Sisteminės plokštės

Pagrindinės motininės plokštės charakteristikos:

 Procesoriaus jungtis
 Mikroschema
 Sisteminės magistralės ir jų dažniai.
 Išorinės keš atminties (L2) apimtis ir tipas
 Operatyviosios atminties dydis, tipas, konstrukcija ir jungčių skaičius.
 Valdikliai (kontroleriai) ir adapteriai.
 Valdiklio jungčių (PCI, ISA) plokštei tipas ir skaičius
 Konstrukcinės plokštės ypatybės.

Pagrindinių plokščių tipai

Be jokios abejonės, pats svarbiausias AK komponentas yra pagrindinė plokštė (dar dažnai vadinama motinine plokšte). Beveik kiekvienas vidinis AK komponentas jungiamas su pagrindine plokšte ir jos funkcionalumas didžiąja dalimi nulemia tiek jo atliekamų funkcijų įvairovę, tiek kompiuterio našumą. Nors šiame dookumente mes naudosime terminus pagrindinė plokštė ir motininė plokštė, praktikoje taip pat galima sutikti pavadinimus sisteminė plokštė ir kompiuterio plokštė. Šiame skyriuje mes aptarsime įvairius egzistuojančius pagrindinių plokščių tipus ir tipinius pagrindinių plokščių komponentus bei sąsajų jungtis.
Pagrindinėms AK plokštėms yra taikomi keli formos variantai (angl. form factor). Formos tipas nusakomas fiziniais matmenimis (dydžiu ir geometrine forma), taip pat jungčių, varžtų skylių ir kitų elementų išdėstymo vietomis – visa tai nulemia į kokio tipo korpusą tilps konkreti motininė plokštė. Kai kurie iš šiių tipų yra standartizuoti visame pasaulyje – tai reiškia, kad visos šio formos tipo motininės plokštės bus suderinamos su šiam tipui skirtais korpusais; tuo tarpu egzistuoja nepakankamai standartizuotos motininės plokštės, kurias naudojant kyla suderinamumo problemų. Deja, naudojant šių nestandartinių formos tipų mo

otinines plokštes, dažniausiai sudėtingėja ir brangsta kompiuterio atnaujinimas – tai yra pagrindinės priežastys, dėl kurių patartina vengti nestandartinių komponentų. Dažniausiai pasitaikantys AK motininių plokščių formos tipai išvardinti 2 lentelėje.

2 lentelė. Pagrindinių plokščių formos tipai.

Nebenaudojami formos tipai Šiuolaikiniai formos tipai Kiti variantai
Baby-AT BTX Pusiau arba visiškai patentiniai gaminiai (kai kurios Compaq, Dell, Hewlett-Packard, nešiojamų kompiuterių sistemos)
Full-size AT microBTX
LPX picoBTX
WTX (daugiau nebegaminamas) ATX
ITX (FlexATX variacija, niekada masiškai negaminta) microATX

FlexATX

mini-ITX (FlexATX variacija)

NLX

Per ilgus metus motininės plokštės buvo tobulinamos, pradedant nuo originaliojo Baby-AT formos tipo, naudoto pirmosiose IBM PC ir XT sistemose, baigiant šiuolaikinėmis BTX ir ATX plokštėmis, naudojamomis daugumoje nesumažinto dydžio AK sistemose, nepriklausomai nuo to, ar AK korpusas yra horizontalus (angl. desktop) ar vertikalus (angl. tower). Egzistuoja keli modifikuoti ATX variantai, įskaitant microATX (kuris yra mažesnė ATX formos tipo versija, naudojama mažesniuose koompiuteriuose) ir FlexATX (netgi dar mažesnė versija, naudojama komplektuojant pigiausius namų reikmėms ir kai kuriuos mažų matmenų biurui skirtus kompiuterius. Naujausio formos tipo – BTX – motininėse plokštėse, siekiant užtikrinti geresnį kompiuterio aušinimą, pakeistas esminių komponentų išdėstymas bei įdiegtas temperatūros kontrolės modulis. BTX taip pat turi mažesnes microBTX ir picoBTX variacijas. Taip pat egzistuoja kitas mažų matmenų formos tipas, vadinamas Mini-ITX: tai tiesiog minimalaus dydžio FlexATX versija, sukurta siekiant komplektuoti labai mažas AK sistemas. NLX buvo sukurtas biuro desktop tipo sistemoms, tačiau šį

į tipą didžiąja dalimi išstūmė FlexAXT; WTX buvo suprojektuotas darbo stotims ir vidutinio apkrovimo serveriams, tačiau niekada netapo populiarus. 3 lentelėje išvardinti šiuolaikiniai šios pramonės šakos formų tipų standartai ir rekomenduojamos jų taikymo sritys.

3 lentelė. Standartiniai šiuolaikiniai pagrindinių plokščių formų tipai
Formos tipas Pritaikymas Maksimalus jungčių kiekis
BTX Naujosios kartos tower ir desktop sistemos; tikėtina, kad šis formos tipas bus labiausiai paplitęs 2007 metais ir vėliau; tinkamas aukštos klasės sistemoms. 7
microBTX Mažesnė BTX versija; naudojama naujos kartos vidutinės klasės sistemose; tinkama microBTX bei BTX tipų korpusams. 4
picoBTX Mažiausia BTX versija; naudojama paprasčiausiose mažų gabaritų pramogoms skirtose ir taikomosiose sistemose; tinkama picoBTX, microBTX, bei BTX tipų korpusams. 1
ATX Standartinės tower ir desktop sistemos; labiausiai paplitęs formos tipas pradedant nuo 1996 vidurio iki dabar; tinkamas aukštos klasės sistemoms. 7
mini-ATX Šiek tiek mažesnė ATX versija, tinkama ATX tipo korpusui; Mini-ATX motininės plokštės vienos iš labiausiai paplitusių ATX klasės plokščių. 6
microATX Dar mažesnė ATX versija; naudojama vidutinės klasės sistemose; tinka microATX bei ATX korpusams. 4
FlexATX Mažiausia ATX versija; naudojama paprastose mažų gabaritų pramogoms skirtose bei taikomosiose sistemose; tinka FlexATX, microATX, bei ATX korpusams. 3
mini-ITX Minimalaus dydžio FlexATX versija; naudojama kompaktinėse mažų gabaritų sistemose; didelio integracijos laipsnio, su viena PCI išplėtimo jungtimi; tinka Mini-ITX, FlexATX, microATX, bei ATX korpusams. 1
NLX Biurams skirta mažų gabaritų desktop arba mini-tower sistemoms; greitas ir nesudėtingas aptarnavimas; jungtys komponuojamos ant pa

apildomos plokštės; didžiąja dalimi šį tipą išstūmė microATX, FlexATX, bei Mini-ITX variantai. Įvairus

Nors Baby-AT, AT ir LPX plokštės kažkada buvo labai populiarios, jas pakeitė modernesnių ir labiau standartizuotų tipų plokštės. Šie standartai užtikrina skirtingų gamintojų plokščių suderinamumą. Tai reiškia, kad vieno gamintojo ATX plokštės gali būti pakeistos kito gamintojo produktu, viena BTX plokštė gali būti pakeista kita plokšte ir t.t. Naujosiose plokštėse išlaikyti visi jų pirmtakų privalumai – dėl to perėjimas prie naujų standartų buvo greitas ir nesudėtingas. Šiandien rekomenduojama įsigyti tik AK sistemas, suderinamas su kuriuo nors vienu šiuolaikiniu motininės plokštės formos tipu. Kiekvieną iš šių formos tipų aptarsime kituose skyriuose.
Bet koks gaminys, neatitinkantis kurio nors vieno pagrindinių plokščių formos standarto, turėtų būti laikomas nestandartiniu (patentiniu) gaminį pagaminusios firmos gaminiu. Jei nėra jokių stiprių argumentų už, tokių nestandartinių plokščių įsigyti nerekomenduojama, nes paprastai jas būna ypač sudėtinga atnaujinti bei aptarnauti, nes tiek motininė plokštė, tiek korpusas, tiek maitinimo šaltinis nebus suderinamas su jokiais kitais egzistuojančiais šių komponentų modeliais. Kai kurie specialistai nestandartinių tipų AK sistemas vadina „vienkartinėmis“, kadangi joms sugedus ar morališkai pasenus jų nebeapsimoka nei remontuoti, nei atnaujinti.
AT

AT yra dviejų modifikacijų: AT ir Baby AT. Pilnos AT plotis siekia 12”, tai reiškai ji sunkiai telpa į daugelį šiuolaikinius korpusus, todėl po

o 80386 kompiuterio šis formatas nebegaminamas. Dabar yra gaminamas tiktai Baby AT formatas, kuris siekia 8,5 į plotį ir 13” ilgio.

Baby AT motininės plokštės yra populiarios kadangi pasižymi palyginus nedidelia kaina ir geru suderinamumu su didele maitinimo blokų ir korpusų įvairove. Pagrindiniu dizaino trūkumu yra tai, kad beveik neįmanoma organizouti šiuolaikiniams procesoriams būtiną vėdinimo sistemą.

Privalumai:
 Gerai organizuoti standartai ir išvystita prekyba leidžia naudoti didelią blokų ir korpusų įvairovę.
 Pigus ir paprastas dizainas.

Trūkumai:
 Neefektyvus šioulaikinių kompiuterių vėdinimas
 Procesoriaus išsidėstymas gali iškelti problemą susujusią su noru įsidėti didelio diametro plokštė, pvz:13”X4,8”
 Ivedimo/išvedimo jungtis jungiasi prie motininės plokštės.

LPX

Bandant sumažinti PC kainą, buvo sukurtas sisteminės plokštės LPX formatas. Šio formato plokštės buvo skirtos Slim Line ir Low-profile korpusams. Vietoje to kad papildomas plokštes jungti tiesisi į sisteminę plokštę, buvo įdėta papildoma plokštė jungiama statmenai sisteminei ir į ją buvo jungiamos visos kitos papildomos plokštės. Tai leido sumažinti korpuso aukštį. LPX plokštėms pritaikyto korpuso dydis siekė 9 x 13”.

ATX

Bruožai: iš Baby AT paimtas praplėčiamumas, o iš LPX – aukšta kompinentų integracija.

Privalumai:
 Dėka maitinimo bloko konstrukcijosir atminties ir procesoriaus išdėstymo yra efektyviai aprūpinas sistemos elementų vėdinimas.
 Geras prieinamumas prie atminties ir procesoriaus norint juos modernizuoti.
 Fiksuota įvedimo/išvedimo jungties vieta plokštėje.

Trūkumai:
 Reikalingi brangesni ir moderniškesni specialūs maitinimo blokai ir korpusai lyginant su AT.
 Sudėtingas motininės plokštės dizainas ir tai atsiliepia kainoje.
ATX motininė plokštė yra 12 x 9,6”.

Mini ATX

Dizainas toks pats kaip ATX . Skirtumas tik tas, kad Mini ATX mažesnė ir tuo pat mažesnė ir kaina.

Privalumai:
 • Mažesnė negu ATX.
 Dėka maitinimo bloko konstrukcijos, procesoriaus ir atminties išdėstymo yra garantuojama efektyvi vėdinimo sistema.
 Geras priėjmas prie procesoriaus ir atminties.
 I/O jungtis yra motininėje plokštėje, dėl to palengvėja surinkimo ir nustatymo procesas.
 Maitinimo blokus ir korpusus galima naudoti, kurie atitinka ATX standartą arba Mini ATX.

Trūkumai:
 Sumažėjęs dydis sumažino ir jungčių skaičių.
 Reikalingi specialūs maitinimo blokai ir korpusai.
 Sudėtingas motininės plokštės dizainas ir tai atsiliepia kainoje.
Mini ATX dydis – 11,2 x 8,2”.

Micro ATX

Micro ATX buvo sukurtas kad dar labiau sumažintu motininės plokštės kainą. Šios plokštės yra mažesnės už ATX ir Mini ATX.

Privalumai:
 Mažesnės už ATX ir Mini ATX. Mažesnė kaina.
 Dėka maitinimo bloko konstrukcijos, procesoriaus ir atminties išdėstymo yra efektyvi vėdinimo sistema.
 Geras prieinamumas prie atminties ir procesoriaus norint juos modernizuoti.
 I/O jungtis yra motininėje plokštėje, dėl to nekyla problemų pajungiant.

Trūkumai:
 Dydžio pakeitimas sumažino jungčių skiačių (iš viso 4), kurios gali būti ISA, PCI ar AGP.
 Reikalingas specialus maitinimo blokas ir korpusas.
Galima naudoti ATX , Mini ATX standartų korpusus ir maitinimo blokus arba specialų Micro ATX korpusą ir standartinį (SFX) maitinimo bloką.
Micro ATX dydis – 9,6 x 9,6”.

NLX

Jeigu Baby AT pakeitė ATX, tai LPX standartas pakeitė NLX. Standartas skirtas motininėms plokštėms su mažo aukščio (low profile) kurpusais.

Privalumai:
 Geras priėjimas prie motininės plokštės norint ją modernizuoti.
 Plokštė yra taip sukonstruota, kad ją lengva jei reikia išimti iš korpuso. Išardymui neraikalingas atsuktuvas.
 Vietoj centrinio mazgo yra naudojama kros-plokštė.

Trūkumai:
 Reikalingi NLX standarto korpusas ir motininė plokštė.
Dydis svyruoja nuo 8 x10 “ iki 9x 13,6”.
WTX

Galingoms darbo stotims ir serveriams AT ir ATX netinka. Ten egzistuoja savos problemos, kur maža kaina nevaidina pagrindinio vaidmens. Patys svarbiausi veiksniai tai: įpatingai gera vėdinimo sistema; didelės apimties atminties patalpinimas; patogus daugiaprocecorinės konfigūracijos palaikymas; galingas maitinimo blokas; didelis papildomų plokščių jungčių kiekis. Dėl šių priežasčių buvo sukurtas WTX formatas.

Flex ATX

Tai daugiau ne atskiras formatas, o tėsiog Micro ATX specifikacija. Atsiradus vartotojo poreikiui, kad kompiuteris ne tik atliktų jam skirtus veiksmus, bet ir gražiai atrodytų ir remiantis iMac patirtimi buvo pradėti kurti įvairaus dizaino korpusai (trikampiai, apvalūs ir pan.). Dėl to buvo sukurtas šis formatas leidžiantis plokštę tvirtinti skirtingais kampais.
Flex ATX naudojami tik Socket tipo procesoriams.
Dar po keletos metų Intel planuoja sisteminę plokštę iškelti į išorę.
Patarimas
„Vienkartiniai“ AK šiandieninėje rinkoje pasitaiko daug dažniau nei anksčiau. Kai kurių specialistų vertinimu apie 60% šiandien parduodamų kompiuterių gali būti laikomi „Vienkartiniais“ modeliais – ne tiek dėl juose naudojamų motininių plokščių, kiek dėl mažų maitinimo šaltinių ir ankštų micro-tower tipo korpusų, kuriems didžioji šiandieninės mažmeninės AK rinkos dalis teikia pirmenybę. Nors pigūs AK, komplektuojami su mažu korpusu ir maitinimo šaltiniu, teoriškai gali būti atnaujinami daug paprasčiau nei ankstyvosios „vienkartinio“ tipo sistemos, vartotojai bėgant laikui vis vien atsiduria aklavietėje, kai pavyzdžiui prireikia didesnio skaičiaus išplėtimo jungčių arba didesnio skaičiaus kietųjų diskų. Taigi, dėl tokio mini-tower sistemų ribotumo, jos irgi gali būti laikomos lygiai tokiomis pačiomis „vienkartinėmis“ kaip ir jų pirmtakės LPX sistemos.
Vartotojams taip pat reikėtų vengti sistemų, kurios tik iš pirmo žvilgsnio atitinka pramoninius standartus, kaip pavyzdžiui tam tikri Dell kompiuterių modeliai, kuriuos ši kompanija pradejo komplektuoti nuo 1996 metų iki dabar – ypatingai XPS kompiuterių serija. Šiuose kompiuteriuose paprastai naudojamos modifikuotos ATX maitinimo šaltinių versijos (arba net visiškai nestandartinio dydžio ir formos maitinimo šaltiniai) bei modifikuojamos motininių plokščių elektros maitinimo jungtys, dėl ko abu šie komponentai būna visiškai nesuderinami su standartinėmis motininėmis plokštėmis ir maitinimo šaltiniais. Kai kuriose sistemose maitinimo šaltiniai yra visiškai nestandartinės formos, o motininė plokštė nevisiškai atitinka ATX ar kokį nors kitą standartą. Norint atnaujinti tokį maitinimo šaltinį, būtina naudoti specialų su Dell produkcija suderinamą maitinimo šaltinį. O jei norima pakeisti motininę plokštę nauja (darant prielaidą, kad vartotojas randa tinkamos formos plokštę), tenka nusipirkti šiai plokštei tinkamą standartinį maitinimo šaltinį. Geriausia alternatyva yra vienu sykiu pakeisti motininę plokštę, maitinimo šaltinį ir (tikėtina) korpusą standartiniais komponentais. Daugiau informacijos apie tai, kaip nustatyti, ar kompiuteryje naudojami nestandartiniai maitinimo šaltiniai, bus kalbama skyriuje „Kompiuterių maitinimo šaltiniai“.
Jei norite įsigyti ypač geras modifikavimo galimybes užtikrinančią sistemą, rinkitės ATX arba BTX pagrindines plokštes, ir joms montuoti pasirinkite mid-tower arba didesnį korpusą, turintį bent tris sekcijas išoriniams įrenginiams (angl. drive bays). Žinoma, jei jūsų prioritetas yra kuo mažesnis kompiuterio užimamas plotas ir kuo mažesnė ir neteikiate didelės reikšmės jo našumui, arba priešingai, jei norite įsigyti galingas, tačiau nestandartines sistemas, ir jūsų negąsdina galimos problemos – tai bus irgi visai logiškas pasirinkimas pagal asmeninius vartotojo prioritetus.

1.1. Sisteminės plokštės

1.1.1. Plokštės su KT 266A valdymo mikroschemomis
1.1.2.
Plokštės MSI K7T266 Pro2 ir K7T266 Pro2-RU skiriasi pora IDE RAID mikroschemomis, kurios sumontuotos į K7T266 Pro2-RU.

MSI K7T266 Pro2 MSI K7T266 Pro2-Ru

Plokštės pagamintos gan kokybiškai, išdėstymas patogus. Reikia pažymėti tai, kad K7T266 Pro2-RU tikrai yra gaminys su aukštu integracijos laipsniu. Joje vienu metu yra IDE RAID kontroleris su Promise mikroschema ir USB 2.0 kontroleris. Iš papildomų patogumų galima paminėti papildomą laikiklį ant AGP lizdo, patikimai fiksuojantį video plokštę; o taip pat pjezoelektrinį garsiakalbį, pakeičiantį analogišką. Procesoriaus branduolio maitinime panaudoti tik 6 kondensatoriai, nors, testuojant tokio stabilumo pakako. Kai kurių perjungėjų vardai standartiniai: CMOS turinio išvalymas, kompiuterio paleidimo su PS/2-įrenginio pagalba pasirinkimas.
Jis pagristas Award Modular BIOS v6.00PG versija ir turi didelį kiekį atminties skaitymo laiko, ir AGP ir PCI magistralių nustatymų. Taip pat galima keisti FSB dažnį ir procesoriaus maitinimo įtampos dydį.
Soltek 75DRV2

Plokštėje yra trys dip – perjungėjų blokai, kurie reguliuoja procesoriaus branduolio maitinimo įtampą, procesoriaus daugiklio koeficientą ir FSB dažnį. Beje du iš šių parametrų dubliuojami BIOS‘e. Kuris pagristas 6,0 versija iš AWARD ir leidžia tiksliai reguliuoti atminties ir AGP magistralės laikus.
Be viso šito BIOS‘e realizuotos dvi neblogai užsirekomendavusios firminės technologijos: Red Storm Overclocking ir AntiBurn Shield. Pirmoji leidžia automatiniame rėžime greitinti procesorių, o antroji neleidžia jam tuo metu sudegti, o taip pat išjungia sistemą nesklandumų atveju, kai tarkim sustoja procesoriaus ventiliatorius. Taip pat neužmiršta galimybė rankiniu būdu nustatyti PCI lizdų pertraukimus — labai naudinga funkcija kai plokštėje sumontuota daug išplėtimo plokščių.

Dabar galime palyginti parametrus visų aukščiau minėtų plokščių. Tam pasitelksime lentelę pateiktą žemiau.
Lentelė Nr1.
Plokštė MSI K7T266 Pro2 MSI K7T266 Pro2-RU Soltek 75DRV2
Čipsetas VIA KT266A (šiaurinis tiltas – VIA KT266A, pietinis tiltas – VT8233)
Palaikomi procesoriai Socket 462, AMD Athlon, AMD Athlon XP, AMD Duron
Atmintis 3 DDR SDRAM DIMM lizdai 3 DDR SDRAM DIMM lizdai 3 DDR SDRAM DIMM lizdai
AGP lizdas 4x palaikymas su papildomu laikikliu 4x palaikymas su papildomu laikikliu AGP pro su 4x palaikymu
PCI lizdai 5 5 5
Išplėtimo lizdai AMR/ACR/CNR CNR CNR CNR
Įvedimo/išvedimo lizdai Vienas FDD lizdas, du nuoseklūs ir vienas lygiagretus lizdai, PS/2 lizdai klaviatūrai ir pelei
Integruotas čipsetas į IDE kontrolęrį 2 ATA100 Bus Master IDE kanalai(su palaikymu iki 4 ATAPI-įrenginių)
Įšorinis IDE kontroleris Promise PDC20265R – –
Garsas AC’97 Audio, codec Avance Logic ALC201A AC’97 Audio, codec Avance Logic ALC201A AC’97 Audio, codec Avance Logic ALC201A
BIOS 2 Mb Flash EEPROM. Award BIOS v6.00PG, palaikymas PnP, APM 1.2, DMI 2.1, ACPI 1.0, STR
Formos faktorius ATX, 30,5×23,5 cm ATX, 30,5×23,5 cm ATX, 30,5×22 cm

1.1.2. Plokštės su KT333 valdymo mikroschemomis

Plokštė MSI KT3 Ultra-ARU Soltek 75DRV5 MSI K7N415 Pro
Čipsetas KT333 (KT333 + VT8233A) NVIDEA nForce 415-D (SPP128 + MCP-D)
Palaikomi procesoriai Socket 462, AMD Duron, AMD Athlon, AMD Athlon XP
Atminties lizdai 3 DDR 3 DDR 3 DDR
Išplėtimo lizdai AGP/ 5 PCI/ CNR AGP/ 6 PCI/ CNR AGP/ 5 PCI/ CNR
Įvedimo/ išvedimo lizdai 1 FDD, 2 COM, 1 LPT, 2 PS/2
USB 2 USB 1.1 + 1 lizdas su 2 USB 1.1 + 2 lizdai su 2 USB 2.0 2 USB 1.1 + 1 lizdas su 2 USB 1.1 2 USB 1.1 + 2 lizdai su 2 USB 1.1
Į IDE kontrolerį integruotas čipsetas ATA133 ATA133 ATA100
Įšorinis IDE kontroleris Promise PDC20276 – –
Garsas AC’97 Audio, codec Avance Logic ALC650 AC’97 Audio, codec VIA VT1611A AC’97 Audio, codec Analog Devices AD1885
Įdiegtas tinklinis kontroleris – – 10 BaseT/ 100 BaseTX
I/O kontroleris Winbond W83697HF ITE IT8705F Winbond W83627 HF-AW
BIOS 2 Mb AMI BIOS v.3.31a 2 Mb Award Modular BIOS v.6.00PG 2Mb Award Modular BIOS v.6.00PG
Forma faktorius ATX, 30,5×23,5 cm ATX, 30,5×22,5 cm ATX, 30,5×22,5 cm

Soltek DRV5

Į šią plokštę integruoti sekantys kontroleriai: garsinis, sukurtas valdančios mikroschemos ir AC’97 kodeko VIA VT1611A pagrindu. Dėka I/O kontrolerio ITE IT8705F panaudojimo tapo įmanoma montuoti į sisteminę plokštę lizdą „smart“ – plokščių skaičiuotuvo pajungimui.
Plokštėje naudojamos sisteminio monitoringo su IT8705F čipu galimybės. Kontroliuojamos procesoriaus įtampos, +/-3,3, +/-5 ir +/-12 V, trijų ventiliatorių sukimosi dažniai ir temperatūros: procesoriaus (įmontuoto procesoriaus daviklio pagalba), plokštės (įmontuotu plokštės davikliu) ir išorinio daviklio. Plokštėje yra trys lizdai reguliuojamų ventiliatorių pajungimui.
Trumpos ploštės charakteristikos: atminties lizdai – 3 DDR SDRAM; išplėtimo lizdai – AGP/ 5 PCI/ CNR; įvedimo/išvedimo lizdai – 2 COM/ LPT/ 2 PS/2/ 4 USB 1.1; plokštės išmatavimai – 305х225 mm.

Plokštė MSI KT3 Ultra-ARU

Plokštės elementai išdėstyti ne per geriausiai: audio įėjimų lizdai išdėstyti tarp plokštės krašto ir CNR lizdo, IDE RAID lizdai – už PCI lizdų, maitinimo lizdas randasi tarp procesoriaus lizdo ir galinių plokštės išvado, o kai sumontuojama video plokštė pasunkėja atminties bankų montavimas. Neapsunkintas tik trumpiklių ir perjungiklių pasiekimas, net kai plokštė jau sumontuota.
Dviejų kanalų impulsiniame procesoriaus stabilizatoriuje naudojami 6 kondensatoriai po 2200 µF ir 5 po 1200 µF.

MSI KT3 Ultra-ARU

Į plokštę integruoti šie kontroleriai: garso, pagristas valdančiosios mikroschemos galimybėmis ir AC’97 koderiu Avance Logic ALC650, leidžiančiu pajungti šešių kanalų akustines sistemas; IDE RAID kontroleris mikroschemos Promise PDC20276 pagrindu su galimybe kurti RAID-masyvus 0 ir 1 lygių; USB 2.0 kontroleris mikroschemos NEC D720100AS1 bazėje.
Plokštėje nėra nelituotų elementų, todėl galima sakyti, kad funkcionaliausias modelis savo serijoje.
Kontroliuojama procesoriaus įtampa, +3,3, +5 ir +12 V, dviejų ventiliatorių apsukos, procesoriaus temperatūros.
Trumpos plokštės charakteristikos: atminties lizdai – 3 DDR SDRAM; išplėtimo lizdai – AGP/ 5 PCI/ CNR; įvedimo/išvedimo lizdai – 2 COM/ LPT/ 2 PS/2/ 4 USB 1.1/ 4 USB 2.0; išmatavimai – 305х235 mm.

MSI K7NU15 Pro

Plokštės elementų išdėstyme yra keletas minusų: audio įėjimų lizdai išdėstyti prieš PCI lizdus, IDE ir FDD lizdai – už jų, o maitinimo lizdas yra tarp procesoriaus lizdo ir išvadų į galinę plokštės dalį. Kaip ir ankščiau aprašytoje plokštėje nėra problemos tik su trumpikliais ir jungikliais.
Procesoriaus maitinimo stabilizatoriuje naudojami 4 kondensatoriai po 2200 µF ir 7 po 1200 µF.
Į plokštę integruoti šie kontroleriai: garso, pagristas valdančiosios mikroschemos savybėmis bei AC’97 koderio Analog Devices AD1885; tinklo, taip pat pagristo valdančiosios mikroschemos savybėmis, su 10 BaseT/100 BaseTX palaikymu.
Paveikslėlis Nr. 1.5.

Plokštėje naudojamos mikroschemos W83627HF-AW iš Winbond sisteminio stebėjimo galimybės. Kontroliuojamos procesoriaus įtampos, +3,3, +5 ir +12 V, 3 ventiliatorių sukimosi greitis, procesoriaus temperatūra (įmontuotas į plokštę daviklis) ir plokštės .
Trumpos plokštės charakteristikos: atminties lizdai – 3 DDR SDRAM; išplėtimo plokščių lizdai – AGP/ 5 PCI/ CNR; įvedimo/išvedimo lizdai – 2 COM/ LPT/ 2 PS/2/ 6 USB 1.1; išmatavimai – 305х225 mm.

Paveikslėlis Nr. 1.6.

1.1.3 Sisteminės plokštės su i845 valdymo mikroschemomis

Plokštėje panaudotas labiausiai populiarus sprendimas – 6 PCI lizdai su vienu CNR. Taip pat galima rasti daug papildomų lizdų – labiausiai įdomūs iš jų AAPANEL &AFPANEL – skirti iPanel pajungimui, lizdas garso išėjimo signalams, ir dar daug kam pritaikytu lizdų. Taip pat plokštėje yra įdomus lizdas, realizuojantis EzPlug technologiją – jei maitinimo blokas neturi atskiro 12V kabelio, tai galima naudoti įprastą 5/12V kabelį, pajungus jį prie atitinkamo lizdo plokštėje. Kaip įprasta, kompanijos inžinieriai neapsiribojo įdiegtu monitoringu, ir panaudojo nuosavą mikroschemą – AS9927F ir įdiegė lizdą papildomo termistoriaus pajungimui. Taip pat plokštė turi keletą trumpiklių – tame tarpe ir skirtų FSB dažnio keitimui, procesoriaus daugiklio ir įtampos keitimui, paduodamos į atmintį. Bet dauguma nustatymų yra paslėpta BIOS.
Jis tradiciškai pagristas Award Medallion BIOS, ir savyje turi didelį kiekį įvairių nustatymų – galima keisti FSB dažnį su 1MHz žingsniu, didelį kiekį atminties nustatymų – pradedant nuo jos darbo dažnio su FSB dažnio santykio koeficientu ir baigiant jos laikų nustatymais, galima rankiniu būdu nustatinėti PCI lizdų pertraukimus o taip pat ir didelis kiekis standartinių visoms plokštėms nustatymų.

1.2 AMD XP Athlon ir Intel Pentium 4 procesoriai

Įvairūs sisteminės plokštės interfeisai ir magistralės
Standžiųjų diskų kaupiklių interfeisai
 ST-506/412
 ESDI
 IDE
 SCSI
ST-506/412 interfeisas
Šį interfeisą 1980 m. sukūrė Seagate Technology firma. Pagrindinis šio interfeiso trūkumas – duomenų šifratorius/dešifratorius yra pačiame valdiklyje, todėl duomenys tarp kaupiklių ir valdiklio perduodami analogine forma. Dėl ribotos sujungimo kabelių praleidžiamų dažnių juostos analoginis signalas gali būti iškreiptas, todėl ST-506/412 interfeise taikomas tik vienas kodavimas.
ESDI interfeisas
ESDI – Enhanced Small Devize Interface (patobulintas mažų įrenginių interfeisas) – specializuotas standžiųjų diskinių kaupiklių interfeisas, sukurtas Maxtor firmos; 1983 m. pripažintas standartiniu. Palyginti su ST-506/412 interfeisu, numatytos priemonės duomenų atkūrimo patikimumui padidinti, pvz., šifratorius/dešifratorius sumontuotas pačiame kaupiklyje. Keitimosi duomenimis greitis gali siekti 3 MB/s. Tačiau realiai ESDI kaupikliuose jis neviršija 2MB/s. Deja, skirtingos ESDi interfeiso realizacijos dažnai nesiderino tarpusavyje, todėl pigesnis ir ne mažiau greitesnis IDE interfeisas iš naujų kompiuterių ESDI interfeisą „išmetė“.
IDE interfeisas
IDE – Integrated Drive Electronics (kaupiklyje integruotos valdymo schemos) terminas gali būti taikomas bet kuriam kaupikliui su vidiniu valdikliu. Oficialusis IDE interfeiso pavadinimas, pripažintas ANSI (American NATIONAL Standart Institute) – ATA (AT Attachment), – „prisijungimas prie AT (Advanced Technology) kompiuterių“.
IDE kaupikliuose, kaip ir ESDI, valdiklis sumontuotas pačiame kaupiklyje. Visuose naujausiuose PC tipo kompiuteriuose sisteminėje plokštėje numatyta jungtis IDE kaupikliu. Ji faktiškai yra supaprastintas ISA sisteminės magistralės jungties variantas. Standartiniame ATA IDE variante naudojantis 40 kontaktų (iš 98-ių 16-os skilčių ISA magistralės jungties kontaktų) jungtys. Iš visų sisteminės magistralės linijų prie IDE jungties prijungtos tik tos, kurios užtikrina standartinio standžiųjų diskų kaupiklio veikimą. Yra trys IDE interfeiso tipai atitinkantys tris standartines sistemines magistrales:
1. AT Attachment – ATA IDE (16 skilčių magistralė)
2. XT IDE (8 skilčių magistralė)
3. MCA IDE (16 skilčių magistralė)
IŠ INTERNETO ŽEMIAU
ATA (angl. Advanced Technology Attachment) – atminties įrenginių (kietųjų diskų, CD ir pan. prijungimo prie kompiuterio standartas. 2003 metais buvo pasiūlytas gana skirtingas Serial ATA stadartas. Šis straipsnis aprašo senesnį standartą šiuo metu siūloma vadinti Parallel ATA.
Iš esmės tas pats standartas žymimas ir kitokiomis santrumpomis: IDE, ATAPI, ir UDMA.

1 pav. Parallel ATA jungtys motininėje plokštėje (dvi, apačioje)

Parallel ATA (PATA) naudoja plokščią 40 gijų kabelį, turintį dvi arba tris jungtis (tris jungtis turintis kabelis gali prijungti iš karto du atminties įrenginius). Kabelis vienu metu perduoda šešiolika bitų. Naudojamas 28 bitų adresas. Didžiausia palaikoma senesnio tipo ATA kabeliu prijungiamo disko talpa yra 128 gigabaitai. Naujesnis standartas palaiko iki net iki 128 pedibaitų.
Kai kada galima rasti net keturias jungtis turinčius kabelius, tačiau šiuo atveju vienas iš trijų galimų prijungti įrenginių pasiekiamas tik skaitymo režimu (negalima rašyti). Naudojami ir geresnės kokybės 80 gijų kabeliai. Šiuose kabeliuose informaciją neša tik 40 gijų. Tarp jų esančios papildomos gijos yra įžemintos, sumažindamos parazitinę talpuminę duomenis perduodančių gijų tarpusavio sąveiką ir padidindamos perdavimo greitį. 80 gijų kabeliai turi 40 kontaktų ATA jungtis ir yra reikalingi jei perdavimo greitis viekia 66 megabitus per sekundę ar daugiau. Išoriškai jungtys yra tokios pačios, tačiau jų vidinė konstrukcija skirtinga.
ATA kabelis turi būti plokščias ir ilgis neturi viršyti 450 mm. Todėl jis daugiausia naudojamas įrenginiams kompiuterio viduje sujungti. Kai kada parduodami ilgesni ar apvalūs kabeliai yra pagaminti nesilaikant standarto reikalavimų ir todėl negarantuoja patikimo darbo.
Jei tuo pačiu ATA kabeliu prijungiami du atminties įrenginiai, vienas jų yra laikomas “šeimininku” (angl. master), o antrasis “vergu” (angl. slave). Jei prijungiamas tik vienas įrenginys, jis dažniausiai turi būti konfigūruojamas kaip “šeimininkas” (kai kuriem įrenginiams reikia perjungti specialų režimą “vienas” (angl. single). Tik kai kuriais atvejais pavyksta sukonfigūruoti sistemą su vien “vergą” turinčiu kabeliu.
Jei įrenginys nustato savo rolę pagal kabelio vietą, tai lemia kabelio gija numeris 28. Motininėje plokštėje ši gija įžeminta. Jei prietaiso kontakte gija įžeminta, jis laiko save “šeimininku”. 40 gijų kabelyje ties pirmąja jungtimi 28 gija paprastai nutrūksta (senesniuose kabeliuose ją kai kada tiesiog perkirpdavo). Todėl kabelio gale esantis įrenginys save laiko “vergu”. Bet jei “vergo” nėra, toks kabelis turi nenaudojamą “uodegą”, kuri mažina jo darbo patikimumą. Todėl 80 gijų kabelyje įrenginių tvarka yra atvirkščia (“šeimininkas” gale, “vergas” viduryje).
Įrenginiai konfigūruojami juose esančiais retai naudojamais perjungikliais. Daugelis naujesnių įrenginių patys pasirenka vergo ar šeiminiko rolę priklausomai nuo to, kurioje kabelio vietoje jie yra prijungti. Teiginys jog “šeimininkas” darbo metu turi kokius nors prioritetus prieš “vergą” yra mitas: abu įrenginiai dirba vienodai efektyviai. “Vergas” kai kada minimas kaip įrenginys numeris 1, o šeimininkas – įrenginys numeris 0.

SCSI interfeisas
SCSI interfeisas sudarytas remiantis SASI (Shugart ASsociatse System Interface) interfeiso principais. Jis yra ne diskinis, bet sisteminis interfeisas. Tai yra ne valdiklio tipas, bet kompiuterio išplėtimo magistralė, užtikrinanti 8-ių įrenginių veikimą. Vienas iš jų, vadinamas pagrindiniu (host) adapteriu, yra jungiamasis blokas tarp SCSI ir kompiuterio sisteminės magistralės. Pati SCSI magistralė sąveikauja ne tam tikrais įrenginiais – pvz., diskiniu kaupikliu, o su juose esančiais valdikliais. SCSi magistralė užtikrina 8-ių su ja sujungtų įrenginių veikimą, kiekvienam iš jų suteikiamas identifikavimo numeris SCSI#. Vienas iš šių įrenginių – adapterio plokštė, įstatyta kompiuteryje; 7 likusieji – periferiniai įrenginiai. Prie vieno adapterio galima prijungti standžiųjų diskų kaupiklius, CD-ROM kaupiklius, skenerius ir kitus įrenginius (iš viso ne daugiau kaip 7). Beveik visuose kompiuteriuose galima įstatyti iki 4-ių pagrindinių SCSI adapterių, t.y. periferinių įrenginių kiekis gali siekti 28. kai kuriuose naujausiuose SCSI adapteriuose prie vienos magistralės galima jungti iki 15-os periferinių įrenginių.
P1394 nuoseklioji magistralė

P1394 turi daug pranašumų lyginant su SCSI ir kitomis Į-I sąsajomis. Pirmiausia ši magistralė yra labai greita, nedaug kainuoja ir paprasta naudoti. Iš tiesų ši magistralė naudojama ne tik kompiuterizuotoms sistemoms, tačiau taip pat ir plataus vartojimo elektronikos įrenginiams, pavyzdžiui, skaitmeninėms vaizdo kameroms, vaizdo magnetofonams, televizoriams. Šiuose įrenginiuose P1394 magistralė naudojama perduoti judančiam vaizdui, kuris vis dažniau gaunamas iš skaitmeninių šaltinių.
Vienas iš P1394 privalumų yra tai, kad jame naudojama nuoseklusis duomenų perdavimo (po vieną bitą vienu metu), o ne lygiagretusis. Lygiagrečiosios sąsajos, pavyzdžiui, SCSI, reikalauja daugiau elektrinių laidų, vadinasi, platesnių ir brangesnių kabelių bei didesnių ir brangesnių sujungimų, turinčių daugiau jungčių. Kabeliui, turinčiam daug laidų, išvengiant elektros interferencijos tarp laidų reikia ekranavimo. Taip pat didėja reikalavimai sinchronizacijai tarp linijų, o didinant kabelio ilgų tai sukelia didelių problemų.
Be visa ko, kompiuteriai daromi vis spartesni ir Į-I poreikiai auga, tačiau fiziniai kompiuterių matmenys mažėja. Nešiojamieji ir kišeniniai kompiuteriai turi labai mažai vietos jungtims, tačiau taip pat reikalauja didelio duomenų perdavimo greičio apdoroti statinius ir judančius vaizdus.
P1394 magistralės tikslas – suteikti vieną bendrą Į-I su paprasta jungtimi sąsaja, kuri galėtų aptarnauti daug įrenginių per vieną prievadą, taip, kad, pavyzdžiui, pelės, lazerinio spausdintuvo, SCSI, išorinio diskinio kaupiklio ir lokalioji tinklo sujungimus būtų galima pakeisti vienintele jungtimi. P1394 magistralės jungtis nukopijuota iš Nintendo Gameboy žaidimo. Ji yra tokia patogi, kad vartotojas gali pasiekti kitą (nematomą) kompiuterio pusę ir sujungti jungtų į ją nežiūrėdamas.

Operatyviosios atminties klasifikacija pagal korpuso konstrukciją
Atmintis dažniausiai būna gaminama, kaip kelių rūšių įrenginiai:
• DIP – dvi kojyčių eiles turinčios mikroschemos
• SIPP – mažagabaritės spausdintinės plokštės, turinčios vieną kojyčių eilę
• SIMM – mažagabaritės spausdintinės plokštės, turinčios vieną (dubliuotą) kontaktinių išvadų eilę
• DIMM – mažagabaritės spausdintinės plokštės, turinčios dvi kontaktinių išvadų eiles

2 pav. Atminties tipai (iš viršaus į apačią): DIP, SIPP, 30 kontaktų SIMM, 168 kontaktų DIMM ir 184 kontaktų DDR DIMM.

Ypač spartus kaupiklis bus dar spartesnis (PC 102 10 ps)
Šis duomenų kaupiklis bus pagamintas DDR2 atminties modulių pagrindu. „i-RAM“ sukonstruotas taip, kad tilptų į kompiuterio 5č25 colio nišą. Jame yra aštuoni DDR2 tipo atminčiai skirti lizdai, tad talpa priklauso nuo įdėtų atminties modulių skaičiaus. Pats kaupiklis su kompiuteriu bus jungiamas per SATA2 sąsaja ir dirbs iki 3 GB/s sparta. Jame taip pat sumontuotas akumuliatorius, tad duomenys išliks ir išjungus kompiuterį. Dėl DDR2 modulių technologijos šis įrenginys veiks kur kas sparčiau už savo mechaninius brolius – diskinius kaupiklius.
Serial ATA

Serial ATA (angl. Advanced Technology Attachment) – atminties įrenginių (daugiausia kietųjų diskų) prijungimo prie kompiuterio standartas. Šis standartas buvo pasiūlytas 2003 m, juo pakeičiant anksčiau naudotą ATA standartą, kurį nuo šiol siūloma vadinti Parallel ATA.
Serial ATA duomenys perduodami nuosekliai. Parallel ATA duomenys perduodami lygiagrečiai (daugeliu gijų vienu metu).

3 pav. Serial ATA rozetės (dvi)

Serial ATA kabeliai turi tik septynias gijas (Parallel ATA turėjo 40 ar net 80 gijų). Tokie kabeliai daug siauresni ir juos lengviau išvedžioti. Be to, siauri kabeliai netrukdo oro cirkuliacijai kompiuterio korpuse, todėl pagerėja aušinimo sąlygos. Vidiniai Serial ATA kabeliai gali būti iki metro ilgio. Šiame standarte atsisakyta Parallel ATA buvusios galimybės vienu kabeliu prijungti kelis įrenginius (“šeimininką” ir kai kada net du “vergus”). Kiekvienas Serial ATA kabelis prijungia vieną įrenginį.

4 pav. Serial ATA kištukas
Serial ATA taip pat numato naują maitinimo jungties standartą, kuris irgi skiriasi nuo anksčiau naudotos Molex jungties. Ši jungtis turi net 15 kontaktų. Toks didelis kontaktų skaičius paaiškinamas galimybe teikti net tris maitinimo įtampas (3.3 V, 5 V ir 12). Be to, maitinimo galingumui padidinti kiekvienai įtampai naudojama po tris jungties kontaktus (penki kontaktai yra įžeminti). Skirtingai nuo Parallel ATA, Serial ATA įrenginius galima išjungti ir įjungti kompiuteriui dirbant. Be to, Serial ATA įrenginys turi vidinę skaitymo/rašymo komandų eilę ir gali optimizuoti tikrąją siunčiamų komandų vykdymo seką. Tai padidina darbo greitį kuomet vienu metu lygiagretūs procesai skaito ar rašo keletą skirtingų failų.
Pirmoji Serial ATA versija, SATA/150, dirba 1.5 GHz dažniu, perduodama iki 150 megabaitų per sekundę. Tai nėra daug daugiau nei Parallel ATA (133 Mb/s), tačiau, kaip jau minėta, šie kabeliai patogesni kitais požiūriais. 2004 m. pasirodė dvigubai greitesnė SATA/300. 2007 planuojama perdavimo greitį padidinti iki 600 Mb/s.

PCI
PCI (angl. Peripheral Component Interconnect), periferinė komponentų sąsaja. Tai didelės spartos jungtis skirta vaizdo, garso plokštėms, modemui ir kitų komponentų prijungimui. Ji greitesnė už ISA jungtį, bet lėtesnė už AGP jungtį, kuri skirta tik grafinėms plokštėms jungti. Įprastinis PCI greitis yra 33 MHz.

5 pav. Lizdai prietaisams su PCI 6 pav. Plokštė su PCI jungtimi (dešinėje)

jungtimi įstatyti

BIOS

Basic Input/Output System (BIOS) – bazinė įvesties/išvesties sistema – tai sisteminė programa, kuri saugoma kompiuterio pastovios atminties (informacija nedingsta išjungus elektros maitinimą) mikroschemoje. Ją galima perprogramuoti ir taip atnaujinti BIOS programą. BIOS realizuoja tokias funkcijas:
 kompiuterio tikrinimo testo POST (Power On Self Test), kuris įjungus PK tikrina visus svarbiausius sistemos komponentus, vykdymas (šioje stadijoje sistema gali pateikti garsinius signalus, kurie reiškia tam tikras klaidas ir pagal kurių kiekį galima nustatyti klaidos tipą ir vietą);

7 pav. BIOS sauganti atminties
mikroschema, paženklinta
gamintojo lipduku.

 kompiuterio aparatūros parametrų konfigūravimas bei derinimas (BIOS Setup)
 operacinės sistemos (OS) įkrovimas. Viena dažniausiai keičiamų BIOS nuostatų yra įrenginio, iš kurio pirmiausia turi būti bandoma įkrauti sistemą, nurodymas.
 aparatinių tvarkyklių (drivers) (programų, valdančių kompiuterio aparatines sudedamąsias dalis) pateikimas operacinei sistemai ir programiniam aptarnavimui;
 sisteminės plokštės suderinimas su kitais kompiuterio komponentais;
 sisteminių įrenginių aparatinių pertraukčių aptarnavimas;

Šiuolaikiniai kompiuteriai gali turėti įvairių aparatinių priemonių, kurios reikalauja programinio konfigūravimo. BIOS parametrų ir aparatinės PK konfigūracijos nustatymui naudojama BIOS’e saugoma programa Setup. Dalis šia programa nustatytų konfigūracijos parametrų visada saugoma atmintyje CMOS (Complementary Metal Oxide Semiconductor). Šioje mikroschemoje taip pat patalpintas laikrodis (Real Time Clock). Energiją, skirtą CMOS, teikia mažas maitinimo elementas, kad CMOS saugomi duomenys nebūtų prarandami išjungus PC.
Jei dėl kokių nors priežasčių buvo išgadinta BIOS (pvz., po nesėkmingo bandymo ją atnaujinti), tai kompiuteris visai nebesikraus. Šiuolaikiniai kompiuteriai gaminami su dviguba BIOS (Dual-BIOS) – jei atnaujinant BIOS kompiuteris “pakibo”, tai kitą kartą įjungiant kompiuterį bus galima atstatyti BIOS iš atsarginės kopijos.
Konkrečiai pagrindinei plokštei pritaikytą BIOS variantą dažniausiai sukuria šios plokštės gamintojas, ir galutinis jos išeities kodas būna paslaptis. Esama iniciatyvos sukurti atviro kodo BIOS (LinuxBIOS projektas,). Kadangi BIOS pradeda dirbti dar neveikiant operatyvinei atminčiai (jos inicializacija – viena BIOS užduočių), specialiai šiam projektui buvo sukurtas vien registrus naudojantį kodą kuriantis C kompiliatorius (romcc). Autoriai teigia, jog LinuxBIOS kompiuterį darbui paruošia greičiau, nes jau nuo šešioliktos instrukcijos dirba 32 bitų režimu (dauguma įprastinių BIOS visą laiką dirba 16 bitų režimu). Tačiau ši BIOS dirba tik su tokia įranga, kurios gamintojai sutiko atskleisti būtiną techninę informaciją.

LPC

LPC (angl. low pin count – mažas mikroschemos kontaktų skaičius) – kompiuterių ir kitų panašių įrenginių magistralės tipas, skirtas palyginus lėtiems įrenginiams (pelei, spausdintuvui, ventiliatoriaus valdymui, klaviatūrai, lanksčiųjų diskelių įrenginiui, MIDI ir pan.) su procesoriumi sujungi.
Tai nuoseklaus veikimo magistralė, kurioje adresai bei duomenys perduodami tuo pačiu vienu bitu informacijos (vienas motininės plokštės takelis). Numatyti dar trys iš esmės būtini signalai, tačiau kai kuriais atvejais LPC takelių skaičius gali būti sumažintas net iki dviejų.
8 pav. LPC magistralę valdanti mikroschema IT8705F kompiuterio motininėje plokštėje

Toks sprendimas labai sumažina reikalingų sujungimų kompiuterio plokštėje skaičių. Šį standartą pasiūlė Intel.
Sudėtingesniam įrenginių valdymui numatyti dar šeši papildomi signalai. Jie atsakingi už tiesioginį atminties pasiekimą, pertraukimų aptarnavimą, periferinių įrenginių “prižadinimą” iš neaktyvios, mažai energijos vartojančios būsenos bei šių įrenginių perspėjimą jog greitai bus atjungtas maitinimo šaltinis.
LPC pakeitė seniau naudotą ISA magistralės tipą. Nors ISA iškart perduodavo 8 ar 16 bitų, ji buvo lėtesnė (veikė 8 MHz dažniu, tuo tarpu LPC – 33 MHz).
USB

USB (Universal Serial Bus) tai universalioji jungtis, kuri naudojama kompiuteriuose. Per šią jungtį galima prijungti įvairius išorinius įrenginius: USB atmintinę, kompiuterio pelę, klaviatūrą, spausdintuvą, skenerį, išorinį kietąjį diską, modemą. 9 pav. parodytas USB jungties logotipas.
USB versijos
USB jungtis turi kelias versijas, kiekvienoje versijoje įdiegti šiokie tokie patobulinimai.

9 pav. USB logotipas.
 USB 1.0 FDR – pradinė versija išleista 1995 m. lapkričio mėn.
 USB 1.0 – išleista 1996 m. sausio mėn.
 USB 1.1 – išleista 1998 m. rugsėjo mėn.
 USB 2.0 – išleista 2000 m. balandžio mėn. – pagrindinis pakeitimas – padidintas duomenų perdavimo greitis.
 USB 2.0 – papildymai, išleisti 2002 m. gruodžio mėn.

Naujausios pagrindinės kompiuterių plokštės

Visavertė EliteGroup pagrindinė kompiuterio plokštė. Ji pritaikyta dviejų branduolių Intel Core 2 Duo bei pentium D / Pentium 4 /Celeron D procesoriams, naudoja DDR-400 arba DDR2-533 atminties (galima įrengti iki 2 GB). Galima prijungti senesnius IDE arba spartesnius SATA tipo kaupiklius. Juos sujungti į RAID 0/1 tipo masyvą. Plokštėje įrengti 6 kanalų garso, S3 UniChrome Pro 2D/3D vaizdo bei tinklo (Gigabit LAN) posistemiai, tad galima sukomplektuoti nebrangų kompiuterį.

„Asus N4L-VM DH“ (NK 8 10 ps)

Asus N4L-VM DH pagrindinė plokštė suderinta su „Intel VIIV“. Plokštės pagrindas – „Intel 945GM“mikroschemų rinkinys. Joje integruota aukštos kokybės garsą atkurianti aštuonių kanalų garso sistema, kuri vienu metu gali atskirti skirtingus garso srautus ir išskaidyti į skirtingas garso išvestis, bei „Intel graphis Media Accekerator 950“ vaizdo posistemė. „Asus |N4L_VM DH“ suderinama su naujausiais „Intel“ dviejų ir vieno branduolio procesoriais, pagamintais „Yonah“ branduolio pagrindu, ir DDRII 667 MHz dažniu darbine atmintimi. Plokštėje taip pat rasime gigabaitinį „Intel“ tinklo valdiklį, vieną ATA, dvi SATA ir vieną išorinę ESATA II jungtis, skirtas duomenų laikmenoms prijungti. Prie šios „Asus“ plokštės galima prijungti aštuonis USB 2.0 ir du IEEE 1394 sąsajos naudojančius įrenginius.
Nors plokštėje gausu integruotų sprendimų, dėl to neverta nusiminti. „Asus“ inžinieriai „4L-VM DH“ įrengė dvi PCI ir vieną „PCI-E x1“ sąsajas, į kurias panorėjus bus galima įstatyti papildomus įrenginius, taip praplečiant sistemos galimybes. O jeigu integruotos vaizdo posistemės galimybių per mažai, dar galima nusipirkti papildomą vaizdo posistemę, jungiamą „PCI-E x16“ jungtį.

„Asus P5WD2-E Premium“ (NK 8 14ps)

„Asus“ pagrindinės plokštės turi gerą lengvai ir patogiai konfigūruojamų produktų su naujausiomis technologijomis vardą. „P5WD2-E Premium“ plokštė turi LGA775 lizdą, kurį galima dėti „Pentium 4“, „Celeron“, „Pentium“, „Extreme Editon“ procesorius. Plokštės valdymas patikėtas „Intel 975X“ mikroschemų rinkinio „šiauriniam tiltui“. Pagrindinė magistralė gali veikti su trimis dažniais: 533 MHz, 800 MHz arba 1066MHz. keturis 240 kontaktų DIMM lizdus galima įdėti iki 8 GB DDR2 atminties. „Asus“ plokštė turi du „PCI-Express“ lizdus, tinkamus naudoti vaizdo plokštėms. Senesnėms plokštėms skirti trys PCI lizdai.
Kaip ir kitos naujausios pagrindinės plokštės galingoms sistemoms, „P5WD-E Premium“ turi net du S-ATA diskų masyvo jungčių rinkinius. Vieną valdo „Intel ICH7R“ „pietinio tilto“ mikroschemos, kitas patikėtas „Marvell“ 88SE66141 valdikliui. Pastarasis turi ir išorinio S-ATA jungimo galimybę, bet tuomet naudojamų diskų jungti į masyvą.
Kita puiki savybė – dvi gigabito pralaidos 2Ethernet“ tinklo jungtys. Verslo sistemoms tai gal ne taip svarbu, tačiau namų kompiuteriams dažnai reikia dviejų jungčių – sparčiojo interneto modemui ir vidiniam namų tinklui. „Asus P5WD2-E“ turi pilną rinkinį jungčių, įskaitant „Firewire“ ir net 8 USB 2.0 jungtis. Garsui apdoroti įdiegtos 2Realtek ALC882M“ mikroschemos su prijungtų garso prietaisų ir garsiakalbių atpažinimo funkcijomis, signalo koregavimu pagal paskirtį bei optinėmis S/PDIF jungtimis. Mikroschema naudoja „Dolby Master Sturio“ technologiją. BIOS parametrų išdėstymas yra tradicinis, todėl lengvai perprantamas patyrusiam vartotojui. Įspūdingiausia programos dalis skirta sistemai spartinti: „Asus“ plokštėje galima pasirinkti palaipsnio spartinimo režimą 5, 10, 15 procentų ir t.t. arba atskirai nurodyti spartos parametrus procesoriui, pagrindinei magistralei bei darbinei atminčiai. Taigi individualią sistemos spartą kiekvienas vartotojas galės kuo patogiausiai susikonfigūruoti pagal joje naudojamus komponentus, o spartinimo gerbėjai galės bandyti iš jos „išspausti“ paskutinius syvus – „Asus“ jų nevaržys, tik perspės apie galimas sistemos stabilumo problemas „padauginus“.

„MSI 945P NEO3-F“ (NK 14, 11 ps)

Jos pagamintos „Intel 945P“ mikroschemų pagrindu ir yra suderinamos su visais į „Socket 775“ lizdą statomais „Pentium4“ 5xx, P4EE, „Pentum D“, 8xx, 9xx, „Celeron D“ serijos procesoriais, įskaitant ir visus „Intel Core 2 Duo“ procesorius. Kitos šio mikroschemų rinkinio „MSI 945P NEO3-F“ plokštei suteikiamos savybės – 533/800/1066 MHz dažnio pagrindinės magistralės (FSB), „PCI-Express x16“ sąsajų bei „Dual Chanel“ DDR2 400/533/667 dažnio darbinės atminties palaikymas (iš viso į čią pagrindinę plokštę galima įstatyti iki 4GB darbinės atminties). Pietinį „MSI 945P NEO3-F/“ tiltą valdo „Intel ICH7“ mikroschemų rinkinys, kuris atsako už aštuonių USB 2.0, keturių SATA II ir vienos IDE kietųjų diskų jungčių bei PCI sąsajų darbą. Be to, šiame mikroschemų rinkinyje taip pat integruotas ir aštuonių kanalų 7.1 tipo „Realtek ALC850“ garso dekoderis. Tuo tarpu prie plačiajuosčio interneto tinklo su „945P NEO3-F“ pagrindine plokšte bus galima jungtis per gigabitinų tinklo sąsaja, kadangi plokštėje sumontuotas gigabaitinis „Realtek“ tinklo valdiklis.

„Elitegroup“ bendrovės „ECS KN1 Lite“ plokštė (NK 10 12 ps)

„ECS KN1 Lite“ gali priglausi visus 939 lizdui skirtus AMD gamybos procesorius. Šios plokštės pagrindą sudaro gerą vardą pelnęs „nVidia nForce4Ultra“ mikroschemų rinkinys.

Komponentų išdėstymas

Violetinės spalvos pagrindinėje plokštėje visi komponentai išdėstyti gana sumaniai. Ant procesoriaus galima sumontuoti išties masyvų aušintuvą, nes aplink jį tam yra palikta pakankamai erdvės. Netoliese įrengti 4 pirmosios kartos DDR darbinės atminties lizdai, kuriuose iš viso telpa iki 4 GB darbinės atminties. Nors oficialiai palaikoma tik DDR400/333/266 MHz darbinė atmintis, užrašai ant plokštės pakuotės byloja apie DDR400+ palaikymą. O BIOS aplinkoje galima nurodyti 500 MHz spartą. 24 kontaktų ATX jungtis įrengta netoli viršutiniojo dešiniojo pagrindinės plokštės kampo. Kaip ir visos pagrindinės plokštės su 24 ATX maitinimų, ši irgi gali dirbti su 20 kontaktų ATX maitinimu.

Plėtimo jungčių sąrašas standartinis tokio lygio pagrindinei plokštei – vienas „PCI-Express X16“, du „PCI-Express X1“ ir trys paprasti PCI lizdai. ECS KN1 Lite“ plokštėje yra 4 SATA-II ir 2 PATA jungtys kietiesiems diskams bei optiniams įrenginiams prijungti. Kietuosius diskus galima sujungti į RAID0, RAID1 ar RAID 0+1 masyvus. Už integruotą garso posistemę atsakingas „Realtek ALS655“ lustas, užtikrinantis 6 kanalų (5.1) garso atkūrimą. Gigabito spartos tinklo posistemės darbas paremtas „Marvell 88E1111“ lustu. Galinėje plokštės sienelėje įrengtos klaviatūros, pelės ir tinklo jungtys, keturi USB ir vienas COM prievadai, trys garso įvesties ir išvesties lizdai, taip pat S/PDIF bei koaksialinės garso išvesties jungtys. Kartu su plokšte pateikiama papildoma PCI nugarėlė su dar dviem USB jungtimis.

„Asus M2N-E“ ir „Asus M2N32-SLI Deluxe/Wireless Editon“ (NK 10 10 ps.)

„Asus M2N-E“ ir „Asus M2N32-SLI Deluxe/Wireless Editon“ plokštės yra suderinamos su naujaisiais „Socket AM2“ „AMD Athlon 64 X2“, „Athlon 64 FX“, „Athlon 64“ ir „Sempron“ procesoriais. Abi plokštės suręstos „nVidia nForce“ penktosios kartos mikroschemų pagrindu. Pirmojoje sumontuota „nVidia nForce 570 Ultra“ mikroschemų rinkinio versija, o antrojoje – „nVidia nForce 590 SLI“. Abiejų plokščių mikroschemų rinkinius „Asus“ inžinieriai nusprendė aušinti pasyviais variniais radiatoriais, tarpusavyje sujungtais karščio vamzdžiais. Be to, jeigu vartotojas nuspręstų paspartinti savo sistemą, tam „Asus M2N32-SLi Deluxe/Wireless Editon“ palikta galimybė prie mikroschemos radiatoriaus pritvirtinti aušintuvą.

Tiek „Asus M2N-E“, tiek „Asus M2N32-SLI Deluxe/Wireless Editon“ iš pažiūros tarpusavyje panašios – tokį j panašumą nulėmė naudojamos tos pačios kartos mikroschemų rinkinys. Šios plokštės suderinamos asu antrosios kartos „DDR2 800/667/533“ darbine atmintimi – tam plokštėje įrengta po keturis DDR2 atminties lizdus, į kuriuos galima įstatyti iki 8 GB darbinės atminties. Abi plokštės turi po vieną ATA ir po šešias SATA II jungtis, skirtas kietiesiems diskams ar optiniams įrenginiams prijungti, bei palaikančias „Raid 0, 1, 0+1, 5“ diskų masyvus. Plokštėje taip pat yra aukštos kokybės aštuonių kanalų garso sistema. „Asus M2N-E“ papildomai turi po vieną „PCI-Express X16“, „PCI-Express X4”, “PCI-Express X1”, tris PCI jungtis bei gigabaitinių tinklo valdiklį ir keturias USB 2.0 sąsajas. „Asus M2N32-SLI Deluxe/Wireless Editon“ sukomplektuota kur kas gausiau: joje yra dvi „PCI-Express X16“ jungtys, skirtos „nVidia SLI“ dviejų vaizdo plokščių sistemai, viena „PCI-Express X4“ ir „PCI-Express X1“ bei dvi PCI sąsajos. Prie tinklo su šia plokšte bus galima jungtis per dvi gigabaitines tinklo jungtis arba bevieliu 802.11b/g (pridedama išorinė antena) ryšiu, abiejų tipų tinklo valdikliai įrengti plokštėje. Taip pat yra dvi „IEEE 1394a“ ir aštuonios USB 2.0 sąsajos bei vieną išorinę „eSATA“ jungtis.

„Intel Desktop Board D975XBX“ (NK 8 15ps)

„Intel Desktop Board D975XBX“ pagrindinėje plokštėje (kaip ir „Asus“) naudojamas pasyvus aušinimas – tai itin gerai, jei norima susirinkti labai tylią sistemą, nors pati plokščių prigimtis ir kaina (ypač „Asus“) tinkamesnė ekstremaliai sparčiai „ir greičiausiai ne itin tyliai) sistemai surinkti.

„Intel Desktop Board D975XBX“ turi labai daug bendrų bruožų su „Asus“ modeliu. Tai nenuostabu, nes valdančiųjų mikroschemų rinkinys yra tas pats. Tačiau plokštės turi pakankamai skirtumų, kad pagal jų savybes ir konfigūravimo galimybes būtų galima išskirti ganėtinai skirtingas naudojimo sritis.
Į D975XBX galima įdėti tokius pašius procesorius kaip ir į „Asus“ modelį, tačiau „Intel“ vartotojo instrukcijoje minimi tik du galimi darbinės atminties dažniai: 533 ir 667 MHz, nors bendra atminties taip pat gali siekti 8 GB.
„Intel“ naudoja ne „Realtek“, bet savo pačios gamybos garso mikroschemas, kurios pasižymi kiek kuklesnėmis charakteristikomis ir ne tokia didele galimybių gausa. Plokštėje yra 8 USB 2.0 ir gigabito „Ethernet“ tinklo jungtys, tačiau nėra „Firewire“ ir antros tinklo jungties.

Kaip ir „Asus“, D975XBX turi du „PCI-Express“ x16 lizdus ir antrinį “PCI-Express” (su x8 elektrinėmis charakteristikomis) lizdą, tačiau šioje plokštėje jie sudėti tarp PCI lizdų, tad vietos sistemai plėsti yra kiek mažiau.
„Asus“ turi kai kurių galimybių, kurių nėra „Intel“ plokštėje, įskaitant papildomą tinklo jungtį, daugiau plėtimo lizdų ir galimybę prijungti „Firewire“ įrenginius. Nors abi plokštės gali jungti du S-ATA masyvus po keturis kietuosius diskus tiesiai prie pagrindinės plokštės, „Asus“ konfigūravimo galimybės ir patogumas ekspertų daug geriau.
„Asus“ BIOS konfigūravimo galimybės priskirtinos prie geriausių pavyzdžių, kokius tik esame matę, o „Intel“ ypatingu draugiškumu vartotojui nepasižymi, be to, krovimosi metu dešiniajame apatiniame reklaminės užsklandos kampe rodo ne inžinieriams bereikšmius šešioliktainius kodus. Neblizga ir „Intel“ tvarkyklių diegimo programa pridedamame CD. Negana to, kad ji perkrauna sistemą įdiegusi bet kokį menkniekį, jei kurio nors komponento diegimas neįvyksta, – tiesiog parašo „failed“ daugiau nieko nepaaiškindama. Norint gauti bent kiek išsamesnę informaciją, dėl ko įvyko klaida, reikia uždaryti automatizuoto diegimo programą, CD susirasti atitinkamą tvarkyklę ir jų paleisti rankiniu būdu.
Tai, beje, nereiškia, kad „Intel“ plokštės neįmanoma sukonfigūruoji ar kad jos valdymas yra itin blogas. Paprasčiausiai šios plokštės atrodo skirtos skirtingiems tos pačios rinkos segmentams: „Asus“ su savo patogiomis ir gausiomis konfigūravimo galimybėmis yra puikus pasirinkimas patyrusiam vartotojui, norinčiam savo rankomis susirinkti itin galingą kompiuterių, o „Intel“ plokštė veikiau skirta kompiuterių gamintojams, kurie ne mažiau reikliems, tačiau gal ne tiek daug išmanantiems vartotojams surinks ir išbandys prieš parduodami kompiuterį savo cechuose. Trumpiau tariant, „Asus“ – pirkėjams, „Intel“ – gamintojams.

1 lentelė. Pagrindinių plokščių: „Asus P5WD2-E Premium“ ir „Intel Desktop Board D975XBX“ palyginimai.

„Asus P5WD2-E Premium“ „Intel Desktop Board D975XBX“
PRIVALUMAI PRIVALUMAI
 Nepaprastai patogus konfigūravimas  Kompaktiškas komponentų išdėstymas
 Puikus jungčių ir lizdų komplektas  Gera kaina
 Kokybiškos vartotojo vadovas TRŪKUMAI
TRŪKUMAI  Gali būti nefunkcionali be BIOS atnaujinimo
 Kiek didesnė kaina  Keblus diskų masyvo jungimas
 Itin trapūs diskų jungčių lizdas  Neinformatyvi tvarkyklių diegimo programa

SPI atminties magistralė leis atnaujinti BIOS išjungtam kompiuteriui

Neseniai Taivanio kompanija VIA pareiškė, kad nuo šiol visuose pietiniuose tiltuose bus realizuotas SPI atminties magistralės palaikymas. Tai supaprastinta BIOS modernizavimą ir leis pasiekti didesnį programinio modulio darbo efektyvumą.
Naujovė palengvins BIOS atnaujinimus, derinimą, perprogramavimą. VIA planuoja įgyvendinti SPI palaikymą visuose lustynuose ir platformose, o savo planų realizavimą pradeda nuo pietinio tilto „VIA VT82375“.
Taip pat bus sukurtas „flash“ įrenginys, kuriuo bus galima prisijungti prie pagrindinės plokštės ir dirbti su BIOS, net esant išjungtam maitinimui.

ASUS pagrindinių plokščių ateities vizija

„Computex“ parodoje bendrovė ASUS nemažai kalbėjo apie tai, kaip ateityje turėtų kisti jos kompiuterių entuziastams skirtos pagrindinės plokštės. Demonstruotas naujas idėjas įkūnijantis „Pluto“ koncepcinis modelis.
Žvelgiant į 10 pav. matyti, jog ateityje kiek keisis spalvinė brangesnių ASUS pagrindinių plokščių schema. Be to, pradedamos naudoti tokios naujovės, kaip tekstinis informacijos apie problemas ekranėlis bei šviesos elementais papuošti lizdai išorinei įrangai (11 pav.).
10 ir 11 pav. šios naujienos gerai matyti. Lizdus žyminčios raidės bei paveikslėliai šiek tiek švyti. Kalbant apie informacinį LCD ekranėlį, viskas taip pat paprasta – jame pilnais anglų kalbos žodžiais rodoma, kas blogai, pavyzdžiui, „memory error“. Turėtų būti kiek patogiau nei šifruoti šviesos diodų kombinacijas.
Sekdami DFI ir „Abit“ pavyzdžiui, entuziastams skirtose pagrindinėse plokštėse, ASUS planuoja garso posistemę iškelti į atskirą mikroschemą, kuri statoma į pačią plokštę. Teoriškai tai reiškia mažesnius trikdžius bei švaresnį garsą.

10 pav. ASUS pagrindinės plokštės 11 pav. Išorinės įrangos lizdai

galinės sienelės naujovės. papuošti šviesos elementais.

SLI ir Crossfire – kartu

Intel pristatė 975x mikroschemų rinkinį, kuris iš esmės, yra pagerinta 955x versija, ir palaikomi dvi PCI-Express x8. Naujasis logikos rinkinys yra kartu su dviejų branduolių procesoriumi Presler (2 MB L2 x 2, VT, LT), realizuotu 65 nm technologija.
Pagrindiniu išskirtiniu mikroschemų rinkinio bruožu yra ne tik SLI, bet ir Crossfire palaikymas. Pirmos pagrindinės plokštės 975x pagrindu jau pateiktos kai kuriems gamintojams.

AMD atsakas „Intel“ 4 branduolių procesoriams
„Advanced Micro Devices“ pristatė naują platformą „AMD Quad FX“, taip pat žinomą, kaip „4×4“. Naujovės dėka, asmeniniame kompiuteryje galima bus turėti du dviejų branduolių procesorius bei iki 4 padidinti vaizdo plokščių skaičių, pranešama oficialiame AMD tinklalapyje.

Platforma gali dirbti su dviejų branduolių procesoriais „Athlon 64 FX-74“, „FX-72“ ir „FX-70“. „Quad FX“ naudoja „nForce 680a SLI“ sisteminę logiką, dėl ko kompiuteris galės turėti 4 vaizdo plokštes, kurių dvi dirbs x16 režimu, o dvi – x8. Platforma sugeba dirbti vienu metu su 20 įrenginių per USB sąsają ir su 4 GB tinklais, tikslina „Tom’s Hardware“.

„4×4“ kūrėjai tvirtina, kad nauja platforma pasiūlys vartotojams iki šiol nematytą produktyvumą – ir šių teiginių pagrįstumas patvirtinamas pirmais produktyvumo testais. Tačiau jei norėsime išnaudoti visas „Quad FX“ galimybes, toks kompiuteris kainuos brangiau nei 5000 dolerių.

Leave a Comment