KLAIPĖDOS PASLAUGŲ IR VERSLO MOKYKLAInga Petrauskaitė61gr. SVO specialybės moksleivėsReferatasSVEIKATA IR DARBO KOMPIUTERIU SAUGADarba tikrino:
Klaipėda, 2004TURINYS1. Kompiuteris. 32. Elektromagnetinės spinduliuotės įtaka žmogui 43. Monitoriaus skleidžiama elektromagnetinė spinduliuotė 54. Labiausiai eml pažeidžiamų organų ir sistemų patogenetinis mechanizmas 75. Higienos normos reikalavimai 76. Darbo su kompiuteriu ergonomika 97. Tai reikėtų žinoti dirbant su kompiuteriu 10KOMPIUTERISNe kiekvienas vaikas turi savo kambarį ir darbo vietą. O jei kambarys ir įrengiamas, pradėjus lankyti mokyklą, jame pastatomas kompiuteris. Tačiau ten, kur miega vaikas, jo neturėtų būti. Jei tokių galimybių nėra, bent porą valandų prieš miegą kompiuteriu reikėtų nesinaudoti ir gerai išvėdinti kambarį. Patalpa, kuriame yra vienas kompiuteris, turi būti ne mažesnė nei 6 m2 ploto ir 24 m3 tūrio, nes kompiuterio ekrano skleidžiami spinduliai jonizuoja orą, daugėja sunkiųjų aerojonų ir mažėja lengvųjų aerojonų, maža erdvė greičiau užteršiama. Tad pasinaudojus kompiuteriu 1-2 val. oro sudėtis pablogėja, ir tai kenkia sveikatai. Vadinasi, mažame kambarėlyje, miegamajame ar prieškambaryje kompiuteriui – ne vieta. Puiku, jei kambaryje, kuriame pastatytas šis prietaisas, yra ne tik orlaidės, bet ir įrengta mechaninė ventiliacija. Kompiuteris labiau nei televizorius vargina centrinę nervų sistemą, nes pats vaikas atlieka tam tikras užduotis, mokosi, žaidžia. Greičiau pavargsta ir fiziškai, ypač jei darbo vieta neatitinka elementarių reikalavimų. Labai svarbu, kaip ir ant ko vaikas sėdi. Jei darbo stalas ir kėdė jam nepritaikyti, gali vystytis kaulų ir raumenų sistemos ligos, iškrypti stuburas (kartais net prireikia sudėtingos operacijos), atsiranda menčių ir pečių lanko asimetrija. Kadangi spaudžiami pilvo, krūtinės organai, gali pakisti širdies pakrypimo kampas, sutrikti plaučių darbas, blogiau pasisavinamas deguonis, o sėdint per arti ekrano vystosi lėtinis akių nuovargis, trumparegystė. Patarimai:
Kompiuterį statykite kambaryje, kurio langai yra į Šiaurę (ar Šiaurės rytus). Įsigykite nuo tiesioginių saulės spindulių saugančias žaliuzes. Įrenkite šoninį apšveitimą iš kairės, vien lemputės palubėje neužtenka. Baldus pirkite matinius – nesusidarys akis varginančių atspindžių ir blyksnių. Stalas turėtų būti bent 70 cm ilgio ir 50 cm pločio. Geriausias atstumas nuo akių iki ekrano yra 60-70 cm, o akių linija su ekrano plokštuma turi sudaryti 70-90° kampą. Tai apsaugos nuo kaklo raumenų ir slankstelių pokyčių. Kėdė turi atitikti vaiko ūgį. Geriausiai pirkti tokią, kurios atlošo aukštį, linkį nugarai, alkūnramsčius galima reguliuoti. Patogiai sėdint nespaudžiami raumenys, kraujagyslės ir nervai, nesutrinka kraujotaka, vaikas nepavargta ir, svarbiausia, išvengia kenksmingo poveikio sveikatai. Jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikas prie kompiuterio turėtų praleisti ne ilgiau kaip 1 val., vyresnis – 2 val. per dieną. Neretai kompiuterio klaviatūrą spaudo ir darželinukas: piešia, žaidžia, rašo raideles. Tokiam kėdės nenupirksi, tinkamo akių nuotolio nuo ekrano neparinksi. Tad laikas prie kompiuterio turėtų būti trumpesnis. Reikia leisti pailsėti organams, kurie labiausiai pavargsta. Tai akims, rankų pirštams, riešui, nugarai. Liepkite vaikui kas 1 val. (mažyliui dažniau) daryti 10-15 min. pertraukėles: išeiti į lauką, pažaisti, pasportuoti. Akis patariama pailsinti žvilgsnį nuo ekrano nukreipiant ne į smulkius daiktus, o į erdvę. Tada atsipalaiduoja krumpliniai raumenys, sumažėja regos nusilpimo ir trumparegystės pavojus. ELEKTROMAGNETINĖS SPINDULIUOTĖS ĮTAKA ŽMOGUIElektromagnetines spinduliuotės įtaka žmogaus sveikatai labiau susidomėta aštuntajame dešimtmetyje, kai darbo vietose ir buityje pradėjo gausėti įvairios elektroninės įrangos. Pastaruoju metu vis dažniau galima išgirsti ir naują terminą – elektrosmogas. Šis terminas vartojamas apibrėžiant elektromagnetinius laukus, kuriuos aplinkoje sukelia aukštosios įtampos elektros perdavimo linijos, elektrifikuoti geležinkeliai, žemos įtampos elektros tinklai, buitiniai ir pramonės elektros prietaisai – televizijos ir radijo aparatai, kompiuteriai, judrieji (mobilieji) telefonai. Elektrosmogas (aplinkos tarša elektromagnetiniais laukais) – yra nematomas ir nejuntamas. Žmogaus jutimo organai nereaguoja į elektromagnetinį lauką 20 – 300 MHz dažnio diapazone, todėl žmogus neįvertina slypinčio pavojaus. Kompiuteris, kurio pagrindinėmis dalimis yra sisteminis blokas (procesorius), įvairūs informacijos įvedimo ir išvedimo įrenginiai: klaviatūra, monitorius, spausdintuvas, skeneris, ir t.t., kaip ir kiti elektriniai prietaisai, spinduliuoja įvairaus dažnio elektromagnetinius laukus.Šaltinis Dažnių diapazonasMonitorius “-“Maitinimo bloko transformatorius 50 HzImpulsinio maitinimo bloko statinis keitiklis 20-100 KHz Kadrų skleidimo ir sinchronizacijos blokas blokas 48 –160 Hz Eilučių skleidimo ir sinchronizacijos blokas 15 –110 KHz Greitinančioji anodinė įtampa ( monitoriams su kineskopais) 0 Hz (elektrostatinis laukas) Sisteminis blokas “-“Procesorius 50 Hz – 1000 MHz Informacijos įvedimo/išvedimo įrenginiai 0 Hz, 50 Hz Nenutraukiamo maitinimo šaltinis 50 Hz, 20 –100 KHz Padidinta spinduliavimo rizika, dirbant su nešiojamais kompiuteriais, kur spinduliavimo šaltinis yra jų sisteminis blokas, sumontuotas po klaviatūra. Dirbdami dedame tokį kompiuterį sau ant kelių, o atstumas iki spinduliavimo šaltinio tėra 1-2 cm. Kompiuterio spinduliuojamų laukų dažnis yra mažesnis už regimosios šviesos dažnį. Kompiuterio monitoriaus skleidžiamo spinduliavimo spektras susideda iš rentgeno, ultravioletinių, infraraudonųjų, taip pat plataus diapazono kitų dažnumų elektromagnetinių bangų Elektromagnetinių laukų stipris gerokai sumažėja, didėjant nuotoliui iki monitoriaus ekrano. Todėl jų poveikis prie kompiuterio dirbančiam žmogui priklauso nuo to, kaip arti jis sėdi prie ekrano. Elektromagnetinius laukus sukelia ir išoriniai kompiuterio įrenginiai- magnetiniai diskai, nepertraukiamojo maitinimo šaltiniai. Šių įtaisų sukeliami laukai gali būti net 10 kartų stipresni už monitorių spinduliuojamus laukus. Tuo pačiu pasižymi ir spausdintuvai. Kompiuterizuotoje darbo vietoje, kurioje gali būti įrengti ir kiti šiuolaikiniam biurui reikalingi organizacinės technikos įrenginiai, visi jie, praktiškai, gali būti elektromagnetinių laukų šaltiniais. MONITORIAUS SKLEIDŽIAMA ELEKTROMAGNETINĖ SPINDULIUOTĖ.Monitoriaus spinduliavimas charakterizuojamas:1. monitoriaus elektromagnetiniu lauku 20 Hz – 1000 MHz dažnių srityje;2. statiniu krūviu ant monitoriaus ekrano;3. ultravioletiniu spinduliavimu 200 – 400 nm srityje;4. infraraudonuoju spinduliavimu 1050 nm – 1 mm srityje;5. rentgeno spinduliavimu > 1.2 eV. Skleidžiama rentgeno, ultravioletinė, infraraudonoji spinduliuotė dažniausiai neviršija biologiškai pavojingos ribos. Kur kas pavojingesnis yra žemo dažnio elektromagnetinė spinduliuotė. Mokslininkai nustatė, kad žemo dažnio elektromagnetinės bangos, priešingai negu rentgeno, pasižymi sava specifika: mažėjant intensyvumui jų poveikis organizmui nemažėja. Kai kurių dažnių bangos ypač pavojingos esant mažam intensyvumui – labai skvarbus 50Hz magnetinis laukas sukuriantis organizme sūkurines sroves. Nustatyta, kad nervinis audinys itin jautrus 6-20 Hz dažnio EML, kai jų stiprumas tesiekia 10 mV/m. Biologinį elektromagnetinių bangų mechanizmą galima suskirstyti į šiluminį ir specifinį. Šiluminis elektromagnetinės spinduliuotės poveikis tiesiogiai proporcingas elektomagnetinio lauko įtampai arba srauto tankiui. Žmogaus organizmas gali sugerti nuo 20% iki 100% elektromagnetinės spinduliuotės energijos, kurios dažnis didesnis kaip 15 MHz, ir transformuoti ją į šilumą. Kai šilumos kiekis, pagamintas iš sugertos energijos, yra per didelis, kad organizmas spinduliuotų šilumą į aplinką, kūno temperatūra po truputį pradeda kilti. Tai gali sukelti šiluminį stresą.Nešiluminis veikimas gali būti, kai elektromagnetinės spinduliuotės energijos kiekis pakelia vietinę arba bendrą žmogaus kūno temperatūrą ne daugiau kaip 0,20C ir specifiškai veikia kai kuriuos biofizikinius reiškinius, tokius kaip bioelektrinis aktyvumas, submikroskopinių struktūrų vibracija ir panašiai. Specifiką bandoma aiškinti poveikiu į nervines ląsteles ir per jas į visą organizmo savireguliacijos sistemą Specifinis arba nešiluminis poveikis būna:1. demoduliuojantis; 2. molekulinis; 3. dezadaptuojantis. Demoduliacijos reiškiniai dėl elektromagnetinės spinduliuotės įtakos pasireiškia tuose organuose, kuriuose vyksta elektriniai procesai, pavyzdžiui, širdyje ir centrinėje nervų sistemoje (CNS).Elektromagnetinės spinduliuotės molekulinis veikimas sukelia makromolekulių, molekulių ir atomų svyravimus bei molekulių ir atomų poliarizaciją. Be to, elektromagnetinė spinduliuotė kataliziškai veikia kai kurias chemines ir fermentines reakcijas, pvz., kalcio apykaitą ląstelių membranų paviršiuje. Elektromagnetinio lauko dezadaptuojantis poveikis pasireiškia sumažėjusiu organizmo atsparumu įvairiems nepalankiems aplinkos veiksniams. LABIAUSIAI EML PAŽEIDŽIAMŲ ORGANŲ IR SISTEMŲ PATOGENETINIS MECHANIZMASElektromagnetinis laukas gali pažeisti akis, sukelti leukemiją, smegenų auglius, reprodukcinės sistemos pakenkimus. Nuolat EML veikiamiems dirbantiems gali būti dažnesni širdies kraujagyslių ir imuninės sistemos bei kvėpavimo organų funkciniai pakitimai. Priklausomai nuo elektromagnetinės spinduliuotės intensyvumo ir trukmės gali išsivystyti ūminiai ir lėtiniai organizmo pakitimai. Stebint nėščias moteris, buvo pastebėta, kad moterims, kurios savaitės bėgyje prie monitoriaus praleisdavo daugiau kaip 20 valandų, persileidimas pasitaikė 80 % dažniau.HIGIENOS NORMOS REIKALAVTURINYSKompiuterizuotose darbo vietose būtina atsižvelgti į griežtus, su spinduliuote susijusius, higienos normos reikalavimus. Saugos ir sveikatos požiūriu bet kokia spinduliuotė neturi viršyti kenksmingo sveikatai lygio:1. patalpos ore turi būti reguliuojamas neigiamų ir teigiamų jonų kiekis bei jų santykis. Darbo aplinkos oro jonizacijos lygis optimalus, kai abiejų ženklų jonų viename kubiniame metre oro yra nuo 1500 iki 5000;2. rentgeno spinduliavimo ekspozicinės dozės galia monitoriaus paviršiuje (5cm atstumu) turi būti ne didesnė kaip 100 mR/h (0,03 mR/s );3. ultravioletinio spinduliavimo pluoštinis tankis turi būti ne didesnis kaip 10 W/m2;4. jonizuojančiosios spinduliuotės lygiavertės dozės galia monitoriaus paviršiuje (5 cm atstumu) neturi būti didesnė kaip 1mSv/h;5. elektromagnetinio lauko leidžiamas lygis ir monitoriaus ekrano elektrostatinis potencialas turi atitikti techninės normos reikalavimus suderintus su tarptautiniais elektrostatinio, elektrinio ir magnetinio lauko stiprumo standartais. Nustatant kompiuterių naudojimo saugumą plačiai žinomi ir taikomi Švedijos saugos standartai TCO 92 /95 /98 ir MPR II. Griežtesnis yra TCO standartas (Švedijos profsąjungų konfederacijos standartas), reglamentuojantis monitoriaus spinduliavimą, elektros naudojimą ir vizualinius parametrus. Pagal Švedijos nacionalinio spinduliavimo apsaugos komiteto standartą MPR II EML laukas matuojamas 50 cm atstumu nuo monitoriaus ekrano ir tokiu pat spinduliu aplink jį. Pagal standartą TCO matuojama 30 cm atstumu nuo ekrano ir aplink displėjų 50 cm atstumu. Lietuvos higienos norma nustato tarptautinius reikalavimus atitinkantį monitoriaus spinduliuojamo EML lygį. Matuojamas parametras EMLdažnių diapazonas MPR II standartas TCO 95 standartasKintamo elektrinio lauko stiprumas 5 Hz – 2 kHz 25 V/m 10 V/m 2 – 400 kHz 2,5 V/m 1,0 V/mKintamo magnetinio lauko indukcija 2 – 400 kHz 25 nT 25 nT 5 Hz – 2 kHz 250 nT 200 nTElektrostatinis potencialas 0 Hz 500 V 500 VNorint išvengti padidėjusios rizikos dėl EML spinduliuotės:1. rekomenduotina atlikti pradinius foninio spinduliavimo matavimus patalpoje kur bus kompiuterizuotos darbo vietos. Turint šiuos matavimus, galima žymiai pagerinti darbo vietos ekologiją. Patalpa turi būti parinkta labiausiai nutolusi nuo išorinių elektromagnetines spinduliuotės šaltinių (galingų transformatorių, galingo apkrovimo elektros kabelio, radijo perdavimo įtaisų, ir t.t.);2. naudoti kokybišką (sertifikuotą) kompiuterinę įrangą;3. tinkamai organizuoti ir įrengti darbo vietą; elektromagnetines spinduliuotės lygio mažinimui- naudoti ekranavimą, įžeminimą;4. laikytis tokių biologinės apsaugos nuo elektromagnetines spinduliuotės principų: Apsauga atstumu – jei patalpoje aptinkama padidinta spinduliuotė, darbo vietą būtina perkeiti į tokią vietą, kur nustatytas mažiausias spinduliuotės šaltinio poveikis; Apsauga laiku – jei tenka dirbti padidintos elektromagnetines spinduliuotės aplinkoje, būti joje trumpiausią laiką. Kompiuterio kelią pas vartotoją Lietuvoje formalizuoja nuo 1998 metų įdiegta kompiuterines įrangos sertifikavimo sistema. Kompiuterinė įranga privalo tenkinti saugos, elektromagnetinio suderinamumo ir žemo dažnio elektromagnetinės spinduliuotės standartų reikalavimus. Sertifikavimo įstaigai pateikiami atitinkami kokybę patvirtinantys dokumentai ir, jų pagrindu, išduodamas Lietuvos atitikties sertifikatas. Jeigu gamintojas ar tiekėjas neturi reikalaujamų kompiuterinės įrangos kokybę patvirtinančių dokumentų, tokios įrangos kokybė yra nustatoma bandymų laboratorijose kompiuterinės įrangos kokybę patvirtinančių dokumentų, tokios įrangos bandymų laboratorijose kompiuterinės įrangos kokybę patvirtinančių dokumentų, tokios įrangos kokybė yra nustatoma bandymų laboratorijose.DARBO SU KOMPIUTERIU ERGONOMIKAKasdien didėja susidomėjimas naujomis kompiuterių galimybėmis. Kompiuteriai naudojami valstybinėse ir privačiose institucijose, mokyklose ir universitetuose, buityje. Daugeliu atvejų, be kompiuterio nebeįsivaizduojama darbo vieta. Tuo pačiu daugelio pasaulio šalių medikų tarpe didėja nerimas dėl kompiuterių vartotojų sveikatos. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad darbas kompiuteriu gali būti akių, kaulų ir raumenų sistemos, padidinto nuovargio bei odos pakenkimų priežastimi. Žmogaus darbas kompiuteriu gali būti vertinamas kaip sistemos “žmogus– kompiuteris” sąveika. Šios sistemos efektyvumas priklauso nuo dirbančiojo sveikatos būklės, kurią apsprendžia kelios pagrindinės charakteristikos:• regėjimas – vartotojas turi dirbti neįtempdamas regos organo ir nevargindamas akių; • stuburas, nugaros ir pečių lanko raumenys – sėdima kūno padėtis darbo metu neturi sukelti nemalonių pojūčių; • psichinė įtampa – vartotojas darbo vietoje turi jausti pakankamą komfortą, tada jo veikla bus efektyvi, naudinga ir atneš dirbančiajam pasitenkinimą. Tai yra ypatingai svarbu, nes kompiuteris dažnai tampa streso ir psichologinės įtampos šaltiniu. Didžioji dalis dirbančiųjų kompiuteriu mano, kad kompiuteris yra daugelio sveikatos pažeidimų pagrindinė priežastis:• trys ketvirtadaliai dirbančiųjų skundžiasi sąnarių, kaulų ir raumenų sistemos skausmais; • pusė vartotojų kenčia pastovius galvos skausmus; • du penktadaliai nuolat kalba apie regėjimo problemas. Tačiau kiekvienas dirbantysis dirba ne uždaroje erdvėje su kompiuteriu, o gyvena normalų gyvenimą, todėl ir darbo vieta bei su ja susiję sveikatos sutrikimai nebūtinai yra susiję vien tik su kompiuteriu. Absoliučiai tiksliai atskirti šių sferų negalima, taip pat kaip neįmanoma atlikti tikslių laboratorinių eksperimentų. Yra surenkama ir apibendrinama statistinė informacija, pagal kurią yra daromos išvados ir parengiamos rekomendacijos, atitinkami standartai bei normatyviniai dokumentai. Kadangi visuotinis kompiuterizacijos procesas vyksta tik antrą dešimtmetį, toli gražu ne visos problemos yra įvardytos ar vienareikšmiškai išspręstosVertinant kompiuterio įtaką vartotojų sveikatai, yra išskiriamos kelios pagrindinės kryptys ir nustatomos pagrindinės sveikatos problemos, kurios kyla dirbant kompiuteriu:• padidintas akių nuovargis; • dažnesnė trumparegystė; • kaulų ir raumenų sistemos pažeidimai; • dažnas stresas ir komplikuotos psichologinės problemos; • odos pažeidimas veido bei kaklo srityje; • poveikis nėščioms moterims bei vaisingumui. TAI REIKĖTŲ ŽINOTI DIRBANT SU KOMPIUTERIUBe monitorius dirbant neapsieinama. Jei jis yra netinkamoje vietoje, dirbantysis bus priverstas sėdėti nepatogiai, greičiau kils diskomfortas ir nusiskundimai kaulų-raumenų sistemos pažeidimais. Be to, atsiras akių problemos – perštėjimas, ašarojimas, pablogės regėjimas, gali įsiskaudėti galvą. Mokslininkai pripažįsta, jog akims natūraliausias žvilgsnis yra tiesiai prieš save ir apie 10-30º žemyn. Planuojant darbo vietą reikia atsižvelgti į du veiksnius: žiūrėjimo kampą ir atstumą. Žiūrėjimo kampas yra kampas tarp dviejų linijų: horizontą ir dirbančiojo akis jungiančios bei monitoriaus centrą ir dirbančiojo akis jungiančios linijų. Žiūrėjimo atstumas yra tarp dirbančiojo akių ir monitoriaus paviršiaus. Jei šie du veiksniai neatitinka reikalavimų, greitai kils akių ir kaklo bei pečių diskomfortas. Tinkama kėdė irgi svarbi sveikatos pakenkimų prevencijai dirbant sėdimą darbą. Taigi, darbuotojui turi būti parinkta kėdė pagal jo antropometrinius duomenis, pagrindinį dėmesį atkrepiant į ūgį – kėdės sėdynės aukštis yra apie ketvirtadalis žmogaus ūgio. Specialiems darbams reikia specialių kėdžių.Geros kėdės “bruožai”:• greitai ir patogiai reguliuojamas sėdynės aukštis; • reguliuojamas atlošo kampas, kad būtų patogu atsiremti tiek atsilošus, tiek palinkus į priekį; • stabilumas. Tam geriausiai tinka kėdės su penkiais atramos į grindis taškais. O kompiuterio pelė ar gali sukelti sveikatos problemų? Taip, dažnai ją naudojant nuvargsta pirštai, riešas ir dilbis. Nors pelių pasirinkimas yra didelis, ergonomistai pataria atkreipti dėmesį į:• dydį. Pelė turi tilpti į delną taip, kad pirštais būtų nesunku ir patogu pasiekti klavišus; • formą. Raskite tokią pelę, kuria dirbant nereiktų labai užriesti riešo; • mygtukai. Jie neturi būti nei sugrūsti, nei labai nutolę vienas nuo kito; jie turi būti jautrūs. Kompiuterio pelė dažnai yra naudojama kartu su klaviatūra, todėl dedama priekyje ar šone jos, o retkarčiais ir toliau. Tai sukelia papildomą raumenų įtempimą ir nuovargį. Abi jos turi būti toje pačioje darbo zonoje; būtų gerai naudoti specialiai skirtus padus: teidiklinda klaviatūros ir pelės padėtis.Kalbant apie reikalavimus klaviatūrai – ji turi būti atskirta nuo displėjaus ir pakreipta taip, kad būtų patogu dirbti, išvengiama plaštakų ir rankų nuovargio. Jis paviršius turi būti matinis, be akinančių atspindžių, simboliai lengvai įskaitomi.INFORMACIJA RINKTA IŠ:1. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/ergo/tema6tur.htm2. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/kompArch/referaty/video.htm#_7.3.5.Ergonominiai_rodikliai_13. http://www.vsv.lt/mokymas/Ergonomika/1383.html4. http://www.tavovaikas.lt/arch_04_03.html