Pažintinės praktikos referatas “Interneto televizija”

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

FUNDAMENTINIŲ MOKSLŲ FAKULTETAS

GRAFINIŲ SISTEMŲ KATEDRA

Vardenis Pavardenis Grupė

Interneto televizija

Pažintinės praktikos ataskaita

VILNIAUS GEDIMINO TECHNIKOS UNIVERSITETAS

PAŽINTINĖS PRAKTIKOS ATASKAITOS

sąžiningumo DEKLARACIJA

(Data)

yra savarankiškai parašyta. Šioje ataskaitoje pateikta medžiaga nėra plagijuota. Tiesiogiai ar netiesiogiai panaudotos kitų šaltinių citatos pažymėtos literatūros nuorodose.

Kitų asmenų indėlio į pažintinės praktikos ataskaitą nėra. Jokių įstatymų nenumatytų piniginių sumų už šį darbą niekam nesu (-ame) mokėjęs (-ę).

Turinys

Įvadas……………………………………………………………………………4

Interneto plėtra……………………………………………………..5

Interneto televizija…………………………………………………6

Interneto televizijos taikymas…………………………………7

Interneto televizijos privalumai ir trūkumai……………8

Interneto ir tradicinės televizijos įtakų kova pasaulyje………………………………………………………………10

Mobilioji interneto televizija………………………………….11

Interneto televizija Lietuvoje…………………………………13

Išvados………………………………………………………………………….14

Literatūros sąrašas………………………………………………………..15

ĮVADAS

Jau ilgą laiką žmonių mintis, laisvalaikį yra užkariavusi televizija. Šiandien televizija tapo viena galingiausių žiniasklaidos priemonių. Tačiau keičiantis laikams, keičiasi žmonės, keičiasi ir jų prioritetai, to pasekmė – pasaulį baigiantis pavergti interneto voratinklis. Todėl tradicinių žiniasklaidos priemonių ir didžiulių interneto galimybių bei naujų technologijų susijungimas yra normalus procesas, kuris padėjo atsirasti naujajai interaktyviajai žiniasklaidos priemonei- interneto televizijai.

Interneto paplitimas pasaulyje baigė epochą tų masinių informacijos priemonių, kurios negalėjo egzistuoti be rašalo, popieriaus ar laido. Jiems pakeisti jis siūlo tokius informacijos perdavimo formatus, apie kuriuos neseniai žmonės net nebuvo pagalvoje. Tai patogus ir lengvas būdas sužinoti apie žmoniją, naujausius įvykius, naujienas, bei susisiekti su kitais žmonėmis. Todėl, nėra keista, kad žmonės renkasi, tai kas naudingiau jiems, tačiau to pasekmė – nuostolis tradicinei televizijai. Ne naujiena, kad internetas suteikia dideles galimybes. Jis siekdamas pritraukti kuo daugiau žmonių domisi vartotojų poreikiais, jų laisvalaikio leidimo būdais, taip norėdamas visa tai perteikti interneto platybėse. Kiekvienu metu tinkle naršo milijonai žmonių. Interneto vartotojų kiekis auga su lyg kiekviena akimirka. Jie turi savo poreikius, o operatoriai ir redaktoriai juos gali patenkinti tik įsisavinę interneto kalbą bei kultūrą.

Šiame referate siekiu aptarti interneto paplitimą, jo svarbą, interneto televizijos ypatumus, jos pliusus ir minusus. Bandysiu išaiškinti pagrindinius aspektus. Kodėl vis daugiau žmonių renkasi interneto televiziją interneto televiziją, o ne visiems jau nuo seno tarnavusią tradicinę televiziją. Taip pat apžvelgsiu internetinės televizijos transliavimo galimybes ir ypatumus Lietuvoje ir aptarsiu detaliau LRT televiziją kurioje atlikau pažintinę praktiką, bei sudalyvavau filmavime. Tuo tikslu išsiaiškindamas interneto televizijos įtaką, bei perspektyvas ateityje.

INTERNETO PLĖTRA

Internetas – tai pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, jungianti visuotinius ir vietinius kompiuterių tinklus. Kompiuterių tinklai jungiami įvairiomis ryšio linijomis ir maršrutizatoriais, kurie iš vieno tinklo gautus duomenų paketus modifikuoja ir nukreipia į kitą tinklą. Ryšiui tarp kompiuterių palaikyti naudojamas TCP/IP protokolas. Naudotojo kompiuteris prie interneto gali būti jungiamas per modemą, ISDN įrangą, DSL įrangą arba skirtinę liniją (kai interneto paslaugą tiekia telefoninio ryšio bendrovė), kabelinį modemą (kai interneto paslaugą tiekia kabelinė televizija), radijo ryšį. Interneto vartotojo kompiuteryje turi būti įtaisyta tinklo plokštė, įdiegta speciali programinė įranga.

Per pastarąjį dešimtmetį internetas žaibiškai paplito po pasaulį, šiomis dienomis internetas palengvina didžiąją dalį kasdienių darbų. Interneto pagalba žmonės gali apsipirkinėti, susimokėti už sąskaitas, bendrauti su artimaisiais, surasti naudingos informacijos, bei mokytis. Taip pat žmonės gali ieškotis darbo, dirbit internetu, dalyvauti diskusijų grupėse, pirkti ir parduoti ivairias prekes, kurti tinklapius ir daug kitų dalykų.

Besivystant internetui jis pradėjo traukti radijo ir televizijos teikėjų bei garso įrašų studijų vadybininkus. Šiuo metu informacija iš tradicinių šaltinių yra perkeliama į internetą. Jau dabar internete galima rasti į keltus skaitmeninius filmus, garso įrašus, televizijos laidas. Todėl masinių informacijos priemonių vadovai ieško efektyvių ir originalių būdų pritraukti vartotojus, kuo dažniau pasinerti į internetines platybes. To pasekmė, vienas iš šių pavyzdžių sparčiai populiarėjanti televizija internetu.

INTERNETO TELEVIZIJA

Interneto televizija (IP-TV (angl. IP – TV – Internet Protocol Television)) – skaitmeninė televizija, transliuojama IP tinklais. IP-TV sąvoka jungia vaizdo, garso ir kitos multimedia informacijos perdavimo metodus kompiuterių tinklais. Televizijos signalai naudotojams perduodami plačiajuosčiu interneto ryšiu, naudojant interneto protokolą. Norint žiūrėti koduotus kanalus, reikia pirkti iškodavimo kortelę iš transliuotojo arba jo atstovo. Lietuvoje IP-TV paslaugas teikia UAB Penki kontinentai, UAB Alpha komunikacijos KAVA, Teo Lt taip pat megaNET tinklas. IP-TV sąvoka apima tiek tiesiogines televizijos transliacijas, tiek multimedia įrašus pagal norą IP-TV produktą sudaro vaizdo/garso sistema, įskaitant serverius ir klientus, veikiančius RTP/RTSP ir SDP protokolų pagrindu.

„IP/TV“ – tai JAV registruotas firminis ženklas, kuris pirmą kartą paminimas autorių Judith Estrin ir Bill Carrico, kurie įkūrė „Precept Software“ įmonę ir rinkai pateikė programinę įrangą pavadintą „IP/TV“, o dabar šis ženklas priklauso „Cisco Systems“. Kadangi internetinės televizijos technologija yra nesusieta nei su vienu konkrečiu vaizdo kodavimo standartu, todėl gali būti naudojami bet kurie su Video for Windows ar ActiveMovie suderinami vaizdo kodavimo standartai: MPEG-2, MPEG-4, H.264, WMV (Windows Media Video 9 ir VC-1), XviD, DivX, Ogg Theora, Intel’s Indeo. Tiesioginės IP-TV transliacijos perduodamos IGMP protokolu, o VoD įrašai transliuojami naudojant RTSP protokolą.

Internetinės televizija gali būti teikiama bet kokio tipo tinkle – 10/100BaseT Ethernet, Gigabit Ethernet, kabeliniame interneto tinkle, ATM ir kituose tinkluose, sekančiuose paskui LAN. Tačiau ideali IP-TV perdavimo terpė – gigabitinis Ethernet (GigE). Vidutiniam vartotojui, turinčiam interneto prieigą per televizijos kabelį, telefono liniją ar bevielį internetą galima orientuotis į IP-TV paslaugų teikimą. IP-TV tinklams keliami QoS reikalavimai, kurių pagalba užtikrinamas vaizdo ir video bangų integralumas bei informacijos perdavimo patikimumas. (1 pav.)

1 pav. Qos veikimo mechanizmas

Tinklai, skirti informacijos paskirstymui plačiajuosčiuose tinkluose iš vieno šaltinio didžiuliui srautui abonentų.(2 pav.)

2 pav. IP daugiaadresės sklaidos veikimo schema

INTERNETO TELEVIZJOS TAIKYMAS

Keletas sričių, kuriose taikoma IP-TV:

nuotolinis mokymas;

telemedicina;

vaizdo konferencijos;

vaizdo ir garso kaupimas (archiving);

vietinė televizija.

Pavyzdžiui, oro linijų kompanijos galėtų išnaudoti interneto televizijos galimybes keleivių pramogų sferoje. Skrydžio laukiantys keleiviai, turintys nešiojamuosius kompiuterius su bevielio tinklo adapteriais ar MS Media Player programine įranga, galėtų naudotis serverio transliuojamais TV kanalais ir nuotaikingiau praleisti laiką belaukiant skrydžio.

INTERNETO TELEVIZIJOS PRIVALUMAI IR TRŪKUMAI

Privalumai:

Transliacijos yra vykdomos visai kitu principu nei kitų tipų televizijų. Pavyzdžiui, palydovinė ar antžeminė televizija visi kanalai transliuojami vienu metu ir visiems vartotojams. Jokio skirtumo, ar vartotojai prisijungę, ar ne. IPTV transliuojami tik tie kanalai ir tik ten, kur jie pageidaujami: jei naudotojas šiuo metu nežiūri IPTV, tai transliacijos tinkle tam vartotojui nevykdomos. Ši savybė suteikia laisvės naudotojui pasirinkti, kokių kanalų jis nori, iš kokių tiekėjų pirkti paslaugas, mokėti tik tada, kai naudojamasi paslaugomis ir pan.

Ryšys yra dvipusis: galima programos laikų tinklelio korekcija, paieška jame ir kt. Vartotojas gali pritaikyti televiziją savo poreikiams. Gali naudotis galimybe žiūrėti „Vaizdą vaizde“ – išsyk kelis kanalus ir kt. Telekomunikacijų komandos telefonijos, televizijos, interneto paslaugas teikia nevienodomis fizinėmis linijomis. Pvz.: televizija transliuojama kabeliu, telefonas yra įvedamas naudojant laidus ir pan. IP tinklai be IPTV leidžia tiekti ir kitas paslaugas, tokias kaip duomenų perdavimas bei pokalbiai. Tai – vadinamasis trijų paslaugų paketas – „Triple play“. Tokiu būdu vartotoją visos paslaugos pasiekia viena fizine linija, realizuojančia spartų interneto ryšį.

Atgalinis ryšys su vartotoju ir galimybė atpažinti vartotojus. Vartotojas naudodamas nuotolinio valdymo pultą ne tik gali perjungti kanalą, tačiau ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su rodomu turiniu. Tarkime, laidos metu vietoje balsavimo SMS žinutėmis vartotojas gali prabalsuoti nuotolinio valdymo pulteliu.

Dar vienas pliusas – nuotolinis mokymasis. Mokymo įstaigai turėti savo IP-TV kanalą yra gerokai pigiau, nei nuomotis radijo siųstuvus. Paskaitos gali būti įrašinėjamos ir pateikiamos kaip „Video On Demand“ (VOD), o atitinkamas teises turintys vartotojai gali jas peržiūrėti tada kada jiems patogu. Atsiranda galimybė ne tik vesti paskaitas, bet ir vykdyti apklausas bei atsiskaitymus. Juk jau dabar yra daugumai prieinamos veidų atpažinimo technologijos, ir tai leidžia vienareikšmiškai atpažinti žmogų spaudžiantį nuotolinio valdymo pulto mygtukus.

Trūkumai:

Na trūkumų gerokai mažiau, nei privalumų. Bet vis dėlto norint vartotojų pritraukti, kuo įmanoma daugiau, svarbu atsižvelgti net ir į menkiausias smulkmenas. IPTV reikalauja perdavimų realiu laiku (angl. „real time“), todėl reikalingas spartus ryšys.

Be to, IP protokolas yra jautrus vėlinimams taip pat ir paketų praradimams, todėl esant nepakankamai ryšio kokybei, vaizdas gali trūkinėti bei gali būti iškraipytas. Išvardintų trūkumų svarba mažėja tobulėjant technologijoms ir atsirandant galimybei vartotojus prijungti prie interneto vis didesnės spartos ir patikimumo prieigos tinklais. Be to, IP protokolas yra jautrus vėlinimams, paketų praradimams, todėl esant nepakankamai ryšio kokybei, vaizdas gali trūkinėti, būti iškraipytas. Įšvardintų trūkumų svarba mažėja tobulėjant technologijoms ir atsirandant galimybei vartotojus prijungti prie interneto vis didesnės spartos ir patikimumo prieigos tinklais.

INTERNETO IR TRADICINĖS TELEVIZIJOS ĮTAKŲ KOVA PASAULYJE

Šiandien televizijos kanalai gyvena puikius laikus – pardavimai auga, pelnai dideli. Interneto spaudimas dar nejaučiamas, situacija panaši į tą, kokioje prieš penkerius metus gyveno laikraščiai. TV atstovai jokiu būdu nesutiks jei juos pavadinsime dinozaurais, jie investuoja į modernias skaitmenines technologijas, tyrimai teigia, kad vartotojai pastebi reklamas netgi persukinėdami įrašytas programas.

Kol kas internetu televizijų pasiekiama auditorija yra nedidelė ir natūralu, kad tame kanale generuojamos pajamos yra mažos lyginant su visomis televizijos pajamomis.

Panagrinėkime kuo remiasi šiandieninis (XX a. II pusės) TV verslo modelis:

namie nėra daugiau, ką veikti, tiesiog paprasta ir lengva įsijungti TV

video turinį žiūrėti galima tik per televizorių ir ne kitaip

reklamos užsakovai norėdami papasakoti savo video istoriją neturi kito pasirinkimo – tik TV

ribotas pasirinkimas antžeminės, kabelinės ar palydovinės televizijos

rinkoje ribotas įmonių skaičius, kurios turi galimybę transliuoti televizijos programas

Tačiau laikas nestovi vietoj, kaip ir patys žmonės, jų įgeidžiai, prioritetai. O dabartinė situacija yra štai tokia:

namuose atsiranda vis daugiau linksmesnių pramogų, nei televizija, t.y. internetas, kompiuteriniai žaidimai, socialiniai tinklai

atsiranda naujos galimybės gauti TV turinį: Hulu, Youtube, iTunes, Netfix, BBC iplayer ir t.t.

su naujais kanalais atsiranda ir naujos galimybės pasiekti vartotojus su video reklama

Remiantis Filipo Hanterio duomenimis, galima darytis išvadą, jog vis sparčiau pasaulio valstybėse įsigali interneto televizija.

Kol kas TV verslas ginasi naudodamas savo jėgą ir įtaką. Įvairiausios licencijos, kurios suteikia galimybę transliuoti tik ribotame regione, tiesioginių transliacijų ribojimas internete (nes televizijos moka daugiau), brangūs mokesčiai už kabelinę TV ir dar papildomi absurdiški mokesčiai už papildomus programų paketus, kurių didžiosios dalies mums nereikia. Matant šio tyrimo duomenis lieka tik laiko klausimas, kiek dar ilgai tradicinė televizija išlaikys pakankamai stiprią įtaką žiūrovams, ir ar netaps ironiškai vadinama dinozaure.

MOBILIOJI INTERNETO TELEVIZIJA

Gyvenimo tempas tapo labai greitas šių dienų visuomenėje, rutina slegia vos ne kiekvieną žmogų. Dauguma žmonių tiesiog neturi laiko pramogoms, sportui, poilsiui ir kt. Nebelieka laiko skaityti laikraščius, žurnalus, žiūrėti televizorių. Tačiau kiekvienas galime pripažinti, kad būtų ganėtinai sunku išgyventi be telefono. O dabar tobulėjant technologijoms, esu įsitikinusi, kad pas daugelį yra begalė muzikos failų, video įrašų, ir kitokių panašių naujienų, tad kodėl neturėt pačios televizijos savo telefone? Patogu, lengva ir paprasta pamatyti mėgiamą laidą, filmą, naujienas tiesiog mobiliuoju telefonu.

Teleinternetas – tai bendras yra terminas, taikomas STB (Set-TopBoxes) – mažoms dėžutėms, kurios įprastai dedamos tiesiog ant televizoriaus. Jos leidžia prisijungti prie interneto paprasto televizoriaus pagalba, net neturint kompiuterio. Paprastai STB turi distancinį pultą ir klaviatūrą, o bazinį teleinterneto paketą sudaro:

• Modemas, prijungtas prie telefono linijos;

• Vidinė atmintis laikinam tinklalapių ir Java instrukcijų saugojimui;

• Infraraudonųjų spindulių imtuvas distanciniam pultui;

• Ekrano valdymo elementai, kurie kontroliuoja puslapių išvedimą į televizoriaus ekraną;

• Procesorius, vykdantis bendrą ir STB valdymą;

Neatsiejama teleinterneto dalimi laikomas servisas. Kiekviena kompanija, kuri specializuojasi į teleinterneto sritį, teikia savo papildomą paslaugų paketą. Taip servisas NetChannel, yra įtrauktas į Networking Computing paketą, orientuotas į interneto paslaugas. Curtis Mathes kompanijos produktas Uniview-210 apjungia vienoje dėžutėje televizijos servisą, taip pat telefoniją ir faksą, pateikdamas faktiškai pilną sprendimą namų naudojimui. WebTV Plus gali išgauti visą reikiamą skaitmeninę informaciją iš neišnaudoto televizinio signalo spektro dalies. Į šiuos paketus gali įeiti, pavyzdžiui, tv programų sąrašas, naujienos ir reklama.

Teleinternetas naudoja atvirą architektūrą ir neprašo jokio specialaus protokolo serveryje. Prisijungimui prie interneto naudojamas TCP/IP arba PPP prijungiamas per įprastą telefoninę liniją. Tapatybės nustatymui naudojami PAP ir CHAP tipo protokolai. Tuo tarpu ITV naudoja TCP/IP protokolą bei jungiasi per tas pačias telefono linijas. Didžiausias skirtumas yra tas, jog teleinternetas leidžia tik žiūrėti ir negalima nieko išsaugoti. Tačiau jis taip pat suteikia didesnes galimybes iš grafinės pusės, nes puslapiai generuojami televizijos eilutėmis. Tai reiškia, kad dirbtinų objektų įterpimas į tekstą didinant vaizdą yra tiesiog išmetami. Būtent dėl to teleinterneto vaizdas yra ryškesnis ir geresnis negu interneto televizijoje, žiūrimoje kompiuteriu.

Teleinternetas padeda prisijungti prie įvairių TV sąsajų (PAL, SECAM, NTSC) ir palaiko daugelį kalbų. Teleinterneto įrenginys nereikalauja jokios vietinės atminties diske ir turi laisvą jungtį su asmeniniu kompiuteriu. Tai leidžia vartotojui įstatyti papildomas atminties kortas ir praplėsti funkcines galimybes.

INTERNETO TELEVIZIJA LIETUVOJE

Šiuo metu tiesioginę daugumos mūsų šalyje rodomų televizijų transliaciją galima stebėti portale 15min.tv. Tokią galimybę taip pat skiria kai kurie interneto tiekėjai. Plačiausią IPTV tinklą šalyje turi bendrovė TEO LT, klientams teikianti paslaugą „Interaktyvioji GALA“. Ji suteikia galimybę televizoriaus ekrane žiūrėti aukštos raiškos lietuviškus ir užsienietiškus kanalus.

Iš šalies televizijų galimybę žiūrėti tiesioginę TV transliaciją suteikia tik nacionalinis transliuotojas – svetainėje LRT.LT leidžia žiūrėti LTV ir LTV2 transliacijas. Čia taip pat galima rasti rodytų laidų archyvą, taip pat ir laidos „90 dainų – 90 legendų“ kurios filmavime aš dalyvavau su savo grupe pažintinės praktikos metu. Anksčiau transliuotų laidų bei serialų archyvą internete leidžia žiūrėti ir televizija TV3.

Šiuo metu licencijos transliavimui plačiajuosčiais tinklais išduotos šioms Lietuvos įmonėms:

 UAB “Roventa”

 UAB „ALPHA KOMUNIKACIJOS-2“

 UAB “Dokeda”

 UAB “Horda”

 UAB “Penkių kontinentų komunikacijų centras”

 L. Prušinsko IĮ “Kompiuterinis langas”

 UAB “Mikrovisatos TV”

 TEO LT, AB

 UAB “Transteleservis”

 UAB “Telelanas”

IŠVADOS

Interneto televizijos sąvoka apima tiek tiesiogines televizijos transliacijas, tiek multimedijos įrašus pagal pageidavimą. Interneto televizijos produktą sudaro vaizdo/garso sistema, įskaitant serverius ir klientus, veikiančius RTP/RTSP ir SDP protokolų pagrindu.

Išskirtinis interneto televizijos bruožas – tai daugiakanalis kokybiškos informacijos perdavimas, naudojant efektyvius duomenų suspaudimo algoritmus, reikalaujančius mažesnių tinklo resursų lyginant su alternatyviomis technologijomis.

Interneto televizija arba televizija interneto protokolu – viena moderniausių ir pažangiausių televizijos rūšių. Nors ji nėra naujiena, vartojant šį terminą iki šiol neretai painiojamasi. Dažniausia interneto televizija lyginama su internetine televizija – galimybe peržiūrėti vaizdo medžiagą, kurią galima rasti daugelyje populiarių informacinių arba pramoginių portalų. Vis dėlto interneto vartotojams siūlo, kur kas daugiau galimybių, nei skaitmeninė vaizdo ir garso kokybė ar internetinės transliacijos. Interneto televizija sujungia visas interneto, įprastinės televizijos bei vaizdo leistuvo galimybes ir siūlo vartotojui daugybę tokių paslaugų, kurių negali pasiūlyti jokia kita televizija.

Dabar televizijos turi tam tikrą monopolį vietinėse rinkose. Bet su spartaus interneto paplitimu šitas modelis žlugs. Kam mokėti už 5 ar 50 ar net už 500 programų kai turėdamas internetą gali bet kada gauti bet kurią programą. Tiesiogiai transliuojamą ar įrašytą, kompiuteryje, televizoriuje ar mobiliajame telefone. Nereikės mokėti kabelinės televizijos kanalui už visas nereikalingas programas, mokėsi tik už tai, ką žiūri ir kiek žiūri.

Neabejotinai, kad viskas juda šia kryptimi, tik klausimas kada tai pasieks mus. Kiekvieno namuose įvedus šviesolaidinį internetą, įsivaizduokite kokios galimybės atsivertų žmogui.

Interneto televizija – tai šiuolaikinė informacijos perdavimo technologija, ilgainiui pakeisianti įprastinę televiziją. Tad lieka tik laiko klausimas, kiek ilgai dar išliks ir bus reikalinga žmonėms įprastoji televizija.

LITERATŪROS SĄRAŠAS

http://www.technologijos.lt/n/technologijos/it/S-14188/straipsnis?name=S-14188&l=2&p=1

http://www.soften.ktu.lt/~tomablaz/azina/index.php?akcija=klatsas&tema=6&KL_KODAS=16

http://www.noriutv.lt/iptv.html

www.wikipedia.lt

http://www.15min.lt/naujiena/pinigai/itkodas/skaitmeninis-kodas-televizija-internetu-51-108170#axzz1oBYxXhGk

www.ind.alcatel.com/library/e-briefing/eBrief_IPTV.pdf

http://broadcastengineering.com/news/europe-beats-asia-iptv/