Vietiniai kompiuterių tinklai

ĮVADAS

Kiekvienas amžius turi vieną ar keletą dominuojančių technologijų. Viena iš svarbiausių 20-ojo amžiaus technologijų – informacijos rinkimas, apdorojimas, platinimas – glaudžiai susijusi su ryšių bei kompiuterinės technikos neprecedentiniu vystymusi. Ryšių ir kompiuterių apjungimas iš esmės pakeitė kompiuterinių sistemų organizavimo principus. Kompiuterinių centrų funkcijas dažnai atlieka daug atskirų, tačiau tarpusavyje sujungtų kompiuterių.

Kompiuterių tinklas – tai tarpusavyje sujungtų autonominių kompiuterių rinkinys. Du kompiuteriai yra sujungti į tinklą, jeigu jie gali keistis informacija. Griežto pavaldumo sistemos, taip pat paskirstytos kompiuterinės sistemos nėra kompiuterių tinklai.
Pagal naudojimo pobūdį kompiuterių tiinklas gali būti:
vietinis (local area network – LAN). Tai uždarasis tinklas, aptarnaujantis mažoje teritorijoje esančius vienos organizacijos vartotojus, sujungtus telefoninio , kabelinio arba optinio ryšio kanalais (didžiausias atstumas tarp vartotojų – kelio dešimtys kilometrų). Jame paprastai naudojama speciali ryšio įranga, o ne modemai ar kitos ryšio priemonės. Toks tinklas gali būti sujungtas su kitais vietiniais tinklais bendros paskirties arba jam skirtomis ryšio linijomis;
municipalinis,teritorinis,regioninis, miesto (metropolitian area network – MAN), įvairiomis ryšio linijomis jungiantis kompiuterių vartotojus didelėje teritorijoje (rajone, mieste).
globalusis, nuotolinis,pasaulinis, visuotinis, šaalies (wide area network – WAN). Tai ryšio kanalais sujungtų mažesnių tinklų visuma. Pavieniai kompiuteriai ar vietiniai tinklai, sujungti į globaliuosius tinklus, gali būti išdėstyti dideliais atstumais – skirtinguose miestuose, valstybėse ir pan. Savo sandara jie panašūs, tik skiriasi sujungiamų įrenginių skaičiumi, atstumais ta

arp jų bei techninėmis charakteristikomis.

Vietinių kompiuterių tinklų standartai

Didžiausias vietinių tinklų (VT) standartų kūrėjas yra IEEE 802 komitetas, suformuotas 1980 m. pramoniniams standartams kurti. IEEE 802 pakomitečiai kuria standartus įvairiems pramonės segmentams. 802.3 standartas apibrėžia Ethernet tipo tinklus, 802.5 standartas apima Token Ring, 802.2 aprašo loginio ryšio valdymą. Tiek 802.3, tiek 802.5 tinklai realizuoja 802.2 loginio ryšio valdymą. IEEE yra didžiausia profesinė techninė organizacija pasaulyje. Ją įkūrė naujos elektrinės inžinierinės disciplinos praktikai 1884 m. Šiuo metu institutas turi virš 320000 narių, dirbančių daugelyje šalių (apie 150).

FDDI standartai sudaryti ANSI (the American National Standards Institute). ANSI buvo įkurtas 1918 m. penkių inžinierinių sąjungų ir trijų valstybinių agentūrų pagrindu. Tai privati, ne pelno organizacija, kurią palaiko tiek privačios, tiek visos kitos organizacijos.

ATM standartus suformulavo ATM forumas ir ITU-T. ATM forume standartų priėmimo procesas remiasi balsų daaugumos principu. Dėl to standartai kuriami pakankamai greitai ir gerai atitinka einamąjį momentą. Nežiūrint to, dauguma technologijų, kurias ATM forumas naudoja ir tobulina, buvo sukurtos ir išvystytos ITU-T. ATM forumas suformuotas 1991 m. spalio mėn. iš keturių narių tapo pasauline organizacija, į kurią įeina virš 750 kompanijų, atstovaujančių visus telekomunikacijų ir kompiuterių pramonės sektorius, taip pat daug vyriausybinių agentūrų, mokslinio tyrimo organizacijų ir vartotojų. ITU-T yra tarptautinės telekomunikacijų sąjungos dalis (International Telecommunication Union). ITU yra Jungtinių Tautų dalis – pasaulinė organizacija, kur vyriausybės ir pr

rivatus sektorius koordinuoja telekomunikacijų tinklų ir paslaugų darbą. ITU atsakinga už tarptautinių telekomunikacijų reguliavimą, standartizavimą, koordinavimą ir vystymą, taip pat už nacionalinės telekomunikacijų politikos harmonizavimą. ITU įkurta 1865 m.

Vietinių kompiuterių tinklų topologija

Terminas topologija (topology) arba tinklo topologija reiškia fizinį kompiuterių, kabelių ir kitų tinklinių komponentų išdėstymą. Tai standartinis terminas, apibūdinantis fizinį tinklo komponavimą vietoje terminų: tinklo fizinis išdėstymas, tinklo komponavimas, tinklo schema ir pan. Tinklo charakteristikos priklauso nuo pasirinktos topologijos. Kitaip sakant, pasirinktoji tinklo topologija apsprendžia tinklo įrangos sudėtį, galimybes, plėtrą, tinklo administravimo būdą.

Signalas ilgoje linijoje
Bangų teorija skelbia, kad sklindantys kabeliu elektriniai signalai turi savybę atsispindėti nuo kabelio galų. Signalo amplitudė priklauso nuo daugelio parametrų, pavyzdžiui dažnio, fazinių virsmų ir įvairiausių trikdžių. Analizuojant signalo perdavimą paskirstytųjų parametrų grandinėmis, teorinės elektrotechnikos kurse įrodoma, kad ilgose dvilaidėse linijose atsiranda bangų atspindžiai, kai signalo tiesioginės bangos į linijos galą atneša daugiau energijos, negu jos suvartoja apkrovos varža. Vadinasi, jeigu ryšio magistralės gale nebus sumontuoti specialūs signalo energiją sugeriantys įtaisai, vadinamosios aklės (terminators), tai signalo atspindžiai virs trikdžiais, kurie gali išvesti iš rikiuotės visą tinklą.

Bazinės topologijos
Visi tinklai, taip pat ir vietiniai, projektuojami trijų bazinių topologijų pagrindu:
q linijinės arba šinos (bus, linear bus), kai visi kompiuteriai sujungti išilgai vieno kabelio;
q žvaigždės (star), kai kompiuterius jungiantys kabelio segmentai išeina iš

š vieno taško;
q žiedo (ring), kai kompiuterius jungiantis kabelis yra uždaro žiedo pavidalo.

Nors bazinės topologijos yra paprastos, tačiau praktikoje dažniausiai pasitaiko gana sudėtingos jų kombinacijos, talpinančios savyje kelių bazinių topologijų savybes ir charakteristikas.

Linijinė (šinos) topologija (Ethernet)
Linijinė arba šinos topologija IEEE802.3 (Ethernet) yra pati paprasčiausia. Tai firmos Xerox metodas, sukurtas dar 1975 metais. Jai realizuoti naudojamas vienas kabelis, vadinamas segmentu arba magistrale (backbone, trunk), prie kurio jungtimis arba šakotuvais prijungiami tinklo kompiuteriai. Kiekvienu laiko momentu siųsti informaciją elektrinių signalų pavidalu gali tik vienas tinklo kompiuteris. Elektriniai signalai sklinda magistrale ir patenka į visus tinklo kompiuterius, tačiau signaluose užšifruotą informaciją priima tik tas kompiuteris, kuriam ji yra adresuota. Kadangi vienu laiko momentu duomenis perdavinėti gali tik vienas kompiuteris, tai kiti kompiuteriai tuo metu laukia savo eilės. Visi tinklo kompiuteriai seka magistralės nešamąjį dažnį ir, aptikę kažkurio išsiųstą signalą, pagal jame užkoduotą adresą, atsirenka savo duomenis. Kadangi Ethernet yra daugybinio priėjimo metodas, todėl įmanomas atvejis, kai signalą vienu metu mėgina išsiųsti du (ar daugiau) kompiuteriai. Toks konfliktas vadinama kolizija. Ethernet naudoja kolizijų sprendimo technologiją CSMA/CD (Carier Sense Multiple Access with Collision Detection). Jos esmę sudaro siuntimo pristabdymas tam tikram laiko tarpui, kuris kiekvienam tinklo kompiuteriui yra skirtingas. Dideliame tinkle kolizijos sulėtina jo greitaveiką, todėl li

inijinio tinklo našumas priklauso nuo bendro kompiuterių skaičiaus – kuo daugiau kompiuterių, tuo lėtesnis tinklas. Tačiau čia nėra tiesinės priklausomybės, nes tinklo našumui ir greitaveikai dar turi įtakos:
q tinklo kompiuterių spartumas;
q dažnis, kuriuo kompiuteriai perduoda duomenis;
q vienu metu veikiančių programų skaičius;
q kabelio tipas;
q atstumas tarp kompiuterių.

Linijinė topologija yra pasyvi topologija. Tai reiškia, kad kompiuteriai tiktai priiminėja tinkle cirkuliuojančius duomenis, bet neatlieka jokių signalų regeneravimo, keitimo ar persiuntimo operacijų. Antra vertus, atsijungus arba sugedus bet kuriam pasyvios topologijos tinklo kompiuteriui, tai nesutrikdys viso tinklo veikimo.

Žvaigždės topologija
Žvaigždės topologijoje visi tinklo kompiuteriai prijungiami prie centrinio komponento – koncentratoriaus (hub). Signalas iš jį pasiuntusio kompiuterio per koncentratorių perduodamas visiems likusiems tinklo kompiuteriams. Kuriam jis skirtas, tas ir pasiima. Šiai schemai realizuoti reikia daug kabelio, be to, sugedus koncentratoriui, nebeveiks visas tinklas. Antra vertus, sugedus ar atsijungus bet kuriam vartotojo kompiuteriui, kitiems tai neturės įtakos. Šioje topologijoje dėl naudojamų ryšio linijų ypatybių beveik neturi įtakos signalo atspindžiai ir nereikalingos aklės.
Šios topologijos ištakos siekia tuos laikus, kai vienas galingas centrinis kompiuteris dirbo su daugeliu mažesnių darbo stočių.

Žiedinė topologija
Žiedinėje topologijoje nebūna nė vieno laisvo kabelio galo, kur būtų reikalinga uždėti aklė. Duomenų signalai perduodami viena kryptimi ir praeina visus žiedo kompiuterius. Fiziniame žiede kiekvienas kompiuteris turi kartotuvo funkciją. Todėl vienam kompiuteriui sugedus, visas tinklas nustoja veikęs. Šiuolaikiniuose žiediniuose tinkluose ši topologija paprastai realizuojama koncentratoriuje, todėl fizinės jungtys iš išorės mažai skiriasi nuo žvaigždės topologijos.
Vienas iš duomenų perdavimo būdų žiediniame tinkle yra perdavimas su markeriu (IEEE802.5, Token Ring). Markeris (token) perduodamas ratu iš vieno kompiuterio kitam, kol kuris nors kompiuteris pasiruošia siųsti duomenis. Siunčiantysis kompiuteris prie markerio “prisega” duomenis bei kompiuterio gavėjo adresą ir tą paketą perduoda į tinklą. Paketas eina per visus kompiuterius, kol sėkmingai gavęs duomenis kompiuteris praneš apie tai siuntėjui. Tada siuntėjas suformuoja naują markerį ir grąžina jį į tinklą. Čia gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad šis procesas vyksta lėtokai. Iš tiesų, markerio perdavimo greitis žiedu artimas šviesos greičiui. Pavyzdžiui, 200 m skersmens žiedu markeris cirkuliuoja apie 10000 kartų per sekundę. Metodas skirtas žiedinei arba žvaigždės-žiedo topologijai. Token Ring trūkumas – neilgi kabeliai tarp koncentratorių ir kitų aktyvių tinklo elementų.

Kombinuotos topologijos
Tai vis dažniau šio metu sutinkamos topologijos. Paprastai jos susiformuoja atskirais tinklų plėtros etapais, sujungiant mažesnius LAN’us į vieną didesnį.

Žvaigždė-šina
(star-bus), kai keletas žvaigždės topologiją turinčių tinklų sujungiami linijiniu magistraliniu kabeliu. Sugedus atskiram kompiuteriui tinklas funkcionuoja toliau, o sugedus vienam iš koncentratorių, nustoja veikti tiktai ta tinklo dalis, kuri prijungta ir šakojasi iš to koncentratoriaus.

Žvaigždė-žiedas
(star-ring) išoriškai labai panašus į praeitą. Skiriasi tuo, kad čia visi koncentratoriai žvaigžde prijungti prie centrinio koncentratoriaus, kuriame organizuojamas duomenų perdavimo žiedas. Kai kuriuose tinkluose taip pat atrodo ir taip vadinamoji medžio topologija (firmos Apple tinkluose).

Žvaigždė – narvelis (mesh)
Narvelio (mesh) topologija yra labai patikima, nes poromis (gardelėmis) sujungiami visi tinklo kompiuteriai, tačiau brangiai kainuoja kabelinė įranga. Dažniau naudojama hibridinė topologija žvaigždė – narvelis, kai į gardeles sujungiami tik svarbiausi tinklo kompiuteriai, o likę prijungiami žvaigžde nuo narvelio perimetro.

Vietinių kompiuterių tinklų komponentai

Kabeliai ir jungtys
Tinklą įmanoma realizuoti tiktai fizinėje perdavimo terpėje. Šiuo metu populiariausia fizinė perdavimo terpė – kabelis. Antra vertus, daugėjant nešiojamų kompiuterių, sparčiai plinta bevielės ryšio technologijos.
Dabar gaminamų kabelių asortimentas siekia 2200 tipų (firmos Belden katalogas), tačiau praktiškai naudojamos trys pagrindinės kabelių grupės:
q koaksialinis (coaxial cable) kabelis;
q vytos poros (twisted pair) kabelis;
q optinio pluošto (fiber optic) kabelis.

Koaksialiniai kabeliai ir prijungimo įranga
Koaksialinis kabelis sudarytas iš:
varinės gyslos (core), kuri, savo ruožtu, gali būti ištisinė arba supinta iš kelių laidų;
geromis dielektrinėmis (dielectric) savybėmis pasižyminčio vidinio izoliacinio sluoksnio (insulation layer);
laidžios pynės, kuri ne tik perduoda signalą, bet ir ekranuoja vidinę gyslą nuo elektrinių trikdžių;
polivinilchlorido apvalkalo, saugančio kabelį nuo atmosferos poveikio, elektrinio kontakto ir mechaninių pažeidimų
Kai kurie kabeliai gali turėti papildomą metalinės folijos gaubtą arba ekraną (shield), pagerinantį apsaugines kabelio savybes. Tokie kabeliai vadinami dvigubo ekranavimo kabeliai. Jie daug geriau apsaugo gyslą nuo elektrinių triukšmų (noise) ir kryžminių trikdžių (crosstalk). Ypač stiprių trikdžių zonoms gaminami ir keturgubo ekranavimo kabeliai.
Kuo storesnis kabelis ir kuo geresnis jo ekranavimas, tuo mažiau slopinamas (attenuation) juo perduodamas signalas. Kabeliai su mažesniu slopinimu geriau dirba dideliais perdavimo greičiais su neaukštos klasės aparatūra, o esant vienodoms sąlygoms, gali perduoti signalą didesniu atstumu. Koaksialinio kabelio konstrukcija parodyta 2-2 paveikslėlyje.

Koaksialinių kabelių tipai
Yra du koaksialinių kabelių tipai: stori ir ploni kabeliai.
1. Storas (thicknet) kabelis yra 10 – 13 mm skersmens ir gana atsparus mechaniškai. Jo centrinė gysla pagaminta iš storo varinio laido, todėl signalas tokiu kabeliu gali būti perduotas didesniu nuotoliu (iki 500 m.) su nedideliais nuostoliais. Antra vertus, storą kabelį sunku montuoti, jis nelankstus, sunkus, be to – brangesnis. Tokio tipo kabelis būna vadinamas standartinis Ethernet ir naudojamas kaip magistralinis (backbone) kabelis tarp nedidelių vietinių tinklų, išvedžiotų plonuoju kabeliu. Prisijungimui prie storojo kabelio naudojamas specialus įtaisas – transiveris (transceiver). Transiveris tai nedidelė dėžutė, tvirtinama tiesiai prie kabelio specialios jungties (vampire tap arba piercing tap) pagalba. Jungties dantys prakerta kabelio izoliaciją ir prisijungia tiesiai prie laidžių gyslų. Kita transiverio jungtis yra standartinis DB-15 antgalis, jungiamas prie kompiuterio tinklo plokštės AUI lizdo.
2. Plonas (thinnet) kabelis yra apie 5 – 6 mm storio. Tai lankstus, patogus montuoti, tinkantis beveik visiems tinklams kabelis. Jungiamas tiesiai prie tinklo plokštės, naudojant BNC (British Naval Connector) T-jungtį. Signalas be didesnių iškraipymų perduodamas iki 185 m. Galinėms BNC T-jungtims ant laisvų jungčių galų uždedamos aklės (BNC terminatoriai). Aklės varža, kaip taisyklė, turi būti lygi kabelio impedansui. Prie laisvo aklės galo paprastai prijungiama įžeminimo kilpelė (ground loop).
Prireikus sujungti du plonus kabelius, kiekviename gale uždedamas BNC antgalis, o tarp jų įstatomas BNC sujungiklis (barrel-connector).
Tose patalpose, kuriose yra tam tikras gaisro pavojus, klojamas plenum tipo kabelis. Šio tipo kabeliams vietoj PVC apvalkalo naudojamas ugniai atsparus plastikas. Dažniausiai tai būna teflono (fluoroplasto) tipo apsauginis apvalkalas.

2-2 pav. Koaksialinio kabelio sandara

Vytos poros kabeliai
Pati paprasčiausia vyta pora – tai tarpusavyje susukti du variniai laideliai. Yra du vytos poros kabelio tipai:
q neekranuota (UTP – unshielded) vyta pora;
q ekranuota (STP – shielded) vyta pora.
Galiojantys standartai
Skirstomi į 5 kategorijas:
q Kategorija 1 (Category 1). Žemo dažnio signalams. Nėra jokių kriterijų.
q Kategorija 2 (Category 2). Nustatytas 1 MHz dažnis, naudojamas telefono linijoms ir duomenų perdavimui iki 4 Mbit/s
q Kategorija 3 (Category 3). Nustatytas 16 MHz dažnis naudojamas 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 10 Mbit/s.
q Kategorija 4 (Category 4). Nustatytas 20 MHz dažnis naudojamas Token Ring, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 16 Mbit/s.
q Kategorija 5 (Category 5). Nustatytas 100 MHz dažnis naudojamas 100BaseT, 10BaseT ir duomenų perdavimui iki 100 Mbit/s.
q Kategorija 5e (Category 5e, raidė e reiškia enhanced – išplėstas) pagal Telecommunications Industry Association’s (TIA) / Class D pagal International Standards Organization (ISO) ). Ne mažiau 100 MHz naudojamas kaip ir 5 kategorijos, bet tinka ir 1000BaseT.
q Kategorija 6 (Category 6 (TIA)/ Class E (ISO)). 200 MHz dažnis (testuojama 250 MHz dažniu) naudojamas 1000BaseT.
q Kategorija 7 (Category 7 (TIA)/ Class F (ISO)). 600 MHz dažnis. 7 kategorijos kabelis skiriasi nuo kitų kategorijų, nes turi būti pilnai ekranuotas, “fully shielded”, todėl yra storesnis ir mažiau lankstus, naudojami specialūs geros kokybės antgaliai.
Kabelio sandara
Visi 2 – 5 kategorijos kabeliai yra sudaryti iš 4 vytų porų (9 vijos vienam ilgio metrui. Šiuo metu praktikoje dažniausiai sutinkamas 5-tos kategorijos kabelis.

2-3 pav. Vytos poros kabelių sandara
Kabelį sudaro keletas vytų porų (paprastai 1, 2 ar 4) apvelkamos apsauginiu PVC apvalkalu bei galuose tam tikra tvarka užspaudžiami RJ-45 tipo jungčių antgaliai. Nuo telefoninių antgalių (RJ-11) jie skiriasi tuo, kad vietoje 4 turi 8 kontaktus ir yra šiek tiek didesni.

2-4 pav. 7-tos kategorijos kabelio antgaliai

Laidžių gyslų jungimas
ATM 155 Mbit/s naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1-2, 7-8).
Ethernet 10BaseT naudoja poras 2 ir 3 (kontaktus 1-2, 3-6).
Ethernet 100BaseT4 naudoja poras 2 ir 3 (4T+) (kontaktus 1-2, 3-6).
Ethernet 100BaseT8 naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4-5, 1-2, 3-6, 7-8).
Token Ring naudoja poras 1 ir 3 (kontaktus 4-5, 3-6).
TP PMD naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1-2, 7-8).
100VG-AnyLAN naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4-5, 1-2, 3-6, 7-8).
Gyslų prijungimo schema prie antgalių aprašyta 2-3 lentelėje, atskiras gyslas žymint spalvotai.

2-3 lentelė.
Kabelio gyslų spalvos ir numeracija Signalo tipas Gyslos išdėstomos sujungimui:
EIA/TIA-568A EIA/TIA-568B HUB – tinklo plokštė Plokštė – plokštė
1 Baltas/Žalias2 Žalias3 Baltas/Oranžinis4 Mėlynas5 Baltas/Mėlynas6 Oranžinis7 Baltas/Rudas8 Rudas 1 Baltas/Oranžinis2 Oranžinis3 Baltas/Žalias4 Mėlynas5 Baltas/Mėlynas6 Žalias7 Baltas/Rudas8 Rudas Kai signalas perduodamasketuriomis gyslomis iš aštuonių: 1 – TD+2 – TD-3 – RD+6 – RD- 1 – 12 – 23 – 34 – 45 – 56 – 67 – 78 – 8 1 – 32 – 63 – 14 – 45 – 56 – 27 – 78 – 8

Neekranuotos vytos poros linijos labai jautrios įvairiausiems elektriniams trikdžiams, todėl atsakinguose tinkluose naudojamas ekranuotas vytos poros kabelis STP. Šis kabelis turi vario laidelių ekranuojančią pynę ir papildomai apvyniojamas aliuminio folijos sluoksniu. Tokia izoliacija patikimai saugo kabelį nuo trikdžių ir leidžia perduoti signalą gerokai toliau.

IBM kabelių sistema
1984 m. IBM sukūrė atskirą kabelių sistemą, įskaitant žymėjimą, standartus, specifikacijas ir paskirtį. IBM sistema apima šiuos komponentus:
q kabelių jungtis;
q sieninius prijungimo skydelius;
q signalo paskirstymo panelius;
q kabelių tipus.
Kabelių jungtys skiriasi nuo BNC, RJ ir kitų tuo, kad yra universalios, t.y. kištukai ir jų lizdai yra tokios pačios konstrukcijos ir juos galima sujungti tarpusavyje. IBM jungtims reikia naudoti specialius sieninius prijungimo skydelius ir paskirstymo panelius. IBM kabelių, kurie atitinka AWG standartus, klasifikavimas pateiktas 2-4 lentelėje.
AWG sistema
AWG – tai standartinė kabelio parametrų matavimo sistema. Kadangi viena iš fizinių kabelio charakteristikų yra jo storis, tai sistemos pagrindu priimtas kabelio storio parametras su abreviatūra AWG (gage). Bazinei atskaitai naudojamasi telefoninio laido storiu, užrašant 22 AWG. Storesniems kabeliams skaičius mažesnis, plonesniems – didesnis už 22. Vadinasi, kabelis 14 AWG yra storesnis už standartinį telefono kabelį, o 26 AWG – plonesnis.

Bevielė terpė, tinklų tipai
Sąvoką “bevielė terpė” nereikia suprasti pažodžiui. Bevieliai tokios terpės komponentai – tai nešiojami kompiuteriai, darbo stotys ar jų valdymo įtaisai, sujungti bevielėmis technologijomis su didesniais kabeliniais tinklais. Iš esmės tai yra hibridinis tinklas. Toks tinklas labai patogus žmonėms be pastovios darbo vietos, pavyzdžiui, ligoninės personalui, patalpose, kuriose dažnai keičiamas įrangos išdėstymas, izoliuotose patalpose arba vietose, kur draudžiama vedžioti kabelius. Bevielius tinklus galima sugrupuoti į tris tipus:
q vietiniai tinklai;
q išplėsti vietiniai tinklai;
q mobilūs tinklai.
Pagrindinis šių tinklų skiriamasis bruožas – perdavimo parametrai, kurie priklauso nuo naudojamos ryšio technologijos. Pirmiesiems dviems sumontuojami individualūs transiveriai (siųstuvai – imtuvai), o mobiliems kompiuteriams perdavimo terpe tarnauja viešo naudojimo ryšiai, telefonija ir Internetas.

Vietiniai kompiuterių tinklai
Tipiškas bevielis vietinis tinklas atrodo lygiai taip pat, kaip ir kabelinis. Skirtumas tas, kad kiekviename kompiuteryje ryšio palaikymui įmontuotas bevielis tinklo adapteris. Transiveris būna vadinamas jungties tašku (access point) ir užtikrina signalų mainus tarp kompiuterių ir kabelinio tinklo. Bevieliuose LAN’uose tai nedideli sieniniai įrenginiai, palaikantys ryšį vienu iš keturių būdų:
1. Infraraudonaisiais (infrared) spinduliais. Kadangi šio tipo spinduliavimas yra labai plataus spektro, todėl duomenys gali būti perduodami dideliais greičiais (ne mažiau 10 Mbit/s). Trūkumas – reikia generuoti galingus impulsus, priešingu atveju, galimi trukdymai dėl patalpų apšvietimo ir šildymo. Sutinkami 4 tipų infraraudonųjų spindulių tinklų tipai: tiesioginio matomumo tinklai, išsklaidyto spinduliavimo tinklai, atspindėto (veidrodinio) spinduliavimo tinklai, moduliuoto spinduliavimo optiniai tinklai. Nors šie tinklai ir patogūs bei spartūs, tačiau sunku užtikrinti ryšį didesniu nuotoliu, paprastai iki 30 m.
2. Lazerio spinduliu. Technologija panaši į praeitą, nes reikia užtikrinti matomumą tarp siųstuvo ir imtuvo. Jeigu kas nors užstoja lazerio spindulį ryšys nutrūksta.
3. Siaurajuosčiu radijo ryšiu. Tai vienadažnis, palyginti lėtas (iki 5 Mbit/s) ryšys, kurio maksimalus veikimo spindulys iki 120 m (Motorola). Radijo signalas neįveikia gelžbetoninių ir metalinių sienų, jos “veikia” kaip apsauginis ekranas.
4. Plačiajuosčiu radijo ryšiu. Ryšys palaikomas keliais kanalais, sinchroniškai juos perjunginėjant pagal nustatytą algoritmą (nežinant algoritmo neįmanoma įsijungti į tinklą, be to, papildomai naudojamas duomenų kodavimas). Duomenų perdavimo sparta nėra didelė, tik 250 Kbit/s. Pastaruoju laiku sukurti šio tipo tinklai, kurių greitaveika iki 2 Mbit/s 3,2 km atstumu. Ši technologija leidžia sukurti tikrą bevielį tinklą. Pavyzdžiui, du ir daugiau kompiuterių, sukomplektuoti Xircom CreditCard Netwave adapteriais su Microsoft Windows NT arba Microsoft Windows 95 OS gali funkcionuoti, kaip vienodo rango tinklas. Jeigu prie vieno iš kompiuterių su Microsoft Windows NT Workstation bus prijungtas Netwave Access Point įtaisas, tai toks tinklas gali tapti kabelinio tinklo Microsoft Windows NT Server 4.0 potinkliu.
Bevielis nuoseklus (serial) dviejų komponentų sujungimas, nekuriant tinklo, vadinamas “Taškas-Taškas” (point-to-point) technologija. Naudojama, kai reikia be klaidų perduoti duomenis iki 500 m. tiesioginio matomumo ribose arba iki 60 m. uždarose patalpose (pavyzdžiui, ryšiui su spausdintuvais, brūkšninio kodo skeneriais ir pan.).

Išplėstiniai vietiniai kompiuterių tinklai
Atskiri bevielių tinklų komponentai gali veikti didesniais atstumais, negu minėti. Pavyzdžiui, bevielis paprastas tiltas AIRLAN/Bridge Plus tarp dviejų vietinių tinklų užtikrina ryšį iki 5 km. Tolimojo veikimo tiltas (bridge) užtikrina 1,5 Mbit/s greitaveikos ryšį iki 40 km.
Tinklo adapterio plokštė
Tinklo adapterio plokštė – tai fizinė sąsaja tarp kompiuterio ir perdavimo terpės. Plokštės įstatomos į visų tinklo kompiuterių ir serverių plėtimo jungčių lizdus arba integruojamos į pagrindinę plokštę (motherboard), o į atitinkamą adapterio jungtį (port) atvedamas tinklo kabelis. Tinklo plokštės paskirtis:
q apdoroti iš kompiuterio gautus duomenis ir paruošti juos perdavimui tinklo kabeliu;
q perduoti duomenis kitam kompiuteriui;
q valdyti duomenų srautą tarp kompiuterio ir kabelio;
q priimtus iš kabelio duomenis pakeisti kompiuterio procesoriui suprantamu pavidalu.

Duomenų apdorojimas ir paruošimas
Kompiuterio viduje duomenys perduodami 16 arba 32 bitų šinomis, vadinasi, vienu metu 16-ka arba 32-iem laidais lygiagrečiai perduodami 16 arba 32 signalai, kurių kiekvienas lygus 1 bitui. Tinklo kabelyje duomenys bitų srautu perduodami nuosekliai. Tinklo adapterio plokštė lygiagretų duomenų srautą paverčia nuosekliu elektrinių ar optinių signalų srautu, kurį į kabelį perduoda transiveris.

2-5 paveikslas. Srautų konvertavimo schema
Dalį signalų apdorojimo prisiima tinklo adapterio techninė įranga, kitą dalį adapterio ROM įrašytos programos ir įvairiausios tvarkyklės.

Tinklo adreso sąvoka
Tinklo adapterio plokštė kompiuterio OS nurodo savo adresą (network adress) , kad OS galėtų ją skirti nuo kitų plokščių. Unikalūs plokščių tinklo adresai nustatyti IEEE komiteto kiekvienam plokščių gamintojui, kuris tai įrašo į plokštės ROM. Kompiuteris ir tinklo plokštė yra glaudžiai susiję. Plokštei gali būti išskiriama RAM sritis tiesioginės kreipties procesams ir duomenų buferizavimui, kadangi informacija dažniausiai perduodama greičiau, negu adapteris gali apdoroti.

Duomenų perdavimas ir valdymas
Prieš duomenų siuntimą į tinklą, siunčiančioji ir priimančioji plokštės atlieka elektroninį dialogą, kurio metu abipusiškai nustatoma:
1. Maksimalus perduodamų duomenų bloko dydis.
2. Duomenų paketo, siunčiamo be gavimo patvirtinimo, dydis.
3. Laiko intervalai tarp siunčiamų duomenų blokų.
4. Laiko intervalas, per kurį reikia išsiųsti patvirtinimą.
5. Buferių dydis, kuris rodo, kiek duomenų gali priimti kiekviena plokštė be perpildymo.
6. Perdavimo ir priėmimo greitis.
Jeigu sąveikauja skirtingo našumo plokštės, tai spartesnioji prisiderina prie lėtesnės ir duomenų perdavimas pradedamas abiem plokštėm priimtina sparta.
Serveryje esantis adapteris yra labiausiai apkrautas tinklo komponentas, todėl privalo turėti pačią didžiausią greitaveiką. Darbo stotyse gali būti silpnesnės plokštės, jeigu dirbama vien su tekstais, naudojamasi elektroniniu paštu ar tvarkoma dokumentacija. Duomenų bazių ir inžinerinių uždavinių sprendimui darbo stotyse irgi reikalinga kokybiška įranga.

Tiltai

Vietiniai tinklai gali būti apjungti tiltų, kurie dirba kanaliniame lygmenyje, pagalba. Kadangi tiltai netikrina tinklinio lygmens antraštės, per juos gali būti perduodami bet kokie tinklinio lygmens paketai vienodai gerai (IP, IPX, OSI). Gryni IP, IPX arba OSI maršrutizatoriai palaiko tik savus paketus.

Komutatoriai, komutuojamieji tinklai

Šiuo metu tiltus keičia komutatoriai (switches), kurie daugeliu atvejų gali būti traktuojami kaip daugiaporčiai tiltai. Tradiciniai tiltai gali apjungti tik du vietinio tinklo segmentus tuo pačiu metu. Komutatoriai sudalina tinklą į segmentus. Kiekvienas iš jų gali dirbti nesikertant duomenų srautams. Kaip ir tiltuose komutavimas vyksta antrame lygmenyje. Komutatorius išsiaiškina, kokie adresai priklauso kokioms prieigoms (portams). Po to atitinkamai komutuoja duomenis. Komutatoriai gali būti sukonstruoti, naudojant tradicinius mikroprocesorius arba specialią ASIC (Application Specific Integrated Circuit) technology.

Kadrų komutatoriai leidžia tinklų administratoriams padalyti tinklus į virtualiuosius vietinius tinklus (VLANs). Virtualieji tinklai leidžia paprasčiau atlikti įvairius pakeitimus, pagerinti pajėgumą, apsaugoti nuo transliacinių štormų, apsaugą. Komutavimas pagerina valdymą ir problemų stebėjimą tinkluose, padalintuose į nepriklausomus segmentus.

Komutatorių tipai

Išskiriami du pagrindiniai VT komutatorių tipai: statiniai ir dinaminiai. Statiniai komutatoriai leidžia tinklo administratoriui supaprastinti įvairius pakeitimus, perkėlimus tinkle, naudojant programinę įrangą. Pvz.: ekrane gaunamas šakotuvo (hub) vaizdas, pelės pagalba galima perkelti vartotoją iš vieno skyriaus į kitą, priskiriant prieigai, kuri, kuri priklauso kitam tinklo segmentui. Po šio pakeitimo paketai bus nukreipiami adresatui į naują prieigą. Tokie pakeitimai reikalauja minimum laiko ir fizinių resursų.

Dinaminiai komutatoriai pagal šaltinio ir paskirties adresą sukuria tarp jų išskirtinę 10 Mb/s liniją. Dinaminis komutatorius sukuria privatų vietinį tinklą, išskirdamas dažnių juostą pagal pareikalavimą. Tradiciniuose tinkluose paketai perduodami kiekvienam įrenginiui tinkle. Komutuojamuose tinkluose paketas keliauja tik adresatui. Tai pagerina perduodamų duomenų apsaugą. Daug privačių VT grandinių gali būti sukurta tuo pačiu metu. Tos grandinės išnyksta, kai tik paketai yra perduodami.

Tiek statiniai tiek dinaminiai komutatoriai skirstomi į prieigų ir segmentų komutatorius. Pirmu atveju kiekviena prieiga yra prijungta prie vienos stoties arba serverio, kurie maksimaliai gali išnaudoti visą dažnių juostą.

Segmentų komutatorius dirba panašiai, tačiau kiekviena prieiga prijungiama prie viso segmento, o ne prie vienos darbo stoties. Tai leidžia administratoriui perkrautą tinklą padalinti į mažesnius nepriklausančius vienas nuo kito tinklus, kaip tai tradiciškai daroma tiltų pagalba.

Yra du pagrindiniai komutavimo metodai: cut-through (nukreipti) ir store-and-forward (priimti ir perduoti). Pirmu atveju komutatorius nuskaito kadro antraštę su paskirties adresu ir perduoda kadrą tiesiai į reikalingą prieigą. Vienas iš šio būdo trūkumų yra tai, kad net sugadinti arba tušti kadrai yra perduodami. Tačiau vėlinimas yra minimalus. Cut-through komutatorius perduoda kadrą adresatui pats jo iki galo nenuskaitęs be klaidų tikrinimo.
Kaip kurie gamintojai teigia, kad cut-through yra vienintelis komutavimo būdas. Tačiau šis komutavimo būdas įmanomas tik tarp prieigų su vienoda perdavimo sparta, kol neįvedamos perkrovų valdymo priemonės. Be to, netikrinant klaidų, sugedus vienai tinklo kortai, visas tinklas per komutatorių gali būti užtvindytas blogais kadrais.

Store-and-forward komutatoriai nuskaito visą kadrą, patikrina jį prieš siunčiant adresatui. Tai leidžia atmesti blogus kadrus, tačiau perdavimas šiek tiek vėluoja. Store-and-forward komutatoriai yra būtini perduodant kadrus iš lėtų tinklų į greitus tinklus.

Daugumoje komutatorių naudojami spartūs procesoriai, kurie sumažina vėlinimus ir duoda galimybę palaikyti virtualiuosius tinklus, filtrų protokolus, tinklo statistiką ir atlikti kitas operacijas su duomenimis prieš perduodant kadrą.

Store-and-forward komutatoriai gali naudoti skirtingas perdavimo technologijas. Viena iš jų naudoja bendrąją magistralę (shared bus), kita bendrąją atmintį (shared memory). Bendrosios magistralės komutatoriuose yra didelės spartos vidinė magistralė (high-speed backplane), sujungianti komutuojamas prieigas. Ši architektūra dažniausiai naudojama moduliniuose komutatoriuose, turinčiuose daug prieigų ir jungiančių skirtingos technologijos tinklus, tokius kaip 100VG-AnyLAN, FDDI, 100Base-T ir ATM. Pvz.: HP AdvanceStack Switch 2000 naudoja bendrosios magistralės architektūrą, kaip parodyta 18 pav.

Bendrosios atminties architektūra dažniausiai naudojama nebrangiuose nedaug prieigų turinčiuose komutatoriuose. Jos privalumai – paprasta įvairių VT tipų ir spartų suderinimas viename komutatoriuje. Šią technologiją naudoja HP AdvanceStack Switch 200, turintis 1,6 Mb atminties. 19 pav. parodyta tokio komutatoriaus supaprastinta schema.

Komutatoriaus atmintis (naudojama buferiams, adresų lentelėms ir t.t.) gali būti paskirstyta įvairiais būdais:
· Atmintis išskiriama visoms prieigoms pagal pareikalavimą iš bendro atminties bloko.
· Fiksuotas atminties kiekis iš bendro atminties bloko yra skiriamas bendrai naudoti vienai porai prieigų.
· Kiekviena prieiga turi jai skirtą atmintį. Komutatorius taip pat turi centrinę atmintį bendroms operacijoms, tokioms kaip globaliosios adresų lentelės. Šis variantas yra brangesnis už kitus.

Komutatoriai perduoda kadrus vartotojams pagal vidines MAC adresų lenteles. Adresai neturi apibrėžtos gyvavimo trukmės, kaip tai yra tiltuose. Kai adresų lentelė užpildoma, seniausias adresas išmetamas ir taip atlaisvinama vieta kitam adresui. Kai darbo stotis pakeičia savo vietą, pirmas paketas, atsiųstas iš naujos vietos, praneša komutatoriui, kad stotis buvo perkelta ir jos senas adresas lentelėje pakeičiamas nauju.

Daugelis gamintojų teigia, kad jų komutatoriai gali dirbti maksimalia sparta visose prieigose vienu metu. Tačiau tai priklauso nuo skiriamos vienam portui procesoriaus galios. Netgi esant pakankamai galingam procesoriui siaurų vietų (bottlenecks) negalima išvengti, jeigu duomenys yra perduodami į vieną prieigą iš keleto segmentų vienu metu. Kai kurie komutatoriai naudoja specialų procesą (jamming process), kuris neleidžia į prieigą perduoti tiek duomenų, kad įvyktų perkrova.

Koncentratoriai (hub’s)
Šiuolaikiniuose tinkluose koncentratoriai tapo standartiniu tinklo komponentu. Kai kuriose topologijose jie vaidina centrinį vaidmenį, pavyzdžiui, žvaigždės arba kombinuotose topologijose. Koncentratoriaus panaudojimas turi daug privalumų:
· nutrūkus kabeliui iš koncentratoriaus į kurį nors tinklo kompiuterį, tinklas funkcionuoja toliau;
· nesunku keisti tinklo konfigūraciją arba plėtoti tinklą, pakanka prie laisvos koncentratoriaus jungties prijungti naują kompiuterį ar kitą koncentratorių;
· naudoti skirtingų tipų kabelius su skirtingomis jungtimis;
· galima kontroliuoti tinklo apkrovimą (traffic), kadangi daugelis aktyvių (active) koncentratorių turi diagnostikos funkcijas.
Aktyvūs koncentratoriai
Koncentratoriai, kurie regeneruoja siunčiamąjį signalą panašiai kaip kartotuvai, vadinami aktyviais. Jie gali turėti nuo 4 iki 32 jungčių (prievadžių) kompiuterių prijungimui. Aktyviems koncentratoriams maitinti reikalingas atskiras elektros srovės šaltinis.
Pasyvūs koncentratoriai
Koncentratoriai, kurie signalo nestiprina ir neatlieka jo regeneravimo, vadinami pasyviais. Taip elgiasi montažiniai paneliai ir komutatoriai (komutuojantys blokai). Pasyviems koncentratoriams nereikia atskiro elektros srovės šaltinio.
Hibridiniai koncentratoriai
Koncentratoriai su skirtingų tipų jungtimis skirtingiems kabeliams prijungti, vadinami hibridiniais (hybrid).
Kartotuvai (repeater’s)
Besivystančios organizacijos susiduria su tokia tinklo plėtros problema, kai prisieina pailginti magistralinį kabelį. Tai gali būti padaryta dviem būdais:
· sujungti kabelio segmentus specialaus sujungiklio (barrel connector) pagalba. Tačiau didesnis pasyvių (passive) sujungiklių skaičius iškraipo ir silpnina perduodamą signalą, tuo pačiu sumažina tinklo darbo stabilumą;
· dviejų kabelio segmentų sujungimui naudoti kartotuvą (repeater). Priešingai nei sujungiklis, kartotuvas sustiprina signalą, todėl ilgais kabeliais perduodamas kokybiškas signalas.
Kartotuvai gali atlikti ir signalo paskirstymo funkcijas, veikti kaip aktyvūs hibridiniai koncentratoriai žvaigždės ir žvaigždės – šinos topologijos LAN’e.

Serveriai

Serveris yra kompiuterių tinklo darbo grupes centrinis vienetas, kuris teikia darbo stotims (vartotojams) reikiamus patarnavimus. Tokias patarnavimais gali būti duomenų failų įrašymas, spausdintuvo resursų paskirstymas, centralizuotų taikomųjų programų, kuriomis naudojasi darbo stotys, laikymas ir t.t.

Pagrindiniai serverių tipai
Dėl sudėtingesnių serverio funkcijų galimybių ir aptarnaujamų serveriais klientų skaičiaus didėjimo vyksta vis didesnė serverių specializacija. Egzistuoja daugybė serverių tipų:
1. Universalus serveris, iš anksto paskirtas nesudėtingų skirtingų uždavinių rinkinio duomenų apdorojimui lokaliniame tinkle atlikimui.
2. Duomenų bazės serveris, atliekantis užklausų apdorojimą duomenų bazei.
3. Failų serveris, kuris užtikrina paskirstytų resursų funkcionavimą, įjungiant failus ir programinį aprūpinimą. kompiuteris, kuriame saugomi visų tinkle esančių darbo stočių vartotojų duomenų failai taip, kad prie jų gali prieiti tik tinklo administratoriaus nustatyti darbuotojai.
4. Priedų serveris, priskirtas taikomųjų procesų atlikimui, iš vienos pusės sąveikauja su klientais gaunant užduotis, o iš kitos pusės dirba su duomenų bazėmis, parenkant duomenis, būtinus apdorojimui.
5. Serveris galimo priėjimo, suteikiantis darbuotojams, dirbantiems namie, filialų bendradarbiams, komandiruotiems asmenims galimybę dirbti su tinklo duomenimis.
6. Telefoninis serveris yra naudojamas lokaliame tinkle telefonų tarnybos organizavimui.Šitas serveris atlieka kalbos pašto funkcijas, automatinių iškvietimų pasiskirstymo funkcijas, telefoninių pokalbių vertės apskaitą, interfeisą su išoriniu telefoniniu tinklu. Taip pat gali transliuoti vaizdą ir faksimilinio ryšio pranešimus.
7. Paštinis serveris, suteikiantis servisą atsakymu į paklausimą, atsiųstą elektroniniu paštu. Kompiuteris, kuris ryšių kanalais bendrauja su kitais serveriais, būdamas tarpininku perduodant elektronini paštą siunčiamą ir gaunamą darbo stočių tinkle tiek firmos viduje, tiek bendraujant su išoriniu pasauliu.
8. Priėjimo serveris – duoda kolektyvinio resursų naudojimo galimybę vartotojams, kurie yra atsidūrę ne savo tinkluose. Šitie vartotojai per komunikacinius tinklus susiriša su priėjimo ir paskutinis pateikia reikalingus resursus, esančius tinkle.
9. Terminalinis serveris, surišantis terminalų grupes, supaprastinantis perjungimus, kai persikelia paskutiniai.
10. Videoserveris, jis didžiausiu laipsniu pritaikytas vaizdų apdorojimas, aprūpina vartotojus videomedžiagomis, mokymo programomis, videožaidimais, aprūpina elektroninį marketingą.Turi aukštą produktyvumą ir didelį atmintį.
11. Faksas – serveris, aprūpinantis perdavimo ir priėmimo pranešimus faksimilinio ryšio standartuose. Jis valdo ir administruoja įeinančius ir išeinančius fax’us, naudodamas faksimilinį aparatą ar modemą. Tai kompiuteris įjungtas į Jūsų PK tinklą, kuriame yra faksmodemas ir įdiegta Fakso programa, kurios pagalba visi tinklo vartotojai gali siųsti arba gauti faksus (ekrane).
12. Duomenų apsaugos serveris, aprūpinantis duomenis plačiu apsaugos priemonių rinkiniu.
13. Spausdintuvų serveris – kompiuteris, per kurį tinkle esančių darbo stočių failai siunčiami į prie jo prijungtą spausdintuvą.
14. Web-serveris – šiame kompiuteryje HTML formate saugoma informacija, kuri įmonės sprendimu turi būti prieinama WWW (World Wide Web), t.y. internete kitiems interneto vartotojams. Valdo ir administruoja elektroninių žinučių apsikeitimą tarp kompiuterių tinklo vartotojų.
15. Komunikacijos serveris – reguliuoja ir administruoja duomenų ir elektroninių žinučių apsikeitimą tarp vidinio kompiuterių tinklo ir išorinių vartotojų. Duomenų apsikeitimas vyksta naudojantis modemais, išskirtinėmis linijomis ar telefoninėmis linijomis. [2]

Darbo stotys
Darbo stotys aka Workstation yra didesnės ir galingesnės nei asmeniniai kompiuteriai, pilnai sujungtos į tinklą ir yra savistovios, aprūpintos didelio tikslumo grafika ir gerais grafiniais displėjais, aprūpintos daugiaprograminio režimo operacine sistema, leidžianti vykdyti keletą panaudojimų vienu metu. Tai priklauso nuo darbo pobudzio. Tai gali buti tik monitorius su klaviatura ir rysio iranga, t.y. terminaline darbo stotis. Naudojamos finansuose, kompiuteriniam projektavimui, moksliniam darbui ir tyrimams. Jų pavyzdžiai: VAXSTA, TION, SUN SPARC stotys ir kt. Jei AK naudojamas kaip darbo stotis, jis privalo turėti galingą procesorių, matematinį bei grafinį koprocesorius, turi turėti didelės spartos tinklo uostą, tinkamą grafinę plokštę (Graphic Card) ir daugiaprograminio darbo galimybę (kaip OS/2,SCO, UNIX, A/UX ir kt.). Tai gali buti tiek IBM PC (nuo 286 iki K7 ar P4), tiek Sun SPARC, tiek NeXT, tiek SGI darbo stotis
Kompiuterio grafikai yra minėtų įtaisų būtini atributai. Jie būna netikslūs blokų pagrindu konstruojami pseudo grafikai ir pikselių pagrindu realizuojami vaizdiniai. Pastarieji realizuojami adapteriais (CGA – color graphics adapter, EGA – esihanced graphies adapter, VGA – video graphics array, SVGA – super VGA) naudojantis video RAM. Taip pavyzdžiui VGA leidžia turėti 20 * 200 pikselių ir 256 spalvas, arba 640 * 480 pikselių ir 16 spalvų, generuoja simbolius iš 9 * 16 šablonų ir t.t. Naudojami ir kiti įtaisai: pelės, stacionarios pelės knygos kompiuteriam (trackerballs), lazdelės(joysticks).
Langų kūrimo sistemų langai pateikiami naudojant bitų žemėlapio grafikus, darbui palengvinti naudojamos pelės, naudojamos piktogramos, iškrentantys meniu, perspejantys (pop-up) langai sukuriant WIMP (Windows Icona Mice and Pull-down menus) priemones (interface).
X – langelis realizuoja darbo stotys, naudodamos vartotojo – serverio architektūrą. Joje yra atskiros vartotojo darbo su panaudojimu langų terpėje ir ekrano, klaviatūros, pelės valdymo programinės įrangos. Čia panaudojimas yra klientas, o aplinką tvarkanti programa yra serveris. Kliento ir serverio programos gali būti vykdomos toje pačioje darbo stotyje, arba serveris gali fukcionuoti darbo stotyje, o klientas būna aptarnaujamas kitame tinklo kompiuteryje 12.3 pav. parodytas darbo stoties supaprastinta struktūra, kurioje kartu dirba X – kliento ir X – serverio programos. 12.4 pav. X – terminalas (X terminalaiyra grafiniai terminalai, sudarantys galimybę X – bangų sistemoms naudoti) vykdo X – serverio programinę įrangą, kuri yra prijungta prie dviejų dirbančių X – klientais tinklo kompiuterių. X – terminalas čia yra kaip darbo stotis, vykdanti tik vieną X -serverio programą. Kiekvienas X – terminalo langas gali būti naudojamas kaip atskiras terminalo ekranas. Tokiu būdu su keturiais atvertais langais vartotojas įgauna tokias pat galimybes kaip ir turėdamas keturis terminalus, išskyrus tai, kad jie visi valdomi viena klaviatūra ir pele. X – langų sistema realizuoja standartines priemones, kuriomis klientas ir serveris gali bendrauti tarpusavyje, nepriklausomai nuo jų dislokacijos.

IŠVADOS

Remdamasi iš tuo, kokį progresą tinklų technologijos parodė per paskutinius metus, ne sunku atspėti, kad artimuoju laiku informacijos perdavimo greitis vietiniame kompiuterių tinkle išaugs minimaliai du kartus. Visų priimtas dešimtiesmegabitinis Ethernet ilgą laiką užimantis pagrindines pozicijas, bent žiūrint iš Lietuvos, aktiviai išstumiamas greitesnėmis duomenų perdavimo technologijomis. Yra viltis, kad artimuoju laiku taps priimtinesne kaina į optinį kabelį, kuris šiuo metu yra brangiausias, bet greičiausias ir atspariausias trugdžiams; visus namus jungs vietinis kompiuterių tinklas, ir būtinybė vesti į kiekvieną butą atskirą liniją liks praeityje.

Literatūra

Periodika

1. Naujoji komunikacija Nr.6 (64), 2000.03.30 – 04.13. Plačiajuostis ryšys, 29 – 37 p.
2. Naujoji komunikacija Nr.11 (28), 1998.07.08 – 09.05. ISDN Lietuvoje. 46 – 47 p.
3. Kompiuterija Nr.5 (9), 1998.05. Duomenų perdavimas kabelinės televizijos tinklais
4. Kompiuterija Nr.4 (32), 2000.04. Belaidis ryšys. 37 – 38 p.

HTTP

http://dir.yahoo.com/Computers_and_Internet/Communications_and_Networking/

http://www.ixbt.com/
http://www.lrytas.lt/kompiuterija
http://www.rtn.lt
http://www.ik.ku.lt
http://www.oszone.ru
http://www.winall.ru

Leave a Comment