Didieji Geografinei Atradimai

Projektas

Didieji Geografinei Atradimai.

Kaunas: 2006-06-07

Turinys

Įvadas 2Atradimų amžius 3 Didieji geografiniai atradimai, jų socialinės ekonomikos prielaidos ir reikšmė geografiniam pasaulio supratimui ir kelionių istorijai 5 Didžiųjų geografinių atradimų techninės prielaidos 6 Jūrų kelio į Indiją atradimas (1497 – 1499) 7 Amerikos atradimas 8 Pirmoji kelionė aplink pasaulį 9 Didžiųjų geografinių atradimų padariniai 10 Geografinių atradimų poveikis pasaulio suvokimui ir mokslui 10 Renesanso žemėlapiai 11Išvados 13Literatūra 14

Įvadas

Žemės geografijos pažinimas kupinas dramatiškų ieškojimų, nužymėtastūkstančiais, veikiausiai milijonais žmonių gyvybių.Žemės geografijos pažinimo istotija yra neatskiriama visuomenės istorijosdalis, galaudžiai susijusi su bendrąją žmonijos raida.Todėl nei atskiroskelionės, nei naujų žemių atradimai, nei naujos kartografijos beigeografijos sąvokos nėra atsitiktinės. Geogarfijos šaka apie paviršiausformas –geomorfologija- atsirado dar vėliau (XIXa.pradžioje), kai buvosukurti pirmieji hipsometriniai žemėlapiai, juos imta sudarinėti taip vėlaidėl to, jog ilgai nebuvo deramų optinių priemonių atstumams bei aukščiamsnustatyti. Taigi kiekvienas geografinis atradimas ir suradimas vienaip arkitaip priklausė nuo ekonominių bei techninių visuomenės laimėjimų.Ne visai teisinga ir vienašališka būtų teigti, jog geografiniai žygdarbiaibuvo tarsi „stumiami“ , vien civilizacijos raidos ir socialinių aplinkybiųskatinami.Anaiptol. Nauji geografiniai atradimai turėjo ir grįžtamąjįpoveikį: skatino transporo plėtotę, gyvino prekybą,dėl to didėjo prekiųpaklausa,tobulėjo gamyba.Itin didžiulę įtaką geografiniai atradimai turėjožmonių pasaulėžiūrai.Jie ne tik skatino pažinimą,mokslinius tyrimus, bet irpadėjo formuotis naujiems politiniams reiškiniams.XIV – XVI a. renesansas – kaip antikinės kultūros atgimimo laikotarpis,buvęs po Viduramžių “kultūrinės nakties”. Po Romos imperijos žlugimo irjos kultūros sunykimo iki pat tos kultūros atgimimo viešpatavo tūkstantmetė

kultūrinė monotonija ir tamsa: meno ir literatūros mūzos, palikusios Europątik XIV a. pradžioje grįžo į Italiją, sukeldamos didingą menų bei laisvosminties atgimimą, išaukštinantį antikinį gražaus harmoningo žmogaus idealą.

Tokia buvo istorinė epocha, įsiterpusi tarp Viduramžių ir moderniųjų laikų.Renesanse susipina įvairių kultūrų tradicijos. Kultūrinius saitus suankstesnėmis epochomis atskleidžia: 1. Antikinių žinių garbinimas. 2.Nauja antikinių žinių panaudojimo kryptis. 3. Kultūros sekurializacija(nereliginės miestietiškos kultūros atsiradimas).Turbūt renesanso laikotarpiu žmogaus sąmonė subrendo iki tokio lygio, kadpradėjo busti savimonė, troškimas pažinti naują. Žmogus subrendo naujiemsatradimams ir radikaliems pokyčiams. Tyrinėti pasaulį skatino ir moksloraida, vis ryžtingesni pasisakymai apie žemės apvalumą.Prieš pradėdamas rašyti šį darbą išsikeliu tokius uždavinius:1. Palyginti viduramžių ir renesanso kelionių suvokimą.2. Apžvelgti didžiuosius geografinius atradimus, jų autorius, socialines, ekonomines prielaidas.3. Paanalizuoti techninius laimėjimus.4. Plačiau aptarti kiekvieną geografinį atradimą, jo autorius ir pasėkmes.5. Palyginti viduramžių ir renesanso žemėlapių informatyvumo lygį ir kitimo tendencijas.

Atradimų amžius

Miestuose ir jų uostuose nuolat lankėsi skirtingų tautų ir šaliųžmonės. Jie, kaip ir italų pirkliai, dažnai atveždavo įvairių naujienų,žinių iš tolimų kraštų. Italų miestiečio akiratis neapsiribojo artimiausia,jį supančia, aplinka.Tai skatino domėtis geografija, mokytis svetimų kalbų,pažinti kitas šalis ir jų kultūrą. Renesanso žmogui buvo nepriimtina būtitokiu kaip visi, net nebuvo vienos vyriškų drabužių mados. Žavimasi žmogaussugebėjimų įvairumu, išsilavinimu, žinių ir veiklos visapusiškumu ir t.t.Susiklosto universalaus žmogaus idėja, siekianti, kad pilietis turėtųpagrindines žinias iš visų kultūros sričių. Universalus žmogusapibrėžiamas, kaip labai kultūringas, malonaus būdo, rafinuotas, aukštos

kilmės, narsus mūšio lauke ir mėgstantis sportą. Jis turi būti išsilavinęsir iškalbus. Privalo išmanyti senovės autorius, suprasti meną ir skulptūrą.Sugebėjimas šokti ir dainuoti yra esminis dalykas. Dar reikia mokėti irmandagiai valgyti. Privalu būti sąmojingam. Tokie žmonės buvo L.B.Albertis, Leonardo da Vinči ir kt. Visa tai nesiderino su viduramžiųfeodalizmu. Toks požiūris skatino menininkus, būsimus cechų vadovus, poetuskeliauti iš miesto į miestą, iš šalies į šalį, neštis viską su savimi irnebijoti gyvenimo sunkumų siekiant kuo daugiau sužinoti. Pvz. PoetasPetrarka niekur netarnavo, daug keliavo ir gyveno kaip garbingas svečias,nes jau buvo garsus savo eilėmis. Rūmų valdovai kvietė jį pas save,dovanojo dovanas, bet jis gyveno savo malonumui, pėsčias vyko į kelionessekdamas Vergilijaus “Eneidą”.Atsiradus popieriui ir spaustuvėms mokslas pasidarė reikalingas irplatesniei visuomenės daliai, ne tik aukštuomenei. Iki spaudos išradimovisos knygos būdavo perrašinėjamos ranka. Viską pakeitė apie 1439 m.Vokietijos miesto Mainco piliečio Johano Gutenbergo išrastas spausdinimopresas. Pirmieji XV a. leidiniai vadinami inkunabulais. Spausdintos knygospadėjo plisti renesanso idėjoms. Knygų gamyba atpigo, todėl tekstai tapolengviau prieinami mokslininkams. Praktika skatino gamtos mokslus. Visurreikėjo mokslo – tvarkant manufaktūras, vedant prekybą, leidžiantis įkeliones vandens ir sausumos keliais. Vis daugiau žmonių galėjo susipažintisu naujomis idėjomis. Kadangi knygą jau nesunkiai galėjo įsigytikiekvienas, tai vyrai ir moterys, norėję atrodyti kultūringi, privalėjobūti apsiskaitę.Statant laivus neužteko kompaso ir žvaigždžių pažinimo, reikėjo irgeografijos, mechanikos, astronomijos mokslų. Pradėta domėtis liaudiesišmintimi ir folkloru.Gamtos ir žmogaus pažinimas tapo svarbiu mokslininkų uždaviniu. Buvo
pradėta tirti gyvūnų ir augalų gyvenimą. Atsirado pirmieji zoologijos,botanikos sodai. XVI a. Europą sudrebino moksliniai atradimai, kuriesugriovė viduramžių geocentrinį pasaulio suvokimą ir taip pakeitę žmoniųpažiūras. Viduramžiais pasauliečių mokymas, išskyrus katekizmą, buvodraudžiamas iki pat vėlyvųjų viduramžių. Vėlyvaisiais viduramžiais jau buvopradėti mokyti visi vaikai, tačiau mokymas apsiribodavo elementariomisžiniomis ir labai nukreiptomis į religinius dalykus (giedojimą, religiniųšvenčių skaičiavimą ir t.t.) Renesanso laikotarpiu Italijoje mokslo buvogalima siekti privačiose ir komunų išlaikomose mokyklose. Atsiradusuniversitetams studentai mokymosi tikslais atvykdavo iš įvairiausių Europosšalių. Studijuoti buvo nesudėtinga, nes visur buvo dėstoma lotyniškai, taiskatino tarptautinį studentų ir profesorių bendradarbiavimą.

Didieji geografiniai atradimai, jų socialinės ekonomikos prielaidos ir reikšmė geografiniam pasaulio supratimui ir kelionių istorijai

Iki XV a. pabaigos europiečiai nieko nežinojo apie didžiulio Amerikosžemyno egzistavimą. Tyrinėtojai ir pirkliai rengdavo ilgas ir varginančiaskeliones į Rytus, į Kiniją ir Indiją, atsiveždami iš ten prieskonių, šilkųir brangakmenių. Europoje šios prekės turėjo tokią didelę paklausą, jogžmonės nusprendė, kad pasiekti Tolimuosius Rytus galima bus greičiaujūra.Visapusiškai aktyvi prekyba plėtė prekybinių miestų akiratį.Stiprėjoir tobulėjo laivynas, daugėjo keliautojų ir svarbiausia kartu nepaprasatididėjo poreikis pažinti kitus kraštus,ypač žinoti kelius linkjų.prekybiniai keliai Arkties vandenyno pakrantes,Afriką. Ekonominės irpolitinė Europos situacija vertė domėtis šalių geografija, o svarbiausia –Rytų šalimis.(Č Kudaba geografines kelionės atradimai 245psl.) Portugalaiplaukė į Rytus, aplinkui Afriką, bet kiti manė, kad trumpesnis kelias busplaukiant į Vakarus. Ši ir kitos priežastys paskatino europiečius keistikelionių kursus. Taip prasidėjo Didžiųjų geografinių atradimų era. Didžiaisiais geografiniais atradimais laikomi: Amerikos atradimas,

jūrų kelio į Indiją atradimas ir pirmoji kelionė aplink pasaulį. Pagrindinėpriežastis, XV – XVI a. paskatinusi europiečius vykdyti šias pavojingas irilgas keliones, buvo siekis tiesiogiai prekiauti su Rytų šalimis. Tuolaikotarpiu sausumos ir vandens prekybinius kelius kontroliavo musulmonai,atimantys dalį pelno. Po Bizantijos žlugimo, kai turkai užėmė Konstantinopolį (dabartinisStanbulas), Europos prekeiviai buvo išstumti iš prekybos su Rytais. Taijuos skatino ieškoti alternatyvų, nes jau nuo senų laikų Europojenepaprastai buvo vertinamos Rytų prekės: prieskoniai (pipirai, cinamonas,gvazdikėliai, imbieras), prabangios prekės (šilkas, kvepalai, perlai,dramblio kaulas). Šios retos prekės Europą pasiekdavo “šilko keliu”(sausuma per Artimuosius Rytus) arba “pipirų keliu” (vandenynu). Kol prekėspasiekdavo klientą, jos būdavo perparduodamos kelis kartus ir taip prekėskaina gerokai pakildavo. Artimuosiuose Rytuose arabai parduodavo prekesVenecijos arba Genujos pirkliams. Iš jų prekės keliaudavo kitiems Europospirkliams. Didėjanti paklausa skatino ieškoti naujų kelių be tarpininkų.Kitas motyvas, skatinęs keliauti į Rytus buvo noras pažinti naujas šalis,turtingas spalvotaisiais metalais ir brangakmeniais.

Didžiųjų geografinių atradimų techninės prielaidos

Didžiųjų kelionių išvakarėse europiečiai turėjo nemažą jūreivystėspatirtį. Labiausiai patyrę jūrininkai buvo ispanai ir portugalai. Dėlnuolatinių karų su arabais dėl teritorijų Pirėnų pusiasalyje jie turėjoreikiamos patirties naujiems užkariavimams. XV a. portugalai pradėjoveržtis į Afriką. Plaukdami į pietus išilgai Atlanto vandenyno pakrantės,jie kūrė atramos punktus.Laivyba Europos pakrantėse pradėjo tobulėti nuo XI amžiaus.Tačiau čia daugišliko irkluojamųjų prekybos laivų,karo galerų.Tokie laivai negalėjoatlikti didelių kelionių.Laivams irkluoti imdavo karo belaisvius,kuriebūdavo prikaustomi visam laikui, iš baimės, kad nesukiltų, nes irkluotojaidažnai sudarydavo didesnę įgulos dalį.Karo belaisvių gyvenimas laivuose

buvo siaubingas,dar sunkesnis negu vergų antikiniais laikais. ŠiaurėsEuropos vakarų pakrančių laivai šiek tiek skyrėsi nuo Viduržemio jūroslaivų. Pietinių jūrų laivuose lentos būdavo suleistos, o šiaurinių vandenųlaivai, nusižiūrint į normanus laivus, buvo daromi iš lentų, jų kraštusužleidžiant vieną ant kito. Jie turėjo vieną stačiakampę burę. Šiauriečiųlaivai buvo kur kas stipresni,tačiau šiurkštesni, tačiau šiurkštesni jųbortų išorės paviršius mažino greitį.Viduramžiais Europos pakrančiųvalstybės, nuolat pasireikšdamos jūroje, ypač stengėsi gerinti savo laivus.Iki XIII a. laivai buvo vairuojami laivo gale esančiu irklu. vėliau irklasbuvo pakeistas vairu, pritvirtintu prie laivo vyriu. Šis patobulinimasleido padidinti laivo dydį. Jūrų kovoms buvo pritaikyti prekybiniai laivaivadinti nefomis XIV ir XV a. vienaburiams laivams įtaisomos dar dvinedidelės burės galuose. Toks sunkus prekybinis burlaivis su patalpaprekėms ir įgulai, tinkamas apsiginti nuo piratų, vadintas kogu.Taitvirčiausias Hanzos prekybininkų laivas.(Česlovas Kudaba., „geografinėskeliones ir artadimai“psl.242-243) Svarbi techninė atradimų prielaida –naujo tipo laivas karavelė, pradėtas statyti XIII a. Karavelė turėjo duarba tris stiebus. Ant pagrindinio stiebo buvo kabinama keturkampė burė,ant kitų – trikampės. Didžioji burė, esant palankiam vėjui, užtikrinogreitą plaukimą. Trikampės burės pučiant nepalankiam vėjui, leidomanevruoti. XV a. pab. Karavelė buvo vidutiniškai nuo 25 iki 30 m ilgio irnuo 6 iki 8 m pločio. Ji galėjo plaukti 12 – 15 km per valandą greičiu.Laivo ekipažą sudarė apie 40 žmonių. Šis laivas galėjo įveikti vandenyną,gabenti daug žmonių, krovinių, karinės technikos, pabūklų. Keliones labai palengvino kompasas, jo reikšmės geografiniamsieškojimams neįmanoma įvertinti, todėl visai teisėtai kompasas priskiriamas
prie didžiųjų žmonijos atradimų, atkeliavęs į Vakarų Europą išKinijos,kuris paplito tik viduramžiais. Anksčiau jūrininkai orientuodavosipagal Šiaurinę žvaigždę, tačiau sunkumų kildavo, kai dangus būdavoapsiniaukęs, nes jos nesimatydavo. Todėl jūreiviai nedrįsdavo nutolti nuokranto, taigi kompaso atsiradimas leido jiems saugiau jaustisvandenyne.(Č.Kudaba geografinės kelionės ir atradimai psl. 237-238) Paplitus kompasams ir tobulėjant kitiems, orientavimosi jūrojeprietaisams, laivai galėjo plaukioti nesilaikydami pakrančių, galėjoleistis į didesnes keliones atvirame vandenyne. Pasikeitimų įvyko irkartografijoje. Žemėlapius patobulino portugalai. Jie žemėlapius vadinoportulanais. Jie buvo žymiai tikslesni už įprastus žemėlapius. Juosedetaliai pavaizduotos jūrų pakrantės, nurodoma daug kompasinių krypčių įatvirą jūrą.(Č kudaba geografines kelionės ir atradimai psl.,238-239) Tuo metu taip pat paplito ir astroliabija, kurios pagalba buvo nustatomalaivo padėtis vandenyne.

Jūrų kelio į Indiją atradimas (1497 – 1499)

Portugalų ir ispanų jūrininkai buvo sukaupę didelę jūreivystėspatirtį. Portugalijos princas Henrikas Jūreivis (1394 – 1460) skatinojūreivystę. Jis įsteigė locmanų mokyklą, kuri po kiekvienos ekspedicijosmetu gaudavo naujausios informacijos. Čia buvo ruošiamos visos kelionės.Taip kiekviena ekspedicija vyko vis labiau į pietus palei vakarinę Afrikospakrantę. Tyrinėdami Afrikos pakrantes portugalai pasiekė Azorų salas,Žaliąjį Ragą, Gvinėjos įlanką. 1487 m. Bartolomėjus Diasas pasiekė pietinįAfrikos kyšulį, jį apiplaukė ir išplaukė į Indijos vandenyną. Jūrininkaiatsisakė plaukti toliau ir grįžo namo. Jūreiviai, tikėdamiesi, kad greitaibus atrastas jūrų kelias į Indiją, kyšulį pavadino Gerosios Vilties vardu.Indijos ieškoti Portugalijos karalius pasiuntė Vasko da Gamos vadovaujamąekspediciją. 1497 m. praėjus puspenkto mėnesio nuo išvykimo, ekspedicijapasiekė Afrikos rytinę pakrantę. Vasko da Gamai pavyko rasti arabą locmaną,kuris nuoplukdė portugalų laivus per Indijos vandenyną. 1498 m. gegužės

mėnesi laivai jau buvo prie Kalikuto miesto. Prisipirkę prieskoniųportugalai parplaukė atgal. Kelionė neapsiėjo be aukų – joje žuvo dutrečdaliai jūrininkų. Pati ekspedicija labai atsipirko, nes pargabentiprieskiniai kainavo 60 kartų brangiau negu ekspedicijos išlaidos. Taip irbuvo įvykdyta pirmoji kelionė laivu į Indiją.

Amerikos atradimas

Ispanų jūrininkai taip pat prisidėjo prie Didžiųjų geografiniųatradimų istorijos. Tačiau naujų žemių jie nevyko ieškoti į Rytus, nes čiavisus jūrų kelius kontroliavo portugalai, todėl jie pasirinko Vakarųkryptį. Šią kryptį pasirinko Kristupas Kolumbas. Jis buvo įsitikinęs, kadžemė yra apvali, taigi plaukiant aplinkui jis Indiją, Japoniją, Kiniją arkitas Rytų šalis būtų pasiekęs iš kitos pusės. Iš pradžių Kolumbas savo idėją pateikė Portugalijos karaliui, tačiaujis nesusidomėjo nauja idėja. Tai sudomino Kastilijos karalienę Izabelę, irši parėmė ekspediciją. 1492 m. rugpjūčio 3 d. trys nedidelėskaravelės(“Santa Maria”, “Pinta” ) išplaukė iš Ispanijos. Jose plaukė 90jūreivių. Kelionė juos nuvargino ir jie ėmė reikalauti grįžti namo, tačiauKolumbas atkakliai plaukė tolyn į Vakarus. Po 70 dienų varginančioskelionės jis pasiekė pirnąsias salas. Kolumbas manė, kad tai Kinija arbaJaponija. Jis čia išsilaipino ir žemes paskelbė Ispanijos karaliausvaldomis. Iš tikrųjų Kolumbas nepasiekė Rytų. Jo kelionė baigėsi Antilųsalose. Ekspedicijos metu jis atrado Bahamų salyną,Kubos šiaurinespakrantes ir Haičio salą.Keliautojai čia pirmą kartą pamatė kultūriniusNaujojo Pasaulio augalus-tabaką,kukurūzus,bulves.Vėliau ši augalija paplitovisame pasaulyje. 1942m. laikomi Amerikos atradimo metais.Po šios ekspedicijos Kolumbasdar tris katrus buvojo prie jo atrastosios žemės krantų,1493-1496m.,antrosios ekspedicijos metu,jis atrado keletą salų MažuosiuoseAntiliuose,Puerto Riką,Jamaiką ir pietinį Kubos krantą.Per trečiąjąekspediciją (1498-1500m.) atrastųjų žemių sąrašą papildė Trinidado sala ir

dalis petų Amerikos pakrančių,o per paskutinę,ketvirtąją ekspediciją (1502-1504m.),- Centrinės Amerikos pakrantės iš Atlanto vandenyno nuo Hondūroiki Darjeno Įlankos.Tačiau iki mirties kolumbas buvo įsitikinęs, jogpasiekė Azijos krantus. (įdomiosios geografijos puslapiais.,G.Pivarova105psl.)Jis pats net nežinodamas atrado naują žemyną. Kolumbastaip ir mirė (1506) nesužinojęs, kad atrado naują žemyną. Jo atrastas žemespradėjo kolonozuoti Ispanijos misionieriai, karininkai. Kolumbo klaidąištaisė Amerigas Vespučis, kuris keliaudamas į Ameriką suprato, kad tainaujas žemynas. Jo garbei žemynas ir gavo Amerikos pavadinimą. Po Amerikos atradimo prasidėjo jos kolonizavimas ir vietinių tautųpavergimas bei išstūmimas iš savo žemių. Ši procesą pradėjo ispanasHernanas Kortezas, kuris 1519 m. su 400 konkistadorų būriu išsilaipino įMeksikos pakrantę. Nors ispanų buvo mažiau, tačiau jie buvo geriauginkluoti ir netrukus užkariavo Meksiką, užėmė actekų valdas ir sostinę.Užkariautas valdas jie pavadino Naująja Ispanija. Pietų Amerikos užkariavimus pradėjo Pisaras, kuris su 200 žmoniųužpuolė Peru. Jie niokojo Inkų šventyklas, žudė vietinius ir šeimininkavoPeru sostinėje. Daug meno kūrinių grobikai išlydė, taip sunaikindamivertingą kultūrinį inkų palikimą.

Pirmoji kelionė aplink pasaulį

K.Kolumbo hipotezę dėl žemės apvalumo įrodė portugalas FernandasMagelanas. 1519 m. jis pradėjo savo kelionę į Vakarus, kuri buvo ilgiausiair didžiausia iš visų iki šiol buvusių. F. Magelanas turėjo penkis laivusir 270 žmonių. Kelionę jis pradėjo Ispanijoje, perkirto Atlanto vandenyną,priplaukė Pietų Ameriką ir tęsė kelionę į pietus, kol pasiekė piečiausiąkontinento tašką. Kelionės metu vienas laivas sudužo, antrasis pabėgo,taigi liko tik trys laivai. Likusieji priplaukė siaurą sąsiaurį tarp PietųAmerikos ir Ugnies Žemės salos. Po septyniolika mėnesių trukusios kelionėsekspedicija išplaukė į atvirą vandenyną. Jį F. Magelanas pavadino Ramiuoju,

nes šis buvo daug ramesnis už Atlanto vandenyną. Sąsiauris, kurį jispriplaukė iki šiol vadinamas Magelano vardu. Paskui jūreiviai drąsiaiplaukė į šiaurę ir šiaurės vakarus nežinomu vandenynu. Tai buvo patisunkiausia kelionės dalis, nes niekas nežinojo kiek laiko ji tęsis.Atvirame, nežinomame vandenyne ekspedicija praleido 108 dienas, tai yraketuris mėnesius. Ji turėjo menkas maisto bei vandens atsargas. Pagaliaukeliautojai pasiekė Filipinų salas. Čia žuvo F. Magelanas, nes įvykosusirėmimas su vietiniais, taip pat ekspedicija neteko ir daug įgulosnarių. Taip teko atsisakyti dar vieno laivo jį sudeginant. Ispanai saloseieškojo prieskonių. Namus pasiekė vienintelis laivas “Victoria”, nes kitąpakeliui į namus užgrobė portugalai. “Victoria” namus pasiekė po trijų metųkelionių, su 18 žmonių įgula ir prieskonių kroviniu. Parduoti prieskoniaiatpirko kelionę. Ši kelionė davė daug geografinių žinių ir naujų įrodymų.Šia kelione buvo įrodytas Žemės apvalumas, taip pat, kad aplink ją galimaapiplaukti. Po F.Magelano kelionės paaiškėjo, kad yra laiko juostos – laikoskirtumai, susudarę dėl Žemės sukimosi. Taigi pirmoji kelionė aplinkpasaulį patvirtinto A.Vespučio bei K.Kolumbo hipotezes.

Didžiųjų geografinių atradimų padariniai

Didieji atradimai daug ką pakeitė Europos ir pasaulio gyvenime.Pirmiausia pokyčiai įvyko pasaulinėje prekyboje. Iki atradimų prekybiniaikeliai kryžiavosi Viduržemio jūroje. Prekybos monopolį su Rytų šalimis tadaturėjo Venecijos pirkliai. Po geografinių atradimų iškilo nauji keliaiAtlanto ir Indijos vandenynuose. Tai sąlygojo Ispanijos, Portugalijos,Anglijos ir Olandijos valstybių vaidmens išaugimą. Greitai jos tapopirmaujančiomis šalimis pasaulinėje prekyboje. XVI a. pr. iškilo tokieprekybos centrai kaip Lisabona ir Sevilija, o vėliau – Antverpenas, tapęspagrindiniu pasaulinės prekybos centru. Į Antverpeno uostą kasdienatvykdavo 200 – 250 laivų. Jame buvo įsikūrusios turtingiausių pirklių irpalūkininkų kontoros. Genujos ir Venecijos miestai liko nuošalyje ir jų

reikšmė sumenko. Iš kolonizuotų teritorijų plaukė taurieji metalai irprieskoniai. Iš Europos į kolonijas keliavo amatininkų dirbiniai, gyvuliai,maisto produktai. Atsiradus naujiems vandens keliams išaugo prekybosapimtys. Vandenynuose tykantys pavojai vertė vienytis pirklius į bendroves.1600 m. tokią pirmąją bendrovę įkūrė Anglijos pirkliai, pavadinę ją OstIndijos kompanija. 1602 jų pavyzdžiu pasekė Olandijos pirkliai. Prekybiniųbendrovių atsiradimas sudarė sąlygas pervežti daugiau prekių. Pagyvėjoprekyba tarp kontinentų. Ji tapo pasauline.

Geografinių atradimų poveikis pasaulio suvokimui ir mokslui

Atradimai ne tik pakeitė Europos šalių ūkį, bet ir turėjo reikšmėsžmogaus pasaulėvaizdžio kitimui. Iki atradimų dar buvo abejojama žemėsapvalumu, tačiau po F. Magelano kelionės dvejonės išnyko. Buvo suvokta, kadžemė yra apvali, apie ją galima apiplaukti. Taip pat buvo suvoktas žemėsdydis. Atradimai sparčiai paskatino geografijos vystymąsi. Besivystantijūreivystė skatino sudarinėti tikslesnius žemėlapius. Vakarų Europosvalstybėsi ėmė kurtis specialios jūrininkų mokyklos. Padidėjo išsilavinusiųžmonių poreikis. Atradus naujas, nekrikščioniškas tautas ir susidūrus su jųkultūros pasiekimais iškilo svarbūs kultūros pažinimo klausimai.

Renesanso žemėlapiai

Atsiradus spaudai buvo pradėti spausdinti ir žemėlapiai. Jiespausdinami kaip naudinga informacija Europos ekspancijai į NaujajįPasaulį. Ankstyvieji žemėlapiai buvo religinės ikonos. XII a. žemėlapiai buvovadinami “T” ir “O” dėl jų formos. Pasaulis vaizduojamas kaip apskritimas,padalintas į T formos kryžių, jo centre yra Jeruzalė. Tai dar religiniomotyvo žemėlaipiai, atspindintys Dievo garbinimą, bet nelabai naudingi,kaip kelionės įrankiai. XV a. išleistas žemėlapis parodo didėjantįpasaulietinį susidomėjimą. Indija vaizduojama žemiau už Rojų, joje yratikros upės ir vietovės, geografiškai susijusios viena su kita. Tai leidžiasusidaryti nuomonę, kad tuo metu Indija jau buvo kelionių tikslas ir

domėjimosi objektas. Informacija apie ankstyvuosius rankraštinius žemėlapius, kurieatspindėjo pasaulį, buvo keliautojų pasakojimai apie jų keliones. Europaparodyta tiksliai, bet už jos, kur pasaulis buvo mažiau žinomas, žemėlapisnėra tikslus. 1375 metų atlase Europa gerai parodyta, bet Kinija ir Rytai,apie kuriuos žinoma iš Marko Polo kelionių, yra mažiau tikslūs irapibrėžti. Ptolemėjaus tipo žemėlapių kūrimo tikslas – tiksliai parodytipasaulį ir pateikti informaciją, kuri padėtų keliauti. Ptolemėjausžemėlapis atspindėjo pasaulio pažinimą iki Kolumbo kelionės 1492 metais. 1440 m. portugalijos princas Henris (Henris ieškotojas) nusiunčiasavo laivyną į Afriką taip daugiau sužinoma apie Afrikos vakariniuskrantus. Kai kurie žemėlapiai skleidė realią informaciją, nors nelabaitikslią. Pvz. Viename žemėlapyje Indija vaizduojama daug didesnė, nes 1502metais ji buvo prieskonių prekybos centras, svarbus pasaulio ekonomikai.1500 metais Popiežius padalino žinomas žemes į Ispanų ir Portugalųteritorijas. Priklausomai nuo politinių žemėlapių teritorijų sudarinėtojųpožiūrių, skirtingos teorijos galėjo būti priskirtos arba Ispanijai arPortugalijai ir taip žemėlapiai taip pat būdavo nelabai tikslūs. Amerikos tyrimo pradžioje visa geografinė informacija buvo surinktaportugalų ir ispanų keliautojų. Ji buvo kontroliuojama šių šaliųvyriausybių, nes tikslios geografinės informacijos valdymas reiškė svarbiųpolitinių ir ekonominių resursų kontrolę – pasaulio kontrolę. Valdydamitokią informaciją iberiečiai sulaikė britus ir prancūzus nuo ekspancijosXVI a. pradžioje, nes pastarieji neturėjo reikiamos informacijos. Olandai, atsiplėšę nuo ispanų kontrolės, tapo geografinėsinformacijos rinkimo centru. Būdami ispanų priespaudoje jie išmokokartografijos ir surinko šią informaciją savo šalyje. 1570 m. AbraomoOrtelijaus išspausdintas žemėlapis “Theatrum Orbis Terrarum”. Kai olandaipateikė žemėlapius britams ir prancūzams, pastarųjų tolimesnis pasauliotyrinėjimas ėmė duoti daugiau informacijos. Taigi žemėlapių pasikeitimas,informacijos tyrimas ir palyginimas pakeitė Europos požiūrį į pasaulį.
Pasaulis tapo žinomas, kaip tai simboliškai vaizduoja žymiausias to periodoatlasas, sudarytas 1595 m. ir pavadintas Merkatoriaus Atlasu. Atlasasžaidžia žemės rutuliu kaip kamuoliu. Rutulys tapo valdomas, tiriamas irnebėra nežinomas.Tikslesni žemėlapiai ir vis tikslesnė informacija leido europiečiams žengtiį nežinomus kraštus ir padaryti Europą pasaulio centru, kuris tapo irpasaulinės ekonomikos centru.

Išvados

Kiekviena kultūrinė epocha išreiškia save ne tik valstybės sudėtimi,mokslu, religija bet ir palieka ženklą visuomeniniame gyvenime. Kelionės ir geografiniai atradimai ne tik padėjo užmegzti prekybiniusryšius su kitais žemynais, bet ir žymiai praplėtė žmonių akiratį, jų žiniasapie žemę ir jos sandarą. Mokslas griovė bažnyčios sukurtas legendas apie pasaulio sukūrimą,žmogaus kilmę, o tai kėlė bažnyčios nepasitenkinimą. Bet nežiūrint visųpersekiojimų ir susidorojimų mokslas žengė į priekį, o bažnyčiosautoritetas kaskart vis silpnėjo., Engelsas rašė “ tuomet nebuvo beveik neivieno žymaus žmogaus, kuris nebūtų atlikęs tolimų kelionių, nebūtų mokėjęsketurių ar penkių kalbų, nebūtų pagarsėjęs keliose kūrybos srityse”. Renesanso laikotarpiu buvo įsteigta daug mokyklų bei universitetų.Pradėjo steigtis mokslo draugijos. Mokslininkai studijavo tekstus graikų,lotynų bei hebrajų kalbomis. Juos žavėjo senovės mintys ir idėjos.Spausdinimo išradimas jiems padėjo platinti šias idėjas. Universalausžmogaus idėjos iškėlimas skatino žmones kuo labiau atitikti tą idealą. Šissiekis skatinti žmones siekti išsilavinimo ir išmanyti ne vieną sritį.Apskritai renesanso idėjos skatina žmones domėtis viskuo, kas vykstaaplinkui juos.kai kurie norėdami išbandyti savo idėjas, net darydavoekspermentus.Buvo išrasti instrumentai, padedantys jūreiviams tiksliau vairuoti laivus.Norėdamas jais pasinaudoti, kapitonas turėjo gerai išmanyti matematiką ir

žvaigždes. Palaipsniui buvo sudaryti nauji ir geresni žemėlapiai. Taiįtakojo spartesnį kelionių plitimą, naujų kraštų lankymą.Taigi renesanso laikotarpiu įvykę pokyčiai, iš esmės pakeitė tolesnįmokslo, kultūros, visuomeninį gyvenimą ir padėjo tvirtą pagrindąNaujiesiems laikams. Manau, savo išsikeltus uždavinius įgyvendinau.

Literatūra

Banevičius J. Naujojo pasaulio užkariavimas K., 2000.Darkevičius V. Vidurinių amžių argonautai V., 1986Dromantienė L. Renesanso pasaulėžiūra ir kultūra Šiaulai., 1995.Keliautojai ir atradėjai (kelionių aprašymai) V., 1980.Klerkas Dž.D. Italų renesansas V., 1996.Lielajis A. Konkistadorai V., 1982.Буркхарги Я. Культура Италии в эпоху вазрождения, – M., 2001.Pivarova G. Įdomiosios geografijos puslapiais K., 1986.Kudaba Č. Geografines keliones ir atradimai V., 2003