SKAIČIUOKLĖS, JŲ PASKIRTIS, NAUDOJIMAS IR ĮVAIROVĖ.
(SKAIČIUOKLĖS PROGRAMOS, PASKIRTIS, PANAŠUMAI. PAGRINDINĖS SKAIČIUOKLĖS
SĄVOKOS : LENTELĖ, EILUTĖ, STULPELIS, NARVELIS, DARBO KNYGA, DARBO LAKŠTAS.
DOKUMENTO FORMATAI)
Skaičiuoklės –(angl. spreadsheet) tai lentelių apdorojimo speciali kompiuterinė programa,turinti įvairiausių galimybių. Skaičiuoklių programos greitai ir patikimai apdoroja lentelių duomenis. Dažniausiai tai duomenys,kuriuos patogu analizuoti surašytus į lentelę, rikiuoti juos pagal įvairus požymius, grupuoti, atlikti su jais aritmetinius, loginius ar kitokius veiksmus, pagal tuos duomenis braižyti diagramas,rengti išvadas,apibendrinimus- ataskaitas.
Skaičiuoklės ypač praverčia,kai duomenų labai daug ir kai jie sudaro sudėtingos struktūros lenteles. Taip galime paimti duomenis, atlikti su jais skaičiavimus, susisteminti duomenis, nubaižyti grafikus.
Programos sukurtą objektą vadinsime lentele.
Mažiausias lentelės elementas, skirtas duomenims įvesti,vadinamas lentelės narveliu (sinonimai: langelis, celė, ląstelė ).
SKAIČIUOKLĖS TAIKYMAS
Paprastos lentelės,kurių duomenys yra nekintami ir veiksmai su jomis atliekami tik kartą,vadinamos statinėmis . Kai lenleių duomenis reikia keisti,duomenys yra kintami, tai kompiuteriu sukurtos ir nuolat papildomos lentelės – nepamainoma priemonė. Iš kompiuteriu apdorojamų lentelių galima tikėtis ir daugiau.
Pavyzdziui, jei reikia sudaryti darbuotojų sąrašą – lentelę, kurioje nurodyta informacija apie kiekvieną darbuotoją:
|Vardas, |Amž|Svor|Ūgis|Darbo|Darbo |Papildomo |Šeimyninė|
|pavardė |ius|is, |, cm|staža|laikas |darbo per |padėtis |
| | |kg | |s, m |per |savaitę,h | |
| | | | | |savaitę| | |
| | | | | |,h | | |
|V. Aputis |28 |73 |185 |4 |40 |5 |nevedęs |
Matome, kad šios lentelės duomenys yra kintami, juos reikia pataisyti kas tam tikrą laiką, papildyti, gali tekti pridurti naujų stulpelių, atsisakyti kai kurių eilučių (pvz. priėmus naują darbuotoją). Tokius duomenis dažniauisai būna numatyta tvarkyti ilgai,kelerius metus, todėl kompiuteriu sukurtos ir nuolat papildomos lentelės-nepamainoma priemonė.
Todėl didžiausia skaičiuoklės vertybė – jos dinamiškumas (paslankumas)
apdorojant duomenis. Pakeitus lentelėje bent vieną duomenį, skaičiuoklė pati atlieka visus reikiamus veiksmus.
Dinaminėms lentelėms sudaryti ir apdoroti pasaulyje parengta ir teberiangiama daug įvairiausių skaičiuoklių programų. Bene populiariausios yra Microsoft Office programų rinkinio skaičiuoklė Microsoft Exel, bei
OpenOffice programų paketo skaičiuoklė Calc. Esminis skirtumas tarp jų,kad
Exel skaičiuoklė yra gana brangi,o Calc – nemokama. Skaičiuoklių programos turi daugybę įvairiausių funkcijų bei galimybių, bet dažniausiai prireikia tik dalies jų atliekamų funkcijų.
EXEL2000
Biuro programų rinkinys MS Office šiuo metu yra viena patogiausių ir geriausių asmeninių bei įstaigos dokumentų ruošimo, tvarkymo bei apsikeitimo informacija priemonių.Į visus MS Office rinkinius įeina elektroninių lentelių kūrimo ir tvarkymo programa Microsoft Excel 2000. Ja galima atlikti įvairiausią duomenų analizę, daryti suvestines, dinamines ataskaitas, duomenis atvaizduoti grafiškai, parodyti juos geografiniame žemėlapyje. MS Excel 2000 – nepaikeičiama priemonė tvarkant didelės apimties lenteles darbo grupėje. Sukurtas lenteles, dinamines ataskaitas lengvai paruošite publikavimui Internete. Duomenis į lenteles galėsite įvesti ne tik klaviatūra, bet ir importuoti iš tekstinių failų, duomenų bazių, interneto svetainių.
OpenOffice Calc
Atvirojo teksto raštinės pakete „OpenOffice.org“ veiksmams su lentelių duomenimis atlikti skirta skaičiuoklė , vadinama „OpenOffice Calc“. Ja, kaip ir su bet kuria kita skaičiuokle, galima apdoroti įvairių tipų lentelėmis pateiktus duomenis: atlikti veiksmus su duomenų stulpeliais, eilutėmis, atskirais duomenimis ar jų grupėmis, taikyti formules, naudoti daugybę standartinių funkcijų . Skaičiuoklės „OpenOffice Calc“ programa panaši i „Microsoft Excel“ programą , tik turi šiek tiek mažiau galimybių .
Vartotojui itin patogu, kad šia programa galima atverti „Microsoft Excel“
sukurtus dokumentus – lenteles, diagramas. Tiesa, kartais gali būti nesuderinti šriftai ar spalvos, dėl ko atsiranda iškraipymų . Skaičiuokle
„OpenOffice Calc“ sukurtus dokumentus galima įrašyti ir „OpenOffice.org“, ir „StarCalc“, ir „Microsoft Excel“ formatu.
Darbas su skaičiuokle
Su skaičiuokle pradedama dirbti kaip ir su bet kuria kita programa –
pirmiausia ji iškviečiama darbui. Ekrane atsiveria pagrindinis skaičiuoklės langas. Skaičiuoklės programos pagrindinis langas yra panšus į kitų programų langus, tačiau jame yra ir specialių priemonių, būdingų tik skaičiuokėms. Daugumos jų sudarant paprastas lenteles nė žinoti nereikia.
Tačiau yra keletas sąvokų, kurias verta įsidėmeti.
Skaičiuokės programos langas turi pavadinimo juostą, meniu juostą, dvi ar keletą priemonių juostų ir būsenos juostą.
Svarbiausias lango elementas – jo centrinė dalis, suliniuota kaip popieriaus lapas – jis vadinamas lakštu (angl. sheet). Jame rengiamas dokumentas (lentelė), todėl neretai jis vadinamas dokumento langu. Visas skaičiuoklės dokumentas vadinamas darbo knyga (angl. workbook) – ją sudaro keletas ar keliolika lakštų (gali būti ir ne vienas).
Kai paleidžiama skaičiuoklės programa, jos lange pateikiama pirmoji tuščia darbo knyga, kuriai net nesuteiktas pavadinimas (Calc- „be pavadinimo 1“,
Exel- „Book 1“). Pirmoji knyga pateikiama maksimalaus dydžio ir jos dokumento pavadinimo juosta sutampa su programos pavadinimo juosta. Vardų pavadinimus galima keisti.
Darbo knyga- tai skaičiuoklės formato lentelių bei diagramų rinkinys,saugomas vienoje byloje (Calc skaičiuoklės bylų prievardis .sxc,
Exel – .xls) . Knygą sudaro lakštai (dar vadinami lapais). Lakštai būna dviejų tipų : darbo lakštai (angl. worksheets) ir diagramų lakštai (angl.
chart sheets). Vienoje knygoje gali būti abiejų tipų lakštų. Atverus naują knygą, joje pateikiami trys lakštai. Lakštų pavadinimai matomi knygos lango apačioje, jie užrašyti ant auselių (angl. tab) . Lakštų pavadinimus nesunku keisti, tereikia dukart spragtelėti kairiuoju pelės klavišu auselę ir galima įrašyti naują pavadinimą. Kai reikia, galima sukurti ir naują lakštą – tam reikia pasirinkti meniu Įterpimas (Insert) komandą Lakštai
(Worksheet) arba dešiniuoju pelės klavišu spragtelėti į lakšto auselę ir iš atsivėrusio vietinio meniu pasirinkti norimą įterpimo būdą. Naujas lakštas bus įterpiamas prieš lakštą,į kurio auselę buvo spragtelėta.
Priekiniame plane esantis lakštas, su kuriuo tuo metu dirbama, vadinamas aktyviuoju, ir dirbti galime tik jame. Aktyvusus lakštas pakeičiamas spragtelėjus pele kito lakšto auselę.
Kiekvienas skaičiuoklės darbo lakštas yra stačiakampė lentelė, turinti 256
stulpelius ir 65536 eilutes. Eilutės numeruojamos natūriniais skaičiais: 1,
2, 3, 4, … (vadinamais eilučių antraštėmis), o stulpeliai žymimi lotyniškomis raidėmis bei jų deriniais: A, B,…AA, AB,… XZ…(
vadinamais stulpelių antraštėmis). Lentelės narvelio vieta nusakoma koordinatėmis,raidžių ir skaičių, žyminčių stulpelį ir eilutę, pvz.: AĘ,
EX11. Norint pradėti rašyti duomenis į narvelį, pirmiausia reikia jį suaktyvinti – spragtelėti pelės klavišu arba krypčių klavišais nuvesti žymeklį iki jo. To narvelio kontūrai paryškėja, ir į jį galime rašyti duomenis. toks narvelis vadinamas aktyviuoju. Aktyviojo narvelio koordinatės matomos ekrano viršuje,kairėje pusėje esančiame narvelio laukelyje.
Dirbant su skaičiuoklės lentele dar vartojama narvelių bloko sąvoka. Taip vadinamas gretimų stulpelių arba eilučių narvelių junginys. Pažymetas narvelių blokas ekrane išskiriamas kitokia spalva. Bloko koordinatėmis laikomos dviejų narvelių koordinatės: narvelio,esančio kairiajame viršutiniame kampe, ir narvelio, esančio dešiniajame apatiniame kampe, atskiriant jas dvitaškiu, pavyzdžiui, B2:L10. sudėtiniu bloku vadinama sritis, kurią sudaro keli pažymėti neturintys bendrų kraštinių narveliai arba blokai.
PAGRINDINIAI SKAIČIUOKĖS VEIKSMAI
Skaičiuoklės darbo rezultatai dažniausiai suvedami į lentelę. Prieš pradėdami dirbti skaičiuokle, pirmiausia turėtume apgalvoti, kokios bus antraštės ir kokio pavidalo turi būti ta lentelė, t.y. susidaryti lentelių projektą: numatyti, kokios bus antraštės, kad netektų darbui įpusėjus viską pradėti iš naujo.
Sakykim, mums reikia sutvarkyti mokinių antro semestro rezultatus. Tada lentelėje turės būti įrašyta mokinio pavardė bei vardas, taip pat kiekvieno mokomojo dalyko pusmečio pažymys. Paprasčiausia lentelė turetų atrodyti maždaug taip:
Pavardė |Vardas |Matematika |Anglų klb. |Lietuvių |Istorija |Chemija
|Fizika |Informatika |Dailė |Muzika |Ekonomika | | | | | | | | | | | | | |
Pirmiausia bus surašomi duomenys, t.y. tekstas ir skaičiai. Tekstą bei skaičių surinkti lentelėje labai paprasta – tereikia du kartus spragtelėti pelės kairiuoju klavišureikiamą informaciją. Renkamas tekstas rodomas ir aktyviajame narvelyje, ir formulės laukelyje, esančiame virš lentelės.
Baigus rinkti tekstą paspaudžiamas įvesties klavišas – tik tada duomenys įrašomi į narvelį. Duomenys įrašomi ir tuo atveju, jei pereiname į gretimą narvelį (naudodamiesi krypčių arba tabuliacijos klavišais) arba apragtelėdami pele įvesties mygtuką – formulės laukelio kairėje esantį mažą kvadratuką, pažymėtą varnele.
Kauno Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos
12r3 klasės mokinės
XXXXXX
Informatikos darbas
Skaičiuoklės, jų paskirtis, naudojimas ir įvairovė
Data : 2004 04 27