SKAIČIUOKLĖS, JŲ PASKIRTIS, NAUDOJIMAS IR ĮVAIROVĖ.(SKAIČIUOKLĖS PROGRAMOS, PASKIRTIS, PANAŠUMAI. PAGRINDINĖS SKAIČIUOKLĖSSĄVOKOS : LENTELĖ, EILUTĖ, STULPELIS, NARVELIS, DARBO KNYGA, DARBO LAKŠTAS.DOKUMENTO FORMATAI)
Skaičiuoklės –(angl. spreadsheet) tai lentelių apdorojimo specialikompiuterinė programa,turinti įvairiausių galimybių. Skaičiuoklių programosgreitai ir patikimai apdoroja lentelių duomenis. Dažniausiai taiduomenys,kuriuos patogu analizuoti surašytus į lentelę, rikiuoti juos pagalįvairus požymius, grupuoti, atlikti su jais aritmetinius, loginius arkitokius veiksmus, pagal tuos duomenis braižyti diagramas,rengtiišvadas,apibendrinimus- ataskaitas.
Skaičiuoklės ypač praverčia,kai duomenų labai daug ir kai jie sudarosudėtingos struktūros lenteles. Taip galime paimti duomenis, atlikti sujais skaičiavimus, susisteminti duomenis, nubaižyti grafikus.
Programos sukurtą objektą vadinsime lentele.
Mažiausias lentelės elementas, skirtas duomenims įvesti,vadinamas lentelėsnarveliu (sinonimai: langelis, celė, ląstelė ).
SKAIČIUOKLĖS TAIKYMAS
Paprastos lentelės,kurių duomenys yra nekintami ir veiksmai su jomisatliekami tik kartą,vadinamos statinėmis . Kai lenleių duomenis reikiakeisti,duomenys yra kintami, tai kompiuteriu sukurtos ir nuolat papildomoslentelės – nepamainoma priemonė. Iš kompiuteriu apdorojamų lentelių galimatikėtis ir daugiau.
Pavyzdziui, jei reikia sudaryti darbuotojų sąrašą – lentelę, kuriojenurodyta informacija apie kiekvieną darbuotoją:
|Vardas, |Amž|Svor|Ūgis|Darbo|Darbo |Papildomo |Šeimyninė||pavardė |ius|is, |, cm|staža|laikas |darbo per |padėtis || | |kg | |s, m |per |savaitę,h | || | | | | |savaitę| | || | | | | |,h | | ||V. Aputis |28 |73 |185 |4 |40 |5 |nevedęs ||… | | | | | | | |
Matome, kad šios lentelės duomenys yra kintami, juos reikia pataisyti kastam tikrą laiką, papildyti, gali tekti pridurti naujų stulpelių, atsisakytikai kurių eilučių (pvz. priėmus naują darbuotoją). Tokius duomenisdažniauisai būna numatyta tvarkyti ilgai,kelerius metus, todėl kompiuteriusukurtos ir nuolat papildomos lentelės-nepamainoma priemonė.
Todėl didžiausia skaičiuoklės vertybė – jos dinamiškumas (paslankumas)
apdorojant duomenis. Pakeitus lentelėje bent vieną duomenį, skaičiuoklėpati atlieka visus reikiamus veiksmus.Dinaminėms lentelėms sudaryti ir apdoroti pasaulyje parengta irteberiangiama daug įvairiausių skaičiuoklių programų. Bene populiariausiosyra Microsoft Office programų rinkinio skaičiuoklė Microsoft Exel, beiOpenOffice programų paketo skaičiuoklė Calc. Esminis skirtumas tarp jų,kadExel skaičiuoklė yra gana brangi,o Calc – nemokama. Skaičiuoklių programosturi daugybę įvairiausių funkcijų bei galimybių, bet dažniausiai prireikiatik dalies jų atliekamų funkcijų.
EXEL2000Biuro programų rinkinys MS Office šiuo metu yra viena patogiausių irgeriausių asmeninių bei įstaigos dokumentų ruošimo, tvarkymo beiapsikeitimo informacija priemonių.Į visus MS Office rinkinius įeinaelektroninių lentelių kūrimo ir tvarkymo programa Microsoft Excel 2000. Jagalima atlikti įvairiausią duomenų analizę, daryti suvestines, dinaminesataskaitas, duomenis atvaizduoti grafiškai, parodyti juos geografiniamežemėlapyje. MS Excel 2000 – nepaikeičiama priemonė tvarkant didelėsapimties lenteles darbo grupėje. Sukurtas lenteles, dinamines ataskaitaslengvai paruošite publikavimui Internete. Duomenis į lenteles galėsiteįvesti ne tik klaviatūra, bet ir importuoti iš tekstinių failų, duomenųbazių, interneto svetainių.
OpenOffice Calc
Atvirojo teksto raštinės pakete „OpenOffice.org“ veiksmams su lenteliųduomenimis atlikti skirta skaičiuoklė , vadinama „OpenOffice Calc“. Ja,kaip ir su bet kuria kita skaičiuokle, galima apdoroti įvairių tipųlentelėmis pateiktus duomenis: atlikti veiksmus su duomenų stulpeliais,eilutėmis, atskirais duomenimis ar jų grupėmis, taikyti formules, naudotidaugybę standartinių funkcijų . Skaičiuoklės „OpenOffice Calc“ programapanaši i „Microsoft Excel“ programą , tik turi šiek tiek mažiau galimybių .Vartotojui itin patogu, kad šia programa galima atverti „Microsoft Excel“sukurtus dokumentus – lenteles, diagramas. Tiesa, kartais gali būtinesuderinti šriftai ar spalvos, dėl ko atsiranda iškraipymų . Skaičiuokle„OpenOffice Calc“ sukurtus dokumentus galima įrašyti ir „OpenOffice.org“,ir „StarCalc“, ir „Microsoft Excel“ formatu.
Darbas su skaičiuokle
Su skaičiuokle pradedama dirbti kaip ir su bet kuria kita programa –pirmiausia ji iškviečiama darbui. Ekrane atsiveria pagrindinis skaičiuoklėslangas. Skaičiuoklės programos pagrindinis langas yra panšus į kitųprogramų langus, tačiau jame yra ir specialių priemonių, būdingų tikskaičiuokėms. Daugumos jų sudarant paprastas lenteles nė žinoti nereikia.Tačiau yra keletas sąvokų, kurias verta įsidėmeti.
Skaičiuokės programos langas turi pavadinimo juostą, meniu juostą, dvi arkeletą priemonių juostų ir būsenos juostą.
Svarbiausias lango elementas – jo centrinė dalis, suliniuota kaippopieriaus lapas – jis vadinamas lakštu (angl. sheet). Jame rengiamasdokumentas (lentelė), todėl neretai jis vadinamas dokumento langu. Visasskaičiuoklės dokumentas vadinamas darbo knyga (angl. workbook) – ją sudarokeletas ar keliolika lakštų (gali būti ir ne vienas).
Kai paleidžiama skaičiuoklės programa, jos lange pateikiama pirmoji tuščiadarbo knyga, kuriai net nesuteiktas pavadinimas (Calc- „be pavadinimo 1“,Exel- „Book 1“). Pirmoji knyga pateikiama maksimalaus dydžio ir josdokumento pavadinimo juosta sutampa su programos pavadinimo juosta. Vardųpavadinimus galima keisti.
Darbo knyga- tai skaičiuoklės formato lentelių bei diagramųrinkinys,saugomas vienoje byloje (Calc skaičiuoklės bylų prievardis .sxc,Exel – .xls) . Knygą sudaro lakštai (dar vadinami lapais). Lakštai būnadviejų tipų : darbo lakštai (angl. worksheets) ir diagramų lakštai (angl.chart sheets). Vienoje knygoje gali būti abiejų tipų lakštų. Atverus naująknygą, joje pateikiami trys lakštai. Lakštų pavadinimai matomi knygos langoapačioje, jie užrašyti ant auselių (angl. tab) . Lakštų pavadinimusnesunku keisti, tereikia dukart spragtelėti kairiuoju pelės klavišu auselęir galima įrašyti naują pavadinimą. Kai reikia, galima sukurti ir naująlakštą – tam reikia pasirinkti meniu Įterpimas (Insert) komandą Lakštai
(Worksheet) arba dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti į lakšto auselę ir išatsivėrusio vietinio meniu pasirinkti norimą įterpimo būdą. Naujas lakštasbus įterpiamas prieš lakštą,į kurio auselę buvo spragtelėta.Priekiniame plane esantis lakštas, su kuriuo tuo metu dirbama, vadinamasaktyviuoju, ir dirbti galime tik jame. Aktyvusus lakštas pakeičiamasspragtelėjus pele kito lakšto auselę.
Kiekvienas skaičiuoklės darbo lakštas yra stačiakampė lentelė, turinti 256stulpelius ir 65536 eilutes. Eilutės numeruojamos natūriniais skaičiais: 1,2, 3, 4, … (vadinamais eilučių antraštėmis), o stulpeliai žymimilotyniškomis raidėmis bei jų deriniais: A, B,…AA, AB,… XZ…(vadinamais stulpelių antraštėmis). Lentelės narvelio vieta nusakomakoordinatėmis,raidžių ir skaičių, žyminčių stulpelį ir eilutę, pvz.: AĘ,EX11. Norint pradėti rašyti duomenis į narvelį, pirmiausia reikia jįsuaktyvinti – spragtelėti pelės klavišu arba krypčių klavišais nuvestižymeklį iki jo. To narvelio kontūrai paryškėja, ir į jį galime rašytiduomenis. toks narvelis vadinamas aktyviuoju. Aktyviojo narveliokoordinatės matomos ekrano viršuje,kairėje pusėje esančiame narveliolaukelyje.
Dirbant su skaičiuoklės lentele dar vartojama narvelių bloko sąvoka. Taipvadinamas gretimų stulpelių arba eilučių narvelių junginys. Pažymetasnarvelių blokas ekrane išskiriamas kitokia spalva. Bloko koordinatėmislaikomos dviejų narvelių koordinatės: narvelio,esančio kairiajameviršutiniame kampe, ir narvelio, esančio dešiniajame apatiniame kampe,atskiriant jas dvitaškiu, pavyzdžiui, B2:L10. sudėtiniu bloku vadinamasritis, kurią sudaro keli pažymėti neturintys bendrų kraštinių narveliaiarba blokai.
PAGRINDINIAI SKAIČIUOKĖS VEIKSMAI
Skaičiuoklės darbo rezultatai dažniausiai suvedami į lentelę. Priešpradėdami dirbti skaičiuokle, pirmiausia turėtume apgalvoti, kokios busantraštės ir kokio pavidalo turi būti ta lentelė, t.y. susidaryti lentelių
projektą: numatyti, kokios bus antraštės, kad netektų darbui įpusėjus viskąpradėti iš naujo.Sakykim, mums reikia sutvarkyti mokinių antro semestro rezultatus. Tadalentelėje turės būti įrašyta mokinio pavardė bei vardas, taip pat kiekvienomokomojo dalyko pusmečio pažymys. Paprasčiausia lentelė turetų atrodytimaždaug taip:
Pavardė |Vardas |Matematika |Anglų klb. |Lietuvių |Istorija |Chemija |Fizika |Informatika |Dailė |Muzika |Ekonomika | | | | | | | | | | | | | || | | | | | | | | | | | | |
Pirmiausia bus surašomi duomenys, t.y. tekstas ir skaičiai. Tekstą beiskaičių surinkti lentelėje labai paprasta – tereikia du kartus spragtelėtipelės kairiuoju klavišureikiamą informaciją. Renkamas tekstas rodomas iraktyviajame narvelyje, ir formulės laukelyje, esančiame virš lentelės.Baigus rinkti tekstą paspaudžiamas įvesties klavišas – tik tada duomenysįrašomi į narvelį. Duomenys įrašomi ir tuo atveju, jei pereiname į gretimąnarvelį (naudodamiesi krypčių arba tabuliacijos klavišais) arbaapragtelėdami pele įvesties mygtuką – formulės laukelio kairėje esantį mažąkvadratuką, pažymėtą varnele.
Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos12r3 klasės mokinėsXXXXXX
Informatikos darbas
Skaičiuoklės, jų paskirtis, naudojimas ir įvairovė
Data : 2004 04 27