Pastaba: Numeracija pagal knygoje duotà planà.
Prancûzijos revoliucijà lëmë ne tik ûkio raida ir þmoniø gyvenimo salygos, bet dar ir labiau paþangios ðvietëjø idëjos. Valstybës ir visuomenës pertvarkos teorijos tapo idëjiniu revoliucijos pagrindu. Ðvietëjai ne tik kritikavo esamà santvarkà, bet ir planavo, kaip reikëtø jà pakeisti. Prancûzijos didþioji revoliucija, pakeitusi Europos istorijos tëkmæ, buvo mëginimas sàmoningai pertvarkyti pasaulá, ræmiantis Ð. Hanteksjë, Þ. Þ. Ruso ir kitø ðvietëjø teorijomis. Ðvietëjø idëjos turëjo átakos ne tik burþuazijai, bet ir privilegijuotiesiems, ir miestø prastuomenei.
1. Prieþastys: 1. Prieðtaravimai tarp absoliutinës monarchijos ir besiformuojanèios burþuazijos:
a) absoliutine monarcho valdþia buvo nepatenkinti visi luomai, nes beveik 200 metø, kai karalius nebuvo suðaukæs generaliniø luomø;
b) beteise padëtimi nepatenkintas 3 luomas (3 luomui priklausë 98 % visø gyventojø. Jam priklausë bankininkai ir stambûs verslininkai, miestieèiai ir valsteièiai);
c) valstieèiai nepatenkinti dideliais mokesèiais bei prievolëmis;
d) visuomenæ piktino didelis valstybës lëðø ðvaistymas (rûmø pramogoms, beprasmiams karams, didelës skolos uþsieniui ir kt.);
e) savarankiðko teismo nebuvimas, konstituciniø garantijø nebuvimas;
f) nesëkminga Prancûzijos uþsienio politika (neteko kolonijø Amerikoje ir pralaimëjo 7 metø karà);
g) didelë ðvietëjø átaka.
2. Prancûzijos bajorai norëjo apriboti karaliaus valdþià, turëti priklausomus teismus, þodþio ir spaudos laisvæ.
- 3. Tuo tarpu kaimuose bruzdëjo valstieèiai, miestuose sankiulotai reikalavo pigesnës duonos
- 2. Lapas
- 2. Privilegijomis bei luomø nelygybe pagrástà santvarkà áasmenino monarchas, kurio valdþios neribojo toks atstovaujamasisi organas, kuris Anglijoje buvo parlamentas. Karalius ir jo ministrai turëjo ið dalies laikytis savo paèiø iðleistø ástatymø, atsiþvelgti ne tik á privilegijuotøjø, bet ir á treèiojo luomo interesus. Teismas stokojo savarankiðkumo. Karalius galëjo savo nuoþiûra ákalinti bet kurá valdiná, nors, ðia teise pernelyg nepiknaudþiavo. Absoliutus monarchas rûpinosi bajorais bei dvasininkais, taèiau jie turëdavo besàlygiðkai paklusti. Politinë veikla neámanoma, valdþia persekiojo savo kritikus. Absoliutizmas ðvaistë milþiniðkas lëðas karaliaus rûmø ir gausybës dvariðkiø iðlaikymui, áveldavo ðalá á nesëkmingus karus
- 3. A) Absoliutizmas negalëjo remtis nei bajorija, nei burþuazija, nei valstieèiais dël anksèiau minëtø prieþasèiø
- 4. Absoliutizmo prieðininkai: sankuilotai, valstieèiai, didelë dalis bajorijos
- 5. Kaip matyti, absoliutizmo prieðininkø buvo daug, todël karalius faktiðkai buvo vienas. Vëliau karalius Liudvikas XVI, didelë dalis bajorø ir dvasininkø buvo nepatenkinti turtingosios burþuazijos valdymu ir revoliucija. Jakobinai pradþioje turëjo nemaþai ðalininkø, bet vëliau jëgø santykis pasikeitë, nes valstieèiai ir prekybininkai këlë nepasitenkinimà jø vedama politika ir vykdomu teroru
- 3. Lapas
- 1791. M. rugsëjo mën. priimta Prancûzijos konstitucija
- 1792. M. rugpjûtá Paryþiaus sankuilodai sukilo ir nuvertë karaliø. Konstitucinë monarchija þlugo, 1791 m. konstitucija nustojo veikusi
- 1792. M. Prancûzija paskelbta respublika
- 1793. M. pavasará Vandëjos departamente prasidëjo valstieèiø sukilimas
- 1793. M. birþelio pradþioje buvo apsuptas konventas, þirodistai buvo priversti pasiðalinti. Valdþia atiteko jakobinams, o konventas patvirtino respublikos konstitucijà
- 1794. M. liepos 9 d. – Termidoro perversmas. Valdþia atitenka nuosaikiesiems respublikonams
- 4. Lapas
- 1761. M. rugsëjo mën. po ilgø svarstymø buvo priimta Prancuzijos konstitucija. Valdþia buvo suskirstyta á ástatymø leidþiamàjà, vykdomàjà ir teismø. Vykdomoji valdþia priklausë karaliui ir jo paskirtiesiems ministrams, o ástatymø leidþiamàjà rinko vyrai sulaukæ 25 metø. Apkarpyta baþnytinë þemë
- 1792. M. kovo mën. prasidëjo karas su Austrija ir Prûsija, kurios paskelbë ginanèios Liudviko XVI teises. Tai sukëlë didþiulá nerimà ir pasipiktinimà visoje ðalyje. Rugpjûèio mën. sankiulotai sukilo ir nuvertë kaltinamà iðdavyste karaliø. Konstitucinë monachija þlugo, o 1791 m. konstitucija nustojo veikusi. Visuomenës rinkimø metu iðrinktas Konventas 1792 m. rugsëjo mën. paskelbë Prancuzijà respublika
- 5. Lapas
- 1793. M. pavasará vakarø Prancuzijoje prasidëjo sukilimas. Valstieèiai stojo prieð revoliucijà su karaliaus valdþios ir katalikybës gynimo ðûkiais. Þerodistø ir jakobinø nesutarimai trukdë kovai su vidaus kontrrevoliucija ir uþsienio prieðais, grësë respublikos praþûtimi. Jakobinai buvo artimesni liaudþiai, su ginkluota Paryþiaus prastuomene apsupo Konventà ir privertë pasitraukti ið jo þirondistus
- 6. Lapas
svajonës apie dorybingà visuomenæ ir visuotinæ laimæ. Juo labiau, kad ðioms svajonëms ágyvendinti buvo taikomas negailestingas teroras.
Robespjero grupës ir jos prieðininkø kova baigësi 1794 m. Termidoro 9-ojo perversmu. Tada didþiosios Konvento daugumos nesutarimu Robispjeras ir jo artimiausi ðalininkai buvo suimti ir nukirsdinti. Valdþia atiteko nuosaikiesiems respublikonams ir jakobinams.