Finansinė kontrolė

FINANSINĖ KONTROLĖ

1. Finansų kontrolės norminiai teisės aktai.Finansų kontrolė – viešojo juridinio asmens vidaus kontrolės sistemosdalis, kurios dėka siekiama užtikrinti viešojo juridinio asmens ūkinėsveiklos teisėtumą ir patikimo finansų valdymo principų – ekonomiškumo,efektyvumo, rezultatyvumo bei skaidrumo – laikymąsi.Norminiai teisės aktai:LR Valstybės kontrolės įstatymas – reglamentuoja LR valstybės kontrolėsveiklą ir tarnybos Valstybės kontrolėje teisinius santykius.LR Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymas – nustato vidaus kontrolės,įskaitant finansų kontrolę, ir vidaus audito funkcionavimo viešajamejuridiniame asmenyje, kuris valdo, naudoja valstybės ir savivaldybės turtąir juo disponuoja, teisinius pagrindus, tikslus bei viešojo juridinioasmens vadovo kompetenciją siekiant, kad veiktų šio įstatymoreglamentuojama vidaus kontrolė.

2. Finansų kontrolę atliekančios valstybinės institucijos, jų funkcijos.Valstybės kontrolė- institucija atliekanti valstybinį auditą. Jo funkcijaprižiūrėti ar teisėtai ir efektyviai valdomas ir naudojamas valstybėsturtas ir kaip vykdomas valstybės biudžetas, užtikrinti, kad valstybinisauditas atitiktų Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijųorganizacijos INTOSAI priimtus tarptautinius standartus ir įtvirtintųteigiamą valstybinio audito vaidmenį bei poveikį valstybei ir visuomenei.Vidaus auditas – viešojo juridinio asmens departamentas, skyrius arba kitassavarankiškas padalinys, įsteigtas atlikti vidaus auditą. Jo funkcijanustatyti, ar viešasis juridinis asmuo savo veikloje laikosi teisėsnorminių aktų, patarti vadovui, kaip ma-žinti rizikos veiksnių įtaką,vertinti viešojo juridinio asmens strateginių planų, programų vykdymą, lėšųgautų iš ES bei užsienio institucijų ar fondų administravimą irpanaudojimą; įvertinti vidaus kontrolę.

3. Finansų kontrolės metodai, procedūros.Finansų kontrolė gali būti išankstinė, einamoji ir pakesnioji.Išankstinė finansų kontrolė – kontrolė, atliekama priimant arba atmetantsprendimus susijusius su valstybės ir savivaldybės turto panaudojimu irįsipareigojimais tretiesiems asmenims, prieš juos tvirtinant viešojo

juridinio asmens vadovui. Ji turi būti atskirta nuo sprendimų inicijavimoir vykdymo.Einamoji finansų kontrolė – kontrolė, kurios paskirtis – užtikrinti, kadtinkamai ir laiku būtų vykdomi viešojo juridinio asmens sprendimai dėlvalstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimų tretiesiemsasmenims.Paskesnioji finansų kontrolė – kontrolė po viešojo juridinio asmenssprendimų dėl valstybės ir savivaldybės turto panaudojimo ir įsipareigojimųtretiesiems asmenims vykdymo, kurios metu tikrinama, kaip yra atliktiveiksmai. Jos paskirtis – patikrinti, ar teisėtai ir pagal paskirtįnaudojamas materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, arnebuvo teisės aktų, vadovų nurodymų pažeidimų. Ji numato priemonesnustatytiems trūkumams pašalinti.Procedūros skirstomos: 1 Tikrinimas; 2 Tiesioginis apžiūrėjimas; 3 Apklausair patvirtinimas; 4 Perskaičiavimas; 5 Analitinės procedūros

1.4. Vidaus kontrolės sistemos apibūdinimas.Vidaus kontrolės sistema – tai įmonės valdymo sistemos dalis. Platesneprasme vidaus kontrolės sistemą reikia suprasti kaip visumą koordinuotųbūdų ir priemonių, naudojamų įmonės turtui apsaugoti, apskaitos duomenųteisingumui ir numatytai valdymo politikai užtikrinti. Vidaus kontrolėssistema turi užtikrinti, kad visus verslo sprendimus priimtų konpetentingipareigūnai ir kad tie sprendimai būtų vykdomi. Be to, ji turi padėtiišvengti klaidų ir nuostolių atliekant verslo operacijas, užkirsti keliąįvairaus pobūdžio pažeidimams ir visada padėti įmonei vadovautiorganizuotai ir efektyviai.

1.5. Vidaus kontrolės sistemos elementai.Dažniausiai nurodomi keturi pagrindiniai vidaus kontrolės sistemoselementai: 1. Kontrolės aplinka. 2. Apskaitos sistema. 3. Kontrolės procedūros. 4. Turto apsaugos sistema.Šie elementai glaudžiai susiję. Sutrikus bent vienam šios sistemoselementui negalėtų normaliai funkcionuoti visa vidaus kontrolės sistema.Vidaus audito paskirtis kita – įvertinti vidaus kontrolės sistemos būklę irpadėti įmonės vadovybei užtikrinti kiekvieno šios sistemos elementoveiksmingumą.Kontrolės aplinka – bendras įmonėje vyraujantis požiūris į kontrolę ir

įvairūs veiksniai, lemiantys jos sukūrimą ir įgyvendinimą. Plačiąją prasme– tai aplinka, kurioje turi funkcionuoti įmonės vidaus kontrolės sistema.Ją sudaro šie pagrindiniai elementai: 1. vadovybės filosofija ir veiklosstilius.2. organizacinė struktūra. 3. personalo politika. 4. Išoriniaiveiksniai. Apskaitos sistemą sudaro procedūros, kurios numato tokią ūkiniųoperacijų registravimo, sisteminimo ir apibendrinimo tvarką, kad neliktųjokių galimybių apgaulėms ir piktnaudžiavimams, kad finansinės ataskaitosbūtų rengiamos laiku ir teisingai. Efektyvi apskaitos sistema laikoma ta,kuri iddentifikuoja registruoja visas ūkines operacijas, naudojant vertinįmatą iš šių ūkinių operacijų apskaičiuoja įvairius ekonominius rodiklius,nustato ūkinių operacijų atlikimo laiką, priskiria jas atitintamamlaikotarpiui, apskaičiuoja ūkinių operacijų rezultatus ir gautą finansinęinformaciją panaudoja veiklai planuoti ir prognozuoti. Kontrolės procedūros– tai vadovybės parengtos taisyklės ir normos užkirsti kelią klaidoms irapgaulėms, jas surasti ir ištaisyti bei užtikrinti, kad įmonės tikslai buspasiekti. Kontrolės procedūras numato įmonės vadovybė, tačiau vykdodarbuotojai; kontrolės procedūros naudojamos tam, kad įmonė pasiektųnumatytus tikslus. Bendrosios kontrolės procedūros yra: 1. Įgaliojimųsuteikimas atlikti ūkines operacijas. 2. Tinkamas pareigų atskyrimas. 3.Adekvačių dokumentų ir duomenų bazės sukūrimas bei naudojimas. 4. Veiklostikrinimas ir įvertinimas. Turto apsaugos sistema – sukūrimas efektyviųsąlygų, kurioms esant saugomas ir naudojamas turtas. Reikia nustatyti aratskiros kai kurios pareigos: 1 turto saugojimas ir apskaita. 2. leidimųnaudotis turtu išdavimas ir turto naudojimo kontrolė. 3. dokumentųsurąšymas ir ataskaitų rengimas. Įmonės vadovybė neturi leisti, kad taspats asmuo valdytų turtą ir tvarkytų apskaitą.

1.6. Atsakomybė už vidaus kontrolės sistemą.Atsakomybė už vidaus kontrolės sistemą tenka įmonės vadovybei. Ji turiprižiūrėti kaip veikia vidaus kontrolės sistema, ar ji efektyvi, duodanaudą siekiant numatytų tikslų. Vidaus kontrolės sistemos kokybė priklauso

ne tik nuo parengimo principų, bet ir nuo jos personalo darbo. Todėlatsakomybė už vidaus kontrolės sistemos trūkumus tenka ir konkrečiųpadalinių vadovams. Labai svarbu, kad būtų kruopščiai parengtos pareiginėsinstrukcijos ir kad darbuotojai nepriekaištingai jų laikytųsi. Pareiginiųinstrukcijų nesilaikymas visada sukelia negatyvius padarinius, dažnaisusidaro palankios aplinkybės grobstyti arba neekonomiškai naudoti turtą.Pareigos turi būti paskirstytos taip, kad nė vienas asmuo negalėtųkontroliuoti dviejų ar kelių funkcijų. Jeigu operacijas atlieka skirtingipadaliniai ar asmenys, pasiekiama dviguba nauda: 1. sunkiau padaryti pažeidimus, nes, kaip minėta, tam atlikti reikalingas dviejų ar daugiau asmenų sutarimas. 2. kontroliuojant skirtingais aspektais tą pačią operaciją netyčinės klaidos lengviau aptinkamos ir pateikiamos taisyti.Įmonių vadovai turi nuolat domėtis vidaus kontrolės sistema, ją objektyviaivertinti, prižiūrėti, tobulinti ir būti atsakingiems. Jie turi reikalauti,kad vidaus auditoriai teiktų vidaus kontrolės sistemos patikrinimoataskaitas, o gavę jas kruopščiai išanalizuoti ir priimti tinkamussprendimus.

1.7. Veiksniai turintys įtakos vidaus kontrolei.Veiksnius turinčius įtakos vidaus kontrolės sistemai galima suskirstyti įvidaus ir išorės veiksnius. Vidaus veiksniams galima būtų priskirti: 1. įmonės organizacinę struktūrą (kokie išskirti padaliniai, kokios jų funkcijos) 2. įmonės vadovybės filosofija ir vadovavimo stilius (vadovybės požiūris į tam tikras veiklos sritis, riziką, bankrotą, veiklos tęstinumą, apskaitą, finansinius rodikliu ir t.t.) 3. direktorių tarybos veikla (požiūris į tam tikras kontrolės elementus ir jos atitinkami veiksniai) 4. įmonės personalo kompiuterizacija ir darbo metodai (ar nustatyta įmonės personalo priėmimo, atleidimo, kvalifikacijos kėlimo, darbo sąlygų gerinimo ir kt.) 5. darbuotojų pareigų ir atsakomybės metodai (pareigas ir atsakomybę būtina paskirstyti taip, kad būtų sėkmingai įvykdyti nustatyti įmonės tikslai)Išorės veiksniai:

1. Vyriausybės ekonominės politikos. 2. įstatymų ir teisės aktų būklė; 3. reguliavimo organų priežiūros sistema 4. trečiųjų šalių įtaka.Išorės veiksnių, skirtingai negu vidaus veiksnių, įtaka nepriklauso nuoįmonės vadovybės.

1.8. Vidaus kontrolės tikslai.Dažniausiai nurodomi 2 pagrindiniai vidaus kontrolės sistemos tikslai: 1. Garantuoti įmonės veiklos efektyvumą. 2. Apsaugoti įmonės „žmogiškuosius ir fizinius” aktyvus.Kalbant apie įmonės veiklos efektyvumą tikslinga išskirti daugiau jostiklsų: ➢ Užtikrinti efektyvų vadovavimą verslui, padėti vadovybei priimti tinkamus sprendimus ➢ Siekti lanksčios valdymo politikos, didinti veiklos efektyvumą; ➢ Saugoti turtą, nuolat stebėti, kad jis nebūtų pavogtas, sugadintas ar piktam panaudotas ➢ Užkirsti kelią klaidoms bei apgaulei bei jas išaiškinti ➢ Užtikrinti, kad visi įmonės darbuotojai atliktų numatytus darbus ir laikytųsi vidaus taisyklių ➢ Aprūpinti vadovybę tikslia ir teisinga finansine informacija ➢ Skatitnti racionalų išteklių naudojimą ➢ Didinti darbuotojų atsakomybę už pavestų užduočių vykdymą, padėti geriau organizuoti darbą, vengti jo dubliavimo ➢ Geriau tvarkyti apskaitą, stiprinti finansinės informacijos patikimumą.

1.9. Vidaus kontrolės formos.Pagal G.Hofstedą kontrolės formos: 1. kasdieninė arba rutininė, 2. ekspertinė. 3. bandymų ir klaidų. 4. intuityvinė. 5. sprendimų. 6. politinė.Dažniausiai išskyriamos 4 vidaus kontrolės formos: 1. Išankstinė. Pagrindinis tikslas – įspėti apie būsimas ūkines- finansines operacijas ir jų galimus padarinius, užkirsti kelią nepageidautiniems įvykiams. 2. Operatyvinė. Tai tokia vidaus kontrolės forma, kuri atliekama tiesiogiai ūkinės finansinės veiklos metu.Jos pagrindinis uždavinys – operatyviai nustatyti nukrypimus nuo palno, normų, samatų ir kitų parametrų, tų nukrypimų priežastis ir kaltininkus. 3. Retrospektyvinė. Tokia kuri atliekama pasibaigus ataskaitiniam laikotarpiui, t.y. praėjus tam tikram laiko tarpui po to, kai buvo atliktos ūkinės operacijos. Pagrindinis tikslas – nustatyti įvykusių ūkinių operacijų teisėtumą, tikslingumą ir teisingumą, atskleisti pasitaikiusius darbo darbo trūkumus ir nesklandumus, numatyti

priemones jiems likviduoti. 4. Perspektyvinė. Tikslas – nuamtyti įmonės veiklos perspektyvas, jos raidos tendencijas ateityje. Atliekant ją atkreipiamas dėmesys į tuos veiksmus, kuriais galima pažeuistis įstatymus bei teisės aktus ir padaryti įmonei didelių nuostolių

1.10. Kuos skiriasi vidaus auditas nuo vidaus kontrolės.Vidaus auditas vertina vidaus kontrolės sistemą, nustato tikrąjį pajėgumąir teikia vadovybei patarimus vid.kontrolei stiprinti.

|Vidaus autas |Vidaus kontrolė ||Orentuotas į pateisinančius |Orentuotas į veiklos tikslus ||dokumentus |Kokybinė orientacija ||Audituojama atitiktis įstatymas |Daugiau analitinė ||Mažiau analitinis |Reikalauja standartų ir tikslų || |įvertinimo ||Audituojamos finansinės ataskaitos |Veikla susijusi su ekonomiškumu, || |efektyvumu ir rezultatyvumu ||Neapima išteklių paskirstymo |Apima išteklių paskirstymą. ||Vidaus auditas negali dalyvauti |Vidaus kontrolė dalyvauja įstaigos ||įstaigos valdymo procese |valdymo procese |

1.11. Vidaus kontrolės priemonių rūšys. 1. Organizacijos struktūra. 2. Pareigų atskirimas. 3. Fizinė kontrolė. 4. Įgaliojimai ir patvirtinimai. 5. Aritmėtinė ir apskaitos kontrolė. 6. Personalas. 7. Priežiūra. 8. Valdymas (vadovo kontrolė) 9. Finansų kontrolė.

1.12 Vidaus kontrolės sistemos vertinimas.Vidaus kontrolės sistemos vertinimas – diskusijų objektas. Tačiau vieningaipripažįstami 3 dalykai: 1. vertinant vidaus kontrolės sistemą būtina kuo daugiau sužinoti apie ją. 2. būtina kuo objektyviau nustatyti vidaus kontrolės sistemos tinkamumą ir efektyvumą. 3. Išaiškinti vidaus kontrolės sistemos pranašumus ir trūkumus.Tikslingiau būtų išskirti keturis vidaus kontrolės sistemos vertinimoetapus: 1.Susipažinimas su vidaus kontrolės sistemos struktūra (auditorius sudaro nuomonę apie vidaus kontrolės sistemos struktūrą, t.y. jos aplinką, apskaitos būklę, turto apsaugos bei kontrolės procedūras). 2.preliminarus vidaus kontrolės rizikos įvertinimas auditorius sukaupęs tam tikrą informaciją, gali atlikti kontrolės rizikos įvertinimą). 3.Kontrolės procedūrų testavimo tikslingumo nustatymas ir testų atlikimas (auditorius turi atlikti kontrolės procedūros testus, kad įvertintu jų realų efektyvumą ir gautų jo įrodymus). 4.Kontrolės rizikos įvertinimo peržiūrėjimas (Jį tikslinga išskirti tam,

kad būtų įsitikinta duomenų tikrumu).

4. auditorius turi atlikti kontrolės procedūros testus, kad įvertintu jų realų efektyvumą ir gautų jo įrodymus).

2.1.Vidaus audito apibūdinimas ir tikslai.Vidaus auditas yra: 1. Kontrolės forma. 2. Jis įkurtas įmonės viduje kaip savarankiškas padalinys. 3. Jo pagrindinis tikslas – padėti gerinti įmonės veiklą. 4. nepriklausoma kontrolės forma.Vienas pagrindinių vidaus audito tikslų – nagrinėti ir vertinti įmonėsveiklą, jos vidaus kontrolės sistemą, teikti paramą įmonės vadovybei irkitų valdymo lygių darbuotojams, kad jie gariau atliktų savo funkcijas.Vidaus audito tikslas- patikrinti įmonės valdymo sistemą, personaloveiksmus, atskirų padalinių veiklą.Tarptautiniame audito standarte nurodomi 3 pagrindiniai tikslai: 1. Apskaitos ir vidaus kontrolės sitemos priežiūra. 2. Finansinės ir kitokios informacijos tikrinimas valdymo tikslams. 3. Ūkinių finansinių operacijų ekonominės prasmės, reikšmingumo ir efektyvumo tyrimas.Gerai tavrkomas vidaus auditas gali užkirsti kelią nuostolingoms irneteisėtoms operacijoms ir šiaip užtikrinti, kad įmonė dirbtų pelningai.Vidaus auditoriai, atlikę kruopščius patikrinimus ir sukaupę dauginformacijos apie įmonės finansinę veiklą, gali padėti įmonės vadovybeipriimti racionalesnius sprendimus, geriau prognozuoti ateitiesperspektyvas.

2. Vidaus audito procesas ir jo etapai.Vidaus auditas gali būti atliekamas įvairiai. Tačiau visais atvejais jisturi būti atliekamas nuosekliai. Dažniausiai nurodomi audito atlikimoetapai: 1. Faktų rinkimas (svarbu žinoti kokie įmonės tikslai ir kokią politiką, strategiją ir priemones šiems tikslams pasiekti naudoja vadovybė). 2. Analizė (analizuojant svarbu nustatyti, ar surinktų faktų pakanka, norint išaiškinti esmines veiklos problemas ir parengti rekomendacijas). 3. Rekomendacijos (neturi būti bendro ir teorinio pobūdžio, jos turi padėti vadovybei pasiekti įmonės veiklos tikslus).Tikslinga išskirti šiuos tarpusavyje susijusius vidaus audito etapus: 1. Audito planavimas ir strategija. 2. Informacijos rinkimas ir apdorojimas. 3. Informacijos vertinimas. 4. Audito ataskaitos rengimas ir pateikimas. 5. Poauditinė veikla.Kiekvienu audito etapu turi būti numatomi konkretūs audito testai ir

procedūros, parengti tinkami audito darbo dokumentai.

2.3 Vidaus audito dokumentai.Svarbiausi dokumentai yra šie: ❖ Audito planas ir programos. ❖ Informacija apie įmonės valdymo struktūrą. ❖ Įmonės veiklos svarbiausieji rodikliai. ❖ Vidaus kontrolės sistemos aprašymas. ❖ Įmonės statutas, padalinių veiklos nuostatai, darbuotojų pareiginės instrukcijos. ❖ Įmonės veiklos politika ir finansų sistema. ❖ Finansinių ataskaitų, svarbiausių sutarčių ir kitų dokumentų kopijos. ❖ Apklausų stebėjimo ir anketavimo duomenys. ❖ Patvirtinimo ir reprezentaciniai ryšiai. ❖ Audito testų ir procedūrų aprašymas. ❖ Vidaus audito rezultatai ir jų vertinimas. ❖ Įmonės vadovybės paaiškinimas. ❖ Su auditu susijusi korespondencija. ❖ Vidaus audito ataskaita ir kt.Tokie darbo dokumentai palengvina audito atlikimą, didina efektyvumą.Svarbiausieji rekvizitai audito darbo dokumentuose: 1. Įmonės pavadinimas. 2. Darbo dokumento pavadinimas ir numeris. 3. Darbo dokumento data arba laikotarpis, kada buvo atliekamas auditas. 4. Tiriamo darbo sritis. 5. Darbo dokumento turinys. 6. Auditoriaus vardas, pavardė ir parašas. 7. Darbo dokumente naudojami žymėjimo ženklai ir kt.

2.4. Vidaus audito bylos.Vidaus audito bylos yra einamosios ir nuolatinio saugojimo.Darbo dokumentai susiję su konkrečiais vidaus auditais vadinamoseinamosiomis bylomis. Be jų dažnai sudaromos nuolatinio saugojimo bylos.Jose kaupiama informacija, kuri bus naudojama metai iš metų atliekantpaskesnius auditus. Šios bylos yra audito darbo planai ir tolesnio darboatlikimo programos, kurios turi būti nuolat atnaujinamos. Labai svarbu, kadvidaus auditas turėtų aiškias nuostatas kaip bus saugomi dokumentaipagrindžiantys ataskaitų išvadas. Šios nuostatos turi apimti: 1. Dokumentų saugojimo laiką iki sunaikinimo. 2. Bylų iš vidaus audito perdavimą į archivą. 3. Standartinį bylų turinį, rodiklių sudarymą ir ėmimo tvarką.

2.5. Vidaus audito procedūros.Procedūra – tai veiksmų, reikalingų kam nors atlikti ar patikrinti, tvarka.Jos naudojamos numatytiems testų tikslams pasiekti. Procedūros skirstomos:1 Tikrinimas; 2 Tiesioginis apžiūrėjimas; 3 Apklausa ir patvirtinimas; 4Perskaičiavimas; 5 Analitinės procedūros. Audito procedūrosklasifikuojamos: 1. Tikrinimas. Gali būti dokumentinis ir natūrinis.

2. Apklausa. Tai reikiamos informacijos ieškojimas apklausiant kliento personalą arba trečiųjų šalių asmenis. 3. Patvirtinimas. Tai procedūra, kuria siekiama patvirtinti ar paneigti tam tikrą informaciją, dėl kurios tikslumo ar buvimo auditorius abejoja. 4. Skaičiavimai ir perskaičiavimai. Daugiausia aritmetiniai sudėties, atimties, daugybos ir dalybos veiksmai, kuriuos naudoja auditorius, siekdamas įsitikinti, ar tikslūs ir patikimi kliento skaičiavimai dokumentuose, apskaitos registruose ir finansinėse ataskaitose. 5. Atranka. Procedūra , kurios metu auditorius atrenka ir tiria dalį visuminės informacijos, dažniausiai atspindinčios vienarūšius reiškinius ir operacijas. 6. Stebėjimas. Naudojama visais audito etapais. Jos metu stebimi įmonės vadovybės ir darbuotojų veiksmai, vertinami jų požiūriai tam tikrais klausimais. 7. Analitinė apžvalga. Surinktos informacijos apie įmonės finansinę veiklą nagrinėjimas, siekiant sudaryti išankstinę nuomonę arba galutinę nuomonę. 8. Įvertinimas Tam tikros sumos apskaičiavimas naudojant kokią nors metodiką, kai kitų būdų sumai nustatyti nėra arba juos naudoti netikslinga. 9. Prognozavimas.Tikslinis informacijos tyrimas siekiant nuamtyti galimus ateities įvykiius ir galimas jų pasekmes.

2.6. Vidaus audito tarnybos veiklos principai.Vidaus audito tarnyba – nepriklausomas struktūrinis padalinys, įkurtasįmonės veiklai tikrinti ir vertinti. Jį steigia steigia, reorganizuoja irlikviduoja įmonės vadovybė. Vidaus audito tarnyba turi būti nešališka,netendencinga, nepasiduodanti išankstinei nuomonei ara aukštas pareigasužimančių įmonės darbuotojų įtakai.Vidaus audito tarnyba veikia remiantis vidaus audito nuostatomis. Jieapibrėžia šiuos svarbiausius dalykus: 1. Tikslus. 2. Funkcijas 3. Vidaus audito darbuotojų teises ir pareigas.Vidaus audito tarnybos nuostatai leidžia auditoriams nevaržomai prieitiprie apskaitos įrašų, turto, įmonės personalo ir kt., kad jie galėtųlaisvai stebėti ir vertinti kitų įmonės padalinių darbą.

2.7. Veiklos vidaus auditas. Apibrėžimas ir tikslai.Veiklos vidaus auditas yra viena iš vidaus audito sudedamųjų dalių. Veiklosaudito pagrindinis tikslas – įmonės ūkinės gamybinės ar komercinės veiklos

tobulinimo galimybių atskleidimas. Todėl auditoriai tikrina ne tik visosįmonės, bet ir jos gamybinių bei administracinių padalinių veiklą. Veiklosauditas turi pateikti valstybės įstaigos veiklos nepriklausomą vertinimą.Valstybės įstaigos veiklą sudaro jos įvairių padalinių darbo organizavimas,tam tikrų funkcijų ir programų atlikimas. Auditorius turi išsiaiškinti: 1.ar ekonomiškai naudojami visi turi ištekliai, įskaitant ir žmogiškąjįkapitalą, 2. kokios yra neekonomiško išteklių naudojimo priežastys irpasekmės, 3. ar įstaigos veikla atitinka įstatymų nuostatas taupumo irekonomijos klausimais, 4. ar įstaiga gauna reikiamos kokybės išteklius irtinkamai juos saugo, 5. ar naudojami racionalūs darbo organizavimo metodai,ar nepažeidinėjama darbo drausmė, nedubliuojamas tam tikrų operacijųatlikimas ir kt.

2.8. Veiklos vidaus auditas ir jo procedūros.Veiklos vidaus auditas vertina ar veikla, programa, institucija yra valdomaefektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai. Ekonomiškumas suprantamas kaiptaupus išteklių naudojimas nepakenkiant kokybei. Efektyvumas suprantamaskaip santykis tarp pasiektų rezultatų ir šiems rezultatams pasiektipanaudotų išteklių. Rezultatyvumas suprantamas kaip, nustatytų tikslųpasiekimo lygis, tai pat kaip santykis tarp padarytų išlaidų ir realiaipasiektų efektų. Vertinant rezultatyvumą būtina atkreipti dėmesį įišorinius veiksnius, kurie gali iškreipti rezultatyvumą.Veiklos audito pažiūriu viešojo juridinio asmens padėtis būtų ideali, kaiviršytu tikslus patirdama visų rūšių minimalias sąnaudas. Veiklos auditasorientuotas į veiklos tikslus: ekonomiškumą, efektyvumą ir racionalumą.Procedūros: 1. Skaičiavimas 2. Patvirtinimas 3. tikrinimas 4. Stebėjimas 5. Apklausa 6. Analitinės procedūros.

2.9. Veiklos audito sritys.Jis apima visas valdymo sritis: 4. Atskirų faktų auditas (taupumo racionalumo, panaudotų išteklių tyrimas, efektyvumo ir t.t. arba išlaidų pagrįstumą) 5. Atskirų projektų (vykdytojų pasirinkmo kriterijų auditas) 6. Atskiros veiklos srities auditas 7. Visapusiškas viešojo juridinio asmens auditas.Veiklos auditui laibai svarbus preliminaraus tyrimo ypatumai, kurie apimašiuos klausimus:

1. Kokie tikslai, kurių audituojamasis subjektas siekia 2. Kokio lygio yra tikslų įgyvendinimas 3. kokios yra tikslų pasiekimo išlaidos 4. Ar tikslai įgyvendinami ekonomiškai, efektyviai ir racionaliai 5. Kokios srytis yra rizikingos valdymo ir kontrolės požiūriu.

2.10 Finansinis vidaus auditas. Apibrėžimas ir tikslai.Finansinis auditas – tai finansinių ataskaitų ir su jomis susijusiųdokumentų ir apskaitos registrų tyrimas. Čia apibrėžiamos dvi finansinioaudito sudedamosios dalys : 1. finansinių ataskaitų; 2. dokumentų beiapskaitos registrų auditas. Finansinis ataskaitų auditas turi užtikrinti,kad finansinės ataskaitos tikslai atspindėtų valstybinės įstaigos finansinębūklę ir ūkinės veiklos rezultatus remiantis bendraisiais apskaitosprincipais. Dokumentų ir apskaitos registrų auditas turi nustatyti: 1. arinformacija esanti dokumentuose ir apskaitos registruose apdorojama irpateikiama remiantis teisės aktais; 2. ar audituojama valstybinė įstaigaturi parengusi kontrolės sistemą dokumentams ir apskaitos registramstvarkyti. Finansinio audito tikslas – nustatyti, ar finansinės ataskaitosparodo įmonės tikrą bei teisingą inansinę būklę ir ar jos sudarytosremiantis bendraisiais apskaitos principais.

2.11. Finansinis vidaus auditas ir jo procedūros.Finansinio vidaus audito procedūros: 1. Skaičiavimas (aritmetinio tikslumo patikrinimas) 2. Patvirtinimas (informacijos rinkimas) 3. Tikrinimas (įrašų, turto, kontrolės procedūros, finansinės ataskaitos, tikrinamki dokumentine ir natūrine forma, dokumetų išrašymo formas, juridinę galią, duomenų tikslumą ir teisingumą, klaidų taisymą) 4. Stebėjimas (inventorizacijos atlikimas, darbo užmokesčio išmokėjimas) 5. Apklausa (žodžiu arba raštu) 6. Analitinės procedūros (analitinė struktūra, dinamika, santykiniai rodikliai)

2.12. Finansinis vidaus auditas ir rizikos veiksniai.Finansinis vidaus auditas rizikos veiksnius nusistato pats. Rekomenduotina,kad auditorius atkreiptų dėmesį Į: 1. Sudėtingos ūkinės operacijos ir ūkinės veiklos reglamentuotos teisės aktais 2. Paslaugos suteikiamos per trečiasias šalis. 3. Atliekamos nebūdingos pagrindinei veiklai operacijos. 4. kai pinigai gaunami ir išmokami pagal pretenzijas. 5. Išaugus finansinei apyvairtai ataskaitinių metų pabaigoje, kai siekiama skubiai juos panaudoti finansiniais metais.

6. Kai neištaisyti ankstesnių audito metu nustatyti trūkumai. 7. kai ūkinės operacijos atliekamos per subrangovus ar susijusias šalis. 8. Informacinės technologijos neužtikrina tinkamo duomenų įvedimo ar apsaugos.