Pinigų ir obligacijų rinkos

Pinigų ir obligacijų rinkos

Palūkanų norma

Palūkanų norma yra pinigų kaina. Nors mes kalbame apie palūkanų normą, vienos palūkanų normos nėra. Yra palūkanų normos įvairiems besiskolinantiems, įvairiems periodams ir kt. Vidutinio dydžio firma gaminanti įrangą automobiliams turėtų mokėti didesnes palūkanas nei valstybė. Valstybė moka skirtingas palūkanas už 3 mėn. nei už 10 metų. Kas veikia palūkanų normą? Mes palietėme tik du faktorius – riziką ir subrendimą. RizikaIš pradžių aptarkime riziką.Labai paprasta, kad skolintojas norės didesnio atlyginimo skolindamas pinigus įmonei gaminančiai įrangą automobiliams negu skolindamas valstybei, nes juk galų gale įmonė gali likviduotis ar bankrutuoti. Mes juk nesitikime, jog valstybė gali neįvykdyti įsipareigojimų (nors Meksikos ir kitų Lotynų Amerikos valstybių vyriausybės 1980-aisiais sukėlė paniką tarptautinėse rinkose, kai atsisakė savo įsipareigojimų). Taigi žemiausios palūkanų normos JAV ir kt. valstybėse yra taikomos valstybiniams sandoriams, nes jos laikomos saugiausiomis. Todėl vyriausybinė palūkanų norma tampa pagrindu visoms kitoms palūkanų normoms. Pavyzdžiui JAV AB norinčiai pasiskolinti pinigų 3 mėnesiams, gali būti patarta mokėti “Valstybinės obligacijos + 1 %”, tai yra 1 % daugiau nei šiuo metu mokama už valstybės trumpalaikes obligacijas. Taip išreikšti yra patogiau nei sakant tikslų skaičių, nes palūkanų normos didmeninėse rinkose kinta kasdien. Pavyzdžiui 3 mėn. obligacija moka 3,875 %, taigi JAV AB mokės 4,875 %. Kitą dieną trumpalaikių obligacijų palūkanos yra 3,75 % taigi JAV AB mokės 4,75 %. Todėl lengviau sakyti “Valstybinės obligacijos + 1 %”. Žinoma akcinė bendrovė gali tapti gerokai saugesne, kai jos pelnas didėja ir balansas pagerėja. Jų investicijas finansininkai gali išreikšti kaip “valstybinės obligacijos + 90 bp” (basis points). Bazinis taškas yra labai įprastas terminas ir naudojamas tada kai reikia išreikšti mažus skirtumus. Tai yra 1/100 1% dalis. Taigi 50 bp yra lygu 0,5 %. Skirtumas tarp valstybinės palūkanų normos ir kitos palūkanų normos vadinamas “pasklidimu nuo trumpalaikių obligacijų”. Aukščiau pateiktoje situacijoje pastebime, kad firmos pasklidimas nuo JAV trumpalaikių obligacijų nukrito nuo 1 % iki 0,9 %.

Subrendimas Subrendimas yra kitas svarbus aspektas ir dažnai praktikoje jis neturi prasmės. Ekonomikos teorija mums sako, jog skolintojai norės didesnių palūkanų skolinant ilgesniam laikotarpiui ir mažesnių trumpesniam. Laiko ir palūkanų normos ryšys vadinamas naudos kreive. Taigi naudos kreivė turėtų atrodyti taip kaip paveiksle 6.1.Pav. 6-1 Naudos kreivė

Error! Not a valid filename.Naudos kreivė yra kylanti viršun. Nors tai yra labai prasminga teorijoje, realioje praktikoje dažnai tai visai neveikia. Neretai trumpalaikės paskolos turi didesnes palūkanų normas nei ilgalaikės ir tada naudos kreivė būna besileidžianti. Taip gali būti dėl vyriausybės politikos. Ji keičia trumpalaikių paskolų palūkanų normą kad paspartintų arba sulėtintų ekonomikos augimą.Pavyzdžiui nuo 1989 spalio iki 1990 spalio JK trumpalaikės palūkanų normos buvo 15 %, kol vyriausybė bandė pristabdyti infliaciją viršijusią 10 %. Tuo tarpu investicijos į ilgalaikes valstybės obligacijas davė tik 11 % palūkanų normą. Priešingai, 1992 m. viduryje JAV vyriausybė stengėsi paskatinti ekonomiką. Trumpalaikės palūkanų normos buvo tik 3 %, kai tuo tarpu 30 metų valstybinių obligacijų palūkanų norma buvo net 7,5 %.LūkesčiaiRinkos taip pat yra veikiamos lūkesčių. Tarkime, kad kiekvienas tvirtai tiki, jog vidutinis palūkanų normų lygis kris. Daug žmonių bus linkę paskolinti pinigus ilgam laikui ir gauti naudos iš didesnių palūkanų normų. Tada nedaug žmonių norės paskolinti ilgam laikui, nes jie verčiau lauks kol palūkanų normos nukris. To rezultatas bus tai, kad ilgalaikių paskolų palūkanų normos taip pat pradės kristi kartu su trumpalaikių paskolų palūkanų normomis. Priešingai, jei tikimasi, jog palūkanų normos kils, tada kiekvienas nori paskolinti trumpam laikotarpiui, tikėdamiesi pasipelnyti iš didelių palūkanų vėliau. Besiskolinantys yra linkę pasiskolinti ilgam laikui ir taip užkonservuoti dabartines žemas palūkanų normas. Šiuo atveju ilgalaikių paskolų palūkanų normos pradės kilti, kad atitiktų besiskolinančiųjų poreikius.

LikvidumasLikvidumas taip pat veikia palūkanų normą. Tai yra tai, kaip greitai skolinantysis gali atgauti pinigus. Tai nėra tas pats kas subrendimas. Žinoma gali būti viena palūkanų norma 3 mėn. paskola ir kita 5 metų paskolai, tačiau jei skolinantysis persigalvojo, ar gali jis atgauti savo pinigus? Taupomasis bankas mokės mažesnes palūkanas “be įspėjimo” arba “žvilgsnio” sąskaitoms, nei “trijų mėnesių įspėjimo” sąskaitai. Mes turime mokėti (mažesnių palūkanų būdu) už lankstumą ir galėjimą atsiimti pinigus mums prisireikus.Didmeninėse rinkose, jei pinigai yra atstovaujami vertybinių popierių, yra vienas būdas atgauti pinigus anksčiau nustatyto laikotarpio – parduoti vertybinius popierius kam nors kitam.Pasiūla ir paklausaŽinoma mes negalime ignoruoti pasiūlos ir paklausos įtakos skirtinguose rinkos sektoriuose. Pavyzdžiui daugiau nei 2 metus tarp 1988 ir 1990 JK vyriausybė buvo pertekliuje ir jei nereikėjo skolintis išleidžiant obligacijas, tačiau paklausa visgi buvo – iš JK ir užsienio pensijų fondų, draudimo kompanijų ir kitų investuotojų. Tai pasitarnavo sumažinant vyriausybinių obligacijų palūkanų normas. Vokietijoje susijungimo išlaidos privedė prie didelio vyriausybės obligacijų palūkanų normų padidėjimo. Pasiūlos/paklausos faktorius gali būti geriausiai matomas pažvelgus į JK vyriausybės obligacijų naudos kreivę 1992 ir jos įdomią kilpą. (pav 6.2)Pav. 6-2 JK Nauda

Error! Not a valid filename.Iki 5 metų yra daug norinčių skolinti (bankai, JK statybų bendrovės). Virš 10 metų taip pat yra daug norinčių skolinti (pensijų fondai, draudimo kompanijos). Tarp 5 ir 10 metų yra skolintojų trūkumas, todėl palūkanų normos truputį pakyla.InfliacijaGalų gale, tai ar palūkanų norma yra gera ar bloga gali priklausyti nuo infliacijos. Ekonomistai kalba apie realiąją palūkanų normą, tai yra nominalią palūkanų normą minus infliacijos lygis. Pavyzdžiui 1986 Vakarų Vokietijoje, trumpalaikių paskolų palūkanų normos buvo apie 4,5 %, o infliacija buvo artima 0 %. 1991 trumpalaikių paskolų palūkanų normos buvo apie 9 %, tačiau infliacijos lygis pakilo iki 4 %. Taigi nominalios palūkanų normos gali atrodyti labai skirtingos – 4,5 % ir 9 %, tačiau realioji palūkanų norma buvo labai panaši – 4,5 % ir 5 %. JK 1989/90, palūkanų normos siekė 15 %, kai tuo tarpu vyriausybė stengėsi pristabdyti infliaciją, kurios lygis buvo 11 %. 1992 palūkanų norma nukrito iki 10 %, o infliacija iki mažiau nei 4 %. Taigi, nors nominalios palūkanų normos nukrito nuo 15 % iki 10 %, reali palūkanų norma pakilo nuo 4 % iki 6 %.

Nauda Nauda yra vienas iš svarbiausių terminų finansų rinkose. Nauda yra grąža investitoriui išreikšta metiniais procentais. Kadangi rinkos yra skirtos tam, kad pritrauktų kapitalą, nauda yra ypatingai svarbi. Deja tai nėra taip lengva, kaip atrodo. Tarkime kad turime obligaciją išleistą 1993 metais ir subręsiančią po 25 metų – 2018. Obligacija moka 10% palūkanas per metus. Kokia yra nauda? Iš pradžių atsakymas atrodo aiškus – 10%. “Jei aš nusiperku obligaciją”, jūs ginčisyte, “aš gaunu 10% – kur problema?”. Problema yra ta, kad jūsų atsakymas yra teisingas tik tuo atveju jei jūs sumokėjote pilną kainą.Nominalios vertėsObligacijos turi nominalias vertes. Jos paprastai būna 1000$, 100£, 1000 DM ir pan. Tai yra suma, kuria paremti palūkanų mokėjimai ir suma, kuri bus išmokėta subrendus. Jūs perkate 25 metų 10 % obligaciją ir mokate nominalią kainą 1000 $. Jūs gaunate 10 % naudą. Tačiau kai tik prasideda prekyba antrinėse rinkose, investitoriai moka daugiau arba mažiau nei 1000$ už obligaciją su 1000 $ nominalia verte – tai keičia naudą. Obligacijos kaina būna išreiškiama nominalios vertės procentais. Pavyzdžiui, jei kaina yra 90, tai reiškia, jog 1000 $ nominalo obligacijos kaina yra 900$.Tarkime, kad 25 metų obligacija paminėta anksčiau yra JK vyriausybės obligacija ir jūs perkate jų už 5000 £. Po dviejų metų jums reikia pinigų ir nutariate jas parduoti. Tačiau praėjus dviems metams palūkanų norma pasikeitė, dabar nauda ilgalaikėms vyriausybinėms obligacijoms yra 12,5 %. Kai jūs bandote gauti pilną kainą už savo 10% obligacijas, niekas tuo nė nesidomi. Kodėl jie turėtų jums mokėti 100£ kad gautų 10£, jei jie gali pirkti naują obligaciją ir gauti už tai 12,5£. Jei galėtų jums mokėti 80£, nes 10£ yra 12,5 % nuo 80£. Taigi, kai palūkanų kainos padidėjo, jūsų obligacijų kaina sumažėjo. Nors nominali palūkanų normos vertė yra 10 %, tačiau nupirkus ją pigiau, jos nauda padidėjo iki 12,5 %. Tarkime, jog jūs atsisakote parduoti. Dar po dviejų metų jūs prarandate darbą ir turite parduoti obligacijas. Tačiau iki tol vėl viskas pasikeitė, dabar ilgalaikės vyriausybės obligacijos yra tik 8 %. Kai jūs bandote parduoti savo 10% obligacijas, jūs nepritrūksite pirkėjų, norinčių sumokėti daugiau nei nominali obligacijos vertė, nes 10% yra labai patrauklu palyginus su 8 %. taigi sumažėjus palūkanų normoms obligacijų kaina pakilo. Teoriškai pirkėjai galėtų jums mokėti 125£ nes 10£ pajamos duoda 8%, o tai ir yra rinkos palūkanų norma.