Organizacijos automatizavimo (komunikavimo) sistema (OKS)

Organizacijos automatizavimo (komunikavimo) sistema (OKS)

Telekomunikacija paremtainformacinės sistemos dalis, kuri renka, vykdo, laiko ir paskirsto elektroninius pranešimus, dokumentus ir kt. bendravimo formas tarp individo-grupės, grupės-visos org-jos.
Ji susideda iš:
1. Elektroninė komunikavimo sis-ma;
2. Elektroninė susitikimo-bendravimo sis-ma;
3. Elektroninės leidybinės sis-mos;
4. Atvaizdavimo procesų sis-mos;
5. Org-jos valdymo sis-mos.

1) Elektroninė komunikavimo sis-ma:
a) E-mail elektron tekstų perdavimas;
b) Balso paštas, telefonų sis-mos, balso perdavimo įranga;
c) Faksimile (popierius);
d) Elektroninė skelbimų lenta;
e) Video tekstas sąveikauja video paslauga (ar televizija, ar telefono tinklais);
f) Viešos inf-jos paslaugos: internetas, be minėtų a), d) yra finansų, rinkos inf-jos, progr.įrangos ir t.t.
2) I. a)) kompiuterinė konferencija (pvz.: mirc)

b) deststop video konferencija, daugiakanalė bendravimo f-ja;

c) sprendimų kambario konferencijos;

d) telekonferencijos, kur panaudojama visos video konferencijų galimybės (su daug dalyvių)

II. telekomutavimas, virtuali bendravimo priemonė, laikina ar dalinė darbo galimybė.
3) a) teksto procesoriai (Word’as);
b) desctop- stalinė leidyba, leidžiami leidiniai;
c) kopijavimo sis-ma;
4) a) elektroninis dokumentų valdymas;
b) kompiuterinė grafika, įv. brėžiniai, CAD sis-mos pritaikymas
c) pristatymo grafika;
d) daugiaterpės sis-mos (multimedia). Naudojama: švietimui, reklama su aktyviu prekės pajudėjimu, kvalifikacijos kėlimas. Multimedia- garsas, vaizdas, grafika, tekstas:
 hipertekstas (su išplėtimu, pvz.: .txt, .doc ir pan.) nuoroda yrra į kitą dok-tą,
 hiperterpė- nuoroda ne tekstas, o pvz.: grafinis, garsinis ar video formatas.
5) a) užduočių valdymo sis-ma;
b) elektroninės dienotvarkės;
c) elektroniniai reikmenys: e-katalogai, e-kalendoriai, ir t.t.

.com-komercinis,
.edu-mokomieji,
.net-tinklų,
.gov-vyriausybiniai,
.org-organizacijos.

Terminai:

Telekomunikacija- ženklo, signalo, rašytinio teksto, vaizdo bei garso ar kitokio pobūdžio inf-jos perdavimas, transliavimas, priėmimas laidinėmis, radio, op

ptinėmis bei kitokiomis elektromagnetinėmis sistemomis.
URL (Uniform Resource Locator)- unikalus adresas priskiriamas bet kuriam interneto resursui:
http.://www.123.lt/eds2000/index.cfm, kur www.123.lt- serveris, eds2000- katalogas, index.cfm- failas.
Naršyklė- (browse) apžvalgininkas- Internet Explorer, programinė įranga arba programa, leidžianti pasinaudoti Internet paslaugomis.
Host- interneto tinklo bet koks kompiuteris.
Domenas- adresatas ir lygio nustatymas, kuriame randasi reikalingas Internetinis resursas:
info @ aula.vukhf.lt, kur info- identifikatorius, aula.vukhf.lt- domenas.
ftp(file transfer protocol)- failų pernešimo tinkle protokolas.
DNS(Domain Name Server)- domeno vardų severis, kuris verčia adresų tipus iš simbolinio į skaitmeninį, pvz.: ftp://www.vukhf.lt –193.219.72.(0.255)
http-hipertekstinės inf-jos perdavimo protokolas.
html-programinė kalba, kurios pagrindu rašomi visi web puslapiai.
IP adresas-tikslus globalaus (internetinio) tinklo įrenginio identifikatorius. Keturių 8 bitų skaičius, atskirtas taškais.
Proxy server-serveris, kuris paprastai būna atskiras kompiuteris arba programa kompiuteryje, kuri kaupia dažniausiai užklausiamą vartotojo inf-ją ir pateikia jos kopijas.
Internet- tai yra korporatyvinio tiinklo, kuriame yra visos interneto paslaugos.
Vidinis uždaras tinklas:
Anonymous(anonimas)-vardas, kuriuo galima užsiregistruoti pasiimant inf-ją (pvz.:FTP serveryje). Inf-ja laisvai platinama.
ARCHIE- informacinė kompiuterinė sis-ma, teikianti inf-ją apie failus, kurie yra laikomi anoniminiuose ftp serveriuose.
BITS PER SECONDS(b/s-bps)- duomenų perdavimo spartos matavimo vienetas:
Kbps= ; Mbps= ; Gbps= .
Dial-up jungimas-tai jungimasis prie kažkokio tai tinklo arba atskiro kompiuterio per telefono liniją ir modemą. Tai skambinimo f-ja norint prie ko nors prisijungti.
E-mail- viena iš Interneto paslaugų- elektroninis paštas.
Elektroninio pašto adresas- indentifikatorius @ domenas(takas.lt, labas.lt, hotmail.com ir kt.)
Login- įvesti vartotojo va
ardą arba identifikaciją, t.y. įsiregistravimas- username, password.
Modemas- moduliavimo ir demoduliavimo įrenginys, verčiantis skaitmeninius kompiuterio signalus į analoginius ir atvirkščiai.

Interneto paieškos sis-mos
Paieškos sis-os yra dviejų tipų:
 Search engines- paieškos varikliai;
 Directories- direktorijos;
Trečia yra mišri.
Search engines- indeksuota, sistemiškai sutvarkyta dok-tų visuma, kuri yra sudaryta chaotiškai.
Directories- interaktyvi katalogavimo sis-a. čia dalyvauja ir žmogaus protas ir ranka.
Mišri- interaktyvios paieškos ir chaotiškos paieškos atvejis.
Altavista- search engines (pradeda pereiti prie teminio katalogavimo).
Excite-search engines.
Infoseek- mišri.
Yahoo- directories.
Google- nekomercinė, universitetinė.
Yra paprasta paieška ir pagerinta.
Paprasta paieška:
“-”(minus)- computer-software, kur nebus žodžio “software”.
“+”(plius)- computer+software, kur bus su žodžiu “software”.
Pagerinta paieška-naudojami loginiai operatoriai: AND, OR, NOT.
All 4 one (keli paieškos būdai). Pvz.:
1. Computer
2. Computer+notebook
3. Computer+notebook AND (IBM OR PAD)
4. “ “

Internetas šiandien ir perspektyvos

Internetas- JAV karinis produktas. _400 mln. dok-tų kiekvienais metais mažiausiai 2 kartus gali padidėt. 60-70% Interneto vartotojų naudojasi inf-jos paieška. Didžiausias nusivylimas- neradimas to ko nori. Antroj vietoj- greitis.
Paieškos sis-os apima _30% interneto inf-jos.
Paieškų sis-os sudarytos DB-ių principu.
Tempai. 2000m. pabaigoje buvo apie 0,5 mldr., 500 mln vartotojų. 2000-500 mln., 1999- 150mln.
IPT- Interneto paslaugų tiekėjai- prevaideriai. Artėja į teminius paslaugų tiekėjus, kurie specializuojasi tematikoj ir yra įvaldę Interneto instrumentarijų (viena iš mažmeninės inf-jos prekybos rūšių).
Perspektyvos sferos:
1. Komercinė;
2. Interaktyvios pramogos ir stream (srautinės) technologijos;
3. Leidybinė ON/LINE veikla;
4. Internetas, kaip politinis ir ideologinis instrumentas;
5. Nuotolinė švietimo forma.

Duomenys OSI modelio viduje, kuriuos vartotojas siunčia į patį aukščiausią lygį (taikomasis) praeina visus ta

arpinius lygius iš apačios į viršų, kur patys duomenys yra “apauginami” inf-ja apie adresus ir kita kontroline inf-ja.
Reziumė: OSI modelis, o ypač jo daugiamodelinė struktūra, kaip tik yra pagrindinis komunikacinių tinklų kūrėjų architektūrinis instrumentas. Ir tolimesnis nagrinėjimas būtų susietas su protokolais, kurie būtų kaip taisyklių rinkinys arba savotiška tinklų bendravimo kalba.
Apjungtumas (connectivity)- tai galimybė arba matas kompiuterių ar kitoms kompiuterinėms priemonėms (g.b. bet koks terminalas, kompiuterio dalis) komunikuotų arba bendrautų ir dalintųsi inf-ja be žmogaus intervencijos.
Internetas kaip technologija apjungtumo visų org-jų informacinių sis-mų pagrindu neturi ir negali turėti, kadangi daugelis org-jų reikalauja turėti ne tik nuosavus LAN, bet ir nuosavus apjungimo sprendimus, sukuriant skirtingas priemones, skirtingą techninę ir programinę įrangą bei komunikacines sis-mas dirbti savo org-jų viduje. Čia atsiduriama į OSI.
Open System- atvira sistema- tai yra sukurta vieša tarp savęs nepritaikytų operacinių sis-mų vartotojų sąsaja, kuri panaudoja standartų tinklų protokolų visumą ir yra savotiškai portotyvus objektas.
OSI alternatyvus modelis, jungiantis skirtingų kompiuterių ir kompiuterinių tinklų tipus.

Skirtingų kompiuterių ir tinklų apjungimo modeliai: XNS, IPX, Apple Talk, DECnet, VINES, SNA, TCP/IP.

TCP/IP
Pateikia galutiniam vartotojui (user) funkcionaliai “išverstą” į vartotojo šeimininko suprantamą kalbą pranešimą “ekraniniam pristatymui” (screen presentation).
1. TCP/IP- atlieka transportavimą sudalina (supjausto paketą) taikomuosius duomenis nuo galutinio vartotojo žemyn į paketus, vadinamus duomenogramomis.
Paketo sudėtis:
 Antraštė (h

header), kur yra visų kompiuterių adresų visuma;
 Informacija, kuri leistų atstatyti duomenis atgal (atnaujinti), pastebėjus klaidų;
 Informacija apie tai, kad paketas yra pilnas, nepažeistas, nesugadintas.
3. Interneto paketas IP – priima duomenogramas ir dar kartą smulkina į paketus, kurie vėl susideda iš kitos adresų inf-jos (antraštė):
 TCP/IP nešėjo inf-jos;
 Pačių duomenų.
Be to IP atlieka maršrutizaciją nuo siuntėjo iki gavėjo, uždedamas dar vienas inf-jos sluoksnis ir papildomai prie maršrutizacijos sudaro sąlygas tikrinti paketo turinį ir visą siuntimo eigą tol, kol gavėjas gauna inf-ją be priemaišų.
4. Tinklo sąsaja- valdo tik adresacijos problemos operacinės sis-mos lygmenyje ir santykius pačio kompiuterio iš kompiuterių tinklo.
5. Bazinės, elektrinės- transmisijos charakteristikos siunčiančios signalą per komunikacinius tinklus (0 ir 1 perdavimas).

Moralė: du kompiuteriai naudodamiesi TCP/IP protokolu, privalo galėti tarp savęs bendrauti, jei jie paremti skirtingomis kompiuterinėmis platformomis (techninėmis ir programinės įrangos) ir duomenys siunčiami nuo vieno į kitą pereina visus 5 lygius žemyn, pradėdamas nuo taikomojo (1) iki fizinio tinklo lygio, toliau duomenys pasiekia vartotojo fizinį lygį. Privalo užlipti įviršų auktyn ir susirinkti per tą lipimą visus reikalingus duomenis tokio formato ir tokios inf-jos , kad galėtų juos panaudoti.
Jeigu gaunantysis gauna sugatintą arba iškreiptą paketą, tai siunčia atgal ir taip vyksta tol, kol duomenys neatitinka pirminės inf-jos.
Žmogus šioje sis-oje nedalyvauja.

XNS –Xerox kompanijos produktas. Jis t.p. yra 5-ių lygių:
0- perdavimo aplinka
1- tarptinklinis
2- transportinis
3- kontrolinis
4- taikomasis

0- valdo duomenų pasikeitimą kompiuterio ir tinklo;
1- valdo duomenų pasikeitimą tarp atkirų tinklų;
2- atitinka TCP/IP 2-ą lygį;(?)
3- atitinka TCP/IP –3-ią lygį;(?)
4- atitinka TCP/IP 1-ą lygį;(?)

IPX- nobelio kompanijos produktas. 5-ių lygių. Labai panašus į Xerox, tik turi tokį skirtumą, kad turi SAP (Service Advertising Protocol) f-ją. Ji yra tarnybinėm reikmėm kontroliuoti inf-ją.
Apple Talk- Makentosh’o kūrinys. 6-ių lygių, panašus į OSI, labai artimas klasikai, tiktai neturi formalaus atskyrimo tarp 6 ir 7.
DECnet- Digital Equipment Corporation- 7-ių lygių, tiktai naudoja kitokią technologiją, bet atitinka vienas prie vieno OSI.
VINES- Virtual Networking System- sukurtas Unix 5.3 pagrindu. Atitinka OSI modelio steko ideologiją.
SNA- System Network Architect-IBM-o produktas. 7-ių lygių. Skiriasi terminologija.

Tarptautinių DB-ių aspektai

1. Dun&Bradstreet
2. Kompass (užsienio kompanijų partnerių paieška)
3. Amadeus, Credit Reform
Visos turi ataskaitas apie kažką tai atskirai- REPORT.
Telefonų knyga- popierinis katalogas (telekomas, Omnitel).
Credit Reform įeina į Amadeus DB-ę. Susijusi su kreditine, investicine inf-ja.
Dun&Bradstreet
Trijų tipų ataskaitos: Kompass
Dviejų ataskaitos: Amadeus, Credit Reform
Šešių tipų ataskaitos:
1. Trumpa verslo

(Compact Europen Report) 1. Trumpa arba kontaktinė
(pavadinimai, telefonas, faksas, e-mail) 1. Vykdančioji (Exective)
2. Paprasta
(Europen Business Report) 2. Pilnoji (kontaktinė; partneriai, veikla, atstovavimas, kitų kompanijų filialai ir t.t.) 2. Profilinė (Profile)
3. Išsami verslo ataskaita 3. Ataskaitiškai ataskaitiška (Reported report)

4. Standartinė (Standart)

5. Skanuota (Scaned)

Dun&Bradstreet- sukaupusi net tokią inf-ją ką apie konkrečią kompaniją koks laikraštis parašė.
Pasiskaityti arba pasižiūrėti lietuviškai:
1. http://www.5ci.lt/kredoline
2. http://kompass.lt
3. www.kkg.lt
amadeus.bvdep.com
svite.bvdep.com/directory/info.htm

Reziumė apie Internetą
Interneto galimybės:
Funkcijos Aprašymas, atvaizdavimas
1. Komunikavimas ir bendradarbiavimas Elektroninių pranešimų siuntimas, dok-tų ir duomenų perdavimas.
2. Inf-jos suradimas, pateikimas, gavimas Dok-tų, DB-ių, bibliotekų, katalogų paieška, elektroninių dok-tų, skelbimų skaitymas.
3. Dalyvavimas diskusijose Bendrose interaktyviose diskusijų grupėse naudojant interaktyvų garso perdavimą.
4. Inf-jos įsigijimas ir gavimas Kompiuterinių failų ir tekstų, programų, grafikos, animacijos ir video atsisiuntimas ar perdavimas.
5. Pramogų radimas (Entertiment) Interaktyvus grojimas, video žaidimai, trumpų video žiūrėjimas, animacinių žurnalų peržiūra ir knygų skaitymas.
6. Verslo sandėrių atlikimas Reklama, skatinimas, pardavimas, paslaugos ir įsigijimo galimybė.

Elektroninė komercija
Terminija

e-verslas- apima visus santykius, susijusius su tarptautinių ir nacionalinių sandėrių rūšis: pirkimą, pardavimą, tiekimą, užsakymus, reklamą, konsultavimą ir įv-ius susitarimus bei dalykinio bendravimo formą.
e-komercija- vartotojų aprūpinimas prekėmis ir paslaugomis naudojant Internetą- tai verslas, kai svarbiausios įm-ės veiklos sis-os per: internetą, ekstranetą, intranetą sujungiamos su svarbiausiais veiklos nariais.
e-bankas- moderni, patogi, patikima klientų bankų sąskaitų tvarkymo sis-ma, leidžianti gauti inf-ją ir atlikti bankines operacijas.
e-paslaugos- teikiamos kompiuteriniais arba inf-jos tinklais: internetas, ekstranetas, intranetas.
e-demokratija- tai demokratija skelbiama naudojant elektronines bendravimo priemones: inf-jos ir komunikacijos technologijas.
e-įmonė-kuri naudoja išorines ir vidines inf-jos sistemas inf-jos ir duomenų inf-jos apdorojimui, perdavimui, saugojimui tarp darbuotojų, tiekėjų ir klientų.
e-pinigai- tai programinė įranga saugoti pinigų kredituskompiuteryje ir išleisti juos atliekant elektroninį pirkimą.
e-atsiskaitymai- atsiskaitymai elektroniniu būdu tarp banko ir kliento.
e-ekonomika-tai ekonomikos dalis, kuri vyksta elektronikos tinklais ir apibrėžia naujai tradicinius rinkos modelius.
Tranzakcija- inf-jos mainų ir atitinkamų darbų seka, siekiant patenkinti kliento prašymą.
e-komercijos modeliai:
1. B2B- business to business (verslas verslui);
2. B2C- business to consumer (verslas vartotojui), B2E- business to emloee (verslas tarnautojui);
3. C2C- consumer to consumer (vartotojas vartotojui);
4. B2G- business to government (verslas vyriausybei);
5. C2G- consumer to government (vartotojas vyriausybei);
6. G2G- government to government (vyriausybė vyriausybei).
B2G VS G2B- verslas vyriausybei, vyriausybė verslui.
e-parduotuvė- shop,
e-skelbimai,
e-aukcionai,
e-tarpininkavimas.

www.infocom.lt – programos metodinė mežiaga.
Fare programos paruoštos visos medžiagos psl.
1. Įvadas;
2. Metodiniai patarimai pradedantiems e-verslą;
3. Mokėjimo sistemos;
4. Duomenų perdavimo sistemos ir t.t.

Informacinė visuomenė

Alvin Toffler pasiūlė visą egzistenciją nagrinėti socialinių srovių principu (atspindi bangų forma).
Agrarinė reforma- siejama su maisto produktų gamyba, o veiklos veiksnys- žemė.
Industrinė visuomenė- veikla nukreipta į prekių gamybą, o ribojančiu veiksniu- kapitalas.
Informacinė visuomenė- pagrindas- inf-jos parengimas ir taikymas kitų gamybos..???
Informacinės visuomenės samprata:
1. Technologinė:
1. Inf-ja bei įvairių tipų kaupikliai;
2. Informacijos technologijos efektyvus inf-jos formavimas, valdymas ir pateikimas;
3. Telekomunikacijų spartus ir tikslus skirtingų pavidalų ir formų inf-jos perdavimas įvairiais atstumais.
2. Ekonominė samprata
3. Profesinė samprata
I- kompiuterininkai specialistai;
II- kompiuterių taikymo specialistai;
III- kompiuterių vartotojai.

S- kuria informacines technologijas;
T- taikymo specialistai diegia informacijos technologijas įvairiose srityse;
V- masinis kompiuterių vartotojas.
4. Erdvinė samprata
5. Kultūrinė samprata- kultūrą vis labiau užplūsta inf-ja. Informacijos dalis būna vis mažiau naudinga (ypač individui ar poreikiui).

Gyvenimas informacinėje visuomenėje
Reikės visą gyvenimą mokytis (long life learning).
Atsiranda būtinybė nuotolinio (distancinio) mokymo.
Atsiranda:
 darbo vieta nutolus;
 mainai, pirkimai, pardavimai;
 gydymas, sveikata;
 elektroninės bibliotekos.
Visa tai sudaro perteklinės inf-jos okeaną.
Informacinė visuomenė- tai žinių visuomenė, atvira, išsilavinusi, besimokanti, kurios nariai gali ir sugeba efektyviai naudotis pasaulio inf-jos ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina inf-jos prieinamumą ir patikimumą, plėtoja šalies informacinę infrastruktūrą ir jos tarptautinę integraciją, vysto šalies švietimo sistemą, skatina mokslinius tyrimus, rūpinasi šalies įvaizdžio formavimu ir šalies pristatymu pasaulio visuomenei.
www.eforma.lt/internetas.htm

Leave a Comment