Telekomunikacijų, kompiuterinių tinklų ir kitų technologijų panaudojimas nuotoliniam mokymui

1521 0

Telekomunikacijų, kompiuterinių tinklų ir kitų technologijų panaudojimas nuotoliniam mokymui

Apie atvirąjį ir distancinį (nuotolinį) mokymą

Distancinis mokymas DM – tai mokymasis, kuris dažniausiai vyksta kitoje vietoje nei pats mokymo procesas ir reikalauja specialios kurso dizaino ir dėstymo metodikos, specialių bendravimo, naudojant naujausias technologijas, metodų bei ypatingo organizacinio ir administracinio pasirengimo.

Svarbiausias skiriamasis DM bruožas yra tas, kad besimokantysis jam patogiu metu, pagal jo pasirinktą tempą, patogioje vietoje gilina savo žinias.

Distancinio mokymosi galimybių panaudojimas mokymosi procese vis plačiau naudojamas ne tik visame paasaulyje, bet ir Lietuvoje. Distancinis mokymas apima dvi kryptis:

1. Bendrakultūrinis lavinimas – individo pasirinktas mokymasis ir lavinimasis;

2. Profesinei veiklai reikalingų žinių suvokimas ir gebėjimas jas panaudoti.

Nuo individo žinių, nuostatų ir elgsenos priklauso organizacijų, profesijų, bendruomenių bei valstybių vystymasis, todėl DM nėra tik paties individo reikalas. DM, kaip priemone siekti norimų pokyčių, suinteresuotos įvairios institucijos (Vyriausybė, ministerijos, savivaldybės, profesinės sąjungos, mokslo draugijos, švietimo institucijos, įmonės, firmos, neįgaliųjų draugijos, kariuomenė, kalėjimai, įvairios nevyriausybinės organizacijos, bendrijos).

DM suteikia galimybes:

• visiems besimokantiesiems klausytis geriausių paskaitų;
• klausyti paskaitų, kurių neįmanoma gauti savo mokymo institucijoje;

• sudaryti sąlygas geriausiems dėstytojams dalyvauti DM procese;

• pagerinti, išplėsti ir paįvairinti aukštąjį mokslą;

• surengti specializuotus mokymo kursus atsižvelgiant į kintančius pramonės sektoriaus poreikius;

• pagerinti švietimo efektyvumą, kokybę ir dalykiškumą;

• naudoti labai įvairius įrankius, sk

kirtus mokomosioms programoms sudaryti; naudojant DM tinklą, kursai yra gana efektyvus ir palyginti nebrangus;

• žmonėms siekti labai gerų mokslo žinių nepaisant to, kur jie gyvena;

• skleisti žinias, informaciją ir pažangų patyrimą šalyje;

• decentralizuoti mokymo procesą įtraukiant į jį visuomenę;

• plėsti mokymo paslaugų teritoriją, įtraukiant ir kaimo vietoves;

• pateikti besimokantiesiems vienodas mokslo žinias ir informaciją.

Pirmieji DM Žingsniai

Distancinio mokymo pradininke yra laikoma Didžioji Britanija, kurioje ši mokymo sistema buvo pradėta diegti jau praėjusio šimtmečio viduryje. Tuo metu tai buvo didžiausia pasaulyje kolonijinė valstybė, valdanti daugybę įvairiuose žemynuose esančių teritorijų, ir viena iš sparčiausiai besivystančių pramonės šalių. Kuriantis naujoms administracinėms struktūroms, intensyviai vystantis pramonei, mokslui ir kitoms veiklos sritims, sparčiai didėjo išsilavinusių žmonių poreikis. Tradicinė mokymo sistema nepajėgė tenkinti augančių visuomenės poreikių, todėl buuvo pradėtos skatinti savarankiškos studijos. 1836 metais Londono universitete buvo leista savarankiškai pasiruošusiems asmenims laikyti egzaminus mokslo laipsniams gauti. Prasidėjo savarankiškoms studijoms ir savišvietai skirtos mokymo metodinės literatūros leidyba, o 1840 m. Londone pradėjo veikti pirmieji distancinio mokymo kursai susirašinėjant paštu. Tai buvo Sero Aizeko Pitmano susirašinėjimo kolegija. Tokio tipo mokymasis greitai paplito kontinentinėje Europoje. 1856 m. Šarlis Tuso Prancūzijoje ir Gustavas Langenšaidas Vokietijoje neakivaizdiniu būdu pradėjo mokyti kalbų. Viena iš pirmųjų mokyklų 1890 m. Amerikoje, Pensilvanijoje, pradėjusi neakivaizdiniu būdu ruošti anglies kasybos inžinierius bu

uvo A. Diko mokykla. 1930 m Jungtinėse Amerikos Valstijose jau 39 universitetuose buvo neakivaizdinių studijų skyriai, o jiems buvo suteikta teisė baigusiems studijas neakivaizdiniu būdu suteikti universiteto baigimo diplomus.

Naujoji mokymo sistema tapo nepaprastai lanksti ir universali. Ji apėmė beveik visas mūsų žinių sritis, sudarė sąlygas patiems besimokantiems pasirinkti ne tik mokymosi sritį, bet ir intensyvumą, pageidaujamų žinių apimtį.

Distancinio mokymo plėtra

Šiuolaikinėje visuomenėje sunku surasti veiklos sritį, kurioje būtų galima sėkmingai dirbti visą gyvenimą, reguliariai neatnaujinant vieną kartą aukštojoje arba kitoje specialaus lavinimo mokykloje įgytų žinių. Nuo seno tai būdinga gydytojų, teisininkų, inžinierių, mokytojų ir kitų profesijų žmonėms, todėl natūralu, kad visose šalyse kartu su specialaus lavinimo sistemomis yra kuriamos ir tobulinamos kvalifikacijos kėlimo bei perkvalifikavimo struktūros. Dauguma dirbančiųjų, kuriems reikia atnaujinti žinias, neturi galimybių nutraukti savo praktinės veiklos ir važiuoti į stacionaraus mokymo įstaigas, todėl vienintelė išeitis jiems yra distancinio mokymo programos bei savarankiškų studijų įgūdžių ugdymas.

Taip atsirado plačiai visuomenei prieinamo atviro universiteto (Open University) sukūrimo idėja. Pirmasis atviras universitetas buvo sukurtas taip pat Londone 1963 metais. Distancinio mokymo mastą iliustruoja tai, kad net ir tokioje nedidelėje šalyje kaip Suomija yra daugiau kaip 600 įvairių distancinio mokymo įstaigų, kuriose mokosi beveik 500 tūkstančių moksleivių.

Distancinis mokymas Lietuvoje

Išsivysčiusios šalys paskutiniaisiais šio amžiaus dešimtmečiais įžengė į naują vystymosi etapą, kuris va

adinamas informacinės visuomenės, keičiančios industrinę visuomenę, kūrimu ar kūrimusi. Ypatingas dėmesys yra skiriamas informacinių technologijų teikiamų galimybių panaudojimui neakivaizdinio (distancinio) mokymosi plėtrai.

Informacinės visuomenės kūrimas yra labai svarbi strateginė užduotis Lietuvai, kuri yra asocijuota ES narė ir siekia tapti pilnateise jos nare. Informacinės visuomenės poreikiams pritaikyta infrastruktūra, darbo metodai ir priemonės turi būti nuolatos tobulinami ir vystomi. Lietuvos gyventojams vis dažniau prireikia įvairiomis informacinėmis technologijomis, kurios kinta labai sparčiai. Nebeįmanoma apsiriboti turimomis žiniomis – jas būtina nuolat atnaujinti, kartais ir keičiant profesiją. Didžiausias dėmesys kreipiamas į asmenines pastangas tiek įvertinant išsilavinimo trūkumus, tiek ir rūpinantis žinių papildymu. Tokius “individualizuotus” švietimo poreikius geriausiai patenkintų taip pat “individualizuotas” neakivaizdinis švietimas, naudojant visas modernių informacinių technologijų galimybes.

Šiuo metu Lietuvoje yra įgyvendinamos daugiašalės programos (PHARE, TEMPUS, COPERNICUS), kurios įtraukia įvairias distancinio ir lankstaus mokymosi sritis.

Neakivaizdinių studijų raida Lietuvoje

Įvedus Lietuvoje centralizuotą Sovietų Sąjungos švietimo sistemą, sparčiai buvo plėtojama neakivaizdinių studijų, besiremiančių susirašinėjimu ir periodinėmis sesijomis universitetuose, sistema. Pagrindinė tokio spartaus neakivaizdinio švietimo vystymosi priežastis buvo aukštos kvalifikacijos specialistų trūkumas, sunaikinus, ištrėmus arba privertus emigruoti didelę dalį Lietuvos inteligentijos. Deja, šį vystymąsi lydėjo vis ryškesnis studijų kokybės skirtumas tarp dieninių ir neakivaizdinių studijų, dėl kurio neakivaizdinės studijos neįgijo visuomenės pasitikėjimo. Nuo 1986 m. neakivaizdiniu būdu studijuojančiųjų skaičius pradėjo sparčiai mažėti.

Mažėjo ir at

tkūrus Lietuvos nepriklausomybę. To priežastis buvo ne tik pasitikėjimo neakivaizdinėmis studijomis stoka. Mažėjo ir bendras studentų skaičius. Nuo 1992-1993 mokslo metų daugėja pirmakursių ir dieninėse, ir neakivaizdinėse studijose. Per šiuos 2 metus pirmojo kurso neakivaizdininkų padaugėjo apie 70%. Apie pokyčius neakivaizdiniame švietime, įvykusius per keletą pastarųjų dešimtmečių Vakarų pasaulyje, Lietuvoje nebuvo plačiau žinoma. O neakivaizdinis švietimas kito, vystėsi į šiuolaikinį neakivaizdinį švietimą.

Yra dedama daug pastangų kuriant vieningą Europos distancinio mokymo sistemą. Pirmoji tokios paskirties organizacija – “Tarptautinė mokymosi susirašinėjant taryba” (ICCE- International Council for Correspondence Education) buvo įkurta 1938 metais. Ją galima laikyti 1985 m. įkurtos Europos distancinio mokymo universitetų asociacijos (EADTU – European Association of Distance Teaching Universities) ir 1991 m. sukurto Europos distancinio mokymo tinklo (EDEN -European Distance Education Network) pirmtaku. Šios struktūros propaguoja distancinio mokymo idėjas, skatina Europos universitetų ir kitų mokymo įstaigų bendradarbiavimą, tarptautines mokymo programas.

Lietuvoje jau yra kelios distancinio mokymo INSTITUCIJOS

Lietuvos distancinio mokymo centras

Didlaukio g. 82-306, LT-2057 Vilnius

Tel.: (8-22) 657690, Faks.: (8-22) 657550

Kauno regioninis distancinio mokymo centras

Studentų g. 48a-227, LT-3028 Kaunas

Tel..: (8-27) 300612, Faks.: (8-27) 300614

http://distance.ktu.lt

Vilniaus nuotolinių studijų centras

Saulėtekio al. 9, LT-2054 Vilnius

Tel..: (8-22) 315228, Faks..: (8-22) 315047

http://www.nsc.vu.lt

Vilniaus nuotolinio mokymo studentų paramos centras

J. Jasinskio g. 15, LT-2600, Vilnius

Tel.: (8-22) 226238, Faks.: (8-22) 225909

http://www.viko.lt/liet/vc_nut.html

K

PRIEMONĖS

Atvirajame ir distanciniame mokyme gali būti naudojamas visas spektras įvairiausių priemonių. Tai priklauso nuo teikiamo kurso, jo klausytojų ir kurso autorių.

Bendravimui tarp besimokančiųjų ir dėstytojų parenkamos konkrečiai programai parankiausios priemonės:

• paštas,

• trumpalaikės sesijos,

• telefonas,

• faksas,

• kompiuterių tinklai,

• telekonferencijos,

• videokonferencijos,

• elektroninis paštas ir kt.

Mokymosi medžiaga pateikiama įvairiomis formomis:

• spausdinta medžiaga,

• audio- ir videokasetės,

• TV (palydovinės, kabelinės) ir radijo laidos,

• kompiuterių diskeliai,

• pasaulio kompiuterių tinklas “Internet”,

• elektroninis paštas (e-mail),

• kompaktiniai diskai.

Vis plačiau DM naudojami globalieji kompiuterių tinklai. Galima išskirti kelis kompiuterių tinklų panaudojimo lygius.

1. Elektroninio pašto panaudojimas ryšiui tarp dėstytojo ir klausytojo. Jis leidžia, lyginant su įprastomis neakivaizdinėmis studijomis, operatyviau ir patogiau keistis informacija, atpigina ryšį. Kompiuterio panaudojimas leidžia individualiąsias užduotis bei klausytojo ir dėstytojo darbą pakelti į aukštesnį lygmenį. Tačiau metodine prasme elektroninis paštas neįneša nieko naujo, tik iškelia aukštesnius reikalavimus technikai (reikia kompiuterio, prijungto prie tinklo) bei dėstytojo ir klausytojo kvalifikacijai.

2. Distancinis mokymas World Wide Web (WWW) tinkle. WWW tinklas – plačiausiai pasaulyje paplitusi ir naudojama “Internet” paslauga. Juo pateikiama vartotojui daugialypė informacija. Šis tinklas labai patogi distancinio mokymo priemonė, operatyviai pateikianti metodinę medžiagą, kuri gali būti tiek tekstinė, tiek garsinė, tiek videoinformacija. Vartotojas gali studijuoti jam pateikiamą medžiagą daug kartų – jis nėra priklausomas nuo dėstytojo; gali dalį norimos medžiagos išspausdinti. Be to, jis bet kada gali atlikti užduotis, kurios pateikiamos kartu su dėstoma medžiaga. Jam tereikia užpildyti tam tikrą formą ir ją pasiųsti į tarnybine stotį (serverį). Jei forma yra testo tipo, tarnybinė stotis ją apdorojusi iš karto gali pateikti atsakymą vartotojui, nurodydama jo atsakinėjimo rezultatus. Jei užduočių formos yra laisvo teksto tipo, atsakymas vartotojui atsiunčiamas elektroniniu paštu, kai jį patikrina dėstytojas.

Distancinio mokymo WWW tinkle privalumai:

• studentas nėra priklausomas nuo dėstytojo – mokosi tada, kada jam patogu,

• metodinėje medžiagoje galima pateikti įvairialypę informaciją,

• sistema interaktyvi – apdoroti testo rezultatai operatyviai pateikiami vartotojui.

Trūkumai:

• išsaugota audio bei video informacija užima daug vietos, todėl vartotojai, turintys mažesnį tinklo pralaidumą, ne visada galės ja pasinaudoti – per ilgas bus šios informacijos atsiuntimo į vartotojo kompiuterį laikas. Ši problema būtų išspręsta įsteigus distancinio mokymo centrus, turinčius didelį tinklo pralaidumą, į kuriuos galėtų ateiti vartotojas, norintis studijuoti WWW tinkle,

• pateikus laisvo teksto tipo formas, sistema tampa nebeinteraktyvi įsisavintoms žinioms įvertinti. Tokio tipo atsakymus turi peržiūrėti dėstytojas ir atsakymą elektroniniu paštu pasiųsti studentui,

• norint naudotis WWW paslauga, reikia turėti tiesioginį priėjimą prie “Internet” tinklo TCP/IP protokolu bei atitinkamą programinę įrangą. Šią problemą išspręsti padėtų jau minėti distancinio mokymo centrai, suteikiantys studentui galimybę pasinaudoti reikiama įranga.

Penki metodai kaip integruoti inernetą įugdymo turinį

Pirmasis metodas – naudojant technologijas mokyti informacinio raštingumo. Galima įtraukti informacinio raštingumo įgūdžių mokymą į ugdymo turini panaudojant interneto šaltinius. Tai įvairiapuses naudos teikiantis efektyvus būdas. Jis labai praplėstų ugdymo turinį, suteiktų vaikams galimybę geriau pažinti interneto šaltinius ir padėtu jiems tobulinti savo informacinį raštingumą. Informacinis raštingumas– gebėjimas atrasti, įvertinti ir naudoti informacija – yra esminis reikalavimas dvidešimt pirmajame amžiuje. Informacinis raštingumas nėra ugdymo turinio vieno dalyko rezultatas, greičiau tai įgūdžiai mokytis daugelio dalykų sankaupa, kuria galima pavadinti informaciniu raštingumu. Dalis informacinio raštingumo – tai gebėjimas veiksmingai panaudoti interneto galimybes ir funkcijas. Įtraukus šias galimybes į ugdymo turinį, būtų sudaryta aktyvi mokymosi aplinka ir suteikta moksleiviams galimybe mokytis, kaip tapti informaciškai raštingiems. Tos interneto g

. . .

Palaikymo sistema, tai organizacijos ir žmonės, kurie teikia distancinio mokymo kursus. Palaikymas, tai kursų organizavimas (klausytojų surinkimas, registravimas, informacijos teikimas ir t.t.), kurso medžiagos pateikimas (vaizdo kasetės, garso kasetės, kompaktinės plokštelės, spausdinta medžiaga .), dėstytojo suradimas ir apmokymas (paruošimas distancinio mokymo specifikai) ir t.t. Taigi palaikymo sistema yra visas kompleksas darbų užtikrinančių distancinio mokymo kursų teikimą. Paprastai palaikymo sistema organizuojama regioniniuose distancinio mokymo centruose.

ŠVIETIMO INSTITUCIJOS

• Arizonos valstybinis (JAV) universitetas – čia teikiami distancinio mokymo kursai naudojant palydovinę ir įprastą televiziją, vaido juostas ir kompaktinius diskus.

• Atabaskos universitetas (Kanada)

• Teksaso Krikščioniškas universitetas (JAV) – siūlomi įvairūs mokymo kursai Internetu

• Massey universitetas (Naujoji Zelandija)

• Pasaulio banko Globalus distancinio mokymo tinklas

• Stafordšyro universitetas, Kompiuteriai mokyme ir mokantis

• Pensilvanijos universitetas

• Pasaulio paskaitų auditorija, Teksaso universitetas

• KMI (Knowledge Media Institute), Atviras Jungtinės Karalystės universitetas

• Viskonsino universitetas, Tęstinis mokymasis

DM KURSAI LIETUVOJE

• EUROLAW – Europos teisės studijos prekybos ir paslaugų srityse, bendrosios rinkos įstatymų leidyba ir vartotojų teisė. (Login’as: demo Slaptažodis: demo)

• EUROLI – Europos teisė ir institucijos (Login’as: demo Slaptažodis: demo)

• AGRIPO – Žemės ūkis ir tarša: aplinkosaugos problemos ir praktiniai sprendimai

• Informatika. 1 dalis – kompiuterių vartojimo pagrindai

• Kompiuterinių tinklų servisai. Elektroninis paštas. Navigacijos Internet tinkle priemonės

• Interaktyvus įvadas į interneto servisus

• WWW svetainių kūrimo Distancinio mokymo kursas Internete

• Distancinio mokymo kursas apie statistiką ir duomenų analizės programinę įrangą

TECHNOLOGIJOS DISTANCINIAME MOKYME

• CBTS – CBTS yra kompiuteriais paremtų ir internetinių mokymo sistemų distributorius/agentas/dileris aptarnaujantis platų klientų ratą Australijoje ir pietrytinėje Azijoje

• Atvirojo mokymo technologijų korporacija

DM kursų pateikimo/kūrimo įrankiai

• Blackboard

• Colt2.0

• Convene

• Embanet

• eCollege.com

• IntraLearn

• Centra 99

• WebCT

• WebMentor

• Integrated Virtual Learning Environment (IVLE)

• Softarc FirstClass

• LUVIT

• IMSeries5

• Serf

• Virtual-U 2.5

• eduprise.com

Join the Conversation

×
×