Tomas Edisonas(1847-1931)
Amerikiečių išradėjas ir verslininkas, vienas produktyviausių išradėjų Mokykloje mokesi tik tris mėnesius bet buvo iš jos pašalintas už tingumą, o veliau jį namuose mokė mama, dvylikos metų jis pradėjo dirbti, šešiolikos – išėjo iš tėvų namų, dvidešimt dviejų – uždirbo 40 tūkstančių dolerių, keturiasdešimties – buvo žinomas visame pasaulyje. Mirė eidamas 85-uosius metus.
Begalinis idėjų spiečius visą laiką sukosi apie jo galvą. Nors kai kurie jo išradimų buvo tik senų patentų patobulinimai, o dalį išradimų padarė jo samdiniai, bet vien Jungtinėse Valstijose Edisonas gavo 1098 patentus
ir apie tris tūkstančius – trisdešimt keturiose kitose pasaulio šalyse. Išradimų biuro direktorius juokavo: „Kelias pas mane nespėja ataušti nuo jaunojo Edisono žingsnių“. Netgi svarbiausių jo išradimų neįmanoma išvardinti. Jis tobulino telegrafą, telefoną, kino aparatūrą. Jis sukūrė kaitinamąją elektros lemputė (išradėjas yra Heinrich Goebel, tačiau Edisonas komercializavo šį išradimą), ir sukėlė revoliucija elektros energijos gamyboje ir paskirstyme. Jis pagamino elektrovežius ir sugalvojo šarmines akumuliatoriaus baterijas. Padarė pradžią elektronikai ir išrado savą geležies rūdose sodrinimo būdą. Statė chemijos gamyklas ir mokė lėlės kalbėti, išrado fonografa, diktofoną, kinetoskopą, elektros kėdę.
Paskutiniaisiais 19 a. metais buvo įkurta ir pirmoji „šiuolaikinė” mokslinė laboratorija – Tomo Edisono „idėjų fabrikas” Menlo Parke. Nuo tol dauguma svarbiausių išradimų gimdavo būtent tokiuose gerai organizuotuose, daugelį įvairių sričių specialistų turinčiuose moksliniuose kolektyvuose.
- 1878. M. –užpatentavo fonografą (pirmąjį plokštelių grotuvą)
- 1879. M. –užpatentavo elektros lemputę kuri pirmą kartą buvo panaudota garlaiviui apšviesti
- 1880. M. Tomas Edisonas pradėjo leisti žurnala „Science“, pirmuosius 12 puslapių parašęs apie elektrinių traukinių privalumus
- 1891. M. sukūrė judančių paveikslėlių aparatą – kinetoskopą ir tais pačiais metais užpatentavo radiją
- 1913. M. T. Edisonas sukonstravo kinetofoną, kuris sinchronizavo vaizdą ir garsą
- 1902. Metų rugsėjo – spalio mėnesiais Vilburas ir Orvilas Raitai savo sklandytuvu skriejo apie tūkstantį kartų. Kai kurių skrydžių nuotolis siekė apie 200 metrų. Patobulinę valdymą dabar jie nebijojo net ir labai stipraus vėjo. Jie rašė, kad „gavę tikslius savo apskaičiavimų duomenis ir pasiekę pakankamą lygsvarą tiek ramiu, tiek vėjuotu oru, mes nutarėme, kad įmanoma pradėti konstruoti lėktuvą su varikliu“
- 1908. M. gegužės 22 d. amerikiečiai broliai O. ir W. Wrightai patentavo savo skraidančią mašiną – lėktuvą. Iš pradžių broliai atidarė dviračių krautuvę, kurioje gamino, taisė ir pardavinėjo dviračius. Uždirbtus pinigus Raitai skyrė savo aeronautiniams tyrimams
- 1844. M. gegužės 24 d. Morzė iš Aukščiausiojo teismo JAV Kapitolijaus pastato Vašingtone pasiuntė savo telegrafu pirmąją žinią “Ką Dievas padarė!” į Baltimorę, esančią už 35 mylių. Telegrafo išradimui Morzė paaukojo 12 metų ir kiekvieną savo centą. Tiesa, dėl savo išradimo jam teko bylinėtis ir jis buvo užpatentuotas daug vėlaiu
Kitų išradėjų, Kuko ir Vytstouno, telegrafas turėjo 6 laidus ir sudėtingą šešių magnetinių adatų imtuvą. Morzės telegrafas buvo paprastesnis, jam pakako vieno laido. Tai buvo tas išradimas, kurio Amerikai tuo metu labiausiai reikėjo. Amerika sparčiai plėtėsi į Vakarus ir Morzės telegrafas perdavinėjo žinias.
Telegrafo jungiklis gali būti dviejose padėtyse – įjungtas ir išjungtas, bet operatorius Morzės kodu gali perduoti visas alfabeto raides ir skaičius. Morzės kodas nustato elektros impulsų ilgį ir tarpą tarp jų skirtingoms raidėms, taip pat taškus ir brūkšnelius. Telegrafo imtuvo elektromagneto pieštukas juda išilgai siauros judančios popieriaus juostelės ir rašo taškus ir brūkšnelius. Operatorius iš jų iššifruodavo žodžius. Įvairios taškų ir brūkšnelių kombinacijos sudarė skirtingus žodžius. Ribotas tokių kombinacijų skaičius ribojo perduodamų žodžių skaičių. Vėliau operatoriai iš garso išmoko iššifruoti perduodamus žodžius.
Morzės telegrafas atvėrė elektroninių ryšių sienas, bet jis nebuvo tobulas. Svarbiausias jo trūkumas buvo tas, kad vienu metu viena linija galėjo kalbėtis tik du abiejuose linijos galuose esantys abonementai. Daugialaidžių linijų tiesimas reikalavo laiko ir lėšų.
Paskui Morzė kelis kartus bolatiravosi į Jungtinių Valstijų kongresą kaip demokratų atstovas, tačiau nesėkmingai. Pilietinio karo metu su antrąja žmona pabėgo į Prancūziją, kur tapo Jungtinių Valstijų įgaliotiniu Paryžiuje, taip pat būdamas tenai vadovo Transatlantinio kabelio tiesimui, kas pavyko tik iš ketvirto karto.
Taip pat jis domėjosi fotografija ir padarė vienas pirmųjų Amerikos nuotraukų.
Morzės abėcėlė – informacijos kodavimo sistema ilgų bei trumpų impulsų (paprastai vadinamų taškais ir brūkšniais) sekomis. Skirta informacijos perdavimui.
Metodas buvo sukurtas apie 1830 metus Samuelio Morzės. Ilgą laiką vyravusi radijo ir kitose komunikacijų srityse, Morzės abėcėlė dabar daug kur užleido vietą tiesioginiam balso garso virpesių perdavimui bei įvairiems kitiems kodavimo būdams, nors ji vis dar naudojama radijo švyturiuose ir plačiai tebetaikoma radijo mėgėjų.
Kadangi esama tik dviejų rūšių signalų (taškas ir brūkšnys), Morzės abėcėle užkuoduotą pranešimą galima persiųsti daugeliu įvairių būdų, pradedant radijo siųstuvais (jie paprastesni nei analogiški balsą perduodantys siųstuvai) ir baigiant automobilio žibintų žybsiais, gongo dūžiais, kūjo smūgiais į uolą (naudoja užgriuvę šachtininkai) ar net akies mirkčiojimu (jei žmogus nepajėgia arba jam uždrausta kalbėti). Mirksnio ar smūgio kūju atveju signalo trukmės reguliuoti negalima, todėl keičiama pauzės tarp signalų trukmė.
Telegrafo aparatas rašė taškus ir brūkšnius nuleisdamas bei pakeldamas adatą ant slenkančios popieriaus juostelės. Telegrafo operatoriai netruko pastebėti, jog labai lengva išmokti išgirsti perduodamą žinutę pagal aparato adatos stuksenimą, nežiūrint į juostą. Taip juosta tapo nebereikalinga. Profesionalūs telegrafistai dažnai pabrėžia jog Morzės signalą būtina išmokti būtent girdėti (siunčiant – „kalbėti”), tarsi tai būtų kokia nors užsienio kalba. Jie niekada neskaičiuoja taškų ir brūkšnių.
Morzės naudotas kodas šiek tiek skyrėsi nuo naudojamo dabar. Šiuolaikinis tarptautinis Morzės kodas yra sukurtas Friedricho Klemenso Gerkės ir oficialiai buvo patvirtintas 1865m.
JAV žurnalas „The Atlantic Monthly“ paskelbė Amerikos istorijai didžiausią įtaką padariusių žmonių šimtuką, kuris buvo sudarytas remiantis 10 tūkst. istorikų apklausos rezultatais.
Devintas – Tomas Edisonas (Thomas Edison) – rekordinio skaičiaus išradimų autorius, iki šiol veikiančios „General Electric“ įkūrėjas. Į įtakingiausių Amerikos istorijoje žmonių šimtuką taip pat įtraukti išradėjai – pirmojo lėktuvo kūrėjai broliai Raitai (Wright), Morzės abėcėlės kūrėjas Samuelis Morzė (Samuel Morse) ir telefono išradėjas Aleksandras Belas (Alexander Bell);