Egipto civilizacija susikūrė apie 3000 m.pr.m.e.Viena seniausių emės civilizacijų susikūrė Nilo upės pakrantėse . Egiptas avėjo ir dar iandien avi didingais paminklais . Statyti daugybę kapų ir ventyklų egiptiečiams nebuvo didelis vargas, nes Nilo pakrantėmis daugelį kilometrų driekėsi virtinės klintinių kalvų.Vienas i labiausiai avinčių statinių – piramidės. Nors ir kiek kartų lankytumėtės Kaire kiekvieną kartą trauks aplankyti .Mat Gizos piramidės- didiausias faraonų galybės ir didybės įsikūnijimas, i kur į jas beiūrėtum : ar i Nilo kito kranto, kai jų virūnės ikyla i rytmečio rūko , ar stovėdamas alia , kai jų milinikos klinčių briaunos akinančioje vidudienio saulės viesoje atrodo lyg laiptai , kylantys tiesiai į dangų . Jų fonas – Vakarų dykuma ,ir pirmiausia stebina ne piramidių dydis , o jų spalva – iltas saulės auksas , kurį rykina milinikų stačiakampių blokų , i kurių jos sukrautos , sandūrų juodi eėliai . Kiekvienas i tų gigantikų pakopomis sudėtų luitų sveria apie pustrečios tonos. Faraono Cheopso laikais (apie 2720 m. pr.m.e.) pastatytoje Didiojoje piramidėje yra du milijonai trys imtai tūkstančių tokių didiulių kalkakmenio blokų. ios piramidės tokios garsios i dalies todėl, kad jos i visų didiausios ir tobuliausios,o antra vertus – kad prie jų lengviau nusigauti i Kairo. Tikrai,daugelis monių neino, jog yra ir kitų piramidių.Tuo labiau reikia pabrėti, kad jos – tik viena grupė i daugelio. Piramidių virtinė driekiasi i iaurės nuo Abu Roao iki Merojės Sudane, ir daugelis jų senesnės u Gizos piramides. Norėdami suvokti Cheopso Didiosios piramidės reikmę, turime bent apvelgti jos pirmtakes. Todėl aptarsime piramidių kilmę, t.y. tai kaip jos atsirado i seniausiųjų kapų formų. Pirmiausia – kodėl jos buvo statomos ? Atsakymas labai paprastas: tai buvo faraonų kapai. Visose – nuo maiausios iki didiausios stovėjo ar tebestovi sarkofagai, ant daugelio yra palaidotų jose faraonų vardai.Suavėti Didiųjų piramidių puikumo, daugelis monių į aikinimą atmeta kaip pernelyg primityvų. Jie norėtų aikinti sudėtingiau ,pavyzdiui, kad Cheopso piramidė yra kombinacija astronomijos observatorijos ir kakokio architektūrinio instrumento, kurio dydis leidia suvokti svarbiausių praeities įvykių chronologinę seką ir atspėti ateitį. Tokie piramidių kilmės ir paskirties aikinimai buvo labai paplitę praėjusiame imtmetyje, bet Pytris, remdamasis tikrais mokslo faktais, juos sugriovė fundamentaliame savo veikale __Gizos piramidės ir ventyklos __. Nors ių teorijų alininkų yra iki iol , daugelis i mūsų stebimės ne jomis ,o tuo, kaip buvo suprojektuoti ir pastatyti ie miliniki statiniai tais laikais, kai egiptiečiai nemokėjo pasidaryti jokių sudėtingesnių prietaisų, tik svertą, pavolus, nuoulnią ploktumą. Reikia atsakyti dar į vieną klausimą : kodėl Senosios karalystės faraonai savo mauzoliejams pasirinko piramidių formą? Dar neseniai daugelis egiptologų pritarė įymaus vokiečių archeologo Borcharto teorijai,