Civilizasijos istorija

1. Antropologija (antropogenezė (žmogaus kilmės tyrinėjimas), sociogenezė (visuomenės kilmės tyrinėjimas)).
PIRMYKŠTĖ VISUOMENĖ:
PASAULĖŽIŪRINĖS PROBLEMOS:
Tikintys žmonės yra labiausiai pažeidžiami. Pažiūros: kreationizmas – pagal tikėjimą evoliucionizmas – tolygų ar šuolišką rūšių kaina. Istorizmas pastebi, jog pasaulio atsiradimas yra šuoliškas.
Antropologija: XIX a. VI deš. Europą aplanko senovės dirbiniai, griaučių dalių liekanos, kurios liudija, jog tai tarp žmogbeždžionių ir žmonių buvę gyvūnai. JAV atropologai buvo pradėti vyti iš mokymo įstaigų, nes jų vaizdas neatitiko Biblijos vaizdo. XX a. atgyja protestantiškose šalyse dvi teorijos apie žmogaus atsiradimą.
Faktografija: XIX a.. pab. Antropologija pasiekė pirmąsias savo aukštumas. XIX pab. – XX a. pr. Muziejuose pirmosios beždžionžmogės. Beždžionžmogės: orangutangai, šimpanzės, gorilos. Beždžionžmogės sieja žmogų su kito pasaulio giminaičiais.
I – HOMOHABILIS – gebantis žmogus(3,7 mln.m. – 4 mln.m. atgal). Autralopitekas – išnykusi beždžionžmogė.
II – HOMO ERECTUS – statusis žmogus (1,3 mln. m.)
III – HOMO SAPIENS(neanderthalensis) – protingas žmogus(neandartalietis)(230 tūkst. m.)
IV – HOMO SAPIENS SAPIENS – mūsų laikų žmogus (150 tūkst. m. pagal biologus, 40 tūkst. m. pagal archeologus).
Antropogenezė: žmonių rūšis atsirado rytų Afrikos centrinėje dalyje. Prieš 5 mln. m. centrinėje Afrikoje mutacija sukelia gigantizmą, tačiau šios mutacijos padariniai grreit išnyksta. Žmogbeždžionės taip pat ta patiria. Ši mutacija pakeitė jų kūno formas(kailis, kaulai.). neigiama mutacija turėjo sunaikinti viską, bet įvyko atvirkščiai. Prieš 5 – 4 mln. m. stipriai pasikeitė aplinka. Prieš 4 mln. m. tropiniai miškai virsta savanomis. Savanoje privalumu tapo mutacijos reiškiniai: &#

#8211; pagrindinių pėdų nunykimas. Pirmų beždžionių pėdos involiucionuojasi. Keletas mutacijos reiškinių buvo sėkmingi: – kailio dangos nunykimas buvo neigiama savybė, tačiau buvo ir privalumas, nes karštuose kraštuose buvo lengviau prisitaikyti prie klimato ir apsisaugoti nuo perkaitimo. Aušinimo aparatas tapo reikalingas, kai pradėjo vystytis kaukolė. 25 % žmogaus energijos suvartoja smegenys. – sunyksta visas virškinimo traktas. Sumažėja dantys ir t.t. Žmogus tampa priklausomu nuo maisto. – Priešakinės galūnės (rankos) atpalaiduojamos nuo ramstymosi. Nykštys tapo stipresnis, ji galėjo pastatyti prieš kitus pirštus.
Status vaikščiojimas keitė žmogaus organizmą. Pasikeičia seksualinės pozicijos. Habilitum laikais įvyksta seksualinė revoliucija. Lyginamasis svoris pasikeičia(sumažėja). Ypatingas patelių pakitimas lytiniame gyvenime. Patinai ir patelės gyvena seksualiai(aistros). Nuolatinis seksualinis aktyvumas. Pokyčiai patinams: I – penis – uodegikaulis(lytinis organas) gyvūnai nepatiria impotencijos. II – pačių matmenų pakitimas. Vyrų lytiniai organai yra didžiausi. Pookyčiai patelėms: pasikeičia patelių seksualinis elgesys. I – hymen – mergystės plėvė. Gyvūnų pasaulyje patelės to neturi. Habilinum patelės sugebėjo kas mėnesį pagimdyti. II – moterų orgazmas. Gyvūnų pasaulyje to nėra. Patinams svarbiausias orgazmas, o patelėms ne. Vyrų orgazmas nesiskiria nuo gyvūnų. Moterų orgazmo kreivės piešdavo epilepsijos kreivę.
Homo erectus glaudesnės bendruomenės. Gyveno šeimomis. Atrado ugnį. Neandertalietis buvo tikras žmogus(vyko nuolatinė kova už būvį. Mažesnis už šiuolaikinį žmogų) daugiausia gyveno šiaurinėje dalyje. Skyrėsi kaukolė, žemesnė kakta. Stipresnis už šių laikų žmogų. Neandertaliečio smegenys ir
r kaukolė buvo žymiai didesni už šių laikų žmogaus(neandertaliečio ~1750 cm2, šiuolaikinio žmogaus ~1450 cm 2). Jis galėjo šnekėti, gaminti įrankius(moterys gimdydavo po 10 mėnesių). Tikėjo žmonių nemirtingumu. Tikri ir galingi santykiai atsirado Sacharoje(II –III Punų karo metu Sacharos dykumos nebuvo). Toje vietoje gyveno viena neandertaliečių rūšis. Dvi rūšys atsiranda tada, kai patiria butelio kaklelio efektą. Butelio kaklelio efektas remiasi biologija. Visi žmonės kilę iš vienos pramonės, tai yra visos 3 žmonių rūšys atsirado iš vienos rūšies. Pas šiuolaikinį žmogų atsiranda pokyčiai. Žmogus gali išreikšti bet kokius garsus. Modernusis žmogus geba kalbėti, apibendrinti mintis ir bendrauti su kitais žmonėmis.
Recesyvinis genas – tai toks genas tai šeimoje atsiranda vienas skirtingas asmuo.
SOCIOGENEZĖ
I – paleolitas; II – mezolitas(trumpiausias); III – neolitas (8 tūkst. – 5 tūkst. prieš Kristų).
Paleolitas sutampa su matriarchatu(moterų dominavimu). Truko apie 4 mln. metų. Pirmykštę visuomenę sudarė 40 – 80 individai. Moterys buvo svarbiausios, nes gebėjo gimdyti vaikus, todėl jos ir dominavo. Moterys pagimdžiusios 7 ir daugiau vaikų galėjo pretenduoti i aukštumas, o negimdžiusios ne. Jei moteris gimdydavo tai užpakalį atsukdavo į rytus. Vyras jiems buvo seksualinis žaisliukas.
Mezolito XI tūkst.. pr. Kr. Pasikeičia klimatas(prasideda atšilimas). Sukuriamas laukas. Vyrai medžiodavo, o moterys gimdydavo, todėl atsiranda patriarchatas. Moterys kovojo dėl savo vaidmens neišnykimo. Vyrai suskaldė gentį. Moterys gyveno gentyje, o vyrai šalia(berniukas iki 7 metų priklausė motinai, o
vėliau vyrui). Moterys verčiamos daryti tai ką vyrai liepė. Mezolito pabaigoje medžioklės tapo nesėkmingos.
Neolito pradžioje pereinama prie žemdirbystės ir gyvulininkystės. Gaminantis ūkis. Formuojasi sudėtingas religinis kultas, kurio centre – motina žemė. Pradeda formuotis šeimos(moteris galėjo turėti du vyrus, nes motina žemė turėjo du vyrus. Palikta mergina buvo ištekinama už buliaus). Aukojo aukas. Moterys plėtojo žemdirbystę, o vyrai gyvulininkystę. Pagrindinis vyro gyvūnas – žirgas. IV tūkst..pr.Kr. viduryje pradėjo kurtis valstybės.

2. VAKARŲ PASAULIO CIVILIZACIJOS ATSIRADIMAS.
ARCHAINĖ GRAIKIJA
Iki VII a. pr. Kr. Pabaigos , vėliau ankstyvoji klasika.
Žodis „Graikija“ kilęs iš žodžio „griculus“, kuris reiškia graikas. Romėnai taip pravardžiuodavo graikus dėl to, kad jiems jie atrodė vaikiški ir taip norėjo juos pažeminti. Graikams būdingas užmaršumas, nes jie viską atradinėdavo iš naujo, tačiau be graikų negalėtume įsivaizduoti šiuolaikinio pasaulio.(Rytų pasaulis buvo pasiekęs daug, bet visa tai buvo neprieinama paprastam žmogui, t.y. kas buvo sukuriama žynių pasaulį niekada nepasiekdavo išorinio pasaulio). Graikų pasaulyje žmogus turėjo teisę viską išbandyti.
Iš pradžių graikų pasaulis nesiskyrė nuo Rytų pasaulio, bet viskas pasikeitė XII a. pr.kr., kai į Graikiją įsiveržė Dorėnai. (Helenai sugriovė paskutiniu Rytų pasaulio aspektus)
Rytietiško gyvenimo elementai neprigijo dėl klimato, nes ten neapsimokėjo užsiimti žemdirbyste, kadangi to neleido pati gamta. Pradžioje dirvožemis buvo tinkamas žemdirbystei, bet kai iškirto miškus, derlingąją že

emę išpustė. (rytuose buvo pastebėta, kad kuo daugiau žmonių dirba žemę, tuo didesnis derlius yra. Graikijoje tai nepasiteisino, ypač Kretoje). Žmonės bėgo iš kaimo į miestą. III tūkst.. pr.kr. sukuriamas laivynas Kretoje. II tūkst.. pr.kr. atsirado dvistiebiai laivai. (pirmąjį kanoną sukuria egiptiečiai. Jie labai laikėsi taisyklingumo). Piramidė arba zikuratas = žmonių visuomenė. Kuo socialinė piramidė žemiau, tuo žmogus mažesnis.
Kretos mene visi žmonės vaizduojami tolygūs. Kretos architektūroje pirmą kart vaizduojama sužmoginta aplinka. Viskas tarnauja žmogaus patogumui, o Egipte ir Mesopotamijoje egzistuoja tik grožis. (Kretoje buvo atrasti tualetai su vandens nuleidimo mechanizmu. Kretiečiai savo namus mūrijo namą prie namo). Kretos gyvavimą nutraukė pati gamta. XV a.pr.kr. rytų Viduržemio jūroje įvyksta cunamis Krakatau. Sala užpilama dideliu sluoksniu dumblu ir pelenais. Atkasama tik XX a.
II tūkst.. pr. kr. Apsigyvena Achajai Graikijoje. Jie užima ne tik beveik visas Europos žemes, bet ir dalį Azijos. (XVIII a. – XIV a.pr.kr. sunku užimti graikiją). Graikija – istorinio, kultūrinio kompromiso vieta. Čia susimaišo įvairių tautų religijos, papročiai ir t.t. Graikijos pasaulyje religija nebeatlieka pagoniškokios religijos pareigų. Čia religija nebeatlieka savo funkcijų, t.y. nebeaiškina pasaulio atsiradimo. Dėl šios priežasties atsirado filosofija(graikų religija virsta pajuokos objektu). Ši tauta siekė užimti Kretos vietą. Graikai gyveno iš amatų, prekybos, o grūdus turėjo parsivešti, tačiau Trojos miestas neleido pravažiuoti neužsimokėjus duoklės(muitas buvo 80 % nuo viso krovinio). Tai privertė graikus susivienyti ir nugalėti Troją. Karas vyko 10 metų.(Hetitai saugojo geležinius ginklus kaip savo akį).
Graikai pirmoji pasaulio tauta, kuri dalijosi geležies paslaptimi. Geležies amžiuje karai tampa tautų karais. Dorėnai sunaikino knygas, bet įvedė kalbėjimo mokslą – oratoriją. (piramidę pakeitė ratas) Geležies amžiuje moterys buvo nužeminamos. (1000 metų prieš kristų paskutinieji metai, kai Atėnuose buvo atsiklausiama moterų nuomonės)
KLASIKINĖ GRAIKIJA
XII a. – VIII a. pr.kr. kuriamas ginkluotų vyrų pasaulis. Karinė demokratija pirmasis apdainuoja Homeras savo kūrinyje „Iliada ir Odisėjas“. Žmogui svarbiausias teisingumas ir garbė. Atsiranda individualizmas. Odisėjas daugiaplanė asmenybė. Jis galėjo atsakyti į bet kokį iššūkį. Tai plinta VIII a.pr.kr. tuomet atsiranda vakarietiška visuomenė. Įvyksta antimonarchija. Su karaliais elgėsi taip: jie karaliavo, bet nevaldė, karaliaus valdžia išlieka vykstant karams, tai ypač išryškėjo spartoje. Karalius, siekęs išlaikyti valdžią buvo sunaikintas.
Polis – miestas. Graikai buvo pirmieji miestiečiai. Comos – kaimas.
Miestiečiai turėjo laisvalaikį, nes pačius juodžiausius darbus atlikinėjo vergai. Garbinga išeitis buvo savižudybė. Jei žmogus taip nesielgė, tampa daiktu pas kitą žmogų. VII a.pr.kr. graikai pradeda kurti civilizacijos pradus. Paitėja – žmogaus ar vaiko lavinimas. Paidagogas – namu vergas, prižiūrintis vaiką kad jam nieko nenutiktu. Pas graikus atsiranda žmogaus kūrimo idėja. Vergas buvo tas žmogus iš kurio nieko nebuvo galima tikėtis. Graikas iki 7 metų gyveno su motina. 7 – 18 metų lankė gimnaziją. 18 – 21 metų buvo palaistros(karinės mokyklos) mokinys. V a.pr.kr. pradžioje graikai susiduria su persais. Graikai pirmieji įveda moneta(VI – V a.pr.kr.)

5. ROMOS CIVILIZACIJA
Filosofas Nyčė laikomas nepralenkiamu Antikos žinovu. Jis lygino Graikijos ir Romos polius. Romos pasaulis mokslo raidai davė nedaug, nes plėtojo graikų mokslus. (Romoje šių laikų žmogus jaustųsi kaip išvažiavęs į miesto pakraštį, nes daugelis dalykų perimta iš Romos). Paprasti romėnai galėjo naudotis viskuo, t.y. nemokamu mokslu, medicinos centrais, bibliotekomis ir t.t. žodžiai „stipendija“, „pensija“ atėję iš Romos laikų. Romėnai galėjo naudotis termomis, kur buvo ne tik pirtys bet ir bibliotekos ir t.t. romėnai statė namus, kurie buvo (statomi XIX a. namai ) 5 – 6 aukštų, daugelį namų pasiekdavo vandentiekis, nors vandens bokštų dar nebuvo, bet statė akvedukus ir taip išsprendė šią problemą. Romėnai statybai naudojo betoną, cementą(kurie yra jų atradimas). Neturtingieji statėsi iš molio arba sulipindavo akmenis. Visa Roma buvo išraižyta keliais. (Graikijoje buvo tik proskynos. Romėnų keliai panašūs į XIX a. Vokietijos kelius ). Keliai buvo neplatūs, nes manė jog keliu judama tik viena kryptimi. Jie buvo skirti kariuomenei. Romėnai turėjo paštą. Per tris paras laiškas turėjo pasiekti romos imperijos centrą. (laiškų turinys beveik toks pat kaip ir pas mus).
Romos civilizacijos nuosmukio mechanizmą sukūrė žmonių požiūris į darbą. Vergiją romėnai pavertė konvėjariu. Tai sukūrė didelį gerbuvį tačiau kai romėnų kariuomenės mašina pradėjo tratėti, pradėjo irti romos imperija. Romos nuostatas: III a. visi žmonės lygūs todėl šalyje pradėjo trūkti vergų(Graikijoje buvo sukurta garo mašina, o romėnai tai naudojo kaip puošmeną). Meilė vergams, barbarams III a. klestėjo, bet pradėjo trūkti darbo jėgos. Mažėja žmonių populiacija. Klestėjimas rėmėsi kito darbo jėga. III – V a. roma pradėjo nykti, tapo atvira spaudimui iš išorės.
Roma – klasikinės visuomenės ir individo vieta. Roma (kaip ir JAV) atsirado dirbtiniu būdu. Romos kūrimasis rėmėsi jėga. Roma buvo niekieno žemė kurioje susikuria dirbtina bendruomenė. Hesperija – vakarinė; vakarų kraštas – graikai laikė esant čia rojų. Jie pavydėjo egiptiečiams ir vakarams. Graikų miestuose buvo kalbama apie derlingiausia žeme aplik Tiberio upę. Apeninai – rojaus kraštas, tačiau jo gyventojai laukiniai. XII – IX a.pr.kr i apeninus atsikraustė etruskų tauta. IX a.pr.kr. nuo asirų pabėgo dalis tautos ir įkūrė Kartaginą. Kartaginiečiai romėnams įtakos nepadarė.
753 m.pr.kr. įkuriama roma, kuri buvo tremtinių kraštas, svarbu buvo parodyti ką sugebi. Iš pradžių 7 kalvos buvo vandens neapsemiamos salos. Romoje atsiranda vakarietiško tipo valstybė. Roma buvo kritinė zona. Rarmin – romos įstatymai. Už prasižengimą buvo mirtis. Čia veikė itin griežti tarpusavio reikalavimai. Graikai kūrė įstatymus, kaip matematikai teoremas, tačiau jų nesilaikė, o romėnai atvirkščiai.
Subordinacija – aklas paklusimas pareigūnui. Romos įstatymai nereglamentuodavo asmeninio gyvenimo. Čia įstatymai baigdavosi peržengus namų slenkstį. Vaikai buvo laikomi šeimos nuosavybe. Romoje užgimsta privačios nuosavybės forma.
Tautos susirinkimas galėjo paskelbti karą, tačiau jį baigti galėjo senatas. Senatas buvo liaudis, gynė privačių žmonių interesus.
Romėnai buvo atviro tipo visuomenė. Romos armijoje gimdavo piliečiai. Romėnai mokėsi kare, taip gimė gladiatorių kautynės, ilgainiui suformavusios romos legionus. Romėnai sukūrė artimąjį ginklą – kardą, tolimasis ginklas – ietis. Romėnai neturėjo teisės patekti į nelaisvę(polinkis į alkocholizmą). Moterys turėjo meilužius. II a. sukuriamas moterų senatas.

Leave a Comment