Piratavimas internete

Piratavimas internete

TurinysTurinys 2Kaip suprasti piratavimą? Kas tai yra? 3Piratavimas internete 3Piratavimo rūšys 3Galutinio vartotojo piratavimas: 3Klientas-Serveris: per didelis naudotojų skaičius: 4Piratavimas internete: 4Įrašymas į kietąjį diską: 4Programinės įrangos klastojimas: 4Kodėl svarbu turėti licenciją 4Piratavimas ir įstatymas 6Kokios bausmės? 6Apsauga nuo “piratų” 6Kodėl legali produkcija yra geriau? 6Hakeriai – organizuoti finansiniai aferistai 7Literatūra 9Kaip suprasti piratavimą? Kas tai yra?Programinės įrangos piratavimas yra neteisėtas programinės įrangos naudojimas. Yra kelios piratavimo rūšys:

1. licenzijos vienam vartotojui įsigijimas, bet prekės panaudojimas kolektyviuose kompiuteriuose arba serveryje (“softloading”);

2. gaminimas, platinimas ir/arba pardavimas kopijų, kurios atrodo kaip pirktos iš teisėtų šaltinių (“padirbinėjimas”, “counterfeiting”);

3. programinės įrangos nuoma be autorinių teisių turėtojo leidimo;

4. programinės įrangos, kuri buvo “išpakuota” arba atskirta nuo produktų, su kuriais orginale turi būti parduodama kartu, platinimas ir/arba pardavimas (OEM produktų pardavimas);

5. nukopijavimas teisėtos programinės įrangos iš Interneto ar elektrononės skelbimų lentos be autorinių teisių turėtojo žinios ir leidimo.Piratavimas interneteNors internetas suteikia daugiau galimybių parduoti produktus ir paslaugas, jis taip pat sukuria naujas galimybes pavogti programinę įrangą. Iš tiesų, programinės įrangos vagystė ir platinimas kenkia didžiulėms inovacijoms, naujiems darbams ir pajamoms, kurias suteikia internetas.Visai neseniai, neteisėtas programinės įrangos kopijavimas reikalavo fiziškai apsikeisti diskeliais, kompaktiniais diskais ar kita kietąja laikmena. Tačiau spartėjant, greitėjant, pingant internetui, atitinkamai tobulėja programinės įrangos piratavimas.Internetas suteikia galimybę perkelti kūrinius iš vieno kompiuterio į kitą, nenaudojant kietųjų laikmenų, ir esant nedidelei pažeidimo nustatymo rizikai. Kai kurios piratavimo schemos gali net įtraukti kompiuterių savininkui apie tai net nežinant. Piratavimas, kuris anksčiau reikalavo sudėtingų kompiuterių kodų žinojimo, dabar pakeičiamas vienu pelės klavišo spustelėjimu. Ženklus asmenų, turinčių prieigą prie interneto, augimas sukelia augančią programinės įrangos piratavimo rinką.Aukštųjų technologijų pramonė skatina informacijos revoliuciją, kuri yra naujosios ekonomikos pagrindas. BSA narai yra pirmaujantys novatoriškos programinės, kompiuterinės įrangos, technologijų gamintojai ir pagrindiniai svarbios interneto infrastruktūros ir elektroninės komercijos tiekėjai. Mes palaikome technologijas ir pasinaudojame jų privalumais, lygiaverčiu kompiuterių tinklu (P2P). Technologijų esmėje glūdi intelektinė nuosavybė. Nors internetas įgalino lengvesnį keitimąsi informaciją, tai nereiškia, jog turime nesilaikyti savo įstatymų. Naujų technologijų pažanga priklauso nuo stiprios intelektinės nuosavybės apsaugos.Piratavimo rūšys

Skiriamos 5 pagrindinės nelegalaus programinės įrangos naudojimo rūšys. Kiekvienos iš jų supratimas leis naudotojams išvengti nelicencijuotos programinės įrangos problemų.Galutinio vartotojo piratavimas:Tai nutinka, kai bendrovės darbuotojas atgamina kompiuterių programų kopijas be leidimo. Galutinio vartotojo piratavimas apima šias formas:• Vienos licencijuotos kopijos įdiegimą daugelyje įmonės kompiuterių;• Diskų kopijavimą įdiegimui ir platinimui;• Kompiuterių programų versijų atnaujinimą neturint licencijuotos versijos, kurią reikia atnaujinti;• Akademinės ar kitos ribotos ar neskirtos mažmeninei prekybai programinės įrangos įsigijimą be licencijos komerciniam naudojimui;• Apsikeitimą diskais darbo vietoje ar už jos ribų.Klientas-Serveris: per didelis naudotojų skaičius:Šis piratavimo būdas atsiranda tada, kai per daug darbuotojų tinkle naudoja centrinę kompiuterių programos kopiją vienu metu. Jei turite vietinį tinklą ir įdiegiate programas serveryje kelių žmonių naudojimui, turite būti tikri, jog pagal licenciją galite tai daryti. Jei yra daugiau darbuotojų nei leidžia licencija, tai laikoma „per dideliu naudotojų skaičiumi”.Piratavimas internete:Tai atsitinka, kai programinė įranga atsisiunčiama internetu. Tos pačios pirkimo taisyklės turi būti taikomos tiek perkant programinę įrangą internetu, tiek ir įprastais būdais. Piratavimas internete gali būti:• Neteisėtos svetainės, kurios suteikia galimybę nemokamai atsisiųsti programinę įrangą arba apsikeisti nusiųstomis programomis; • Interneto aukcionai, siūlantys suklastotą, autorių teises pažeidžiančią programinę įrangą; • Kompiuterių tinklai (P2P), kurie įgalina neteisėtą autorių teisės saugomų programų atsisiuntimą.Įrašymas į kietąjį diską:Tai atsitinka, kai naujų kompiuterių pardavėjai atgamina nelicencijuotas kompiuterių programų kopijas į kietąjį diską, kad parduodami kompiuteriai būtų patrauklesni. Ta pati problematika aptinkama ir pridėtinę vertę sukuriančių asmenų, kurie parduoda ar įdiegią naują programinę įrangą į kompiuterius darbo vietoje, atveju.Programinės įrangos klastojimas:Šis piratavimo tipas – tai neteisėtas autorių teisės saugomų kūrinių kopijavimas ir pardavimas siekiant tiesiogiai imituoti originalų kūrinį. Programinės įrangos pakuotės atveju, paprastai kompaktinių diskų (CD) ar diskelių kopijos, bei pati pakuotė, naudojimo vadovai, licencinės sutartys, etiketės, registracijos kortelės ir saugumo elementai yra suklastoti.Kodėl svarbu turėti licenciją
Sunku įsivaizduoti, bet programinės įrangos tobulinimas reikalauja kolektyvinių pastangų, kuriose sutelkiamos programuotojų, rašytojų ir grafikos autorių kūrybinės idėjos ir talentas. Kaip ir dauguma autorių teisių objektų, pvz. knygos, muzika ir filmai, kompiuterinė programinė įranga saugoma autorių teisės aktų.Perkant programinę įrangą, netampama autorių teisių turėtoju. Perkama teisė naudoti programinę įrangą pagal tam tikrus autorių teisių turėtojo, paprastai programinės įrangos leidėjo, apribojimus. Tikslios taisyklės yra nurodytos prie įsigyjamos programinės įrangos pridėtoje dokumentacijoje — licencijoje. Būtina suprasti ir sutikti su licencijoje esančiomis taisyklėmis. Dažniausiai taisyklėse nurodyta apie suteikiamą teisę atgaminti kompiuterių programą viename kompiuteryje ir padaryti vieną atsarginę kopiją. Jei programinė įranga kopijuojama, platinama ar įdiegiama ne pagal licencijos nuostatas, t.y. apsikeičiama diskais su draugais ir bendradarbiais ar pagaminamos kopijos, pažeidžiamas federalinis autorių teisių įstatymas. Net jeigu yra kažkam padedama pasidaryti nelicencijuotas kopijas, atsakomybė taikoma autorių teisės aktų nustatyta tvarka.Be minėtų teisinių pasekmių, nukopijuotos ar suklastotos programinės įrangos naudojimas reiškia:• Programinės įrangos virusų, sugadintų diskų, ar kitokius defektus turinčių kompiuterių programų plitimą; • Netinkamą dokumentaciją ar jos nebuvimą. Jokių garantijų; • Techninės pagalbos, prieinamos licencijuotos programinės įrangos naudotojams, trūkumą; • Programinės įrangos atnaujinimo, galimo licencijuotos programinės įrangos naudotojams, trūkumą.Piratavimas ir įstatymasKokios bausmės?Baudžiamuosiuose teismuose:• galimas laisvės atėmimas iki dešimties metų,• dideli mokesčiai• turto konfiskavimas.Civiliniuose teismuose:• reikalavimas sustabdyti bet kokį tolesnį programinės įrangos naudojimą ir ištrinti ar perduoti nelicencijuotas kopijas (baudžiama laisvės atėmimu, jei nustatomas įstatymo pažeidimas)• nuostolių ar pelno, gauto dėl neteisėto kompiuterių programų naudojimo ar platinimo, atlyginimas autorių teisių turėtojui• bylinėjimosi išlaidų padengimas (gali būti žymios)Teismai gali išduoti leidimą, leidžiantį patekti ir apžiūrėti patalpas bei konfiskuoti neteisėtas kopijas ir kompiuterius, kuriuose šios kopijos yra įdiegtos.Apsauga nuo “piratų”
Šiuo metu didžiausia problema – buitinis piratavimas. Piratavimas gali būti buitinis arba pramoninis. Pramoninis piratavimas, kaip manoma – kone mažiausia blogybė, nes yra daugybė būdų kovoti su tokia produkcija, aiškūs jos atėjimo į rinką keliai – pavyzdžiui į Lietuvą ji patenka iš Rusijos, Malaizijos, Kinijos.Tuo tarpu kovai su buitiniu piratavimu nėra jokių priemonių – dažnas paauglys, nusipirkęs vieną originalų kompaktą, perka ir kelis įrašančius kompaktus, kad vėliau galėtų perrašytą informaciją perduoti draugams. Dar prieš porą metų, kai įrašantys kompaktai buvo brangesni, buitinio piratavimo pasekmės nebuvo taip skaudžiai juntamos, tačiau šiandien buitinis piratavimas jau dešimt kartų viršija pramoninio piratavimo lygį.Kodėl legali produkcija yra geriau?Dažnai įsivaizduojama, jog pirmiausia pagaminami kompaktai, o informacija įrašoma vėliau, tačiau iš tiesų tiek CD, tiek DVD jau išliejami kartu su reikiama informacija. Patalpos, kuriose gaminama produkcija, turi būti itin sterilios, priešingu atveju tai labai atsilieptų laikmenos kokybei. Piratai dažniausiai neturi pakankamai resursų nei kokybiškai įrangai, nei reikalingus standartus atitinkančioms patalpoms. Taigi piratų siūloma produkcija nėra kokybiška. Kaip atskirti piratinį produktą nuo originalaus? Lengviausia atskirti “buitinių” piratų produkciją – dažniausiai ji būna pateikiama melsvuose (įrašančiuose) kompaktuose, tuo tarpu jei norite įsitikinti, ar neįsigijote “pramoninių” piratų produkcijos, įsižiūrėkite atidžiau – ant legalios produkcijos rasite identifikacijos kodus, parduodančios ar importuojančios firmos antipiratinį lipduką, bei kitus apsaugos ženklus. Manoma jog netrukus turėtų pigti DVD formatu išleidžiami ne visai nauji – kelių metų senumo filmai. Po poros metų mėgstamą filmą DVD formatu galėsite Lietuvoje galima bus įsigyti maždaug už 25-30 litų.Norėdami kontroliuoti optinių diskų platinimą pasaulyje ir užkirsti kelią nelegaliam kopijavimui kino kompanijos išsireikalavo, kad kiekvienas DVD-Video diskas, įrenginys ar grotuvas turėtų regiono kodą (iš viso regionų kodų yra 6, Lietuva priklauso 5 regionui). Tik sutapus DVD įrenginio ir disko regionų kodams galite žiūrėti filmą. Jei kodai nesutampa, kai kurie DVD įrenginiai leidžia pakeisti juose kodą, bet tik kelis kartus, dažniausiai penkis. Po penkto karto įrenginys užsifiksuoja ties paskutine zona ir daugiau jos keisti negalima. Vis dėlto kai kurie DVD diskai gali neturėti regioninio kodo (vadinamieji multiregioniniai diskai) ir juos nuskaito visi įrenginiai.
Egzistuoja apsauga nuo autorinių teisių pažeidinėjimo. Apsauga sukurta 8 žemynų zonoms: 1. Kanada, JAV 2. Japonija, Europa, pietų Afrika, Artimieji Rytai (įskaitant Egiptą) 3. pietryčių Azija, rytinė Azija (įskaitant Honkongą) 4. Australija, Naujoji Zelandija, Ramiojo vandenyno salos, Centrinė Amerika, Pietų Amerika, Karibų salos 5. Buvusi sovietų sąjunga, Indijos pusiasalis, Afrika (taip pat Šiaurės Korėja, Mongolija) 6. Kinija 7. Rezervuota8. Zona be teritorijos (lėktuvai, laineriai ir kt.) Todėl jei jūsų DVD įrenginys pirktas 2 zonoje, tai kitose zonose pirkti DVD diskai nedirbs. Be to jau galima tam tikrų programų pagalba DVD įrenginį pervesti į kitą zoną, ar padaryti jį multizoninį.Piratai nebūtų piratai, jei nesugebėtų nulaužti šios apsaugos. O ir patys gamintojai nesiveržia padaryti savo DVD įrenginių “nenulaužiamų”. Dažną modelį galima paversti multiregioniniu pakeitus duomenis vidinėje įrenginio atmintyje.Hakeriai – organizuoti finansiniai aferistaiCorbis/Scanpix

Anot pareigūnų, daugelis vietinių interneto chuliganų nusikaltimų išaiškinami. Bankininkai sako, kad Lietuvoje mėgėjiškas interneto chuliganizmas virsta gerai organizuotomis į vartotojus nukreiptomis finansinių aferistų atakomis. Iki šiol statistinis interneto piratas, vadinamasis hakeris, buvo apibūdinamas kaip 15-30-ies metų amžiaus, nebūtinai specialų išsilavinimą turintis gabus programuotojas, dažniausiai bandantis įsiskverbti į saugomas sistemas dėl savo malonumo. Tačiau specialistai sako, kad pastarųjų metų elektroninių sukčiavimų metodai byloja ką kita – tai tampa gerai organizuotų nusikaltėlių pasipelnymo šaltiniu. „Grupėse veikia ne tik talentingi programišiai, vadinami hakeriai, bet šitos grupės yra pakankamai gerai finansuojamos. Jei atkreipsime dėmesį į klaidinančius elektroninius laiškus, jie parašyti kokybiška verslo kalba. Iš 100 programišių gal tik du mokėtų suformuluoti taip sklandžiai laišką, tokia gražia lietuvių kalba, kokia tie laiškai vyrauja“, – sako AB “Sampo bankas” IT saugos vadybininkas Kazimieras Mykolaitis. Anot jo, jei anksčiau dažniausi nusikaltėlių taikiniai buvo bankų sistemos, pastaruosius porą metų labiausiai atakuojami vartotojai: „Vyraujantis būdas – vartotojų klaidinimas, bandant iš jų išgauti duomenis – vartotojo identifikatorius, slaptažodžius. Kitas vyraujantis būdas – apkrečiant vartotojų kompiuterius žalinga programine įranga, kuri šnipinėja viską: ką vartotojas veda per klaviatūra, ką jis mato ekrane ir perduoda šią informaciją piktavaliams“.

Dėl virtualių nusikaltimų pernai Lietuvoje pradėta per 30, šiemet dešimtadaliu daugiau ikiteisminių tyrimų. Pareigūnai, prognozuoja, kad šis skaičius neišvengiamai augs. Be to, pasak Kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų tyrimo vyriausiosios valdybos viršininko Tomo Kulpio, dalis įmonių nuslepia fiksuojamas interneto įsilaužėlių atakas: “Įmonės ar privačios bendrovės, kurios turi išvystytus internetinius tinklus, jos dažnai vengia kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl minėtų bandymų ar net nusikaltimų įvykdytų prieš jas.“ Kaip rodo statistika, iki 90 proc. atvejų elektroniniai nusikaltėliai taikosi į finansų institucijas ir finansų paslaugas teikiančias įmones. Anot jų atstovų, nors tokios atakos gali padaryti nepataisomą žalą, sankcijos – simbolinės. „Elektroninis nusikaltimas yra visai neadekvačiai vertinamas, lyginant su fiziniais nusikaltimais, kurie daromi. Tai yra liūdna, nes su e-nusikaltimais galima žymiai daugiau žalos padaryti tiek privačiam vartotojui, tiek įmonei ar pačiai visuomenei“, – teigia SEB Vilniaus banko Internetinės bankininkystės skyriaus viršininkas Vytautas Žiemys. Šiuo metu piratavimas internete priskiriamas lengvų nusikaltimų kategorijai, tačiau Seime rengiamomis įstatymų pataisomis sankcijas ketinama griežtinti.Literatūra http://perkunas.vtu.lt/kompiuteriai/cd_dvd/apsauga_nuo_piratu.htmhttp://www.bsa.org/lithuania/antipiracy/Piracy-and-the-Law.cfmhttp://www.programuotojai.lt/articles.php?id=2143http://www.bsa.org/lithuania/antipiracy/Why-a-License-Matters.cfmhttp://www.bsa.org/lithuania/antipiracy/Types-of-Piracy.cfmhttp://www.bsa.org/lithuania/antipiracy/Internet-Piracy.cfmhttp://www.delfi.lt/archive/print.php?id=7980696