Untitled
Senasis Universiteto ansamblis, esantis pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje, buvo statomas nuo XVIII a. pabaigos. Dabar senajame ansamblyje įsikūrę reprezentaciniai Universiteto centriniai rūmai- rektoratas, administracija, centrinė biblioteka bei Filologijos, Filosofijos ir Istorijos fakultetai.
Universitetopastatų kompleksas užima ištisą senamiesčio kvartalą ir susideda iš trylikos kiemų. Vienų pavadinimai susiję su būdingais paties ansamblio bruožais – Didysis, Bursų, Observatorijos, Arkadų, Bibliotekos, Spaustuvės. Kiti pavadinti įžymių universiteto auklėtinių Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus, Adomo Mickevičiaus, Lauryno Stuokos-Gusevičiaus, Konstantino Sirvydo, Mikalojaus Daukšos, Simono Stankevičiaus ir Simono Daukanto vardais.
Bibliotekos kiemas, apsuptas senųjų bibliotekos, administracijos ir Istorijos fakulteto rūmų. Vakarinėje dalyje atnaujinti Prezidentūros, buvę Vyskupų, rūmai. Iki XIX a. pradžios šis kiemas buvo uždaras: nuo Universiteto gatvės jį skyrė pagalbiniai Universiteto pastatai, nugriauti platinant gatvę. Iš čia įeinama į biblioteką, įkurtą 1570 m. Greta – durys į Vilniaus universiteto centrinius rūmus. Administracijos pastato viršuje, Astronomijos observatorijos frontone, švyti pagrindinė Universiteto žvaigždė – Saulė su savo planetų palyda.
Anksčiau šis kiemas buvo uždaras, tačiau XIX a. pradžioje perstačius generalgubernatoriaus rūmus (buvusius Vyskupų rūmus, dabar Prezidentūrą) vieną kiemo korpusą teko nugriauti.
Kurį laiką nuo gatvės kiemą skyrė klasicizmo stiliaus mūro tvora su vartais, vėliau ji buvo nuardyta.
Ant dabartinio Istorinio fakulteto sienos kabo paminklinė lenta žymiam ukrainiečių rašytojuiTarasui Ševčenkai, kuris lankė piešimo pamokas pas šiame name gyvenusį garsų tapytoją profesorių Joną Rustemą.
Motiejus Kazimieras Sarbievijus – garsus XVII a. pradžios Europos poetas, VU auklėtinis ir vėliau jo profesorius. Uždaras kiemelis apsuptas įvairių stilių ir laikotarpių pastatų. Dail. A. Kmieliausko freskomis išpuoštoje skliautuotojepatalpoje yra knygynėlis „Littera“, greta – dail. P. Repšio freskomis ištapytas Lituanistikos centras.
Savotiškas Universiteto panteonas, kurio galerijoje įamžinti Universiteto steigėjai, mecenatai, įžymūs mokslo vyrai. Šiauriniame rūmų sparne išlikęs XVI a. VU pavadinimas „Academiae et Universitas Societatis Jesu“. Spalvotose freskose – VU herbas, mecenatų portretai. Dominuoja puošnus pirmosios XIV a. Vilniaus parapinės Šv. Jonų bažnyčios barokinis portalas. Po gaisro XVIII a. viduryje bažnyčią ir varpinę rekonstravo žymiausias LDK architektas Jonas Kristupas Glaubicas vėlyvojo baroko stiliumi.
Šiaurinės ir vakarinės šio kiemo sienos antrame aukšte 1977-1979 m. ir 1995 m. atidengtos XVIII a. freskos, vaizduojančios vyskupą Valerijoną Protasevičių, didįjį etmoną Joną Karolį Chodkevičių, karalius Augustą III ir Stanislovą Augustą Poniatovskį. Jis apsuptas arkadų, kurios eina per visus tris aukštus, tačiau yra užmūrytos – netiko klimatas. Kiemo šiaurėje – senosiosuniversiteto observatorijos priestatas su 2 cilindriniais bokštais, kuriuos dengia nedideli kupolai (aut. M. Knakfusas) ir 2 įrašai lotynų kalba: „Tatai Uranijos (mūzos) namai: šalinkitės kasdieniški rūpesčiai! Čia niekinama menka žemė, iš čia kylama į žvaigždes!“, „Drąsa suteikia senajam draugui naujos šviesos“. Vakarinėje kiemo pusėje – seniausias universiteto pastatas, siekiąs mažiausiai XVI a.
Buvusi Šv. Jonų bažnyčios šventoriaus dalis pavadinta Konstantino Sirvydo kiemu. Iš pietų pusės ją supa bažnyčia, iš rytų – jos zakristija. Konstantinas Sirvydas yra buvęs Universiteto auklėtinis, vienas iš lietuvių raštijos pradininkų. K. Sirvydas parašė lenkų – lotynų – lietuvių kalbų žodyną „Dictionariumtrium linguarum“ (1620 m.), lietuvių kalbos gramatiką, pamokslų rinkinį, pats sakė pamokslus Šv. Jonų bažnyčioje lietuvių kalba.
Kiemas vadinamas įžymiojo poeto Adomo Mickevičiaus vardu, nes šiaurinėje šį kiemą supusių rūmų dalyje gyveno VU Fizikos ir matematikos fakulteto dekanas, fizikos profesorius Juozapas Mickevičius. Čia pastogę rado ir būsimasis poetas pirmakursis studentas Adomas Mickevičius.
Šis kiemas pavadintas vieno iš žemaičių būrelio studentų, lietuvybės, nacionalinio atgimimo žadintojų, poeto ir tautosakininko vardu. Simonas Stanevičius – vienas iš Adomo Mickevičiaus bendraamžių, rašęs ir savo kūrybą skelbęs lietuvių kalba. Šį kiemą, kaip ir kitus, supa keliaaukščiai pastatai, kuriuose buvo profesorių butai, o dabar – Filologijos fakulteto auditorijos ir kabinetai. Menė išpuošta dailininko R. Gibavičiaus ir kitų dailininkų freskomis ir skulptūromis.
Kiemas pavadintas pirmojo Lietuvos istoriją lietuviškai rašiusio šio universiteto (1816-1822) auklėtinio Simono Daukanto vardu. Atgimimo žadintojas,švietėjas, įamžintas dailininko R. Gibavičiaus Filologijos fakulteto antrojo aukšto freskose. Kiemas apsuptas įvairiais amžiais statytų Filologijos fakulteto pastatų, pietvakarių kampe išlikęs vertingas renesanso stiliaus atiko fragmentas. Kiemo viduryje vešliai žaliuoja S. Daukanto atminimo ąžuolas, atgabentas iš S. Daukanto gimtinės ir pasodintas VU 400 metų sukakties proga. Ant šiaurinės sienos – skulptoriaus R. Kazlausko sukurtas S. Daukanto horeljefas.
Spaustuvės kiemas pavadintas čia veikusios pirmosios Universiteto spaustuvės, 1575 m. kunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos-Našlaitėlio dovanotos Universitetui, vardu. Joje išspausdintos pirmosios M. Daukšos, K. Sirvydo ir kitų autorių knygos lotynų, graikų, lenkų ir kt. kalbomis. Išspausdinta ir paties M. K.Radvilos „Kelionė į Jeruzalę“ (1601 m.), sulaukusi daugelio vertimų ir leidimų. M. K. Radvila organizavo Lietuvos kartografavimą ir 1613 m. Amsterdame išspausdino gana tikslų, gražiai iliustruotą LDK žemėlapį. Kiemelį supa VU bibliotekos patalpos.
1873 metais pagal architekto J. Levickio projektą Simono Daukanto kiemo šiaurinės pusės namai buvo sujungti uždara galerija, laikoma masyvių keturkampių kolonų. Taip atsiskyrė nedidelė erdvė, šiuo metu vadinama Arkadų kiemeliu. Arkadų kiemelio fasadai atgręžti į Skapo gatvę, o vidinę pusę puošia atviros pirmo aukšto įvairaus pločio segmentinės arkos ir nišos. 1974 metais kiemelis restauruotas pagal architektės E. Urbonienės projektą. Kiemelio puošmena – metaliniai vartai į Skapo gatvę, iškalti pagal skulptoriaus J. Kėdainio projektą, panaudojant liaudies meno motyvus.
Kiemas pavadintas VU auklėtinio ir profesoriaus, Civilinės ir karo architektūros katedros vedėjo, VU padalinio inžinerinio korpuso ir karo mokyklos vadovo vardu. Laurynas Gucevičius – Vilniaus arkikatedros, Verkių rūmų ansamblio, daugelio kitų rūmų architektas, projektų autorius ir statytojas; Tado Kosciuškos sukilimo metu – Lietuvos tautinės aukščiausios tarybos narys, Vilniaus Civilinės gvardijos organizatorius ir vadovas.
Kiemas pavadintas dviejų pirmųjų lietuviškų knygų,išspausdintų LDK teritorijoje, autoriaus Mikalojaus Daukšos vardu. Tai buvo ir du pirmieji lietuviški vadovėliai studentams. M. Daukšos parengtoje „Postilėje“ (1599 m.) paskelbta jo prakalba – savotiškas patriotinis manifestas: „Kurgi yra pasauly tokia menka ir niekam verta tauta, kuri neturėtų savo trijų lyg įgimtų dalykų: savo žemės, papročių ir kalbos? Visų amžių žmonės vartojo savo gimtąją kalbą, rūpinosi jos išlaikymu, gražinimu ir platinimu. Nėra tokios menkos tautos, nėra tokio mažo žemės sklypo, kur nevartotų savo gimtosios kalbos“.
Bursų kieme yra įsikūręs Filosofijos fakultetas. Kažkada šioje vietoje stovėjo Ambraziejaus Beinarto ir Jono Mikalojaus Korsako bursos – prie jėzuitų kolegijų veikę nemokami bendrabučiai, skirti neturtingiemsstudentams, o iki XIX a. pradžios – ir katedros muzikantų namai. Vieta XVI a. viduryje buvo užstatyta mediniais pastatais. Vakariniame korpuse buvo Beinarto bursa, o šiauriniame – Korsako bursa. 1602 m. Vilniaus kapitulos kanauninkas Ambraziejus Beinartas testamentu paskyrė 4000 kapų grašių, kad būtų įkurta bursa neturtingiems jaunuoliams gyventi ir mokytis. 1619 m. Vaitiekus Beinartas pastatė medinį bursos namą Skapo ir Vyskupų gatvių kampe, vėliau kapitula pastatė mūrinį, kuris nukentėjo per 1655 m. karą. Šalia stovėjo vadinamieji kantorių namai, kur gyveno katedros muzikantai su šeimomis.
Vilniaus universiteto padaliniai išsibarstę po Vilniaus miestą, o Kauno humanitarinis fakultetas įsikūręs Kaune. 2010 m. prie Vilniaus universiteto prijungus keturis mokslo institutus dabar jo struktūroje yra 23 kamieniniai akademiniai ir jiems prilyginti padaliniai
Seniausias Lietuvoje Vilniaus universitetas įkurtas 1579m., tačiau chemiją dėstyti jame tepradėta tik daugiau kaip po dviejų šimtmečių. Pirmoji Europoje švietimo ministerija – Edukacinė komisija, iš Jėzuitų ordino perėmusi vadovavimą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Vyriausiajai mokyklai (taip tuo metu buvo vadinamas Vilniaus universitetas), nusprendė pagerinti medikų rengimo lygį ir įkurti jiems skirtą chemijos katedrą. Tuometinis universiteto rektorius, Anglijos ir Prancūzijos Mokslų Akademijos narys astronomas Martynas Počobutas katedrai vadovauti1784m. pakvietė Turino karališkosios akademijos narį filosofijos ir medicinos daktarą Juozapą Sartorijų, kuris dirbo Vilniuje iki 1793 m.
Ekonominių disciplinų dėstymo pradžia Vilniaus universitete siejama su Jeronimu Stroinovskiu (1752-1815), 1783 m. pradėjusiu skaityti prigimtinės teisės kursą. Šiame kurse buvo dėstoma ir fiziokratų ekonominė teorija. 1803 m. patvirtintuose naujuose Vilniaus universiteto įstatuose buvo numatytos naujos ekonominės disciplinos, skirtos iždui, prekybai, statistikai. 1803-aisiais buvo įsteigta pirmoji pasaulyje Politinės ekonomijos katedra. Jos profesoriai sekė ekonominės minties raidą, ir palyginti su Vakarų Europos universitetais, gana anksti Adamo Smito ekonominė doktrina joje pakeitė fiziokratų ekonominę teoriją. Pirmasis su A. Smito teorijos pagrindais Vilniaus universiteto studentus supažindinoprof. Jonas Znoska (1772-1833), pradėjęs šią teoriją dėstyti 1810 m. po J. Znoskos politinės ekonomijos kursą 1824-1832 m. skaitė Jonas Vaškevičius (1797-1859), kuris stengėsi studentus supažindinti ir su Davido Rikardo pažiūromis.
Filologinių dalykų dėstymo pradžia Vilniaus universitete galima laikyti XVI-XVII amžių, kai iškilo poreikis mokytis klasikinių kalbų – pirmiausia lotynų, taip pat graikų ir hebrajų. Šitaip buvo sudarytos sąlygos gerai išmokti lotynų kalbą, ja kalbėti, rašyti ir kurti įvairių žanrų literatūrinius rašinius: kalbas, dramas, odes ir kt. Vilniaus universiteto kūrimosi laikotarpis sutapo su lietuvių raštijos pradine stadija. XVII a. universitetas jau turėjo gerai mokančių lietuvių kalbą žmonių. Konstantinas Sirvydas (1579-1631) – pirmas universitete išugdytas lietuvių kalbininkas ir rašytojas. Jo „Trijų kalbų žodynas“ – pirmas spausdintas lietuvių kalbos žodynas, padėjęs pamatus ne tik lietuvių leksikologijai, bet ir lietuvių kalbotyrai apskritai.
Dabartinis modernus Filosofijos fakultetas atkurtas daugiau nei po 200 metų pertraukos – 1989 metais. Buvo sudarytos šiuolaikinės filosofijos ir sociologijos studijų programos, įtraukta Istorijos fakultete besiglaudusipsichologija, 1992 m. prasidėjo socialinio darbo studijos pagal sutartį su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Filosofijos fakultetas vėl tapo plataus humanitarinio ir socialinio mokymo ir mokslo institucija, kurioje dirba per 50 žymiausių Lietuvos mokslininkų ir dėstytojų. 2005 m. vasario mėn. Filosofijos fakultetas vėl grįžo į senąjį Universiteto architektūrinį ansamblį (Universiteto g. 9/1).
Fizika, kaip Aristotelio filosofijos dalis, buvo dėstoma jau nuo pirmųjų Vilniaus universiteto įkūrimo metų (1579m.). Ji buvo dėstoma filosofijos fakultete. Matematikos profesoriaus Osvaldo Kriugerio (1590-1665) darbą ”Compendium Mathematicarum Disciplinarum” tikriausiai galimalaikyti seniausiu fizikos vadovėliu, parašytu Vilnaus universiteto profesoriaus. Į jį buvo įtraukti skyriai apie mechaniką ir optiką. Apie 1635 m. O. Kriugeris subūrė pirmąją tiksliųjų mokslų mokyklą VU, jo rūpesčiu Vilniuje atsirado teleskopas. XVIII a. viduryje veikė matematikos-fizikos fakultetas. Jame buvo direktorius ir observatorijos prefektas, 2 adjunktai (asistentai) ir 2 profesoriai – matematikos ir mechanikos. To paties amžiaus antrojoje pusėje fizika tapo moderniškiausia filosofijos disciplina. Kaip ir anksčiau, ji tebebuvo vadinama gamtos filosofija. 1753 m. matematikos profesorius Tomas Žebrauskas įsteigė astronomijos observatoriją. Iš pradžių ji veikiau buvo tik astronomijos prietaisų kabinetas su praktine biblioteka. T.Žebrauskas aukštuomenei rengdavo viešuosius fizikos reiškinių demonstravimus – taip surasdavo mecenatus mokslui.
Pirmas savarankiškas gamtamokslinis fakultetas Vilniaus universitete buvo Gamtos istorijos katedra, įkurta 1781 m. XIX amžiuje universitete dirbo bei skaitė paskaitas gamtamokslinėmis temomis tokie visoje Europoje garsūs mokslininkai kaip Ž.E. Žiliberas, S.B. Jundzilas, J.Jundzilas, L.H.Bojanus, E.Eichvaldas, G.Forsteris ir kiti. tačiau dabartinis Gamtos mokslų fakultetas susiformavo jau po Antrojo pasaulinio karo, vietoj Stepono Batoro universitete veikusio (įkurto 1919 metais) analogiško pagal pavadinimą fakulteto. 1940 metų pabaigoje, pasikeitus Lietuvoje situacijai, Vilniaus universitete pradžioje buvo įsteigtas gamtamokslinis fakultetas su matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, medicinos ir farmacijos skyriais. Dabar Gamtosmokslų fakultete yra 9 katedros, 11 mokslinių ir mokomųjų laboratorijų, Kartografijos bei Ekologijos ir aplinkotvarkos centrai. 2013 m Fakultete ruošiami daugelio profesijų specialistai, kurie savo įgūdžius panaudoja dirbdami mokslo institutuose, ministerijose, savivaldybėse, saugomose teritorijose, mokyklose ir daugelyje kitų organizacijų.
Seime antrą kadenciją dirbantis istorijos daktaras Arvydas Anušauskas teigia, kad politikams nepamaišytų istorijos studijose įgyjami analitiniai ir kritiniai gebėjimai, ypač naudingi vykdant parlamentinius tyrimus. Kalbėdamas apie istorijos studijas Vilniaus universiteto Istorijos fakultete A.Anušauskas teigia, kad istorija visada liekaiki galo nepažinta ir nepapasakota, o studijų metais įgytos žinios praverčia beveik visose valstybės tarnybos srityse – nuo Seimo iki Lietuvos kariuomenės.
Vienintelis iki šiol Vilniaus universiteto fakultetas ne Vilniuje buvo įkurtas1964 metais kaip humanitarinių studijų atsvara anuo metu Kaune dominavusioms techniškosioms aukštosioms mokykloms. Jis buvo pavadintas Vilniaus universiteto Kauno bendramoksliniu fakultetu ir, kol fakultetas dar neturėjo savų patalpų, buvo pasirinkta vakarinė studijų forma. Steigiant Vilniaus universitetą Kaune buvo manyta, jog čia bus dėstomi tik bendrieji, fundamentiniai humanitarinės pakraipos mokslai, o specialybės studijos tęsiamos neakivaizdiniu būdu. Tačiau 1984m. persikėlus į dabartines patalpas Senamiestyje atsirado sąlygos plėsti studijų formas ir kryptis.1989m. fakultete atsiradus dieninėms studijoms, jis tapo Vilniaus universiteto Kauno humanitariniu fakultetu.
1991 m. birželio 18 d. Vilniaus universiteto (VU) Tarybos nutarimu Bibliotekininkystės, Informacijos sistemų, Knygotyros ir bibliografijos bei dviejų Žurnalistikos katedrų pagrindu buvo įkurtas Komunikacijos fakultetas. Šiam sprendimui pagrįsti buvo bene trys priežastys. Istorijos fakultete vykdyti bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos, žiniasklaidos (ne tik rašto, bet ir vaizdo informacijos)tyrimai rodė, jog jiems plėtoti reikalinga nauja akademinė struktūra. Taip pat bibliotekininkystės ir žurnalistikos studijų programos, anuomet vadintos specialybėmis, turėjo atitikti naują – komunikacijos ir informacijos studijų koncepciją; neišsitekdamos tarp istorijos akademinių disciplinų, nebūtų tenkinusios modernių visuomenės poreikių ugdant profesionalius komunikacijos specialistus. Tuometinėse Bibliotekininkystės ir mokslinės informacijos, Radijo ir televizijos žurnalistikos, Spaudos žurnalistikos katedrose atlikti knygos ir spaudos istorijos, knygų leidybos, poligrafijos ir knygų prekybos, bibliotekininkystės ir bibliografijos, žurnalistikos teorijos ir istorijos, informacijos teorijos ir informacinių sistemų tyrimai, kaip ir dėstomi dalykų kursai buvo priskiriami istorijos, pedagogikos, technikos ar ekonomikos mokslams.
Vilniaus universitetoMatematikos ir informatikos fakultete rengiami matematikos, informatikos ir statistikos specialistai, kurių vaidmuo apdorojant nuolatinius informacijos kiekius yra itin reikšmingas. Naujausi poreikiai Lietuvos ekonomikoje paskatino parengti tokias studijų programas: finansų ir draudimo matematika, ekonometrija, bionformatika, programų sisitemos ir kitas. Džiaugiamės galėdami pasigirti, kad šiemet fakultetas praturtėjo – kovo mėnesį universiteto bendruomenei pristatytas naujasis, šiuo metu pats galingiausias Lietuvoje, superkompiuteris. Šie didžiuliai resursai pakeitė ir įdomesniu padarė patį studijų procesą, o moksliniai skaičiavimai jau vykdomi daug efektyviau. Superkompiuteris sėkmingai prieinamas ne tik fakulteto ar kitų universitetų doktorantams, bet ir mokslininkams bei verslininkams. Pasirinkę studijas mūsų fakultete studentai turės galimybę prisidėti prie nuolat vykstančių mokslinių projektų bei konferencijų, todėl kviečiame gabius ir motyvuotus, bei tuos, kuriems įdomūs skaičiavimo uždaviniai, iššūkius keliantys algoritmai bei informacijos apdorojimas.
Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto bendruomenė jau daug metų puoselėja savitas tradicijas. Fakultetas turi savo vėliavą, emblemą ir dekano togą. Fakulteto istorijos muziejus kaupia dokumentinę ir ikonografinę medžiagą. Tačiau garbinga istorija jau nebėra tas pamatas, garantuojantis ramią ir sočią gerovę. Artimiausi fakulteto uždaviniai – vadovaujantis Vilniaus universiteto Statutu nusistatyti ne tik metinius, bet ir ilgalaikius strateginius studijų, mokslinės fakulteto plėtros, tarptautinių ryšių bei ūkinės veiklosplanus; dar kartą peržiūrėti savo struktūrą, plačiau reklamuoti savo studijų programas, tinkamai panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas. Tarp aktualiausių šiandienos fakulteto uždavinių: studijų kokybės gerinimas tobulinant ir modernizuojant esamas ir rengiant naujas programas, keliant dėstytojų kvalifikaciją, modernizuojant mokymo procesą (įrengtos modernios simuliatorių, kompiuterių klasės, kt.), skatinant studentus kūrybiškai mąstyti, sprendžiant mokslines problemas, taikant mokslo darbo rezultatus nūdienos poreikiams, vystant ir modernizuojant universiteto ligonines.
Instituto pagrindinis tikslas – ugdyti kritinį mąstymą ir kūrybiškumą. Klausti. Analizuoti. Interpretuoti. TSPMI yra ne tik vienaiš svarbiausių ir įtakingiausių socialinių mokslų institucijų visojeRytų Europoje ir Baltijos šalyse. Plati pasižymėjusiųjų ekspertų bazė, profesionaliai atliekami tyrimai, aktyviai plėtojami ryšiai su užsienio partneriais suteikia Institutui patikimo bei įtakingo Rytų Europos regiono tyrimų ir žinių centro statusą.
Šiandien Vilniaus universiteto Teisės fakultetas tęsia savo misiją – prisidėti prie Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir laisvos, demokratiškos ir darnios pilietinės visuomenės kūrimo, rengiant specialistus, užtikrinančius valstybėje ir visuomenėje vykstančių procesų stabilumą ir teisėtumą, tiriant ir tobulinant visuomeninių, socialinių ir ekonominių reiškinių teisinį reguliavimą, vystant ne tik nacionalinę teisinę sistemą, bet visą teisės tradiciją kaip Vakarų civilizacijos dalį. Teisės fakulteto veikla turi tvirtus pamatus – daugelio kartų mokslininkų darbai, visa teisės mokslo ir studijų istoriją. Vilniaus universiteto Teisės fakultete įvairiais jo raidos etapais dirbusių mokslininkų skleistos humanistinės, šviečiamosios, demokratinės idėjos yra ir toliau bus mūsų mokslo orientyrai.
Užsienio kalbų institutas, kaip savarankiškas Vilniaus universiteto padalinys, įsikūrė 1999 metais. Tačiau užsienio kalbų dėstymas universitete turi senas ir gilias tradicijas. Jau senojoje Vilniaus Jėzuitų kolegijoje be lotynų, graikų ir hebrajų kalbų, epizodiškai buvo dėstomos naujosios Europos kalbos – vokiečių, prancūzų, rusų. Reguliarus moderniųjų kalbų dėstymas prasidėjo po 1797 metų, reorganizavus universitetą į Vyriausiąjąmokyklą ir vėliau ją pavadinus Vilniaus imperatoriškuoju universitetu. Nuo 1801 metų užsienio kalbos buvo įtrauktos į mokymo programas ir dėstomos be pertraukų. Užsienio kalbų, kaip bendrojo lavinimo dalykų, mokėsi visų fakultetų studentai. Privalomą kalbų mokymąsi universitete reglamentavo universiteto statutas bei fakultetų reguliaminai. Užsienio kalbų mokymas nenutrūko nė viename universiteto istorijos etape. Paskutiniaisiais dešimtmečiais užsienio kalbų dėstymą universitete organizavo specialiai įsteigtos Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto užsienio kalbų katedros, kurios nuo 1999 m. ir sudaro Užsienio kalbų institutą. Šiuo metu Užsienio kalbų instituto dėstytojai moko Vilniaus universiteto nuolatinių ir ištęstinių studijų studentus anglų, vokiečių, prancūzų, rusų, italų, ispanų ir portugalų
Academia et Universitas Vilnensis Societatis Iesu (1580-1681 m.)
1580 – 1582 m. |
Petras Skarga |
1585 -1592 m. |
Garsija Alabianas |
1592 – 1595 m. |
Fridrichas Barčas |
1595- 1600 m. |
Leonardas Krakeris |
1600 – 1602 m. |
Paulius Bokša |
1602 – 1605 m. |
Adomas Brokas |
1605 – 1608 m. |
Mykolas Ortizas |
1609 – 1611 m. |
Stanislovas Vlošekas |
1611 – 1614 m. |
Simonas Niklevičius |
1615 – 1618 m. |
Mykolas Salpa |
1618 – 1625 m. |
Jonas Gruževskis |
1625 – 1629 m. |
Simonas Niklevičius |
1629 – 1632 m. |
Pilypas Frizijus |
1632 – 1637 m. |
Simonas Ugnievskis |
1638 – 1641 m. |
Merkelis Šmelingas |
1641 – 1643 m. |
Benediktas de Sokso |
1643 – 1646 m |
Voicechas Ceciševskis |
1646 – 1649 m.. |
Jonas Rivockis |
1649 – 1650 m. |
Grigalius Šionhofas |
1650 * 1655 m. |
Albertas Kojelavičius |
1656 – 1657 m. |
Žygimantas Liauksminas |
1659 – 1661 m. |
Kazimieras Kojelavičius |
1661 – 1663 m. |
Mykolas Ginkevičius |
1663 – 1666 m. |
Danielius Butvilas |
1666 – 1669 m. |
Andriejus Valavičius |
1669 – 1672 m. |
Stanislovas Tupikas |
1672 – 1675 m. |
Baltazaras Rogalskis |
1675 – 1678 m. |
Paulius Bochenas |
1678 – 1681 m. |
Andriejus Ribskis |
VU bibliotekos misija – teikti pasaulinio lygio bibliotekines ir informacines paslaugas, atitinkančias nuolat besikeičiančius universiteto, šalies ir tarptautinės akademinės bendruomenės poreikius. Visokeriopai palaikydama universiteto siekį, remiantis europietiška kultūra ir švietimo tradicijomis įgyvendinti savo akademinę misiją, Vilniaus universiteto biblioteka:
Trupė, vadovaujama režisieriaus ir choreografo Andriaus Pulkauninko, įkurta Vilniuje 1999 metais. Nors nuolat kito nariai ir pavadinimas, ji liko ištikima fizinio – vizualinio – neverbalinio teatro tradicijoms, bandymams sujaukti publikos sąmonę absurdiškais sceniniais eksperimentais. Vienintelė pripažįstama teatro forma – formos nebuvimas. Vienintelė egzistencijos išraiška – takumas. Jei kas nors gali pastebėti formą, tai reiškia, kad ji jau nebegyva. Trupė propaguoja gyvas improvizacijas, natūralių efektų ir elementų (ugnis, molis, durpės, smėlis, …) bei rizikos faktoriaus (pavojingi įrankiai, aštrūs daiktai) panaudojimą kaip priemonę pažadinti miegantį žiūrovą, jį supurtyti ir šokiruoti. Pasirodymai vyksta tiek uždarose erdvėse, tiek lauke, dažnai palikdami keistumo pojūtį, stiprų rizikos potyrį (2 trupės nariai dirba kaskadininkais kino studijoje). Visa tai sukuria ironišką grotesko ir absurdo kombinaciją, iškelia individo savitumo, asmenybės išraiškos, vienatvės, konflikto su visuomene klausimus, šiandieninės vartotojiškos visuomenės gyvenimo tuštumos ir beprasmybės jausmą.
Paveikslas 1. Vilniaus universitetas 1
Paveikslas 2. Sarbievijaus kiemas 2
Paveikslas 3. Observatorijos kiemas 3
Paveikslas 4. Simono Stanevičiaus kiemas 3
Paveikslas 5. Filologijos fakultetas 6
Paveikslas6. Fizikos fakultetas 7
Paveikslas 7. Istorijos fakultetas 7
Paveikslas 8. Komunikacijos fakultetas 8
Paveikslas 9. Šokis 12
Paveikslas 10. Šikis2 12
A
Adomas Mickevičius, 3
Ambraziejus Beinartas, 5
J
Jonas Kristupas Glaubicas, 2
Jonas Mikalojus Korsakas, 5
Jonas Rustemas, 1
Jonas Znoska, 6
Juozapas Mickevičius, 3
K
Konstantinas Sirvydas, 3
M
Martynas Počobutas, 5
Mikalojus Daukša, 5
MikalojusKristupas Radvila – Našlaitėlis, 4
Motiejus Kazimieras Sarbievijus, 2
O
Osvaldas Kriugeris, 7
S
Simonas Stanevičius, 3
Stanislovas Augustas Poniatovskis, 2
T
Tarasas Ševčenka, 1
V
Valerijonas Protasevičius, 2
Turinys
16
Vilniaus universiteto kiemeliai
Įžanga
Bibliotekos kiemas
Sarbievijaus kiemas
Didysis kiemas
Observatorijoskiemas
Konstantino Sirvydo kiemas
Adomo Mickevičiaus kiemas
Simono Stanevičiaus kiemas
Simono Daukanto kiemas
Spaustuvės kiemas
Arkadų kiemas
Lauryno Gucevičiaus kiemas
Mikalojaus Daukšos kiemas
Bursų kiemas
Fakultetai ir jiems prilyginti padaliniai
Chemijos fakultetas
Ekonomikosfakultetas
Filologijos fakultetas
Filosofijos fakultetas
Fizikos fakultetas
Gamtos mokslų fakultetas
Istorijos fakultetas
Kauno humanitarinis fakultetas
Komunikacijos fakultetas
Matematikos ir informatikos fakultetas
Medicinos fakultetas
Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas
Teisės fakultetas
Užsienio kalbų institutas
Vilniaus universiteto rektoriai
Pavardžių rodyklė
Universiteto biblioteka
Universiteto teatras
Paveikslas 1. Vilniaus universitetas
Paveikslas 2. Sarbievijaus kiemas
Paveikslas 3. Observatorijos kiemas
Paveikslas 4. Simono Stanevičiaus kiemas
Paveikslas 5. Filologijos fakultetas
Paveikslas 6. Fizikos fakultetas
Paveikslas 7. Istorijos fakultetas
Paveikslas8. Komunikacijos fakultetas
Paveikslas 10.Šikis2
Paveikslas 9. Šokis