Kompiuteris ir žmogus
Klaipėdos universitetas
MS WORD 2007
Individualus darbas Nr.2
Žmogus ir kompiuteris
Atliko: Vadybos grupės studentas Mindaugas Stupuras
Priėmė: dėst. S.Žemgulienė
Data: 2016-12-19
Klaipėda, 2016m.
Turinys
Kompiuteris – kas tai?
Kompiuterio pagrindinės įrangos dalys bei galimybės
Žmogaus ir kompiuterio bendravimas
Žmogus kompiuterio aplinkoje
Kompiuterizuotos darbo vietos egronomika
Kompiuteris – kas tai?
Kompiuteris – tai elektroninis įrenginys, skirtas žmogaus intelektiniam darbui palengvinti, būtent, apdoroti informacijai. Kompiuteris sukonstruotas taip, tarsi kopijuotų žmogaus galimybes: jis geba priimti informaciją iš aplinkos (jutikliai – klaviatūra, pelė) ir perduoti rezultatus (vaizduoklis, spausdintuvas), įsiminti ir apdoroti informaciją (atmintinė, pprocesorius), įrašyti ir saugoti informaciją, kol jos prireiks (išoriniai kaupikliai). Paprastai išskiriamos šios esminės kompiuterio galimybės: tekstų, grafikos bei vaizdų tvarkymas, matematiniai skaičiavimai, duomenų bazės, naudojimasis kompiuterių tinklu (Internetu).
Kompiuteris verčia mus gyventi sparčiau. Kompiuteris diktuoja tokį gyvenimo tempą, kad fundamentaliosios tiesos praranda fundamentalumą, primityvus aiškinimas kelia nuobodulį spėjantiems su technologijos pažanga, o konkretūs pavyzdžiai pasensta greičiau nei parašoma knyga. Metų kaita revoliucijų nesukelia, tik dar labiau padidina gyvenimo tempą. Kompiuteriai vis ,,draugiškesni“ mums, bet patys dirba vis sparčiau ir mums tinginiauti neleis.
kompiuteris 1
Kompiuterio pagrindiniai įrenginiai bei jo galimybės
įvesties įrenginiai (kaip žmogaus regos, uoslės, klausos organai);
išvesties įrenginiai (kalbos ir lytėjimo organai);
sisteminis blokas (kaip žmogaus smegenys);
išoriniai informacijos kaupikliai (kaip ir žmogaus naudojamos užrašų knygelės, konspektai, knygos).
Seniausia kompiuterio funkcija buvo padėti žmogui skaičiuoti. Tai būtų pirmoji ir svarbiausia (pagal spartumą) kompiuterio galimybė – matematiniai skaičiavimai. Jie nuolat tobulinami – vis daugiau aritmetinių veiksmų atliekama per tą patį laiką, vis didesnio tikslumo rezultatai gali būti gaunami. Dabar tiesiog nebeįmanoma įsivaizduoti buhalterinių bei finansinių skaičiavimų be kompiuterio.
Kita šiais laikaisi labai reikalinga kompiuterio galimybė – rašyti bei tvarkyti tekstus. Kaip patogu: ggali turėti įvairiausių raštų pavyzdžių (šablonų), juose pakeisti reikiamas vietas – ir per pora minučių gauti jau naują raštą.
Kompiuteriuose galima laikyti daugybę įvairiausių rūšių duomenų. Juos galima visaip apdoroti: grupuoti, išrinkti reikiamus, papildyti naujais, pasenusius išmesti ir pan. Duomenų paprastai būna daug. Todėl reikia mokėti iš daugybės duomenų greitai išrinkti norimus. Tam duomenys grupuojami, jungiami pagal požymius, – tada jie vadinami duomenų bazėmis. Šitaip vadinamos ir pačios programos, palengvinančios darbą su dideliais susietų duomenų kiekiais, – duomenų bazių valdymo programomis. <
Dar viena svarbi galimybė atsiranda sujungus kompiuterius į tinklą. Tada įmanomi informacijos mainai – perdavimas ir priėmimas. Į kompiuterių tinklą įjungtas kompiuteris gali persiųsti informaciją bet kuriam kitam tinkle esančiam kompiuteriui. Kompiuteriai į tinklus jungiami kabeliais (kai tinklas vietinis), naudojantis esamomis telefono ryšio linijomis arba nutiesus modernias optinio ryšio linijas (optinius kabelius ir pan.). Iš pasaulinių kompiuterių tinklų šiuo metu plačiausiai naudojamas Internetas. Internetu gali naudotis kiekvienas, tereikia minimalių darbo įgūdžių.
Aptarėme pačias svarbiausias kompiuterio galimybes. Be abejo, jų yra daugiau ir įvairesnių. Tačiau yra ir tokių uždavinių, kurių kompiuteris išspręsti negali arba labai nedaug tegali padėti žmogui. Tai įvairios kūrybinio mąstymo reikalaujančios užduotys, ypač susijusios su intuicija, vaizduote.
Viską, ką daro kompiuteris, pirmiau turi sugalvoti žmogus, o kompiuteris sudaro galimybę vieno protingo žmogaus darbo vaisiais pasinaudoti daugeliui.
Kompiuterio ir žmogaus bendravimas
Žmogaus ir kompiuterio sąveikoje didelį vaidmenį vaidina vartotojo sąsaja,- kurią renkantis reikia pastebėti, kad grafinė sąsaja yra daug sudėtingesnė. Todėl žymi resursų dalis turi būti panaudota kuriant tokią sąsają.
Šiomis dienomis dauguma programinės įrangos kūrėjų siūlo savo sąsajų valdymo sistemas, kurios yra nesuderinamos tarpusavyje. Tai reiškia, kad daug pastangų sunaudojama perkeliant aplinka nuo vienos mašinos prie kitos.
Dabar jau pradedama standartizacija ir kaip standartas naudojamas X-window sąsaja. Šis standartas yra palaikomas visų darbo sstočių, bet tai dar nėra personalinio kompiuterio standartas.
Tiesioginio manipuliavimo sąsaja siūlo vartotojui modelį informacinių laukų, kuriuos vartotojas gali tiesiogiai keisti. Tokiame modelyje vartotojui nebūtina aiškinti informacijos apdorojimo komandų. Paprasčiausias tiesioginio manipuliavimo pavyzdys, tai teksto redaktorius. Norint įterpti tekstą, kursorius perkeliamas į norimą vietą ir tekstas įvedamas.Vesdamas tekstą vartotojas gali iškarto matyti rezultatą.
kompiuteris 2
Statistika
Žmonių amžius, kurie naudojasi interneto paslaugomis:
diagrama 1
Mano šeimos narių naudijimasis kompiuteriu darbo dienomis:
| Mama | Tėtis | Sesė | |
| Pirmadienis | Naudojasi | Naudojasi | Naudojasi |
| Antradienis | Naudojasi | Nesinaudoja | Naudojasi |
| Trečiadienis | Naudojasi | Naudojasi | Naudojasi |
| Ketvirtadienis | Naudojasi | Nesinaudoja | Naudojasi |
| Penktadienis | Nesinaudoja | Naudojasi | Naudojasi |
lentelė 2
Žmogus kompiuterio aplinkoje
Formaliai kalbant, kompiuterizuotą darbo vietą galima tirti ir vertinti kaip sistemą „žmogus-kompiuteris“. Tokios sistemos veiksmingumas priklausys nuo abiejų komponentų darbo efektyvumo. Žmogaus darbo našumas priklauso nuo jo sveikatos būklės. Būtina siekti, kad darbas kompiuterizuotojoje darbo vietoje turėtų mažiausią poveikį dirbančiojo sveikatai. Čia rreikia įvertinti tris pagrindinius dalykus:
regėjimą – vartotojas turi dirbti neįtempdamas žvilgsnio ir nevargindamas akių;
nugarą – sėdėjimas ir judesiai darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių;
psichika – vartotojas darbo vietoje turi jausti visapusišką komfortą, nes kompiuteris gali tapti psichologinės įtampos bei streso šaltiniu.
Darbui prie kompiuterio būdinga, kad tenka stebėti smulkius objektus ekrane, kai akiratyje yra dideli kontrastai, vaizdas neryškus, mirgantis. Dažnai tenka žiūrėti į skirtingu atstumu esančius objektus – klaviatūrą, ekraną, dokumentus. Atlikus matavimus nustatyta, kad žvilgsnis šokinėja nuo 15 iki 50 kartų per minutę. Itin dažnas akies perfokusavimas įvairiems atstumams bei ryškumo kontrastams laikomas vienu iš labiausiai negatyvių darbo su displėjumi veiksnių. Be to, ekrane dažnai atsispindi kiti daiktai. Visa tai labai vargina akis ir kenkia regėjimui.
Asmeninių kompiuterių ergonominė sauga apibūdinama individualaus informacijos atvaizdavimo priemonių normomis, t.y. displėjų reikalavimais vaizdo parametrams. Atlikti tyrimai parodė, kad žmogaus, dirbančio prie ekranų, saugos svarbiausios sąlygos yra teisingas displėjų regimųjų parametrų ir darbo vietos apšvietimo sąlygų parinkimas. Neteisingai parinktas ekrano ryškumas ir apšvietimas, ženklų kontrastas, ženklų ir fono spalvos, esantys ekrano blyksniai, vaizdo mirgėjimai bei virpėjimai sukelia regėjimo pablogėjimą, galvos skausmus, padidina fiziologinę bei psichologinę apkrovą. Nustatyta, kad paaugliams, dirbantiems prie nekokybiškų ekranų, regėjimas per metus susilpnėdavo net viena dioptrija
.
kompiuteris 3
Kompiuterizuotos darbo vietos ergonomika
Formaliai kalbant, kompiuterizuotą darbo vietą galima tirti ir vertinti kaip sistemą „žmogus-kompiuteris“. Tokios sistemos veiksmingumas priklausys nuo abiejų komponentų darbo efektyvumo. Žmogaus darbo našumas priklauso nuo jo sveikatos būklės. Būtina siekti, kad darbas kompiuterizuotojoje darbo vietoje turėtų mažiausią poveikį dirbančiojo sveikatai. Čia reikia įvertinti tris pagrindinius dalykus:
regėjimą – vartotojas turi dirbti neįtempdamas žvilgsnio ir nevargindamas akių;
nugarą – sėdėjimas ir judesiai darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių;
psichika – vartotojas darbo vietoje turi jausti visapusišką komfortą, nes kompiuteris gali tapti psichologinės įtampos bei streso šaltiniu.
Darbui prie kompiuterio būdinga, kad tenka stebėti smulkius objektus ekrane, kai akiratyje yra dideli kontrastai, vaizdas neryškus, mirgantis. Dažnai tenka žiūrėti į skirtingu atstumu esančius objektus – klaviatūrą, ekraną, dokumentus. Atlikus matavimus nustatyta, kad žvilgsnis šokinėja nuo 15 iki 50 kkartų per minutę. Itin dažnas akies perfokusavimas įvairiems atstumams bei ryškumo kontrastams laikomas vienu iš labiausiai negatyvių darbo su displėjumi veiksnių. Be to, ekrane dažnai atsispindi kiti daiktai. Visa tai labai vargina akis ir kenkia regėjimui.
Asmeninių kompiuterių ergonominė sauga apibūdinama individualaus informacijos atvaizdavimo priemonių normomis, t.y. displėjų reikalavimais vaizdo parametrams. Atlikti tyrimai parodė, kad žmogaus, dirbančio prie ekranų, saugos svarbiausios sąlygos yra teisingas displėjų regimųjų parametrų ir darbo vietos apšvietimo sąlygų parinkimas. Neteisingai parinktas ekrano ryškumas ir apšvietimas, ženklų kontrastas, ženklų ir fono spalvos, esantys ekrano blyksniai, vaizdo mirgėjimai bei virpėjimai sukelia regėjimo pablogėjimą, galvos skausmus, padidina fiziologinę bei psichologinę apkrovą. Nustatyta, kad paaugliams, dirbantiems prie nekokybiškų ekranų, regėjimas per metus susilpnėdavo net viena dioptrija.
Naudota literatūra:
https://lt.wikipedia.org/wiki/Kompiuteris