Pastaba: Numeracija pagal knygoje duotà planà. Prancûzijos revoliucijà lëmë ne tik ûkio raida ir þmoniø gyvenimo salygos, bet dar ir labiau paþangios ðvietëjø idëjos. Valstybës ir visuomenës pertvarkos teorijos tapo idëjiniu revoliucijos pagrindu. Ðvietëjai ne tik kritikavo esamà santvarkà, bet ir planavo, kaip reikëtø jà pakeisti. Prancûzijos didþioji revoliucija, pakeitusi Europos istorijos tëkmæ, buvo mëginimas sàmoningai pertvarkyti pasaulá, ræmiantis Ð. Hanteksjë, Þ. Þ. Ruso ir kitø ðvietëjø teorijomis. Ðvietëjø idëjos turëjo átakos ne tik burþuazijai, bet ir privilegijuotiesiems, ir miestø prastuomenei.
1. Prieþastys: 1. Prieðtaravimai tarp absoliutinës monarchijos ir besiformuojanèios burþuazijos: a) absoliutine monarcho valdþia buvo nepatenkinti visi luomai, nes beveik 200 metø, kai karalius nebuvo suðaukæs generaliniø luomø; b) beteise padëtimi nepatenkintas 3 luomas (3 luomui priklausë 98 % visø gyventojø. Jam priklausë bankininkai ir stambûs verslininkai, miestieèiai ir valsteièiai); c) valstieèiai nepatenkinti dideliais mokesèiais bei prievolëmis; d) visuomenæ piktino didelis valstybës lëðø ðvaistymas (rûmø pramogoms, beprasmiams karams, didelës skolos uþsieniui ir kt.); e) savarankiðko teismo nebuvimas, konstituciniø garantijø nebuvimas; f) nesëkminga Prancûzijos uþsienio politika (neteko kolonijø Amerikoje ir pralaimëjo 7 metø karà); g) didelë ðvietëjø átaka.2. Prancûzijos bajorai norëjo apriboti karaliaus valdþià, turëti priklausomus teismus, þodþio ir spaudos laisvæ. 3. Tuo tarpu kaimuose bruzdëjo valstieèiai, miestuose sankiulotai reikalavo pigesnës duonos. Liudvikas XVI buvo priverstas suðaukti generalinius luomus – nesirinkusius nuo 1614 m. Bet, neþiûrint á visas ðias prieþastis, Prancûzija uþëmë II vietà Europoje po Anglijos. 2 lapasTaigi, 1789m. prasidëjusi Prancûzijos revoliucija buvo feodalinës visuomenës ir karaliðkojo absoliutizmo krizës atomazga.2. Privilegijomis bei luomø nelygybe pagrástà santvarkà áasmenino monarchas, kurio valdþios neribojo toks atstovaujamasisi organas, kuris Anglijoje buvo parlamentas. Karalius ir jo ministrai turëjo ið dalies laikytis savo paèiø iðleistø ástatymø, atsiþvelgti ne tik á privilegijuotøjø, bet ir á treèiojo luomo interesus. Teismas stokojo savarankiðkumo. Karalius galëjo savo nuoþiûra ákalinti bet kurá valdiná, nors, ðia teise pernelyg nepiknaudþiavo. Absoliutus monarchas rûpinosi bajorais bei dvasininkais, taèiau jie turëdavo besàlygiðkai paklusti. Politinë veikla neámanoma, valdþia persekiojo savo kritikus. Absoliutizmas ðvaistë milþiniðkas lëðas karaliaus rûmø ir gausybës dvariðkiø iðlaikymui, áveldavo ðalá á nesëkmingus karus.
Pasiturintys miestieèiai vis labiau piktinosi ûkinës veiklos varþymais: valstybës monopoliais, cechø sistema, vidaus muitinëmis. Valstieèiai, sudarantys Prancûzijos gyventojø daugumà, jau nuo XV a. nebuvo baudþiauninkai, bet juos slëgë prievolë senjorams – bajorams þemvaldþiams – ir labai dideli mokesèiai valstybei. Egzistavo kûno bausmës.3. a) Absoliutizmas negalëjo remtis nei bajorija, nei burþuazija, nei valstieèiais dël anksèiau minëtø prieþasèiø. b) Ið pradþiø jakobinus rëmë sankuilotai, nes pastarøjø pastangos pagerinti gyvenimo salygas sutapo su jakobinø projektu, paremtu Þ. Þ. Ruso idëjomis. Viena svarbiausiø turtinës nelygybës sumaþinimas.4. Absoliutizmo prieðininkai: sankuilotai, valstieèiai, didelë dalis bajorijos. Turtingosios burþuazijos prieðininkai buvo dvasininkija, nes ið jos buvo atimtos þemës valdos, katalikø baþnyèia taip pat nebuvo patenkinta turtingosios burþuazijos valdymu, nes valdþia varþë jos savarankiðkumà. Jakobinø prieðininkai – þironistai. Vëliau prekybininkai bei valstieèiai.5. Kaip matyti, absoliutizmo prieðininkø buvo daug, todël karalius faktiðkai buvo vienas. Vëliau karalius Liudvikas XVI, didelë dalis bajorø ir dvasininkø buvo nepatenkinti turtingosios burþuazijos valdymu ir revoliucija. Jakobinai pradþioje turëjo nemaþai ðalininkø, bet vëliau jëgø santykis pasikeitë, nes valstieèiai ir prekybininkai këlë nepasitenkinimà jø vedama politika ir vykdomu teroru. 3 lapas6.-7. 1789 m. liepos 14 d. uþimta Bastilijos tvirtovë, valstieèiai plëðë vienuolynus, bajorø pilis. Absoliutizmas þlugo. 1791 m. rugsëjo mën. priimta Prancûzijos konstitucija. 1792 m. rugpjûtá Paryþiaus sankuilodai sukilo ir nuvertë karaliø. Konstitucinë monarchija þlugo, 1791 m. konstitucija nustojo veikusi. 1792 m. Prancûzija paskelbta respublika. 1793 m. pavasará Vandëjos departamente prasidëjo valstieèiø sukilimas. 1793 m. birþelio pradþioje buvo apsuptas konventas, þirodistai buvo priversti pasiðalinti. Valdþia atiteko jakobinams, o konventas patvirtino respublikos konstitucijà. 1794 m. liepos 9 d. – Termidoro perversmas. Valdþia atitenka nuosaikiesiems respublikonams.Platesnis revoliucijos eigos aptarimas:
PIRMASIS REVOLIUCIJOS LAIKOTARPIS 1789 m. liepa – 1792 m. rugpjûtis
Generaliniai luomai susirinko 1789 m. geguþës pradþioje. Liudvikas XVI tikëjosi, kad deputatai tarsis tik dël finansø padëties pagerinimo, taèiau jie iðkart ëmë svarstyti visos valstybës santvarkos pasikeitimà. Ir buþuazija, ir dauguma priviligijuotø deputatø siekë panaikinti absoliutizmà. Bajorija buvo prisijungusi eiti kartu su burþuazija vardan “laisvës”, bet nesutiko su “lygybe”, luominiø skirtumø, bei feodaliniø privilegijø naikinimu. Tarp bajorijos, burþuazijos ir liaudies bûta prieðtaravimø, taèiau absoliutizmas negalëjo remtis nei viena ið tø jëgø. Generaliniai luomai pasiskelbë Steigiamuoju susirinkimu, kurio uþdavinys – parengti konstitucijà. Neryþtingos Liudviko XVI pastangos jëga priversti Stegiamàjá susirinkimà paklusti sukëlë gaivaliðkà sukilimà Paryþiuje. Liepos 14 d. sukilëliai uþëmë karaliðkàjá kalëjimà – Bastilijos tvirtovæ. Liaudis sukilo daugelyje Prancuzijos miestø. Juose buvo atkuriama absoliutizmo panaikinta savivalda. Labai platø uþmojá ágavo bruzdëjimai kaime. Valstieèiai siekë nusikratyti feod aliniø prievoliø ir
4 lapastapti þemës sàvininkais. Atkurta Paryþiaus savivalda ir nacionalinë gvardija. Po liepos 14 d. absoliutizmas nustojo egzistavæs. Aukðèiausioji valdþia priklausë Steigiamajam susirinkimui. 1789 m. rugpjûèio mën. Deputatø dauguma balsavo uþ luomø skirtumø ir kai kuriø feodaliniø skirtumø panaikinimà. Buvo priimta ir þmogaus, ir pilieèiø teisiø deklaracija. Jos 1 punktas skelbë, kad visi þmonës gimsta laisvi ir lygiateisiai. Deklaracija skelbë þodþio, spaudos, religijos laisvæ, tolygø mokesèiø paskirstymà visiems pilieèiams pagal turto dydá. 1761 m. rugsëjo mën. po ilgø svarstymø buvo priimta Prancuzijos konstitucija. Valdþia buvo suskirstyta á ástatymø leidþiamàjà, vykdomàjà ir teismø. Vykdomoji valdþia priklausë karaliui ir jo paskirtiesiems ministrams, o ástatymø leidþiamàjà rinko vyrai sulaukæ 25 metø. Apkarpyta baþnytinë þemë. Revoliuciniai pertvarkymai këlë vis didesná buvusiø privilegijø luomø nepasitenkinimà. Karalius Liudvikas XVI, didelë dalis bajorø ir dvasininkø nenorëjo susitaikyti su revoliucija. Kita vertus, visi pertvarkymai nieko apèiuopiamo nedavë. Miestø prastuomenë ir toliau këlë riauðes. Ginkluoti ir turintys didesnæ átakà miestø savivaldybëse – komûnose, jie tapo grësminga jëga. Sankiulotø pastangos pagerinti gyvenimo sàlygas sutapo su vienos ið politiniø grupuoèiø – jakobinø tikslais. Vienu svarbiausiu uþdaviniø, jakobinai laikë turtinës neligybës maþinimà. Jakobinø vadai niekada nereikalavo visiðkos turto nelygybës ir prievartinës nuosavybës panaikinimo, o tik laikë visuomenës pareiga aprûpinti neturtinguosius. Jakobinai reikalavo demokratinës respublikos.
MONARCHIJOS NUVERTIMAS JAKOBINØ IR ÞIRONDISTØ KOVA
1792 m. kovo mën. prasidëjo karas su Austrija ir Prûsija, kurios paskelbë ginanèios Liudviko XVI teises. Tai sukëlë didþiulá nerimà ir pasipiktinimà visoje ðalyje. Rugpjûèio mën. sankiulotai sukilo ir nuvertë kaltinamà iðdavyste karaliø. Konstitucinë monachija þlugo, o 1791 m. konstitucija nustojo veikusi. Visuomenës rinkimø metu iðrinktas Konventas 1792 m. rugsëjo mën. paskelbë Prancuzijà respublika.
5 lapasKonvente prasidëjo kovos dël valdþios tarp jakobinø ir nuosaikiøjø respublikonø, vadinamø þirondistais. Didelius nesutarimus sukëlë buvusio karaliaus likimo klausimas. Jakobinai norëjo karaliø nubausti mirties bausme , ði bausmë turëjo reikðti, kad galutinai atsisakoma senosios santvarkos, o þirondistai neatmetë kaltinimø karaliui, taèiau pasisakë prieð mirties bausmæ, nes bijojo, kad tai gali sukelti prieð Prancuzijà visus Europos monarchus. Taèiau karalius buvo nukirsdintas. Tada Anglija, Olandija ir Ispanija prisidëjo prie Austrijos ir Prûsijos ir paskelbë Prancuzijai karà. 1793 m. pavasará vakarø Prancuzijoje prasidëjo sukilimas. Valstieèiai stojo prieð revoliucijà su karaliaus valdþios ir katalikybës gynimo ðûkiais. Þerodistø ir jakobinø nesutarimai trukdë kovai su vidaus kontrrevoliucija ir uþsienio prieðais, grësë respublikos praþûtimi. Jakobinai buvo artimesni liaudþiai, su ginkluota Paryþiaus prastuomene apsupo Konventà ir privertë pasitraukti ið jo þirondistus.
JAKOBINØ DIKTATÛRA (1793 m. birþelis – 1794 m. liepa)
Paëmæ valdþià, jakobinai mëgino ágivendinti savo idealus. Jie pirmà kartà istorijoje þadëjo imtis atsakomybës uþ savo gyventojø, pilieèiø gyvenimo sàlygas. Rinkimø teisæ gavo visi vyrai, sulaukæ 21 metø. Valstybës valdþios organizacijos numatyti griozdiðki ir nepraktiðki ástatymø leidimo ir vykdomosios valdþios ágaliojimai – trumpalaikiai. 1793 m. konstitucija gal bûtø galëjusi veikti ramiomis aplinkybëmis, nors ir tai abejotina.Vykstant karui ir maiðtams ðalies viduje, konstitucijos ásigalëjimas buvo atidëtas iki taikos uþsienio valstybëmis sudarymo. Visà valdþià turëjo Konventas ir jo skiriamas Visuomenës gelbëjimo komitetas. Prieð maiðtininkus jakobinai griebësi þiauraus teroro, mirties bausmë pradëta taikyti kontrrevoliucionieriams. Labai nukentëjo nuo teroro ir dvasininkija. Jakobinai persekiojo katalikø baþnyèià uþ prieðiðkumà revoliucijai. 1793 m. Konventas galutinai ir be iðpirkimo panaikino feodalines teises. Valstieèiai tapo þemës savininkais. Visuomenës gelbëjimo komitetas sutelkë jëgas kovai su iðorës prieðais, ávedë visuotinæ karo prievolæ ir sudarë milijoninæ kariuomenæ. Nuo 1794 m. pavasará jakobinø diktatûra iðgyveno krizæ.
Daugeliui jakobinø buvo visiðkai svetimos Robespjero ir A. Sen-Þiusto6 lapas svajonës apie dorybingà visuomenæ ir visuotinæ laimæ. Juo labiau, kad ðioms svajonëms ágyvendinti buvo taikomas negailestingas teroras. Robespjero grupës ir jos prieðininkø kova baigësi 1794 m. Termidoro 9-ojo perversmu. Tada didþiosios Konvento daugumos nesutarimu Robispjeras ir jo artimiausi ðalininkai buvo suimti ir nukirsdinti. Valdþia atiteko nuosaikiesiems respublikonams ir jakobinams.