skaitmeniniai diktofonai

Kiekvienais metais – rudenį, vyksta parodą ″ Infobalt ″. Dauguma žmonių, kurie domiesi informaciniais technologijomis ir jų naujovėmis ateina į parodą ″ Infobalt ″ . Pagrindinis šiuos paraduos tikslas supažindinti vartotojus su naujomis technologijomis, nustatyti jų naudingumą. Tai padeda įvertinti naujų technologijų rinką. Kiekvienais metais, aš su dideliu malonumų važiuoju į šią parodą. Man labiausiai domeną kompiuterių gaminiai, kadangi nuolat reikia modernizuoti savo kompiuterį, kad jis neatsiliktų nuo kitų modernių asmeninių kompiuterių. Tai reikalauja pakankamai daug investicijų. Šiemet su draugais irgi teko būti ″ Infobalt ″ parodoje. Didžiausia įspūdį paliko fotografuojantys telefonai. Tačiau norėčiau išanalizuoti skaitmeninius diktofonus, nes apie diktofonus mažai žinojau informacijos. Todėl ir pasirinkau įsiaiškinti kas tai per daikčiukas. Kasdien mus užgriūva nesustabdoma informacijos lavina, kurią apdoroti vien tik rašikliu ir užrašų knygele tampa vis sunkiau. Darbinę nuotaiką dar labiau gniuždo ant stalo besikaupiantys popieriai ir įkyriai galvoje besisukančios svarbaus pranešimo detalės, kurių nepavyko pasižymėti susitikimo metu. Panašūs košmarai jau ne pirmi metai persekioja studentus, verslininkus ir žurnalistus, vis dar mėginančius prisitaikyti prie pašėlusio gyvenimo tempo įprastais būdais. To būtų galima išvengti, jei vietoj senuko rašiklio kišenėje atsidurtų modernus ir skaitmeninis diktofonas.

Pažintis su skaitmeniniais diktofonaisDiktofonas – nešiojamasis elektroninis įrenginys, skirtas „gyvam“ garsui (interviu, pokalbiams, pranešimams, paskaitoms) įrašyti ir atkurti. Veikimo principu jis labai primena tradicinį magnetofoną, tačiau kitaip nei pastarasis, pasižymi mažesniu įrašomųjų dažnių diapazonu, dažniausiai svyruojančiu nuo 300 iki 5800 Hz. Beje, kuo šis diapazonas didesnis, tuo mažiau iškraipomas žmogaus balsas ir natūraliau skamba įrašas. Priklausomai nuo įmontuoto mikrofono techninių charakteristikų (jautrumo, kryptingumo, nuosavų triukšmų lygio) ir signalų apdorojimo būdų, naujos kartos diktofonai balsą gali įrašyti nuo kelių iki keliolikos metrų atstumu nuo garso šaltinio. Be to, vartotojas gali pats parinkti kalbos suspaudimo lygį (arba juostelės sukimosi greitį kasetiniuose diktofonuose) ir tokiu būdu rasti “aukso vidurį” tarp įrašo kokybės ir trukmės. Beveik visi šiuolaikiniai modeliai turi labai naudingą VOR (Voice Operated Recording) režimą, kurio metu įrašymo procesas valdomas automatiškai: pokalbyje atsiradus pauzei įrašas stabdomas ir vėl tęsiamas tik suskambus balsui. Sudėtingesni aparatai papildomai leidžia nustatyti ir garso lygį, kurį pasiekus diktofonas pradeda įrašinėti – tai padeda atsikratyti pašalinių triukšmų ir nepageidaujamų garsų, galinčių lemti svarbaus pranešimo kokybę. Be to, taupoma baterijų energija ir užtikrinama ilgesnė įrašo trukmė – vienas svarbiausių diktofono parametrų.

Kasetinis ar skaitmeninis ? Atsižvelgiant į poreikius ir būsimo pirkinio kainą bei galimybes, Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti kasetinių, mikrokasetinių ir skaitmeninių diktofonų, kuriuos gamina “Olympus”, “Samsung”, “Sony”, “Panasonic”, “Sanyo”, ir kai kurios kitos firmos. Paprastam pirkėjui tokia įvairovė dažnai sukelia daugybę klausimų, į kuriuos pamėginsime atsakyti vertindami konstrukcinius diktofonų ypatumus. Pradėsime nuo rinkos senbuvių, naudojančių įprastas kasetes. Pagrindiniai jų privalumai – nedidelė kaina ir galimybė įrašinėti į pigias standartinio dydžio kasetes, kurias be vargo atkuria bet kuri magnetola (mažiau dyla diktofono galvutės, o vartotojui nereikia perrašinėti). Be to, kasetiniai diktofonai pasižymi gana geromis dažnių charakteristikomis, todėl į magnetinę juostelę įrašomas aiškus ir tikslus balsas. Sumokėjus šimtu litų daugiau galima įsigyti modelį, komplektuojamą su išoriniu mikrofonu ir sugebantį įrašinėti stereorežimu. Toks aparatas nesunkiai susidoroja ir su grotuvo funkcijomis. Jeigu diktofoną naudosite kasdien, nepamirškite tokių „smulkmenų“ kaip juostelės skaitiklis, baterijų matuoklis, įrašymo indikatorius ar aukščiau paminėtas VOR režimas. Norintiems visiškai išnaudoti kasetės galimybes verta rinktis modelius su įmontuotais kryptiniais mikrofonais, kurių jautrumas reguliuojamas automatiškai, o įrašo kokybe papildomai rūpinasi triukšmų slopinimo sistemos. Šias savybes puikiai papildo sulėtintas arba pagreitintas įrašų atkūrimas, o darbo operatyvumą dar labiau paspartina speciali įrašų žymėjimo sistema, leidžianti lengviau ir greičiau surasti norimą fragmentą. Deja, nė vienas patobulinimas niekuomet neatstos pagrindinio kasetinio diktofono trūkumo – didelių matmenų.Tai suprasdami gamintojai rinkai siūlo gausybę kur kas mažesnių mikrokasetinių diktofonų, naudojančių miniatiūrines kasetes. Kai kurie jų turi elektroninį (sensorinį) valdymą, begarsį sustabdymą ir netgi daugiafunkcinį skystųjų kristalų ekraną. Brangesni modeliai gali būti komplektuojami su laidiniais nuotolinio valdymo pultais (atliekančiais visas svarbiausias funkcijas), išoriniais mikrofonais ir tinklo adapteriais. Geriausi šios klasės atstovai turi įdiegtas sudėtingas įrašymo lygio reguliavimo, įrašų indeksavimo, triukšmų slopinimo ir žemųjų dažnių stiprinimo sistemas bei leidžia automatiškai arba rankiniu būdu nustatyti magnetinės juostelės tipą. Be to, vartotojas gali pasinaudoti ir kai kuriomis įrašų montavimo funkcijomis. Visa tai leidžia pasiekti gana neblogų rezultatų, tačiau už papildomas galimybes pirkėjui teks pakloti nemažą sumą, kuri gali gerokai viršyti skaitmeninio diktofono kainą. Taigi kad ir kaip tikėtume kasetinių (ar mikrokasetinių) diktofonų pranašumu, nei funkcionalumu, nei naudojimo patogumu, nei galimybėmis jie niekuomet neprilygs skaitmeniniams diktofonams, kuriuose dera nedideli matmenys, geros dažnių charakteristikos ir visi šiuolaikinių skaitmeninių technologijų privalumai.

Kadangi juose nėra judančių ir greitai susidėvinčių dalių, o visus procesus valdo mažytės mikroschemos, skaitmeniniai diktofonai yra ypač maži ir, priklausomai nuo gamintojų originalumo, gali įgauti neįtikėtinas formas – nuo apvalaus rašiklio iki plastikinės kortelės. Jie pasižymi aukšta įrašymo kokybe, didžiausia įrašymo trukme (priklauso nuo vidinės atminties dydžio arba išorinio atminties kaupiklio talpos), išskirtiniu komfortu darbo metu ir ypatingu lankstumu atkuriant bei redaguojant įrašus. Žurnalistui, verslininkui, studentui ar dėstytojui toks diktofonas tikrai nepakeičiamas. Jeigu kasdienį darbą norite paversti maloniu dalyku, patartina rinktis kiek brangesnius modelius, kuriuose įmontuoti informatyvūs apšviečiami LCD ekranai, įdiegtos šviesos ir garso indikacijos sistemos, numatyta galimybė diktofoną prijungti prie telefono linijos (kad būtų galima įrašinėti telefoninius pokalbius), o papildomos įrangos komplekte galima rasti svarbiausius priedus (išorinį mikrofoną, tinklo, automobilinį ar telefono adapterį, USB kabelį, nuotolinio valdymo pultą, atminties kortelę ir pan).Pagrindiniai skaitmeninių diktofonų privalumai:– nedideli matmenys,– akimirksniu pasiekiamas kiekvienas įrašas ar jo fragmentas,– redagavimo paprastumas,– galimybė prijungti prie kompiuterio.

Nenuspėjamas skaitmeninių diktofonų pasaulis Kurdami naujos kartos skaitmeninius diktofonus gamintojai vartotoją sugeba nustebinti ne tik išskirtine išvaizda, modernia konstrukcija (pavyzdžiui, permatomu korpusu), bet ir unikaliais techniniais sprendimais. Vieni diktofonus “apginkluoja” skaitmeninėmis vaizdo kameromis, galinčiomis nufotografuoti ar nufilmuoti pašnekovą, kiti stengiasi viename įrenginyje suderinti diktofono ir grotuvo (radijo imtuvo) funkcijas, dar kiti į diktofonus deda keičiamų atminties kortelių (“SmartMedia”, “MemoryStick” ir kt.) lizdus, daugialypes balso įrašymo ir garsų suspaudimo sistemas, ekvalaizerius, belaidžius mikrofonus, leidžiančius įrašinėti net 30 metrų atstumu, o yra ir tokių, kurie vos 20 gramų sveriantį žiebtuvėlio dydžio aparatą paverčia patikima įrašų saugykla, 1 GB vidinėje atmintyje galinčia išsaugoti apie 150 valandų „gyvo“ garso. Savaime suprantama, tokie daikčiukai yra labai brangūs ir ne kiekvienam prieinami.

Neįtikėtiną išradingumą pademonstravo progresyvia technika garsėjanti bendrovė “Innogear”, neseniai pasaulinei rinkai pristačiusi patobulintą populiaraus „Duex mp302 Player“ diktofono versiją „Vintion MSC DM-H128 Player“. Jis ne didesnis už kramtomosios gumos pakelį, tačiau sugeba atkurti “mp3/WMA” failus, įrašinėti garsą, o prireikus gali akimirksniu pavirsti nešiojamuoju duomenų saugojimo įrenginiu: tereikia nuimti USB jungtį dengiantį apsauginį dangtelį, prijungti diktofoną prie kompiuterio ir perkelti iš jo norimus duomenis (muziką, nuotraukas, vaizdo siužetus ir kt.). „Vintion MSC DM-H128 Player“ įmontuotas apšviečiamas LCD ekranas, įdiegta žemųjų dažnių stiprinimo sistema, 5 režimų ekvalaizeris ir laikmatis. Atsižvelgiant į vis didėjantį skaitmeninių diktofonų populiarumą ir šiuolaikinių technologijų plėtros tempus galima spėti, kad naujos kartos diktofonai ir toliau sėkmingai žengs integracijos bei kompiuterizacijos keliu. Patobulinus balso įrašymo algoritmus bei įrašų atkūrimo sistemas ir pasinaudojus specialiomis balso atpažinimo programomis (pavyzdžiui, IBM programa „ViaVoice“), vartotojas keliais mygtukų spustelėjimais diktofono atmintyje išsaugotą pokalbį galės paversti tekstu kompiuterio ekrane. Dėl masiškai naudojamų keičiamų atminties kaupiklių didesnę paklausą turės diktofonai su integruotais grotuvais, skaitmeninėmis kameromis ar radijo imtuvais. Nuošaly neliks ir egzotiškesni modeliai, atliekantys ir diktofono, ir informacijos saugojimo įrenginio funkcijas. Visai tikėtina, kad netrukus rinkoje išvysime diktofonus su “IrDA” sąsaja (apie „Bluetooth“ kol kas dar anksti kalbėti), kuri ypač praverstų nešiojamųjų ir kišeninių kompiuterių savininkams.

Diktofonas, kuris įrašinėja telefoninius pokalbius („Denpa HR-2100“) Šis nedidelis respektabilios išvaizdos modelis puikiai tinka dalykinėms kelionėms ir interviu įrašinėti. Išskirtinis bruožas – specialus GAP kodavimo režimas, kurį įjungus įrašas suspaudžiamas net 40 procentų. Nustačius žemiausią įrašymo kokybę ir pasinaudojus minėtu režimu, 32 MB vidinėje atmintyje „Denpa HR-2100“ sugeba išsaugoti 24 valandas įrašų. Tačiau toks būdas priimtinas įrašinėjant ne didesniu nei 1 metro atstumu nuo garso šaltinio. Priešingu atveju įrašus lydės stiprėjantis aido efektas, erzinantis balso trūkčiojimas ir kiti pašaliniai trukdžiai, kurių įtaka pasiekus 6 metrų ribą taip išauga, kad diktofonas jau nebegali atkurti kai kurių žodžių, o negarsiai ištartas frazes išvis „pameta“. To galima išvengti su GAP kodavimo sistema naudojant aukštos kokybės (HQ) arba standartinį (MQ) įrašymo režimus. Analizuojant testų metu padarytus įrašus neliko nepastebėtas gana žemas foninių triukšmų lygis ir kiek prislopintas kalbančiojo balsas.

Vertinant „Denpa HR-2100“ konstrukciją iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad jis niekuo nesiskiria nuo kitų šio tipo modelių, tačiau atidžiau patyrinėjus į akis krenta keletas unikalių bruožų. Vienas jų – dešiniajame šone įmontuotas trijų krypčių mygtukas, leidžiantis neatitraukus nykščio paleisti, sustabdyti ar persukti įrašus (arba šokinėti nuo vieno fragmento prie kito, jei įrašas suskaidytas). Greita, patogu ir praktiška. Vienintelis abejonių keliantis dalykas – vidinis garsiakalbis, kurį gamintojai kažkodėl įmontavo užpakalinėje korpuso dalyje. Norėdamas išklausyti nelabai kokybiškus ar tylesnius įrašus, vartotojas bus priverstas atsukti garsiakalbį į save, o tai gerokai apsunkins diktofono valdymą, nes nebus galimybės naudotis LCD ekrane matoma informacija. Apeiti šią kliūtį labai paprasta – tereikia užsidėti komplekte esančias ausines. Nors ir nedidelis „Denpa HR-2100“ turi ir kai kurių profesionalams skirtų savybių, pavyzdžiui, galimybę įrašinėti telefoninius pokalbius arba nenutraukiant įrašymo skaidyti ir indeksuoti įrašus. Iš kitų funkcijų verta paminėti klavišų blokavimą, svarbių pranešimų apsaugą nuo atsitiktinio ištrynimo, trijų lygių VOR režimą, įrašų kartojimą arba skenavimą (girdimos pirmos penkios kiekvieno įrašo sekundės), taip pat pranešimų redagavimą ir siuntimą elektroniniu paštu (“HiVoice Manager” programa). Neginčytinas šio modelio privalumas – gausus papildomos įrangos komplektas, kuriame rasite telefoninį adapterį (norint prijungti prie telefono linijos), išorinį prisegamą mikrofoną, dirželį, plastikinį diktofono dėklą, o svarbiausia – maitinimo adapterį, leidžiantį diktofoną prijungti prie vietinio elektros tinklo (jokių akumuliatorių ir jokio galvos skausmo dėl ne laiku išsikrovusių baterijų). Gaila, bet „Denpa HR-2100“ neišvengė ir kai kurių trūkumų. Rimčiausias susijęs su įrašų archyvavimu. Kadangi diktofonas neturi tiesioginės failų perkėlimo galimybės, įrašai į kompiuterį perrašomi diktofoną prijungus prie garso plokštėje esančio mikrofoninio įėjimo – o tai gana varginanti ir daug laiko atimanti procedūra.
Privalumai:• Kompaktiškumas • Didelė įrašymo trukmė • Mažas foninių triukšmų lygis • Maitinimo adapteris • Galimybė įrašyti telefoninius pokalbius • Lietuviškas vartotojo vadovasTrūkumai:• Nėra tiesioginio ryšio su kompiuteriu • Neapšviečiamas LCD ekranas

Olympus DW-90: neprilygstamas originalumas jo privalumai bei trūkumai

Miniatiūrinę patranką primenantis “Olympus DW-90 intriguoja ne tik savo išvaizda, bet ir išskirtinėmis techninėmis charakteristikomis. Pagrindinis jo akcentas – kryptinis mikrofonas, užtikrinantis aukštos kokybės balso įrašymą net 6 metrų atstumu nuo garso šaltinio. Pagal situaciją galima nustatyti du skirtingus mikrofono režimus – „Normal“ (įprastas) ir „Lecture“ (paskaita). Pirmuoju atveju mikrofonas pasižymi vidutiniu jautrumu ir gana aiškiai fiksuoja visus garsus. Tuo tarpu perjungus į “Lecture” (dar vadinamą „Zoom“) režimą, mikrofonas pasiekia maksimalų jautrumo lygį ir gali kokybiškai įrašinėti garsus, kuriuos skleidžia priekyje esantis garso šaltinis. Palyginti su kitais testo dalyviais, “Olympus DW-90” turi dar keletą labai naudingų savybių. Įdomiausia – priminimo funkcija, kuri vietoj garsinio įspėjimo signalo nustatytu laiku gali „sugroti“ su artimiausiais planais susijusį įrašą, o prireikus – net ir visą dienotvarką. Iš viso galima nustatyti iki 20 priminimų, kurie telpa specialiame S aplanke. Aktyvavimo balsu funkcijos patikėtos firminiam VCVA (Variable Control Voice Actuator) režimui, kurį galima įjungti tik iškvietus diktofono meniu. Nepaisant šio trūkumo, automatinio įrašymo sistema veikia nepriekaištingai: leidžia taupyti įrenginio atminties resursus, o įrašų perklausa tampa paprastesnė.. Kadangi diktofonas neperkrautas nereikalingais mygtukais ir funkcijomis, juo naudotis labai paprasta. Darbo metu vartotojui visuomet talkina informatyvus LCD ekranas, kuriame galima rasti visą informaciją apie diktofono būklę tuo momentu: aktyvų aplanką (A, B ar S), įrašymo režimą (HQ, SP ar LP), datą ir laiką, baterijų matuoklį, diktofono darbo režimų indikatorius (rašymas, atkūrimas, persukimas), įrašo numerį, likusią įrašymo trukmę ir kt. Patekus į meniu keliais klavišų spustelėjimais galima įjungti ar išjungti VCVA režimą, mygtukų pypsėjimą, nustatyti priminimo funkcijos parametrus (mėnesį, dieną, laiką ir parinkti įrašą.

Įrašai naujajame “Olympus” modelyje saugomi WAV formatu, kuris pasižymi aukšta kokybe, tačiau “suryja” daug atminties. Dėl šios priežasties 8 MB vidinėje atmintyje HQ (High Quality) režimu galima įrašyti viso labo 22 minutes. Iš papildomų funkcijų verta paminėti tiesioginį diktavimą kompiuteriui („Digital Wave Player“ programa), failų perkėlimą iš vieno aplanko į kitą, klavišų blokavimą ir greitesnį įrašų atkūrimą, kuris labai praverčia prireikus greitai surasti ieškomą frazę. Nors DW-90 kaina gerokai mažesnė už kitų testo dalyvių, tenka pripažinti, kad valdymo patogumu šis modelis juos lenkia. Privalumai:• Praktiška konstrukcija • Kryptinis mikrofonas • Galingas garsiakalbis • Priminimo funkcija • Įrašų perkėlimo galimybė • Greitesnis įrašų atkūrimas Trūkumai:• Nedidelė įrašymo trukmė

Diktofonas ir darbui ir poilsiui – „Olympus DM-1“Tai vienas įspūdingiausių integruotų garso įrašymo įrenginių. Patrauklus ir ergonomiškas dizainas, aukštos kokybės aparatinė dalis ir pavydėtinas funkcionalumas suteikia jam neabejotiną pranašumą. „Olympus DM-1“ – tai diktofonas, galintis įrašyti 22 valandas svarbios informacijos, kita vertus – ir muzikinis grotuvas su pažangia erdvinio garso sistema ir 5 režimų ekvalaizeriu, leidžiančiu koreguoti įrašų skambesį. Pamėginkime išsiaiškinti, ar už tokį aparatą verta mokėti 1660 litų. Kitaip nei kiti testuoti modeliai, DM-1 naudoja keičiamas “SmartMedia” atminties korteles ir progresyviąją DSS (Digital Speech Standard) kalbos kodavimo sistemą, kuri pasižymi aukštu suspaudimo koeficientu ir kokybe nenusileidžia WAV formatui. Kadangi DSS failai yra 12-20 kartų mažesni už WAV, juos labai patogu siųsti elektroniniu paštu. Juolab kad perduodant mažiau garsinės informacijos sumažėja ne tik siuntimo trukmė, bet ir naudojimosi internetu išlaidos. Nors diktofono įrašymo kokybė yra gana aukšta, patariame kuo dažniau naudotis režimų perjungimo mygtuku, nes pašalinių trukdžių lygis darant interviu triukšmingoje aplinkoje labai priklauso nuo to, ar mikrofonas veikia konferencijos (priimami iš visų pusių sklindantys garsai), ar balso (fiksuojami garsai, sklindantys iš „taikinyje“ atsidūrusio garso šaltinio) įrašymo režimu. Priklausomai nuo būsimų įrašų paskirties, vartotojas papildomai gali pasirinkti standartinį SP (Standard Play) arba ilgesnį LP (Long Play) įrašymo režimus. Pirmuoju atveju įrašai pritaikyti darbui su balso atpažinimo programomis. Išklausant testų metu padarytus įrašus paaiškėjo, kad būtent šis modelis buvo nepralenkiamas 1 ir 3 metrų „estafetėse“ ir tik šiek tiek nusileido kitam “Olympus” modeliui įrašinėjant 6 metrų atstumu. DM-1 įvairiapusiškumą dar labiau pabrėžia gana solidus (turint galvoje integruotą įrenginį) naudingų savybių rinkinys, kuriame yra net 15 lygių VCVA aktyvavimo balsu funkcija (visiems gyvenimo atvejams), įrašų skaidymas bei indeksavimas ir įrašymo, ir atkūrimo režimu (16 žymių viename faile), 50 proc. greitesnis įrašų atkūrimas, galimybė kurti aplankų struktūrą ir redaguoti jų pavadinimus, žadinduvas, priminimo funkcija (nustatytu laiku gali groti muzikinį failą arba paleisti atitinkamą balso įrašą) ir daugelis standartinių funkcijų. Kaip diktofonas DM-1 vartotojų neturėtų nuvilti.

Tai pirmasis (ir galbūt vienintelis) diktofonas, kuriame integruotas “mp3” grotuvas naudoja bendrovės “SRS Labs, Inc.” sukurtą erdvinio garso technologiją WOW, pagerinančią atkuriamo garso dinamiką, pašalinančią „metalinį“ muzikos skambesį (būdingą tokios kategorijos įrenginiams) ir sukuriančią erdvinio garso efektą, kurį galima savarankiškai valdyti. Norėdami įsitikinti nepaprastais DM-1 sugebėjimais, iš kompiuterio perkėlėme 11 skirtingo žanro “mp3” kompozicijų, užimančių apie 62 MB. Naudojant USB sąsają šis procesas truko kiek ilgiau nei 7 minutes. Tačiau kiekviena laukimo sekundė buvo to verta – jau po pirmojo kūrinio net menkiausios abejonės dėl garso kokybės išgaravo kaip dūmas.Beje, DM-1 įdiegta daugialypė (multidecoder) dekodavimo sistema, todėl ateityje jis gali būti suderinamas ir su kitais failų formatais – tereikia atnaujinti programinę įrangą. Vienintelis gamintojų neapdairumas – “SmartMedia” kortelės, kurias iš rinkos stumia kiti atminties kaupikliai (“CompactFlash”, SDC/MMC, “MemoryStick” ar “xD-Picture Card”).

Privalumai:• Didelis LCD ekranas • Integruotas grotuvas • WOW erdvinio garso sistema • Ekvalaizeris • Priminimo funkcija • Galimybė redaguoti aplankų pavadinimus • Greitesnis įrašų atkūrimas • Gera programinė įranga • Elektroninė vadovo versijaTrūkumai:• Nepatogus įrašų trynimo mygtukas • Nėra maitinimo adapterio

Išvados ir pasiūlymai Rašant referatą apie skaitmeninius diktofonus sužinojau daug naudingos informacijos. Tai labai reikalingas įrenginys. Negalėjau įsivaizduoti, kad šis nedidelis įranginis turės tik daug funkcijų. Tai mane šiek tiek nustebino. Didžiausia įspūdį palioko „Olympus DM“ – tai diktofonas, galintis įrašyti 22 valandas norimos informacijos. Jame galima klausyti muziką, kadangi diktofone integruotas “mp3”. Kodėl aš pasirinkau būtent skaitmeninius diktofonus ? O todėl, kad jiems neskiriamas ypatingas dėmėsis. Galbūt jie nelabai populiarus, bet tokiems įrenginiams reikėtų skirti daugiau dėmesio. Dabar daugelis kompiuterių specialistų rašo straipsnius apie skaitmeninius fotoaparatus,skystųjų kristalų monitorius.

Literatūra1. Žurnalas apie kompiuterius „ Naujoji komunikacija “

2. „ PC Magazine “ 3. www. Kompiuterija.lt