UAB „VIDMANTAS IR KOMPANIJA“ GAMINAMOS PRODUKCIJOSSAVIKAINOS SKAIČIAVIMASReferatas
Turinys
Įvadas 3I. Produktų savikainos kalkuliavimo esmė: bendrasis ir kintamasis kalkuliavimas 4II. Išlaidu priskyrimas gaminių savikainai pagal užsakymą ir pagal procesą 6 2.1 Užsakyminės savikainos kalkuliavimo sistemos esmė 7III. Įmonės pristatymas 9IV. Produkcijos savikainos skaičiavimas UAB „Vidmantas ir kompanija“ 10V. Išvados ir pasiūlymai 21Literatūros sąrašas 22
ĮVADAS
Produktų savikainos apskaičiavimas vadinamas produktų savikainos kalkuliavimu (lot. caiculiation – skaičiavimas), be to, tradiciškai naudojama sąvoka „produkcijos savikainos kalkuliavimas“, nors suprantama kalkuliuoti reikia ne tik materialiosios produkcijos, bet ir paslaugų savikainą. Gamybos išlaidų apskaitai ir produkcijos savikainos kalkuliavimui tenka maždaug du trečdaliai menedžmento apskaitininkų darbo laiko ir kitokių sąnaudų. Kita vertus, toli gražu ne visuomet naudinga apskaičiuoti pilną produktų savikainą, nes kartais toks apskaičiavimas tik klaidina vadybininkus, sprendimus priimančius kaštų apskaitos informacijos pagrindu.
Darbo tikslas – ištirti UAB „Vidmantas ir kompanija“ valdymo apskaitos stilių bei reikšmę jos veikloje.
Darbo objektas – UAB „Vidmantas ir kompanija“ gaminamos produkcijos savikainos skaičiavimas.
Darbo uždaviniai: 1. Nustatyti, kokios išlaidos sudaro savikainos kaštus.2. Atlikti užsakyminės savikainos skaičiavimą.3. Pasibaigus užsakymo gamybai, atliktas operacijas atvaizduoti Didžiojoje Knygoje.
I. PRODUKTŲ SAVIKAINOS KALKULIAVIMO ESMĖ BENDRASIS IR KINTAMASIS KALKULIAVIMAS
Norėdami išsiaiškinti kalkuliavimo esmę pirmiausia reikėtų išsiaiškinti – kokias išlaidas tikslinga įvertinti apskaičiuojant produktų savikainą, nes yra galimi du principiniai metodai: kai į produkto savikainą įskaičiuojamos visos per tam tikrą laikotarpį padarytos išlaidos, taip pat ir bendrosios, paskirstant jas proporcingai kuriai nors bazei, ir kitas – kai į produktų savikainą įskaičiuojamos tik kintamos (nebūtinai tiesioginės) išlaidos. Pirmasis iš šių metodų vadinamas – bendruoju kalkuliavimu, o antrasis – kintamuoju kalkuliavimu. Jeigu taikomas bendrasis kalkuliavimas, visos išlaidos taip pat ir visos netiesioginės – tiek pastoviosios, tiek kintamosios – įskaičiuojamos į pagamintų produktų savikainą: kintamosios tiesioginės, gaminiams priskiriamos tiesiogiai, o netiesioginės – proporcingai kuriai nors pasirinktai skirstymo bazei.
Bendrojo kalkuliavimo atveju visos tam tikrą produktą gaminant padarytos išlaidos įskaičiuojamos į atitinkamų produktų savikainą. Taip apskaičiuojama – pilnoji savikaina, o jeigu apskaitomas ir pardavimų procesas, – komercinė produktų savikaina.Šis rodiklis naudingiausias kainodaroje, tačiau jis turi nemažai trūkumų:• neskatina vadybininkų mažinti bendrųjų kaštų, be to , dažnai gali išprovokuoti klaidingus sprendimus, nukreipti ne į gamybos ir pardavimų apimčių didinimą, bet į jų mažinimą, atsiskaitant nuostolingu produktu, kuriuos galima padaryti pelningus padidinus gamybos ir pardavimų apimtis ir taip kompensuojant bendruosius kaštus;• neatspindi realios įmonės darbuotojų veiklos: padalinių, juolab visos įmonės vadovai, atlikdami savo pareigas, negamina konkrečių produktų, bet organizuoja visų darbuotojų veiklą, kontroliuoja ją, motyvuoja darbuotojus, rūpinasi darbuotojų kvalifikacijos kelimu ir pan. Iš ties joks buhalteris nesirūpina, kiek jo darbo užmokesčio tenka kokiai įmonėje pagamintam produktui, – jo darbas visiškai kitoks:• toks kalkuliavimas labai brangus, nes visų bendrųjų kaštų paskirstymas produktams yra labai imlus darbui, be to, jis dažniausiai būna netikslus, bent jau nevisiškai tikslus;• atsiranda neatitikimas tarp menedžmento ir finansinės apskaitos rodiklių, nes Pelno (nuostolio) ataskaitos rodiklyje Parduotų prekių savikaina iš esmės atspindima gamybinė produktų savikaina, o Veiklos sąnaudose – visos bendrosios (taip pat ir pardavimų) išlaidos.Kintamojo kalkuliavimu atveju į produktų savikainą įskaičiuojama ir dalis netiesioginių išlaidų, kurios kinta proporcingai gamybos apimčiai ir todėl dažniausiai gali būti be didelių darbo sąnaudų įskaičiuotos į produktų savikainą. Norint apskaičiuoti faktinę pilnąją gaminių savikainą, tenka laukti ataskaitinio laikotarpio, mažiausiai mėnesio, pabaigos. Tik mėnesiui pasibaigus sužinoma daugiklio netiesioginių išlaidų suma, nes nemažą jų dalį sudaro išmokėjimai už visą mėnesį (pvz., pareiginės algos, kitaip sakant, mėnesiniai tarifiniai atlygiai daugelio padalinių vadovams ar įrengimus prižiūrintiems inžinieriams). Todėl, norint apskaičiuoti pilnąją gaminių savikainą, nieko kitą nebelieka, kaip į ją per ataskaitinį laikotarpį įskaičiuoti daugelį netiesioginių išlaidų pagal iš anksto nustatytus apytikslius koeficientus ir prognozuojamą šių netiesioginių išlaidų sumą. Tačiau beveik neįmanoma iš anksto pasakyti tikslios netiesioginių išlaidų sumos, kuri bus padaryta per vieną ar kitą ataskaitinį laikotarpį. Todėl, kai netiesioginėms išlaidoms skirstyti ir įskaičiuoti jas į produktų savikainą taikomi išankstiniai koeficientai, beveik visada jie nustatomi pagal prognozinius įmonės veiklos rodiklius. Todėl šios priežasties faktiškai sukauptos per laikotarpį netiesioginių išlaidų sumos paprastai neatitinka tų, kurios naudojant įvairius koeficientus buvo priskirtos gaminių savikainai per tą patį laikotarpį. Ataskaitiniam laikotarpiui pasibaigus ir susumavus faktines netiesiogines išlaidas, kyla problema, kaip apskaityti jų neatitikimą iš anksto priskirtiems produktams išlaidas.
Dėl anksčiau aptartų ribotumų praktinėje įmonių veikloje vis plačiau taikomi nepilnosios (juo labiau – komercinės) savikainos kalkuliavimo metodai, bet vadinamasis tiesioginių išlaidų apskaitos ir įskaičiavimo į gaminamos produkcijos savikainą būdas, kuris, realizuojamas kintamuoju kalkuliavimu . Jo esmė yra ta, kad į produkcijos savikainą įskaičiuojamos tik tiesioginės bei netiesioginės kintamosios gamybinės išlaidos, jeigu jas be didelių darbo sąnaudų galima priskirti tam tikrų produktų savikainai.II. IŠLAIDŲ PRISKYRIMAS GAMINIŲ SAVIKAINAI PAGAL UŽSAKYMĄ IR PAGAL PROCESĄ
Netgi netiesiogines išlaidas, kurias įmonė padaro gamindama tam tikrą produkciją, įskaičiuoti į vieno ar kito gaminio savikainą ne visuomet yra paprasta ir tai labai priklauso nuo gamybos technologinių ypatumų bei jos gamybos organizavimo. Technologinius gamybos procesus pagal jų pobūdį galima suskirstyti į vienetinės gamybos, nedidelių užsakymų, konvejerinės gamybos bei nepertraukiamos gamybos.Vienetinė gamyba vadinami tokie darbai ar užsakymų atlikimai, kaip laivo statymas, pastato pagal individualų projektą statyba ir pan. Nedidelių užsakymų gamyba – tai tam tikros rūšies gaminio nedidelio kiekio pagaminimas, pvz., naujo modelio suknelės 50 vnt. pasiuvimas. Konvejerinė gamyba pasižymi tuo, kad nors iš gaminių srauto dažniausiai įmanoma išskirti šiek tiek besiskiriančius (pvz., dydžiais, atspalviais) gaminius, tačiau jie beveik vienodi ir gaminami „vienu srautu“. Kaip nepertraukiamo gamybos apibūdinamos tokios technologijos, kurio procesai vyksta nepertraukiamai – tai, pvz., naftos perdirbimo daugelio kitų chemijos pramonės, elektros energijos gamybos ir panašių įmonių gamybos procesai. Atsižvelgiant į gamybos technologinio proceso ypatumus, gaminių savikaina gali būti skaičiuojama skirtinga. Tačiau nesvarbu, kiek būtų praktikoje taikomų savikainos kalkuliavimo būdų ir sistemų, iš tikrųjų tėra du konceptualūs savikainos kalkuliavimo metodai – užsakytinis ir procesinis. Savikainos kalkuliavimo sistema kiekvienoje įmonėje gali būti net iš esmės keičiama taikantis prie technologijos, tačiau savikainos kalkuliavimas visada pagrįstas viena iš šių dviejų koncepcijų.
Šių dviejų savikainos kalkuliavimo metodų taikymą iš esmės lemia anksčiau minėti technologiniai gamybos ypatumai. Įmonėse, kur gaminama pagal vienetinius užsakymus arba didelėmis serijomis, taikomas užsakytinis produkcijos savikainos kalkuliavimo metodas. Tose įmonėse, kurios dirba konvejerio arba nepertraukiamos gamybos būdu, taikomas procesinis savikainos kalkuliavimo metodas. Tačiau pasitaiko ir išimčių – karatais diegiamos tokio savikainos kalkuliavimo sistemos, kurioms būdinga ir vieno ir kito metodo bruožai. Taip iš dalies yra ir todėl, kad technologiniai procesai labai sudėtingi ir daugialypiai, vienareikšmiškai priskirti jų vienam ar kitam gamybos tipui dažnai neįmanoma.Tačiau daugeliu atveju kaip tinkamiausią galima aiškiai išskirti užsakytinį ar procesinį savikainos kalkuliavimo metodą. Jų svarbiausias skirtumas slypi išlaidų kaupimo ir priskyrimo gaminių savikainai ypatybėse. Gaminių savikainą kalkuliuojant užsakytiniu metodu, visos išlaidos priskiriamos konkrečių užsakymų (juos sudarančių vienetinių gaminių ar jų serijų ) savikainai (jos ir kaupiamos kiekvienam užsakymui atskirai), neatsižvelgiant į tai, kurį ataskaitinį laikotarpį išlaidos padarytos. Taikant procesinį savikainos kalkuliavimo metodą visos įmonės padarytos gamybinės (jai kalkuliuojama produktų pilnoji ar komercinė savikaina –ir negamybinės) išlaidos priskiriamos visiems per ataskaitinį laikotarpį konkrečiame gamybos procese pagamintiems gaminiams, o produkcijos vieneto savikaina nustatoma bendrą tokių išlaidų sumą dalijant iš pagamintos per tą laikotarpį produkcijos kiekio.2.1 Užsakyminės savikainos kalkuliavimo sistemos esmė Ja remiantis dažniausiai skaičiuojama individualių ar netgi unikalių gaminių bei darbų savikaina. Čia visos įmonės išlaidos (tiesioginio darbo ir žaliavų, netiesioginės gamybos ir pardavimų išlaidos, atsižvelgiant į tai, ar skaičiuojama gamybinė, ar pilnoji arba komercinė savikaina) priskiriamos ir kaupiamos atskirai kiekvienam užsakymui. Tiesioginės darbo ir tiesiogines žaliavų bei komplektavimo gaminių išlaidas taip grupuoti paprastai nesudėtinga. Bendrosios ir administracinės, kaip ir kitos tiesioginės išlaidos, paskirstomos tarp užsakymų tam tikrais specialiais metodais. Taikant užsakytinį metodą svarbu, kad būtų aiškiai apibrėžta kiekvieno užsakymo vykdymo pradžia ir pabaiga, taip pat kad galima būtų aiškiai atskirti vieno užsakymo vykdymo išlaidas nuo kitų užsakymų atlikimo kaštų. Užsakytinis metodas gana dažnai taikomas tiek paslaugų, tiek perdirbimo įmonėse. Užsakymų pavyzdžiai – pastatų ar laivų, lėktuvų statyba, audito patikrinimai, knygų ar žurnalų leidyba bei spausdinimas ir pan. Tačiau nereikia užsakytinio metodo traktuoti kaip vieno produkto savikainos apskaičiavimo. Šis metodas taikomas ir kai gaminama vienarūšių produktų grupė. Juk buhalterinės apskaitos požiūriu visiškai nesvarbu, ar skaičiuojamos išlaidos vienam gaminiui, ar dviems, ar dvidešimčiai, nes tokiu atveju tereikia padalyti bendrą išlaidų sumą ir dviejų ar dvidešimties. Svarbu, kad išlaidos apskritai galėtų būti priskirtos tam tiksies produktams. Taigi, jeigu gaminama 50 vienodų gaminių, jie gali būti traktuojami kaip vienas užsakymas. Taip daryti logiška, nes tuomet nemažai bendrų išlaidų, pvz., daromų projektuojant tuos gaminius bei rengiantis jų gamybai, priskiriama visam užsakymui. Pvz., AB, vienijanti 50 vaistinių, iš baldų įmonės užsakė vienodus stelažus visoms vaistinėms. Tokio užsakymo savikainos kalkuliavimas baldu įmonėje, be abejo, turi būti atliekamas užsakytiniu būdu. Šio užsakymo išlaidas sudarytų baldų projektavimo ir pasirengimo gamybai darbai, kai baldininkai suderins visas gamybos priemones taip, kad jos tiktų būtent šiems stelažams gaminti. Paskui palyginti nesunkiai bus pagaminti visi užsakyti baldai. Kitaip sakant, kaip kad dažniausiai ir būna gyvenime, pirmųjų stelažų savikaina (jeigu ji būtų skaičiuojama atskirai) todėl pastoviųjų išlaidų dalies būtų gerokai didesnė už 50 – ojo. Kita vertus, technologai tikriausiai organizuos gamybos procesą taip, kad pirmiausia bus pagamintos visų stelažų sudedamosios dalys, o vėliau visi baldai bus surenkami. Buhalteriams nesvarbu, kokiu būdu bus organizuotas gamybos procesas, nes jie traktuos visus 50 stelažų kaip vieną užsakymą ir vieno baldo pilnąją savikaina apskaičiuos visų stelažų bendrą savikainą iš stelažų kiekio:
Bendra užsakymo savikaina (Lt)Gaminio vidutinė savikaina = Užsakymą sudarančių gaminių kiekis (vnt.)Beje, taip galima apskaičiuoti ir pilnąją, ir gamybinę savikainą, – viskas priklauso nuo to, kokios išlaidos bus įrašytos skaitiklyje. Tiesą sakant, užsakyminiu savikainos kalkuliavimu metodu gali būti skaičiuojama ir labai didelio gaminių kiekio savikaina pvz., spaustuvei gavus užsakymą išspausdinti knygą 50 000 egzempliorių tiražu, visas šis knygų kiekis bus apskaitomas kaip vienas užsakymas. Kita vertus, užsakymai kartais būna vykdomi labai ilgai. Tokiais atvejais užsakymas suskaidomas į subužsakimus, nustatant kiekvieno iš jų lyginamąjį svorį bendrojo užsakymo sumoje. Dažniausiai tai atlieka inžinieriai bei technologai, nustatydami tam tikrus vieno ar kiro produkto gamybos etapus, kurie gali būti traktuojami kaip daugmaž baigtiniai, pvz., pamatų paklojimas statyboje. Tai svarbus užsakyminio metodo momentas, nes dideli užsakymai dažnai vykdomi ilgiau nei vienerius metus, dar dažniau jie paržengia finansinių metų ribą, nes jeigu vykdomi ir trumpesnį laiką. Nebūtinai pradedami pirmoje metų pusėje. Finansinių metų pabaigoje neužbaigtų užsakymų vykdomo išlaidos apskaitomos kaip nebaigtos gamybos išlaidos.
III. ĮMONĖS PRISTATYMAS
UAB „Vidmantas ir kompanija“ įsikūrusi Druskininkuose Šv. Jokūbo g. 12. Šios įmonės pagrindinė veikla yra moteriškų drabužių modeliavimas bei siuvimas pagal užsakymus.Įmonė gamina įvairių stilių tik iš aukščiausios kokybės medžiagų , moteriškus drabužius. Prekės skirtos moterims tiek turinčioms savo stilių, tiek moterims kurios mėgsta eksperimentuoti ir keisti savo apsirengimo stilių. Mūsų įmonė moterims gali pasiūlyti:• Kelnes; sijonus;• Marškinėlius;• Sukneles.UAB „Vidmantas ir kompanija“ veiklai reikalingos didelės patalpos, kurios yra nuomojamos, kadangi gamyba vyksta trejuose cechuose: • Dizaino – konstravimo kabinetas;• Sukirpimo ir lyginimo cechas;• Siuvimo cechas.Bendrovė savo transporto neturi, todėl naudojasi nuomotu transportu. Jokių ypatingų transportavimo sąlygų nereikia, todėl šio ryšio sąnaudos neviršija 500 Lt per mėnesį.
Pagrindines gamyboje naudojamas žaliavas sudaro audiniai. Be to, gamyboje dar naudojami – įvairių spalvų siūlai, sagos, adatos, popierius modeliavimui, kreida.Reikalingų gamybai žaliavų kiekis priklauso nuo gaunamų užsakymų skaičiaus ir jų dydžių.Sėkmingai įmonės veiklai didelę reikšmę turi joje dirbantys darbuotojai. Vienas iš svarbiausių kriterijų priimant į darbą yra žmogau išsilavinimas, o antrą būtų patirtis. Šiuo metu įmonėje dirba 8 darbuotojai.IV. PRODUKCIJOS SAVIKAINOS SKAIČIAVIMAS UAB „VIDMANTAS IR KOMPANIJA“
UAB „Vidmantas ir kompanija“ vykdo gamybą pagal individualius klientų užsakymus. Vadinasi, įmonėje yra taikytinas užsakyminis produkcijos savikainos skaičiavimo metodas. Šiame darbe bus nagrinėjamas užsakyminis savikainos skaičiavimas, taikant kintamąją kalkuliaciją UAB „Vidmantas ir kompanija“.2005 m. spalio 1 d. UAB „Vidmantas ir kompanija“ gavo užsakymą pagaminti 100 vakarinių sukneliųUAB „Vidmantas ir kompanija“KOKYBĖS SISTEMA MN-505/L-07/ 7 LUŽSAKYMO ANKETARegistracijos Nr. 10/2 Registracijos data 2005 m. spalio mėn. 1 d.
Užsakovas: UAB „Mada“
Užsakymas: Ženklinimas __________________________________________________________Nr. Gaminio pavadinimas Gaminio kodas Kiekis 1 Vakarinės suknelės S 456789 100 vnt.
Pridavimo į sandėlį data: 2005 – 10 – 01.Atsakingas asmuo (vadybininkė): Jolita Tomkūnienė1 pav. Užsakymo anketaPriėmusi užsakymą ir jį užregistravusi, vadybininkė atliko užsakyminį produkcijos savikainos skaičiavimą, taikant kintamąją kalkuliaciją, vadovaudamasi gaminių darbo laiko normų ir įkainių suvestine. Įmonė per dieną pajėgi pagaminti 2 drabužius. Šį užsakymą firma pajėgi atlikti per 20 darbo dienų. Šį darbą atlieka darbuotojai, kurių darbo užmokestis yra per mėnesį 500 Lt. Įmonės vadybininkės atlyginimas 1000 Lt.Išlaidas įmonė skirsto į tiesiogines ir netiesiogines. Netiesiogines išlaidas dar dalina į kintamas ir pastovias.Tiesioginės išlaidos spalio mėnesiui
Žaliavų ir medžiagų kiekis (vienam drabužiui):
Medžiagos pavadinimas Kodas Matavimo vnt. Kiekis Kaina, Lt Suma, LtVakarinei suknelei: 160Audiniai 00001 m2 2,5 60 150Siūlai 00002 vnt 1 2 2Sagos 00003 vnt 5 1 5Adatos 00004 vnt 1 3 3
Apskaičiavus išlaidas vienai suknelei, toliau buvo apskaičiuotas žaliavų kiekis 100 suknelių.Medžiagos pavadinimas Kodas Matavimo vnt. Kiekis Kaina, Lt Suma, LtVakarinės suknelės: Audiniai 00001 m2 250 60 15000Siūlai 00002 vnt 100 2 200Sagos 00003 vnt 500 1 500Adatos 00004 vnt 100 3 300 Viso: 16000
DARBO UŽMOKESČIO PRISKAIČIAVIMOŽINIARAŠTIS 2005m. spalio mėn.
Vardas, pavardė Priskaityta NPD PNPD Priedai Darbo Išmokos Išmokos Iš viso pajamų Atskaitymai Iš viso Gauta 31% 0,2%Prisk. Dirbo dienų dėl dėl mokestis socialiniam šifras Nuo skaičius atostogų ligos 33% draudimui 3% 1 Irina Spirito 500,- 290,- 14,50 21 500,- 64,52 15,- 79,52 420,48 2 Skaistė Šukaitė 500,- 290,- – 21 500,- 69,30 15,- 84,3 415,70 3 Marytė Ponaitė 500,- – – 21 500,- 165,- 15,- 180,- 320,- 4 Jonas Vabalauskas 1000,- 290,- 14,50 7 459,48 787,64 159,44 23,63 183,07 604,57 5 Stasys Sčiotka 500,- 430,- – 200,- 21 700,- 23,1 21,- 44,10 655,90 6 Nina Šatenė 500,- 12,15 – – 11 235,71 77,78 7,07 84,85 150,86 7 Olivija Matulytė 1200,- 290,- 14,50 11 90,- 708,75 133,40 18,56 151,96 556,79 8 Edita Petraitė 290,- 290,- – 21 290,- – 8,7 8,7 281,30 VISO: 4990,- 1880,- 43,50 200,- 459,48 90,- 4222,10 692,54 123,96 816,50 3405,60 1308,85 8,44
Tiesioginis darbo užmokestis ir mokėtini mokesčiai sudarė bendrą sumą – 1962,94 (mokėtinas darbo užmokestis 5 tiesiogiai susijusiems su gamyba darbuotojams) +472,77 (mokėtinas PM ir soc.draudimas 3 %) +755,07 (31 %) +4,87 (0.2 %) = 3195.65
Tiesioginės išlaidos iš viso: 3 195.65 + 16 000= 19 195.65 Lt.
Netiesioginės išlaidos patirtos per spalio mėnesį
Netiesioginės kintamos išlaidos:Elektros energijai (darbo patalpų apšvietimui, įrengimai) ≈ 500 Lt/mėn. Transporto nuomos sąnaudos ≈ 800 Lt/mėn.Netiesioginės pastovios išlaidos:Nusidėvėjimas ir amortizacija:Pavadinimas Pradinė vertė, Lt Nusidėvėjimo suma per mėnesį, LtĮrengimai 60 000 600 Iš viso: 600
Pastatų nuomos sąnaudos = 500 Lt/mėn.
Dabar apskaičiuosim darbininkų darbo užmokestį, kurie tiesiogiai nesusiję su gamyba – 1442,66 (mokėtinas darbo užmokestis 3 tiesiogiai nesusijusių su gamyba darbuotojų) + 343,73 (mokėtinas PM ir soc.draudimas 3 %) + 553,78 (31 %) + 3,57 (0.2 %) = 2343,74
Netiesioginės išlaidos iš viso: 500 + 800 + 600 + 500 + 2343,74 = 4 743.74
Vienos suknelės savikainai tenkančios išlaidų dalys: tiesioginių ¬– 191,96 Lt, netiesioginių – 47,44 Lt.Taigi, UAB „Vidmantas ir kompanija“ vienos pagamintos suknelės savikaina yra 239,40 Lt., o viso užsakymo pilnoji savikaina yra 23 940 Lt.
UAB „Vidmantas ir kompanija“
(įmonės pavadinimas)REIKALAVIMAS Nr. 22-02Pareikalavo Dizaino cechas Operacijos rūšis Sandėlis Cechas, skyrius, objektas, gavėjas Korespondencinė sąskaita Kodas (nomen-klatūr. Nr.) Sąskaita Anal.apsk. kodas Gamyba 1 Dizaino cechas Technologė Rasa Orlauskienė
Leido Gamybos skyriaus virš. Ilona Šataitė
Reikalavimo priežastys Medžiagos pavadinimas Matavimo vnt. Kiekis Kaina Suma Kodas Mat. Vnt. Pareikal. Išduota 1 2 3 4 5 6 7 8Pradėti Suknelėms: gamybą Audiniai 00001 m2 250 250 60 15000 Siūlai 00002 vnt 100 100 2 200 Sagos 00003 vnt 500 500 1 500 Adatos 00004 vnt 100 100 3 300Išdavė sandėlininkas Rokas Rimšas (pareigos, vardas, pavardė, parašas) Gavo Technologė Rasa Orlauskienė (pareigos, vardas, pavardė, parašas) 2 pav. Reikalavimas
UAB „Vidmantas ir kompanija“ (įmonė, organizacija)MEDŽIAGŲ PERKĖLIMO ĮMONĖS VIDUJE VAŽTARAŽTIS Nr. 00003
2005 m. spalio mėn. 1 d.
Siuntėjas GavėjasSandėlininkas Rokas Rimšas Technologė Rasa Orlauskienė
Korespondentinė sąskaita Materialinės vertybės Mata-vimo vnt. Kiekis Kaina SumaSąskaita Anal.apsk. šifras Medž. pavad. Kodas Išsiųsta Priimta Suknelės: 500 Audiniai 00001 m2 250 250 60 15000500 Siūlai 00002 vnt 100 100 2 200500 Sagos 00003 vnt 500 500 1 500500 Adatos 00004 vnt 100 100 3 300Perdavė sandėlininkė R. Rimšas Priėmė technologė Rasa Orlauskienė (pareigos, vardas, pavardė, parašas) (pareigos, vardas, pavardė, parašas)3 pav. Medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraštis
UAB „Vidmantas ir kompanija“(įmonės pavadinimas)
ATSARGŲ APSKAITOS KORTELĖ Nr. 2001
Pavadinimas audiniai Matavimo vienetas m3
Data
2004 Dok.Nr. Iš kur gauta arba kam išduota Gauta Išduota Likutis Kontro-lė(para-šas) Kie-kis Vntkaina Suma Kie-kis Vnt.kaina Suma Kie-kis Vnt.kaina Suma 02.15 pirkimai 100 60 6000 100 60 6000 02.25 gamybai 50 60 3000 gamybai 15 60 900 35 60 2100 03.01 gamybai 250 60 15000 250 60 15000 35 60 2100
UAB „Vidmantas ir kompanija“(įmonės pavadinimas)
ATSARGŲ APSKAITOS KORTELĖ Nr. 2002
Pavadinimas siūlai Matavimo vienetas kg
Data
2004 Dok.Nr. Iš kur gauta arba kam išduota Gauta Išduota Likutis Kontro-lė(para-šas) Kie-kis Vntkaina Suma Kie-kis Vnt.kaina Suma Kie-kis Vnt.kaina Suma 02.15 pirkimai 50 3 150 25 3 750 25 3 75 02.25 gamybai 20 3 60 5 3 15 02.28 gamybai 150 2 300 5 3 15 30 2 60 120 2 240 03.01 gamybai 100 2 200 20 2 40
UAB „Vidmantas ir kompanija“
(įmonės pavadinimas)ATSARGŲ APSKAITOS KORTELĖ Nr. 2003
Pavadinimas sagos Matavimo vienetas vnt
Data
2004 Dok.Nr. Iš kur gauta arba kam išduota Gauta Išduota Likutis Kont-rolė(para-šas) Kie-kis Vntkaina Suma Kie-kis Vnt.kaina Suma Kie-kis Vnt.kaina Suma 02.15 pirkimai 400 0,5 200 150 0,5 75 250 0,5 125 02.25 gamybai 150 0,5 75 100 0,5 50 02.28 gamybai 600 1 600 100 0,5 50 gamybai 50 1 50 550 1 550 03.01 gamybai 500 1 500 50 1 50
UAB „Vidmantas ir kompanija“(įmonės pavadinimas)
ATSARGŲ APSKAITOS KORTELĖ Nr. 2004
Pavadinimas adatos Matavimo vienetas vnt.
Data
2004 Dok.Nr. Iš kur gauta arba kam išduota Gauta Išduota Likutis Kont-rolė(para-šas) Kiekis Vntkaina Suma Kiekis Vnt.kaina Suma Kiekis Vnt.kaina Suma 02.15 pirkimai 100 2 200 15 2 30 85 2 170 02.25 gamybai 20 2 40 65 2 130 02.28 gamybai 150 3 450 65 2 130 10 3 30 140 3 420 03.01 gamybai 100 3 300 40 3 120
Darbuotojų tiesioginio ir netiesioginio darbo užmokesčio sumos bei įmokos socialiniam draudimui įmonėje yra registruojamos Bendrajame žurnale, iš kurio vėliau yra perkeliamos į Didžiąją Knygą.Susisteminant visus duomenis, pateiktus dokumentuose, UAB „Vidmantas ir kompanija“ atlikdamas užsakymą, patyrė šias išlaidas: Tiesiogines: 19 195,65 Lt Netiesiogines gamybines: 4743,74 Lt
Visa tai atvaizduota sąskaitose:
2012 Nebaigta gamyba 2011 Žaliavos
4743,74 16000,- 19195,65
23939,39 23939,39
4461Mokėtinas darbo užmokestis 271 Pinigai banke
3405,60 4533,79
2013 Pagaminta produkcija 6000 Parduotos produkcijos savikaina
23939,39 23939,39 23939,39
IŠVADOS IR PASIŪLYMAI
Apžvelgus UAB „Vidmantas ir kompanija“ taikomą savikainos skaičiavimo metodą, galima padaryti tokias išvadas:1. Įmonė yra gerai įvaldžiusi užsakyminį produkcijos savikainos skaičiavimo metodą.2. Tiesioginės ir netiesioginės išlaidos yra registruojamos gamybos išlaidų žurnaluose.3. Medžiagų judėjimas įmonėje yra kontroliuojamas, pildant medžiagų perkėlimo įmonės viduje važtaraščius.4. Kalkuliacija atliekama įmonės patvirtintomis normomis ir įkainiais.Išanalizavus medžiagų sandėlio atliekamas operacijas bei judėjimus, norint optimizuoti ir pagreitinti medžiagų bei žaliavų apskaitą, siūlyčiau įdiegti kompiuterinę sandėlio atsargų apskaitos programą kuri leistų greičiau ir tiksliau apskaičiuoti sandėlio atsargų apyvartą.
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Kalčinskas G., Buhalterinės apskaitos pagrindai. – V.: UAB Pačiolis, 2001.2. Autorių kolektyvas., Pirminiai apskaitos dokumentai. – V.: UAB Pačiolis, 2000.
3. Kalčinskas G., Černius G., Apskaitininko vadovas, II dalis. – V.: UAB Pačiolis, 1995.