes bei poreikius; iš ES PHARE SVV plėtros projekto lešų apmokėti 75 proc. visų įmonei suteiktų konsultavimo ir mokymo paslaugų kainos.
Programos įgyvendinimo rezultatai:
• dešimtyje Lietuvos apskričių vykdytojai suteikė 7955 val. subsidijuojamų konsultacijų ir mokymų 158 augančioms įmonėms (vykdytojų darbo laiko sąnaudos įgyvendinant programą – 15 438val.);
• augančioms įmonėms suteikta negrąžinama finansinė parama inovacijai įdiegti;
• programoje dalyvavusios įmonės sukūrė 147 naujas darbo vietas;

8 įmonėse įgyvendinami investiciniai projektai;
• įmonės surado naujus partnerius, pasirašė sutartis ir pradėjo eksportuoti savo produkciją;
• 6 įmonėse sukurtos interneto svetainės bei įdiegta elektronu’ prekyba.
Didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo skatinimo programa. Didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo skatinimo programa skirta SVĮ, galinčių užtikrinti efektyvų prekių ir paslaugų tiekimą didelėms Lietuvos įmonėms, plėtrai skatinti. Tokio pobūdžio programa Lietuvoje įgyvendinta pirmą kartą.
Programos tikslas – plėsti įmonių bendradarbiavimo iniciatyvas tiekimo srityje, pademonstruoti didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo galimybes ir naudą, skatinti SVĮ plėtrą Lietuvoje.
Programos uždavinys – parengti didelių bei smulkių ir vidutinių įmonių bendradarbiavimo skatinimo modelį, pritaikytą verslo sąlygoms Lietuvoje.
Institucinės infrastruktūros stiprinimo ir sektorių tyrimų programa
1. Institucijų ir jų paramos smulkiam ir vidutiniam verslui tyrimo
paprogramė
Paprogramės tikslas – identifikuoti ir apibūdinti visas institucijas, kurios teikia bet kokią paramą SVV, bei nustatyti šių institucijų paramos SVV būdus, formas ir apimtį.
Paprogramės įgyvendinimo rezultatai: atlikus išsamų tyrimą, susistemintos institucijos, kurios teikia paramą SVV Lietuvoje – nacionaliniu, regionų (apskričių) ir savivaldybių lygiais, taip pat šių institucijų paramos būdai, formos ir apimtys.
2. SVV subjektų poreikio institucijų, remiančių smulkų ir vidutinį
verslą, teikiamoms paslaugoms nustatymo paprogramė
Paprogramės tikslas – nustatyti, ar SVV reikalinga valstybės parama, kokių paslaugų ir paramos verslininkams labiausiai reikia, kaip vertinamos įvairaus pobūdžio paramą SVV teikiančios institucijos.
Paprogramės įgyvendinimo rezultatai: atlikta mikroįmonių, smulkių ir vidutinių įmonių savininkų/vadovų bei fizinių asmenų, įsigijusių patentus, apklausa apie jų poreikį paramą SVV teikiančioms institucijoms ir jų paslaugoms Lietuvoje.
3. Institucinės paramos SVV plėtros strategijos paprogramė
Paprogramės tikslas – parengti SVV teikiamos institucinės paramos
plėtros strategiją, kuri užtikrintų tolesnę šio sektoriaus plėtrą Lietuvoje.

Paprogramės įgyvendinimo rezultatas – parengta institucinės paramos SVV plėtros strategija. Jos dokumentas svarstytas tarpžinybinėje taryboje SVV problematikai nagrinėti ir interesams derinti (Smulkaus verslo taryba) bei išplėstiniame Ūkio ministerijos posėdyje ir pateiktas Ūkio ministerijai. Rengiant strategijos dokumentą, vadovautasi pirmųjų dviejų paprogramių įgyvendinimo rezultatais.

Elektroninės komercijos skatinimo programa. Programos tikslai: supažindinti SVĮ su elektroninės komercijos nauda; Siekti kad elektroninės komercijos paslaugos taptų prieinamos miesto ir kaimo gyvenamųjų vietovių SVV subjektams.
Programos rezultatai:
• Parengta ataskaita “Dabartinės situacijos elektroninėje komercijoje apžvalga Lietuvoje”. Čia susisteminta informacija apie pagrindines elektroninio verslo tendencijas ir problemas.
• Parengtas ir 2000 egz. tiražu išleistas informacinis lankstukas “Elektroninė komercija – kaip paprasta”, skirtas supažindinti skaitytoją su elektronine komercija ir jos įdiegimo galimybėmis.
Lengvatinis skolinimasis Lietuvoje. Lietuvos bankai savo lėšomis nevykdo specialaus SVV kreditavimo, išskyrus užsienio arba tarptautinių organizacijų siūlomas kredito linijas, administruojamas komercinių bankų. SVV įmonių apklausa parodė, kad esamos bankų kreditavimo sąlygos dar neatitinka apie 80 proc. verslininkų lūkesčių. Bankai siūlo:
• Stambias paskolų sumas. Bankai nenoriai išduoda mažas paskolas (iki 0,5 mln. Lt), kurios taip reikalingos smulkiajam verslininkui, dėl didelių administracinių išlaidų, susijusių su tokių paskolų įvertinimuir tvarkymu.
• Dideles SVV paskolų palūkanų normas. SVV kreditavimas susijęs su didele paskolos negrąžinimo rizika ir didelėmis administracinėmis paskolos suteikimo ir tvarkymo išlaidomis. Kad padengtų šias išlaidas ir gautų pelno, bankas nustato dideles palūkanų normas.
Dalinis paskolų palūkanų dengimas SVV subjektams. Paskolų palūkanos dengiamos iš SVV plėtros ir skatinimo strategijos įgyvendinimo specialiosios programos ir (ar) kitų specialiųjų programų lėšų.
“Invega” paskolų palūkanų dengimą administruoja sutarties su Ūkio ministerija, kuri yra specialiųjų programų asignavimų valdytojas, pagrindu.
Iš dalies dengiamos tik paskolų, kurioms “Invega” suteikė garantijas, palūkanos. SVV subjektui dengiama 50 proc. bankui sumokėtų palūkanų, bet ne daugiau kaip 50 proc. palūkanų, apskaičiuotų pagal paskutinio ketvirčio vidutinę rezidentų atitinkamos trukmės (ilgalaikių ar trumpalaikių) paskolų, teikiamų litais ar užsienio valiuta, metinę palūkanų normą.
Paskolos palūkanos iš dalies dengiamos laikotarpiu, atitinkančiu “Invegos” suteiktos garantijos galiojimo laikotarpį. “Invega”, gavusi iš SVV subjekto prašymą ir palūkanų sumokėjimą patvirtinančius dokumentus bei turėdama reikalingą pervesti lėšų sumą, per 5 darbo dienas perveda lėšas į SVV subjekto sąskaitą.

1997 m. gruodžio mėn. įsteigta UAB draudimo įmonė “Lietuvos eksporto ir importo draudimas” (LEID). Pagrindinis bendrovės tikslas – skatinti Lietuvos įmonių gaminamos produkcijos eksportą, apdraudžiant eksportuojanui prekių riziką ir joms gaminti išduodamus kreditus, remti SVV įmones, apdraudžiant ilgalaikiams investiciniams projektams įgyvendinti imama paskolas.

Šiuo metu LEID siūlo ūkio subjektams šias draudimo paslaugas:
• eksporto kredito (finansinio kredito) draudimą;
• prekinio kredito draudimą;
• politinės rizikos draudimą;
• investicijų užsienyje politinės rizikos draudimą;
• SVV paskolų draudimą.

Dalyvavimas SVĮ kapitale Lietuvoje. Siekdama pagerinti finansinių lėšų gavimo galimybes inovacinėms SVV įmonėms, Ūkio ministerija rengia rizikos kapitalo fondo steigimo ir veiklos nuostatas. Pagrindinis tokio fondo tikslas – skatinti SVV inovacinius projektus, veiklos forma — dalyvauti formuojant naujų ar besiplečiančių inovacinių įmonių kapitalą bei įsigyjant jų akcijas. Jau 2002 m. galima teikti paraiškas investicijoms naudojant rizikos kapitalo formą.Numatoma, kad investicija į vieną įmonę negalės viršyti 400 tūkst. litų ir sudaryti daugiau kaip 49 proc. akcinio kapitalo.

Įmonė arba ją steigti pageidaujantys asmenys turės pateikti fondui (bendrovei) paraišką, trejų paskutinių metų finansines ataskaitas (taikytina tik veikiančioms įmonėms) bei kitus nustatytus dokumentus. Fondas atliks projekto ekonominę-finansinę analizę, priims sprendimą dėl investicijos į įmonės kapitalą.

Įmonės steigėjams ar esamiems akcininkams pageidaujant, fondas su jais pasirašys akcijų pirkimo opciono sutartį. Ji garantuoja įmonės akcininkams pirmumo teisę išpirkti fondui nuosavybės teise priklausančias įmonės akcijas sutartyje numatytomis sąlygomis per ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį.

Fondas su įmone sudarys sutartį, pagal kurią įmonė sutartyje nustatytais terminais teiks fondui finansines ataskaitas ir kitą sutartyje numatytą informaciją apie įmonę. Tais atvejais, kai įmonės veiklos rezultatas yra daug blogesnis už numatytą verslo plane, t.y. pelnas (nuostolis), tenkantis vienai akcijai, neatitinka planuoto daugiau negu 50 proc, fondas parengs ir patvirtins veiksmų planą, siekdamas sumažinti savo nuostolius.
Akcijų pirkimo opciono sutarties terminui pasibaigus, fondas ieškos jam nuosavybės teise priklausančių akcijų pirkėjų. Tuo atveju, kai akcijų pirkimo opciono sutartis nesudaroma, fondas privalės pradėti akcijų pirkėjų paiešką ne vėliau negu po 5 metų nuo akcijų įsigijimo datos.
Valstybei savo lėšomis remiant SVV, naudos gaunama po kurio laiko, ji paprastai netiesioginė — naudą išreiškia pelningai pradėjusios dirbti įmonės, sukurtos naujos darbo vietos, išaugęs eksportas, surinkti mokesčiai. Tad finansinis SVV rėmimas negali būti laikomas pelno siekiančia veikla. Sukūrus sklandžius paramos instrumentus, galima išvengti arba iki minimumo sumažinti tiesioginius nuostolius.
Minėtos finansinės paramos formos bandomos taikyti Lietuvoje, tačiau jų mastai, kartu ir reali parama smulkioms ir vidutinėms įmonėms kol kas dar menka. Ūkio ministerija kuria ir tobulina minėtąsias bei kitas formas apimantį finansinės paramos SVV modelį, kuriuo siekiama geriau patenkinti įmonių poreikius bei įsijungti į analogiškas ES paramos SVV programas. Visoms valstybės institucijoms, komercinėms ir asocijuotoms verslo struktūroms aktyviai bendradarbiaujant, šios veiksmingos paramos verslo plėtrai formos įgaus vis platesnį mastą Lietuvoje ir tai turės didelę įtaką bendram šalies ekonomikos augimui.

ES plėtros padariniai Lietuvos smulkiajam ir vidutiniam verslui

Nuo pat Lietuvos ir ES santykių pradžios. Dažnai girdėjome, kad bene vienintelė visuomenės dalis, kuri yra suinteresuota šalies naryste ES, yra Lietuvos eurobiurokratai. Tuo tarpu eiliniam šalies verslininkui bei žemdirbiui integracija į ES yra tolimas ir nesuprantamas dalykas, o šio proceso padariniai yra neigiami, kartais ir nelabai suprantami. ES yra galingas ekonominis blokas, kuris funkcionuoja kaip vienetas ir kiekvienam savo nariui užtikrina “pridėtinę vertę”, t.y. papildomą naudą ir gerovę, gaunam; būtent dėl narystės organizuotoje ekonominėje bendrijoje.

Šiuolaikinės reguliavimo sistemos perėmimas bei lengvesnis patekimas į bendrąją ES rinką yra esminiai Lietuvos ekonomikos augimo veiksniai. Padidėjus masto ekonomijai, pagreitėja pramonės restruktūrizacijos tempai, išauga prekybos su ES apimtis, atsiranda daugiau tyrimų ir plėtros galimybių. Tai, kad bus užtikrintos prekių, paslaugų, kapitalo ir darbo judėjimo laisvės, paskatina efektyviau paskirstyti išteklius ir pašalinti gamybos iškraipymus. Įvedus bendrą valiutą, išnyko pervedimo ir keitimo kaštai.

Politine prasme narystė ES reiškia Lietuvos stabilumo didėjimą, kas juntama ir ekonomikoje. Iš tikrųjų verslas gali būti sėkmingas ir plėtotis tik ten, kur yra aiški ir daugiau ar mažiau stabili įstatyminė bazė. Užsienio investicijos visuomet aplenks valstybę, kuri bus nepasirengusi atlaikyti politinio ar ekonominio vidaus ar užsienio jėgų spaudimo. Todėl ES – reali galimybė šaliai, kartu ir verslui sėkmingai plėtotis bei modernizuotis.
Verslininkai gali parduoti savo gaminius ar teikti paslaugas ne trims milijonams tautiečių, bet dar keliems šimtams milijonų Europos gyventojų.
Narystė yra naudinga ir mažų miestelių gyventojams, nes reiškia darbo vietų kūrimą (per dalyvavimą regioninėje politikoje) ir geresnio gyvenimo sąlygų užtikrinimą, nedarbo mažinimą, galimybę plėtoti savo verslą. Tokiu būdu mažėja Lietuvos regionų ekonominio ir socialinio išsivystymo skirtumai. Nereik tikėtis stebūklų įstojus į ES, tačiau kad atsivers naujos galimybės tikrai galima užtikrinti.
Nors apie Lietuvos narystės ES naudą ir kaštus kalbama apibendrintai, reikia turėti omeny, kad jos poveikis įvairioms socialinėms ir kitoms visuomenės grupėms gerokai skiriasi. Palankiausia ji yra konkurencingiems gamintojams, ypač didesnius ūkius turintiems žemdirbiams, vartotojams (išskyrus žemės ūkio produktų kainas), išsilavinusiems, jauniems žmonėms.
Integracijos poveikis labai priklauso nuo įmonės dydžio ir veiklos pobūdžio. Didelės tarptautinės įmonės turi daugiau galimybių pasinaudoti integracijos pranašumais nei SVĮ. Todėl pastarosios dažnai atsargiau vertina ES pasekmes, ypač akcentuoja konkurencijos padidėjimą.

Literatūra:

1. Petras Baršauskas „SMULKAUS IR VIDUTINIO VERSLO POLITIKA EUROPOS SĄJUNGOJE IR LIETUVOJE“..
2. LT smulkaus ir vidutinio verslo plėtros agentūra „Lietuvos smulkaus ir vidutinio verslo būklė“ Small and medium-sized business in Lithuania.
3. www.google.lt
4. www.svv.lt

Leave a Comment