Populiarios interneto paslaugos

KLAIPĖDOS KOLEGIJA
PEDAGOGIKOS FAKULTEAS

Referatas
INTERNETAS. POPULIARIOS INTERNETO PASLAUGOS

Studentė:G Kubilinskaite
Dėstytoja:Maniušienė

KLAIPĖDA, 2005
TURINYS

1 ĮVADAS 3
2 INTERNETO PROCESUS VALDANTYS PROTOKOLAI 3
1.1. TELNET PROTOKOLAS 4
1.2. FTP (FILE TRANSFER PROTOCOL) PROTOKOLAS 4
1.3. HTTP (HYPERTEXT TRANSFER PROTOCOL) PROTOKOLAS 4
3 SVARBIAUSIOS PATARNAUJANČIOS PROGRAMOS 4
2.1. GOPHER 4
2.2. ELEKTRONINIS PAŠTAS (E-MAIL) 4
2.3. WWW (WORLD WIDE WEB) 5
4 INTERNETO ISTORIJA 5
5 INTERNETO PASLAUGOS 6
6 INTERNETAS MOKYME 7
7 INTERNETO VALDYMAS 8
8 TCP/IP 9
9 DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMOS INTERNETO PAGALBINĖS PROGRAMOS 10
10 IŠVADOS: 12
11 NAUDOTA LITERATŪRA (INTERNETO PUSLAPIAI): 13

1 ĮVADAS

Internetas – tai didžiausias pasaulyje kompiuterių tinklas, kurį sudaro per 1.5 mln. tarpusavyje sujungtų kompiuterių tinklų daugiau kaip 160 pasaulio šalių. Jo abonentų skaičius kasmet padidėja maždaug dvigubai. 1999 m. Internetas turėjo apie 201 milijoną vartotojų, 2002 m. prognozuojama 490 milijonų, o 2005 m. – 765 milijonų vartotojų. Šiandien Internetas yra vadinamas informacijos grreitkeliu (information highway).
Interneto tinklo kompiuteris, saugantis informaciją, vadinamas hostu (host), o tinkle registruotas vartotojas – klientu (client). Interneto kompiuterių tinkluose bendravimo ir prisijungimo procesas klientas/hosatas; vyksta pagal pagrindinį Interneto protokolą TCP/IP (Transmission Control Protocol/Internet Protocol).

2 INTERNETO PROCESUS VALDANTYS PROTOKOLAI

Įvairius Interneto procesus valdo skirtingi protokolai.

1.1. TELNET protokolas

Šio protokolo pagalba galima prisijungti prie bet kurio Interneto kompiuterio ir į savo kompiuterio ekraną iškviesti norimą programą bei ją valdyti, peržiūrėti įvairiose pasaulio vietose esančias duomenų bazes, bibliotekų katalogus ir kitą informaciją.

1.2. FTP (File Transfer Protocol) protokolas

Naudojant šį protokolą gaalima parsisiųsti failus iš betkurio nutolusio kompiuterio į savo kompiuterį ir atvirkščiai.

1.3. HTTP (HyperText Transfer Protocol) protokolas

Šis protokolas naudojamas informacijai perduoti WWW informacinėje sistemoje.
Interneto tinklo vartotojai gali naudotis įvairiomis paslaugomis, kurias atlieka patarnaujančios ir pagalbinės programos.

3 SVARBIAUSIOS PATARNAUJANČIOS PROGRAMOS

2.1. GOPHER

Tai seniausia navigacijos sistema Internete. Na

audojant hierarchinį meniu galima pasirinkti reikiamus Interneto resursus ir prijungti prie jų. Pasirinkus konkretų meniu punktą galima patekti į kitą meniu punktą arba ekrane bus pateiktas atitinkamas tekstinis failas. Informacija meniu sąraše yra pateikiama pagal temą, šalis, regionus, aukštąsias mokyklas, kompanijas ir kitas organizacijas.
2.2. ELEKTRONINIS PAŠTAS (e-mail)

Elektroninis paštas suteikia galimybę greitai (per kelias minutes ar sekundes) nusiųsti arba gauti laišką naudojantis kompiuterių ryšių priemonėmis. Tai viena iš svarbiausių Interneto populiarumo priežasčių, nes jis suteikė žmonėms galimybę patikimai bendrauti. Šiuo metu iš Lietuvos galima siųsti laiškus į visas pasaulio šalis.

2.3. WWW (World Wide Web)

WWW – tai pasaulinis platusis voratinklis, kuriame informacija kaupiama naudojant hipertekstinę programinę įrangą, kada platesnę, aiškesnę ir gilesnę informaciją galima pasiekti per loginius ryšius pereinant į kitus informacinius failus. Informacija WWW pateikiama šiuolaikinės technologijos – multimedijos pagalba, kai duomenys ir informacija gali būti pateikiama realiame laike integruojant tradicinius ir realius duomenis, t.y. tekstus, vaizdus, televizijos kadrus, garsus. WWW serveriuose galima pasiekti įvairiausią pasaulinę informaciją – apsilankyti muziejuose, parodų salėse, konferencijose, ligonių operacinėse, mokslinėse laboratorijose, skaityti profesinę literatūrą, laikraščių, biržų, sporto naujienas, reklamą, Holivudo sensacijas ir kt.

4 INTERNETO ISTORIJA

Interneto pradžia siekia “šaltojo karo” laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų pa

atikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas “aplipdomas” adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikraščio “Knight-Rider” straipsnį:
Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Anželo sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiųsti ten duomenų porciją. Jie turėjo parašyti “logwin” ir žiūrėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo:
“Mes parašėme “L” ir telefonu paklausėme “Ar matote L?”
“Taip, mes matome L”, išgirdome atsakymą.
“Mes parašėme “O” ir paklausėme “Ar matote O?”
“Taip, mes matome O”.
“Tada mes parašėme G ir ryšys nutrūko”.
Taip prasidėjo revoliucija.
Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirma vieša tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto te
erminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Interneto tolesnį augimą charakterizuoja diagrama, kurioje nurodomas Interneto vartotojų skaičiaus kitimas milijonais:

5 INTERNETO PASLAUGOS

Kiekvienas Interneto mazgas, priklausomai nuo to, kokios programos-serveriai jame veikia, leidžia naudotis įvairiomis paslaugomis. Bet kuria iš šių paslaugų jūs galėsite naudotis tik tada, kai kompiuteryje, prisijungusiame prie Interneto, veiks programa – tos paslaugos klientas. Dažniausios iš jų yra elektroninis paštas, pasaulio voratinklis WWW bei Interneto pokalbiai (IRC). Be jų dar naudojamasi Archie (failo Internete paieška pagal vardą), FTP (File Transfer Protocol, failo siuntimas iš kurio nors Interneto kompiuterio į savąjį), PointCast Network (žinių transliavimas, reikalinga greita ryšio linija), Telnet (jūsų kompiuteris tampa tolimo kompiuterio terminalu), paskirstytomis teksto duomenų bazėmis, eksperimentuojama su garsiniu (Internet Phone) ir video ryšiu.
6 INTERNETAS MOKYME

Internetas sudaro galimybę žmonėms bendrauti nauju kokybiniu lygiu: perduoti selektyviai arba plačiai paskleisti informaciją tekstais, vaizdais, garsais. Mo

okymo formai, kurią anksčiau vadindavo neakivaizdine, tobulinti buvo atvertos naujos perspektyvos. Naudodamiesi Internetu besimokantieji gali aktyviai bendrauti su lektoriumi. Nebereikia ilgai laukti, kol bus paštu atsiųsti ištaisyti darbai ar mokymo medžiaga. Mokslo centruose eksperimentuojama tiriant videokamera perduodamų paskaitų efektyvumą. Skirtingai nuo televizija perduodamų paskaitų Internetinės besimokantiesiems sudaro aktyvaus dalyvavimo sąlygas, kai galima matyti ne tik lektorių, bet ir klausimą užduodantį arba savo nuomonę besakantį kolegą. Norėdamas, ir pats gali įjungti savo telekamerą ir pasirodyti auditorijai su kokiu nors pranešimu. Kadangi neakivaizdinė mokymo forma buvo dažnai kritikuojama dėl blogos kokybės, tai vengiant seno termino, kartu su nauja technologija buvo pradėti vartoti ir nauji pavadinimai – distancinis, tele, nutolęs mokymas.Nauja technologija suteikia galimybių ne tik tobulinti tradicinę, nors anksčiau ir nelabai efektyvią, mokymo formą, bet ir kurti naujus mokymo metodus. Viena iš perspektyvių mokymo krypčių vadinama Internetu pagrįstu mokymusi (network based learning). Mokymosi medžiaga pateikiama WWW puslapiuose ir propaguojamas besimokančiųjų bendradarbiavimas. Gerai žinoma, kad vaikai mokydamiesi ir žaisdami grupėje daug išmoksta vienas iš kito. Panašiai studentai bendraudami per paskaitas, kartu dirbdami laboratorijose dažnai sužino tą, ko nepastebi lektoriaus paskaitose. Kolektyviniu darbu pasiekiamas individualių pasiekimų pagerinimas vadinamas sinergetiniu efektu. Tradiciniame neakivaizdiniame mokyme tam tikrai nebuvo galimybių. Tačiau Internetu pagrįstas mokymas ne tik suartina fiziškai nutolusius besimokančiuosius, bet ir padeda harmonizuoti jų pastangas laike. Pavyzdžiui, besimokančiajam beskaitant medžiagą WWW puslapiuose kilo neaiškumas, kurį jis pasiuntė į tinklą 10 valandą ryto. Gal būt atsakymas ateis bematant. Bet, jei kitas besimokantysis tą pastebėjo ir paaiškino savo darbo laiku, sakysim 14 valandą, tai, uždavęs klausimą ras atsakymą vėl priėjęs prie kompiuterio. Pasikliauti vien tuo, kad kažkas atsakys, negalima. Tarp besimokančiųjų pagal jų pasiekimus nustatomi hierarchiniai mokinys-mokytojas santykiai, o sudėtingiausius klausimu turi paaiškinti dėstytojas (instruktorius). Reikia pastebėti, kad dėstant tokiu metodu, dėstytojo darbas būna labai intensyvus.Čia aprašytos Interneto galimybės, o pradėti naudoti šiuos metodus Lietuvoje dar tik ruošiamasi. 1997 metų pradžioje visos Lietuvos aukštosios mokyklos turėjo ryšį su Interneto potinkliu Litnet, tačiau mokymo klasėse Internetu naudojosi tik stambiausios: VU, KTU, VDU, VTU, VPU. Tik maža dalis vidurinių mokyklų naudojosi Interneto paslaugomis, susijungę per modemą su kuriuo nors Lietuvoje esančiu mazgu. Greičiau prisijungti prie tinklo nori visi, bet tam lėšas ne taip greitai skiria netgi turtingų šalių vyriausybės. JAV visas mokyklas prijungti prie Interneto žadama tik apie 2000 metus. Tikimasi, kad jau iki tol Internetas taps svarbiu įvairių dalykų mokymo instrumentu.
1997 metų duomenimis Pasaulyje dominuoja:

Internetas 82% Pasaulio šalių
Potinklis bet ne Internetas 4% Pasaulio šalių
Jokio susijungimo 6% Pasaulio šalių
Tik e-mail¢as 8% Pasaulio šalių

7 INTERNETO VALDYMAS

Internetas pagal savo pradinę kūrimo koncepciją neturi centro. Jis sudarytas iš atskirų tinklų, priklausančių šalims, didelėms korporacijoms, organizacijoms. Tokie tinklai tampa Interneto potinkliais, kai prisijungia prie kurio nors jau esančio Interneto mazgo ir informacijos keitimuisi naudoja protokolą TCP/IP. Kiekvieną potinklį valdo jo savininkas pagal savo nusakytus reikalavimus. Kiekvieno tinklo viduje tie reikalavimai dažnai stipriai skiriasi. Tai gali kelti kliūčių informacijos perdavimui iš vieno potinklio į kitą. Interneto potinklius vienijančiomis organizacijomis galima laikyti InterNIC (Internet Network Information Center, Interneto informacijos centras, įkurtas 1993 metais JAV) ir Internet Society (Interneto Draugija, įkurta 1991 metais Danijoje vykusioje tarptautinėje konferencijoje). InterNIC rūpinasi informacijos kaupimu ir naujų narių registracija, Internet Society ruošia rekomendacijas Interneto standartams.
Taigi, Internetas – tai globalinis pasaulinis kompiuterių tinklas skirtas keistis įvairaus lygio informacija. Pradėjęs funkcionuoti 8-ajame dešimtmetyje šiuo metu jis jungia apie 20mln. aktyvių tinklo vartotojų visame pasaulyje.
Pagal paskirtį Interneto tinklai klasifikuojami taip:
o valstybiniai,
o akademiniai,
o komerciniai,
o karo.
Interneto tinklu naudojasi vis daugiau ir daugiau įvariausio amžiaus ir skirtingiausių profesijų žmonių, kurie užsiregistravę tampa tinklo vartotojais – klientais. Jie naudojasi pasaulio informacijos lobynu – bibliotekų duomenų bazėmis, dalijasi mokslo pasiekimais, muziejų kolekcijomis, parodomis, muzikos kūriniais, aplanko daug šalių, vykdo bendrus projektus, susipažįsta ir bendrauja su tolimiausiuose pasaulio kraštuose gyvenančiais žmonėmis. Internete bendraujantys žmonės vadinami internautais.
Internetas taip išplito todėl, kad:
o apjungė pasaulį vieningu elektroniniu ryšiu – elektroniniu paštu (e-mail),
o suteikė galimybę naudotis nuolat atnaujinama informacija,
o aprūpino finansiniais ir komerciniais patarnavimais.

8 TCP/IP

Interneto paplitimą apsprendė protokolas – TCP/IP, kurį suprojektavo – JAV gynybos departamentas pagal UNIX standartą. TCP/IP technologijos patvarumą įrodė DARPA, pratestavusi TCP/IP 1980 metais JAV karo tinkle kaip atvirą protokolą, kuris įgalino visų kategorijų kompiuterius perduoti ir priimti duomenis vienas kitam bendra ryšių kalba. TCP/IP buvo panaudotas Internete ir tapo globalinių tinklų standartu.

Nors TCP/IP yra vieningas protokolas, bet jo funkcijos paskirstytos taip:
o TCP rūpinasi, kad perduodami duomenys būtų gaunami paskirties vietoje (pagal adresą).
o IP – nukreipia duomenis reikiamu maršrutu.
TCP/IP – maršrutinis protokolas. Visi pranešimai turi ne tik paskirtos stoties adresus, bet ir paskirtą tinklą. Todėl TCP/IP gali siųsti pranešimus į viso pasaulio organizacijas, jei jos įjungtos į globalinį Interneto tinklą.
Bendraujant Internete galima perduoti ne tik savo mintis, bet ir emocijas. Emocijoms išreikšti sukurta speciali emocijų kalba, pateikiama simbolių rinkiniais, kuriuos galima rasti Internete adresu:
http://members.aol.com/bearpage/smileys.htm .
Šių rinkinių priskaičiuojama daugiau nei 650, pavyzdžiui:

🙂 – šypsausi,

:-* – bučiuoju,

🙁 – apstulbau,

M:-) – sveikinimas, pagarba,

😀 – juokiuosi,

:-< – liūdžiu,

:-@ – labai pykstu ir kt.

9 DAŽNIAUSIAI NAUDOJAMOS INTERNETO PAGALBINĖS PROGRAMOS

o Finger – leidžia gauti papildomos informacijos apie žmones tinkle bei papasakoti kitiems apie save.
o Whois – tai Interneto „baltieji puslapiai“. Jo kataloge yra informacija apie organizacijas ir asmenis: asmenų sąrašai, elektroninio ir įprasto pašto adresai, telefonų numeriai.
o Archie – padeda surasti dominančią informaciją Internete.
o Ping – nustato ryšio galimybes tarp dviejų kompiuterių ir techninę jų būklę.
o Veronica – padeda surasti informaciją pagal antraštes ir katalogų pavadinimus Gopher meniu eilutėse.
o Mosaic – leidžia greitai surasti dominančią informaciją WWW ir ją peržiūrėti. Ji leidžia naudotis informacija, saugoma skirtinguose Interneto serveriuose (HTTP,FTP,Gopher).
o Talk – leidžia dviems Interneto vartotojams bendrauti betarpiškai realiame laike tarp tos pačios klasės kompiuterinių sistemų. Nustačius ryšį ekranas abiejose ryšio pusėse dalijamas pusiau. Vienoje lango dalyje įvedate įvedate informaciją jūs, kitoje iškart matote pašnekovo įvedama informaciją. Bendravimo informacija turi būti lakoniška, pateikiama nedideliais intervalais, greitai reaguojant į pašnekovo perduodamą informaciją.

10 Išvados:

Internetas plati sąvoka, nors šiandien jau nebeįsivaizduojame, kaip reikėtų be jo mums išgyventi. Internete galime rasti labai daug, įvairiausių paslaugų – kurios palengvina mūsų buitį.
Naudodamiesi internetu galime netik sėdėdami namie apsipirkti, bet jis teikia tokias paslaugas kaip mokesčių apmokėjimas, bendravimas su toli gyvenančiais giminaičiais, draugais. Visada internete yra pateiktos naujienos, galime skaityti laikraščius, žurnalus. Žaisti žaidimus ir pan.
Interneto teikiamos paslaugos yra reikalingos ir žmonės yra patenkinti galėdami jomis naudotis.

11 NAUDOTA LITERATŪRA (Interneto puslapiai):

1. Valentinavičius S. Globalinis kompiuterių tinklas INTERNET. VILNIUS:Technika, 1996m.
2. Janickienė D., Valterytė R. INFORMATIKA. Microsoft Windows 2000, Microsoft office 2000, Internetas. KAUNAS: VDU, 2001m. 242-243 p.
3. Janickienė D. INFORMATIKA. KAUNAS: VDU, 2001m. 273-282 p.
4. http://daugenis.mch.mii.lt/VPUmedziaga

Leave a Comment