Turinys
I. Įvadas ………………………………………………………………………………………………. 3 II. Privatus bendravimas 2.1. Elektroninis paštas …………………………………………………………………. 3 2.2. Pokalbių svetainės …………………………………………………………………. 4 2.3.Bendravimas ,,vienas–vienam“ a) Internetas lietuviškai: tu ar jūs? ………………………………………. 6 b) Pokalbių svetainių naudojimas ……………………………………….. 6 c) Elektroninio pašto naudojimas ………………………………………… 7III. Viešas bendravimas 3.1. Kaip veikia naujienų grupės …………………………………………………………. 10 3.2. Konferencijos …………………………………………………………………………….. 10 3.3. Bendri patarimai konferencijoms ir naujienų grupėms ……………………… 11 3.4. Naujienų grupės (usenet, newsgroups) ………………………………………….. 12
IV. Išvados ……………………………………………………………………………………………. 14 V. Naudota literatūra ……………………………………………………………………………… 15
Įvadas
Interneto vartojimo sferos yra labai įvairios, tai – ne tik mokymasis, darbas, prekių ir paslaugų pirkimas, bet ir laisvalaikis. Žmonės vis dažniau bendrauja internete – susipažįsta ir susitikinėja pokalbių svetainėse, naujienų grupėmis, naudojasi elektroniniu paštu, konferencijomis. Toks bendravimas atrodo labai ribotas – juk monitoriaus ekrane matomi tik bėgantys žodžiai. Nepaisant to, daugelis žmonių visame pasaulyje būtent taip susisiekia ir bendrauja vieni su kitais. Šiame referate apžvelgsiu populiariausius viešuosius ir privačiuosius elektroninius bendravimo būdus internete, bei pateiksiu patarimų kaip jais naudotis.
Privatus bendravimas
Bendravimas – tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. Bendravimo prigimtis įžvelgiama žmogaus saviraiškoje, jo sugebėjime perduoti kitiems žmonėms tai, ką galvojame, jaučiame, kokiais matome save ir mus supančią aplinką. Bendraudami žmonės ne tik sąveikauja, bet ir pažįsta vienas kitą. Asmuo, bendraujantis su kitu asmeniu, siekia geriau suprasti pašnekovą ir svarstomą problemą, pats atsiveria, net ir rizikuodamas. Toliau yra apžvelgiami populiariausi informacinių technologijų bendravimo būdai.
1. Elektroninis paštas (e-mail)
Elektroninis paštas – tai pati populiariausia interneto paslauga. Jis spartesnis nei paprastas paštas, juo paprasta naudotis, o mokėti reikia dažniausiai vien tik už interneto ryšį. Šiandieninėje visuomenėje elektroninis paštas viena iš pagrindinių bendravimo ir duomenų perdavimo priemonių. Elektroniniu paštu galima siųsti elektroninius laiškus (pranešimus) bet kuriam interneto vartotojui, turinčiam elektroninio pašto adresą. Laiško gavėjas laišką gauna praktiškai tuo pat metu, kai jis išsiunčiamas.
Elektroninis paštas kai kuo panašus į paprastą paštą: jūs siunčiate laiškus adresatams ir gaunate jo parašytus laiškus. Pagrindinis pranašumas – greitis. Čia laiškai pasiekia adresatą sekundžių bėgyje, priklausomai, tarp kokio pašto serverio siunčiamas laiškas.Greitis ir sinchroniškumas. Pagalvokime, kokiu greičiu kiekviena ryšio priemonė perduoda žinią. Telefonu žinia perduodama nedelsiant. El. paštu – per kelias sekundes ar minutes, paprastu paštu – per kelias dienas ar savaites. Perduodant žinią telefonu, žinios perdavėjas ir priėmėjas turi veikti sinchroniškai, t.y. jie abu turi būti prie telefono tuo pačiu metu. El. paštas ir paprastas paštas veikia asinchroniškai. Siuntėjas siunčia laišką, kai jis yra tam pasiruošęs, o gavėjas perskaito tada, kai turi laiko ar noro. Formalumas. Telefonu su įmonėmis jūs galite bendrauti labai įvairiai. Su kai kuriais būnate labai formalūs, su kai kuriais – ne. Taip pat yra ir rašant įprastą laišką. Jūs turite nemažai laiko pagalvoti, galite pasirinkti: rašyti laišką ranka ar spausdinti.Atsakomybė. Daugelis žmonių rašydami el. laiškus pradeda nesilaikyti formalumo. Tai gali tapti problema, todėl primename, jog rašantysis turi jausti atsakomybę už savo laiškus. Raštu parašytas laiškas – tai didesnė atsakomybė, negu žodžiu perteikta žinia. Jei pasakėte kažką, ko vėliau gailitės, jūs galite mėginti viską paneigti. El. paštu parašytų minčių sunku atsisakyti: kažkas gali būti išsaugojęs tą laišką kompiuteryje.El. laiškas keliauja iš vieno serverio į kitą, kol pasiekia adresatą, tačiau kažkurio kompiuterio sistemos apsauga gali būti nepakankama. Be to, jei jūs neteisingai nurodėte gavėjo adresą, laiškas nepasieks adresato ir pateks sistemos administratoriui. Gal būt jis nėra smalsus žmogus ir neplatins jūsų laiško, tačiau, jei pašto serveris turi slaptumo problemų, jūsų laiškas gali pakliūti ir kitiems žmonėms. Jei negalite pasitikėti pašto serverio saugumu, negalite naudotis ir el. paštu.2. Pokalbių svetainės
Viena populiariausių interneto vartojimo paskirčių – dalyvavimas pokalbių svetainėse. Viena iš senesnių virtualiems pokalbiams pritaikytų technologijų – IRC, arba ,,Internet Relay Chat“ (internetu perduodamas pokalbis), kurios principą sukūrė ,,Oulu“ universiteto Suomijoje studentas Jarkko Oikarinenas. Sudarydamas galimybes daugelio vartotojų vienalaikei sinchroniškai komunikacijai, jau beveik dešimtmetį IRC įvairių šalių tyrinėtojų laikomas įdomiu tyrinėjimų objektu. Bendravimas šioje aplinkoje gana unikalus – asmeniniame bendravime informaciją vieni apie kitus gauname ne tik iš sakomų žodžių, bet ir iš neverbalinių šaltinių: žmogaus fizinių ypatybių, aprangos, kūno kalbos, veido mimikos, pagaliau ir bendravimo aplinkos, o IRC terpėje fizinė žmogaus išorė neegzistuoja, o visa informacija perduodama tik tekstu. Tačiau šis tekstas yra dinamiškas, jis ne tik perduoda mintis, bet ir kuria bendravimo aplinką bei pokalbyje dalyvaujančių žmonių įvaizdžius, įtraukdamas pokalbio dalyvius į virtualų pasaulį. Pokalbių svetainės yra vieta, kur žmonės keičiasi informacija, pokštauja, prašo pagalbos arba tiesiog leidžia laiką. Pasitaiko ir taip, jog po pažinties interneto pokalbių svetainėje užsimezgusi draugystė iš nekalto susirašinėjimo perauga į meilę. Interneto pokalbių svetainėse vartojama kalba – atskirų tyrinėjimų vertas reiškinys. Jai būdingi specifiniai posakiai, žodžių trumpinimas, iškraipymai, neretai vartojami necenzūriniai žodžiai, anglų k.Elektroninėje korespondencijoje dažnai naudojami vadinamieji šypsniukai (smiles), kurie parodo rašančiojo nuotaiką ar emocijas. Tik nemanykite, kad štai tokios šypsenėlės gali kompensuoti įžeidimus ar piktus žodžius. Ne vieta joms ir tarnybinėje korespondencijoje, oficialiuose laiškuose.Palenkite galvą į kairę arba pasukite žurnalą pagal laikrodžio rodyklę, ir pamatysite veidukus. Štai keletas populiariausių „šypsniukų“::) besišypsantis 😉 primerkęs akį 🙁 liūdnas :-{ su ūsais :o) su didele nosim:P iškišęs liežuvį :-Q rūkalius :* bučinukas
„Šypsenos“ vartojamos ne tik pokalbių svetainėse. Tai populiarus būdas išreiškiant emocijas bendraujant visomis elektroninėmis priemonėmis.
Apžvelgti du privataus elektroninio bendravimo būdai. Abu juos galėtume įvardinti kaip bendravimą „vienas – vienam“. Jį apibrėžiame kaip vieno asmens bendravimą su kitu, tarsi akis į akį. Kaip ir tikrame dialoge, internete ypač svarbios bendros mandagumo taisyklės.Bendravimas „vienas – vienam“
„Internetas“ lietuviškai: „tu“ ar „jūs“?
Anglams ir amerikiečiams dėl to galvos neskauda, nes jie turi vienintelį kreipinį „you“, o mums tenka rinktis. Bendravimas „Internetu“ daugeliu atveju yra liberalesnis, laisvesnis už susirašinėjimą įprastiniais būdais (paštu, faksu) ar betarpišką bendravimą. Dėl to „tu“ kibernetiniame pasaulyje skamba dažniau nei pagarbus „jūs“. Neįmanoma patarti, kaip elgtis kiekvienu konkrečiu atveju, bet vis dėlto pateiksiu keletą elementarių taisyklių.Jeigu žmogų, su kuriuo bendraujate „elektroniniu“ būdu, pažįstate iš anksčiau, kreipkitės į jį taip, kaip jau esate įpratę.Naujienų grupėse, on-line diskusijų lentose, elektroninio pašto konferencijose, IRC pokalbių kanaluose ir panašiuose tinklo „renginiuose“ visi yra lygūs. Dėl to įprasta, jog internautai čia vienas kitą vadina „tu“.Rašydami laiškus savo „Interneto“ paslaugų teikėjams, elektroninio pašto ar kitų sistemų administratoriams, WWW puslapių autoriams bei kitiems jums nepažįstamiems tinklo paslaugas teikiantiems asmenims, vartokite kreipinį „jūs“.Komerciniai laiškai, prekių ar paslaugų pasiūlymai, kainų užklausos ir kiti oficialūs laiškai rašomi panašiai, kaip ir atitinkami „popieriniai“ raštai, kreipiantis „jūs“ ir pasirašant vardu bei pavarde. Tai yra ypač svarbu, jei rašote ne asmeniškai, o firmos vardu.Nenustebkite, jeigu gautame laiške vietoj laukto „jūs“ pamatysite kreipinį „tu“ arba atvirkščiai. Atsakydami tokio laiško autoriui paprasčiausiai panaudokite tokį pat kreipinį.Toliau bus aptartas pokalbių svetainių ir elektroninio pašto naudojimas.
Pokalbių svetainių naudojimas
Pokalbiai – tai protokolų rinkinys, leidžiantis žmonėms interaktyviai bendrauti internetu.
Naudokite didžiąsias ir mažąsias raides ir teisingą skyrybą, lyg rašytumėte laišką.Rašydami neperženkite linijos ribos ir neleiskite terminalui perkelti/padalinti eilutės; paspauskite [enter] kiekvienos eilutės pabaigoje. Taip pat negalvokite, kad kitų ekrano dydis yra toks pat kaip ir jūsų. Patartina nerašyti ilgesnių nei 70 simbolių eilučių ir nedaugiau 12 eilučių (nes jūs naudojate padalintą ekraną). Prieš uždarydami pokalbio programą, visada pasakykite viso gero arba kitaip atsisveikinkite ir palaukite, kol kitas žmogus irgi atsisveikins. Tai ypač svarbu, kai bendraujate su kuo nors, esančiu toli nuo jūsų. Prisiminkite, kad jūsų bendravimas priklauso ir nuo tinklo pralaidumo, ir nuo uždelsimo (šviesos greičio). Prisiminkite, kad kalba – kito žmogaus sutrukdymas. Naudokite tik kai to tikrai reikia. Ir niekada nekalbinkite nepažįstamų. Yra daug priežasčių, dėl kurių galite negauti atsakymo. Negalvokite, kad viskas veikia tvarkingai. Ne visos pokalbių programų versijos yra suderinamos. Pokalbiai rodo jūsų sugebėjimus spausdinti. Jei jūs rašote lėtai ir darote daug klaidų, nebūtina gaišti laiką ir taisyti klaidas, nes kitas žmogus dažniausiai suprantą ką turite omenyje.Elektroninio pašto naudojimas
Jei internetu naudojatės ne asmeniškai (t.y. ne pagal sutartį su IPT – interneto paslaugų tiekėju) – sužinokite, kokios yra elektroninio pašto naudojimosi taisyklės jūsų universitete ar darbovietėje. Jei nenaudojate kodavimo priemonių (įrenginių ar programų) – nepamirškite, kad paštas internete nėra saugus. Niekada nesiųskite paštu to, ko nesiųstumėte ant paprastos atvirutės. Gerbkite informacijos, kurią jūs persiunčiate, savininko teises. Beveik visose šalyse galioja autorių teisių gynimo įstatymai. Jei jūs persiunčiate ar perrašote gautą laišką – nekeiskite teksto. Jei laiškas buvo skirtas asmeniškai jums – prieš persiųsdami jį grupei asmenų, jūs turite paklausti autoriaus leidimo. Jūs galite sutrumpinti laišką, siųsdami tik reikiamas laiško dalis, bet nepamirškite apie tai užsiminti.
Niekada nesiųskite grandininių laiškų. Grandininiai laiškai internete yra uždrausti. Jūs galite prarasti savo interneto teises. Jei gausite grandininį laišką – praneškite apie tai savo sistemos administratoriui. Praktinis patarimas: būkite konservatyvus(i) tam, ką siunčiate ir liberalus(i) tam, ką gaunate. Nesiųskite pykčio laiškų (angl. „flames“), net jei jus provokuoja. Iš kitos pusės, nenustebkite, jei tokį laišką gausite. Apdairu būtų tiesiog nereaguoti į tokius pykčio laiškus. Gera mintis, prieš atsakant į laišką, patikrinti bent jau visų gautų laiškų pavadinimus (subject). Kartais asmuo, prašantis jūsų pagalbos (arba paaiškinimo), atsiunčia kitą laišką, kuriame parašo „nebesvarbu“. Taipogi įsitikinkite, kad laiškas, kuriam rašote atsakymą, tikrai buvo siųstas būtent jums. Gali būti, kad jūs nebuvote pagrindinis laiško gavėjas, o tik paminėtasis cc: skiltyje. Pasistenkite vardan laiško gavėjo. Gana daug pašto programų nerodo techninės laiško dalies, kurioje yra ir siuntėjo adresas. Kad gavėjas žinotu, kas jūs toks(ia), laiško pabaigoje pridėkite vieną ar dvi eilutes su informacija apie save. Jūs galite iš anksto sukurti parašo failą ir dauguma pašto programų automatiškai pridės ten nurodytą informaciją prie jūsų laiško. Internete tai vadinama „parašu“ (signature). Jūs galite turėti kelis parašus. Priklausomai nuo adresato, galite panaudoti skirtingus parašus. Būkite atsargus(i) su adresatu. Kai kurie adresai atrodo kaip vieno žmogaus, o iš tikrųjų yra grupės žmonių adresas. Taigi žinokite kam siunčiate laišką. Paprastai interneto vartotojai neturi laiko atsakinėti į bendrus klausimus. Nesiųskite prašymų ar klausimų žmonėms, kurių adresus jūs sužinojote RFC ar konferencijose. Nepamirškite, kad jūs bendraujate su žmonėmis iš viso pasaulio. Jei siunčiate laišką ir tikitės greito atsakymo, nepamirškite, kad gavėjas gali miegoti tuo metu, kai gaus laišką. Prieš nuspręsdami, kad laiškas nenuėjo ar gavėjui tai neįdomu, leiskite jam atsibusti, ateiti į darbą ir patikrinti savo paštą. Prieš užmegzdamas(a) ilgą pokalbį, patikrinkite visus adresus. Taip pat patartina pridėti žodį „ilgas“ prie laiško pavadinimo (subject), kad gavėjas iš karto suprastų, kad laiškui perskaityti ir atsakyti reikės šiek tiek daugiau laiko nei įprasta. Ilgesnis nei 100 eilučių laiškas laikomas „ilgu“. Žinokite, su kuo, prireikus pagalbos, susisiekti. Paprastai reikiami šaltiniai bus visai netoli. Paieškokite žmonių, galinčių jums padėti susitvarkyti su įranga ir programomis, vietoje. Taip pat žinokite, kam turite pranešti, jei gaunate ką nors neaiškaus ar nelegalaus. Daugumoje serverių yra sukurtas „Postmaster“ adresas, kurio gavėjas – žinantis vartotojas, taigi jūs galite siųsti laišką šiuo adresu ir prašyti pagalbos dėl pašto naudojimo. Prisiminkite, kad gavėjas yra žmogus, kurio kultūra, kalba ir jumoro jausmas skiriasi nuo jūsų. Prisiminkite, kad skirtingose vietose naudojami skirtingi datos formatai, matų vienetai ir tarmė. Ypač atsargiai naudokite sarkazmą. Naudokite simbolius sureikšminimui. Tai yra *tai* ką noriu pasakyti. Naudokite pabraukimo simbolius pabraukimu: _Dvylika kėdžių_ yra mano mėgiamiausia knyga. Naudokite šypsenėles savo tonui išreikšti, bet darykite tai saikingai. 🙂 yra šypsenėlės pavyzdys (žiūrėti reikia pakreipus galvą). Negalvokite, kad pridėjus šypsenėlę gavėjas taps laimingu arba geriau sureaguos į įžeidžiantį komentarą. Nenaudokite kontrolinių simbolių arba ne ASCII priedų laiškuose, jei tai ne MIME priedai, arba jei jūsų pašto programa jų tinkamai neužkoduoja. Jei siunčiate užslaptintus laiškus, įsitikinkite, kad gavėjas gali juos išslaptinti. Būkite trumpas(a), bet neperdaug glaustas(a). Atsakydami pridėkite pradinės medžiagos tiek, kad būtų galima suprasti apie ką šneka, bet ne daugiau. Labai blogai atsakinėti į laišką paprasčiausiai įtraukiant visą pradinį laišką: ištrinkite visą nereikalingą medžiagą. Laiškas turi turėti pavadinimą (subject), kuris tiksliai nusako laiško turinį. Jei pridedate parašą, pasistenkite, kad jis būtų trumpas. Patartina, kad parašas būtų ne ilgesnis nei 4 eilutės. Prisiminkite, kad daug žmonių moką už prisijungimo minutę, ir kuo ilgesnė jūsų žinutė, tuo daugiau jie turės mokėti. Kaip paštas nėra (šiandien) saugus, taip paštas (ir žinios) yra (šiandien) įvairiu lygiu klastojamas ir naudojamas kaip pokštas. Nepamirškite „realiai patikrinti“ žinutę, prieš patikėdamas(a) jo turiniu. Jei manote, kad laiškas yra svarbus, nedelsdami nusiųskite siuntėjui pranešimą, kad laišką gavote, net jei vėliau siųsite ilgesnį atsakymą. Bendravimo e-laiškais stilius priklauso nuo jūsų santykių su gavėju ir diskusijos temos. Bendraujant su savo aplinkos žmonėmis įgyti įpročiai gali netikti bendraujant su interneto vartotojais bendrai. Atsargiai naudokite žargoną ir akronimus. Už laiško siuntimą, maždaug po lygiai moka ir siuntėjas, ir gavėjas (arba jų organizacijos). Tuo e-laiškai skiriasi nuo kitų ryšio priemonių (televizijos, telefono ar radijo). Siųsdami laišką, jūs taip pat naudojate įvairius kitus gavėjo resursus: tinklo pralaidumą, vietą diske ar procesoriaus pajėgumą. Tai svarbi ekonominė priežastis, dėl kurios įkyrios e-laiškų reklamos laikomos nepageidautinomis (ir daug kur yra uždraustos). Žinokite kokio dydžio laišką siunčiate. Prijungiant didelius failus, tokius kaip postscript failus ar programas, laiškas gali tapti tokiu dideliu, kad arba apskritai nebus nusiųstas, arba naudos per didelį kiekį resursų. Geriau būtų nesiųsti laiškų, didesnių nei 50 kilobaitų. Naudokite failų perdavimo metodus, arba dalinkite failą į mažesnius gabaliukus ir siųskite juos atskirais laiškais.Viešas bendravimasBendravimas „vienas – grupei“Bet kada bendraujant su grupe žmonių, galioja ir bendravimo „vienas – vienam“ taisyklės. Juk bendrauti su žmonių grupe laiškais, tai praktiškai tas pats, kas bendrauti su vienu žmogumi, tik tiek, kad taip galima įžeisti kur kas daugiau žmonių. Todėl svarbu kiek galima daugiau žinoti apie žmones, su kuriais bendraujate.
Kaip veikia naujienų grupės ir kas yra konferencijos
Naujienų grupės yra valdomos įvairių organizacijų ir institucijų. Dauguma interneto paslaugų tiekėjų valdo savo naujienų serverius arba nuomoja priėjimą savo vartotojams. Taip pat yra kompanijų, kurios parduoda priėjimus prie naujienų grupių. Kiekvienas naujienų serveris paremtas susitarimu su kitais serveriais dėl reguliaraus sinchronizavimo. Tokiu būdu naujienų serveriai suformuoja tinklą. Kai vartotojas išsiunčia žinutę, ji yra išsaugoma vietiniu mastu. Šis serveris dalinasi žinute su serveriais, kurie yra prijungti prie jo, jei abu turi šią naujienų grupę, iš šio į kitus su juo sujungtus serverius ir taip toliau.
Konferencijos
Tinklo konferencijos yra naudojamos rengti grupių susitikimus ar gyvas prezentacijas per internetą. Ankstesniaisiais interneto gyvavimo metais terminai „tinklo konferencijos“ ir „kompiuterių konferencijos“ buvo naudojami grupių diskusijoms, kurios vyko teksto žinutėmis, apibūdinti, tačiau terminas evoliucionavo ir dabar naudojamas apibūdinti „gyvus“ arba „sinchronizuotus“ susitikimus. Konferencijos metu kiekvienas dalyvis sėdi prie savo kompiuterio ir su kitais yra sujungtas internetu. Pagrindinis tinklo konferencijos priedas yra ekrano dalijimasis, kai konferencijos dalyviai mato tai, kas yra pristatančiojo ekrane. Dažnai kartu yra prijungiama balso komunikacija arba per tradicinę telefono konferenciją, arba per VoIP (technologija leidžia duomenų perdavimo tinklą panaudoti balso perdavimui), nors kartais yra naudojami tekstiniai pokalbiai. Techniniai reikalavimai: ausinės su mikrofonu arba garsiakalbiai ir mikrofonas, dvikryptė garso plokštė, interneto kamera, geras kompiuteris ir geras interneto ryšys.
Bendri patarimai konferencijoms ir naujienų grupėms
Nepamirškite, kad daug žmonių skaitys jūsų laišką, įskaitant jūsų dabartinį arba būsimą vadovą. Sekite ką rašote. Taip pat prisiminkite, kad konferencijos laikas nuo laiko archyvuojamos ir jūsų žodžiai gali būti ilgą laiką saugomi visiems prieinamoje vietoje. Supraskite, kad asmenys kalba tik už save, o ne už savo organizacijas (nebent tai būtų konkrečiai paminėta).
Prisiminkite, kad ir paštas ir konferencijos naudoja sistemos resursus. Laikykitės jų naudojimosi taisyklių. Žinutės ir straipsniai turi būti trumpi ir logiški. Neklaidžiokite toli nuo temos, neburbėkite ir nesiųskite žinučių vien tik tam, kad parodytumėte kitų žmonių rašybos ar skyrybos klaidas. Tai labiau nei kiti požymiai išduoda, kad jūs – pradedantis vartotojas. Tema (subject) turi atitikti grupės nuostatas.Kai kuriose konferencijos reklama pageidaujama, o kitose – ne! Tai dar viena priežastis, kodėl prieš rašant reikia pažinti auditoriją. Reklama, neatitinkanti temos beveik garantuoja, kad jūs gausite gausybę piktų laiškų. Jei jūs siunčiate atsakymą, būtinai apibendrinkite originalą laiško viršuje, įtraukite tik tiek teksto, kiek yra būtina konteksto nurodymui. Taip vartotojai supras, apie ką eina kalba. Kadangi NetNews darbo stotys keičiasi laiškais viena su kita, įmanoma, kad jūs iš pradžių pamatysite atsakymą, ir tik vėliau – klausimą. Kontekstas padės visiems. Bet neįterpinėkite viso originalo.Vėlgi, nepamirškite prie laiško pridėti savo parašą. Taip jūs užtikrinsite, kad visi matys, kas siuntė šį laišką, ir žinos kaip su jumis susisiekti. Atsargiai atsakinėkite į laiškus. Dažnai atsakymai siunčiami į konferenciją. Jūs galite netyčia išsiųsti asmeninį atsakymą daugeliui žmonių, taip suerzindamas(a) visus susijusius asmenis. Geriausia parašyti adresą, o ne spausti „reply“. Pristatymo pranešimai, nepristatymo pranešimai, atostogų programos nėra visiškai standartizuotos ir nevisada atsparios klaidoms prie interneto prijungtose sistemose. Jie nepageidaujami, kai siunčiami į konferencijas, o ir kai kurie asmenys pristatymo pranešimus laiko skverbimusi į jų asmeninę laisvę. Vienu žodžiu – nenaudokite jų. Jei pastebėjote, kad asmeninis laiškas nuėjo į konferenciją, nusiųskite atsiprašymą ir į konferenciją, ir tam asmeniui, kuriam buvo skirtas laiškas. Jei nesutinkate su vieno žmogaus nuomone, siųskite laiškus asmeniškai jam. Jei su tuo žmogumi diskutuojate tema, kuri gali būti įdomi visai konferencijai, galite vėliau į konferenciją nusiųsti jūsų asmeninių diskusijų apibendrinimą. Atsargiai elkitės su monospace (vienodo raidžių pločio) šriftais. Skirtingose sistemose ir skirtingose pašto programose jie matysis nevienodai.Naujienų grupės (usenet, newsgroups)
Naujienų grupės yra globaliai platinama sistema, leidžianti žmonėms bendrauti specifinėmis temomis. Ji padalinta į hierarchijas, pagrindinės iš kurių yra: sci – (science) su mokslu susijusios diskusijos; comp – su kompiuteriais susijusios diskusijos; news – diskusijoms apie patį NetNews; rec – laisvalaikis; soc – socialiniai klausimai; talk – ilgos, niekada nesibaigiančios diskusijos; biz – su verslu susiję laiškai; alt – (alternative) kitos diskusijos. Taip pat yra ir regioninės hierarchijos, tokios kaip Bionet, jūsų organizacija taip pat gali turėti savo grupes. Visai neseniai buvo pridėta „humanities“ hierarchija, ir atrodo laikui bėgant bus pridėta dar daugiau hierarchijų. Naujienų grupių kalba, „siuntimas“ (posting) reiškia naujo straipsnio siuntimą į grupę arba atsakymą į ten esantį straipsnį. Kryžminis siuntimas („cross–posting“) reiškia straipsnio siuntimą į kelias grupes iš karto. Jei jūs siunčiate naują straipsnį į keletą grupių iš karto įspėkite apie tai skaitytojus! Skaitytojai galvos, kad straipsnis atėjo tik į vieną grupę, ir kad atsakymas bus siunčiamas į vieną grupę, kas iš tikrųjų bus visai ne taip. Jei atsakymo reikia tik vienam konkrečiam asmeniui, tai siųskite asmeninį laišką. Nepamirškite, kad News platinama visame pasaulyje, ir visam pasauliui tikriausiai nėra įdomūs tokie asmeniniai atsakymai. Visgi, nedvejokite ir siųskite atsakymą visai grupei, jei jis gali būti įdomus visiems. Prisiminkite viršūnėlės (header) „Platinimas“ (Distribution) sekciją, bet nepasikliaukite ja. Dėl sudėtingo naujienų pristatymo metodo, platinimo nurodymai yra nepatikimi. Bet, jei siunčiate informaciją, kuri įdomi tik ribotam kiekiui žmonių, naudokite „platinimo“ nurodymą skaitytojų apribojimui. Pavyzdžiui, nustatykite platinimą į „nj“, jei straipsnis bus įdomus tik New Džersio skaitytojams.
Jei manote, kad jūsų straipsnis gali būti įdomus kelių naujienų grupių skaitytojams, siųskite kryžminį laišką, o ne siųskite tas pačias straipsnio kopijas į kiekvieną grupę. Bendrai imant, tik 5-6 grupės gali turėti panašią pakraipą. Pagalvokite, gal reiktų nusiųsti jūsų naudotus šaltinius (aprašymus, laikraščius, pagalbos failų pavadinimus), prieš siunčiant klausimą. Jei užduosite klausimą, kurio atsakymas aiškiai parašytas kur nors kitur, tikriausiai gausite piktą atsakymą „RTFM“ (read the fine manual – čia gali būti naudojamas ir kitas žodis vietoje raidės „f“). Jei nusiuntėte straipsnį, ir nematote jo tuoj pat – negalvokite, kad jo nusiųsti nepavyko, ir nesiųskite jo iš naujo.Tikėkitės nedidelio uždelsimo prieš jūsų straipsnio pasirodymą grupėje, jei siunčiate į moderuojamą grupę. Moderatorius gali pakeisti jūsų straipsnio temą (subject), kad ši tiksliau apibrėžtų straipsnio turinį.IšvadosInternetas, atsiradęs XX a. antroje pusėje, yra skirtas informacijai perduoti, skleisti ir ieškoti, tačiau ilgainiui jis įgauna vis daugiau funkcijų. Šiandien internetas suteikia galimybę atlikti praktiškai bet kokias operacijas nekeliant kojos iš namų: apmokėti komunalinius mokesčius, atlikti banko operacijas, užsisakyti bilietus, nusipirkti daugelį daiktų, skaityti knygas ir t.t. Vis populiaresnis tampa internetinis bendravimas.Bendrauti – tai kažkam suteikti tai, ka turi, ir gauti tai, ko reikia. Adresatas bendravimui gali buti kuo įvairiausias. Dalintis galima daug kuo, ne vien informacija. Tai dėmesys, pastangos, rūpestis, patarimai, pagalba.Bendravimas interneto pokalbių svetainėse, elektroniniu paštu, naujienų grupėse yra patrauklus dėl daugelio priežasčių. Dažnai virtuali tikrovė tampa prieglobsčiu nuo kasdienės buities ir rutinos. Čia žmogus gali save realizuoti.Virtualus bendravimas suteikia begalę galimybių išliekant geografiškai tame pačiame taške, tačiau tuo pačiu tolina žmones nuo pilnaverčio tiesioginio kontakto, skatina susvetimėjimą. Internetinis bendravimas gali atrodyti šaltas, nes jis neperteikia visų žmogaus tiesioginio bendravimo niuansų: gestų, veido išraiškos. O net ir pokštas ar pasakytas kito žmogaus sakinys gali būti klaidingai suprastas, jei skaitytojo nuotaika bloga ar informacija dviprasmiška. Todėl įvairūs sutartiniai simboliai, ženklai bent iš dalies padeda perteikti savo nuotaiką internetiniame bendravime.
Taigi, šiandien virtualus bendravimas – ar tai būtų privatus ar viešas – vis dažniau sutinkamas dalykas mūsų gyvenime. Vieniems tai tik laisvalaikio praleidimo būdas, pramoga, kitiems – darbą lengvinanti, svarbią informaciją teikianti ir geografinį atstumą mažinanti priemonė. O kokią reikšmę tam mes suteiksim savo gyvenime, priklauso tik nuo mūsų pačių.Literatūra
1. Asta Ryklienė „Bendravimas internetu: kalbėjimas rašant“ http://donelaitis.vdu.lt/publikacijos/rykliene.pdf2. Tomas Straupis „Netiketo taisyklės“ http://perkunas.vtu.lt/kompiuteriai/rfc1855lt.html3. Rinaldi A. H. „Internet Guidelines and Culture“ http://www.fau.edu/netiquette.html.4. Kristina Lankelytė „Virtualus bendravimas, kas tai?“ http://vienuolika.vdu.lt/new/5. Eugenijus Valavičius, Agnė Našlėnienė ,,Bendravimas internete” Vilnius, 2000