nešiojami kompiuteriai

739 0

Įvadas

Nors kompiuterių industrija yra jauna, palyginus su kitomis, kompiuteriai per trumpą laiką padarė efektingą progresą. Pirmaisiais savo vystymosi dešimtmečiais kompiuterinės sistemos buvo labai centralizuotos ir dažniausiai tilpdavo viename dideliame kambaryje. Neretai šis kambarys turėdavo vieną ar dvi stiklines sienas, per kurias buvo galima stebėti vidinį elektroninį pasaulį. Dabar yra mobilūs prietaisai- nešiojami kompiuteriai, kurie kasdien kiekvieną akimirką gali būti šalia mūsų.

Skirtumas tarp informacijos surinkimo, transportavimo, įsiminimo ir apdorojimo greitai nyksta, šių sričių technologiniai procesai vystosi labai greitai. Kuo labiau auga innformacijos surinkimo, apdorojimo ir paskirstymo galimybės, tuo labiau didėja sudėtingesnių, patogesnių jos apdorojimo priemonių poreikis.

Skaičiavimo centro dideliame kambaryje, į kurį vartotojas atnešdavo apdoroti duomenis, koncepcija visiškai paseno. Pirmiausia juos pakeitė tokio pat pajėgumo mažesni asmeniniai kompiuteriai.

Atsiradus puslaidininkinėms integrinėms schemoms, kompiuteri tapo įmanoma įterpti į įvairiausius prietaisus ir sistemas ir jie atsirado visur.

Be puslaidininkių technologijos ir be puslaidininkių prietaisų kompiuteris iki šiol būtų buvusi didžiulė elektroninių lempų prigrūsta dėžė, kurią nuolat aptarnautų ištisa specialistų armija. Tokius kompiuterius nusipirkti galėtų tik pačios diidžiausios pramonės korporacijos ar turtingiausios mokslo institucijos, o tarnautų jie vien skaičiavimams.

Artimiausioje ateityje, galime būti tikri,kasmet maždaug padvigubės puslaidininkiais besiremiančių dabartinių kompiuterių galimybės. Mikroschemų raštas darosi vis smulkesnis, atsiranda daugelį sluoksnių turinčios integrinės schemos, todėl kompiuteriai tampa spartesni. Nauja, gu

udriau suplanuota kompiuterių architektūra leidžia jiems vienu metu apdoroti daugiau uždavinių.

Nešiojami kompiuteriai

Bendros paskirties personaliniai kompiuteriai (PK) yra kišeniniai, nešiojami (angliškai laptop, notebook) ir staliniai (angliškai desktop). Visi jie turi monitorių, klaviatūrą ir gali funkcionuoti kaip atskiros sistemos. Nešiojami PK yra lengvi, elektros srovę jie gauna iš vidinių maitinimo elementų ir gali funkcionuoti be išorinio srovės šaltinio. Staliniai PK,priešingai nei nešiojami, nėra laikomi nešiojamais, nes jiems reikalingas išorinis maitinimo šaltinis, ir jie nėra suprojektuoti dažnam vietos keitimui.

PK galingumas nėra tiesiogiai susijęs su jo dydžiu. Kai kurie nešiojami kompiuteriai yra galingesni už stalinius. Tačiau norint kompiuterį nešiotis, tenka kai ko atsisakyti, pavyzdžiui, įvedimo įrenginiams (klaviatūrai, pelei), suteikiama mažiau erdvės, ir jų naudojimas gali būti šiek tiek varginantis. Daugelio nešiojamų kompiuterių ekranas yrra monochrominis ir esant blogesniam apšvietimui gali būti sunku skaityti pateiktą jame informaciją. Šie kompiuteriai turi mažesnes atmintis pastoviam duomenų saugojimui. Tačiau didžiausia nešiojamų kompiuterių problema – tai trumpas maitinimo elementų naudojimo laikas (2 – 20 valandų). Yra PK, kurie gali būti naudojami ir kaip nešiojami, ir kaip staliniai. Jie turi ir prisijungimo stotelę. Šių PK konfigūracija leidžia išnaudoti abiejų kompiuterių tipų privalumus. Nešiojamas PK paprasčiausiai prijungiamas prie stotelės, kuri gali turėti didelės apimties kietą diską, gerą monitorių, didesnę atmintį ar kitas savybes, kurių ne

eturi paprastas nešiojamas kompiuteris.

Nešiojamus kompiuterius naudoja kariškiai, teisininkai ir kiti mobilūs tarnautojai. Jie taip pat turėtų gerai tikti ir studentams.

Patogu turėti patikimą nešiojamąjį kompiuterį, kuriame yra viskas, ko reikia verslui, mokslams ir šiek tiek pramogai. Puikios eksploatacinės savybės, darbas Internete, daugiaterpė aplinka ir momentinis mėgstamiausių taikomųjų programų įkrovimas – visa tai yra integruota naujoviškuose nešiojamuose kompiuteriuose. Labai daug dirbama prie nešiojamų kompiuterių dizaino, norint padidinti jų funkcionalumą, patogumą naudotis. Tai galimybė dirbti bet kur ir bet kada. Kompiuterio mobilumas reikalingas ne tik dažnai keliaujantiems verslininkams. Netgi dirbant namų sąlygomis, tai yra labai patogu. Pvz. gražų rytą galite darbuotis balkone; dieną – ant darbo stalo; po pietų persikelti į svetainę. Atostogų ir kelionių metu nešiojamas kompiuteris padės palaikyti ryšį su artimaisiais; kelionėje automobiliu naudodami kompiuterinį žemėlapį galėsite be klaidų orientuotis bet kurioje Europos ar Amerikos vietovėje.

Nešiojamų PK mobilumas turi ir blogąją savo pusę – nusikaltėliui jį kur kas lengviau pavogti ar atimti, negu stacionarų kompiuterį.

Šiuose šiuolaikiškuose įrenginiuose integruotas CD-ROM, DVD-ROM arba CD- RW arba DVD+CD-RW įrenginys; integruotas diskelių įrenginys, modemas arba modemo ir vietinio tinklo plokštės derinys. Galima prisijungti prie tinklo, įkrauti operacinę sistemą, įkrauti norimą taikomąją programą arba paleisti DVD paspaudę vos vieną iš keturių programuojamų mygtukų. Savo funkcionalumu šiuolaikiniai nešiojami kompiuteriai neatsilieka nu
uo stalinių kompiuterių. Daugumoje nešiojamų kompiuterių yra visi reikalingi įrenginiai. Dar visai neseniai buvo dirbama su stacionariais 14-15” įstrižainės monitoriais ir tai buvo visiškai normalu. Dabar naujuose nešiojamuose PK yra priedų, leidžiančiu prijungti kompiuterį prie televizoriaus arba išorinio vaizduoklio (vaizduokliai su dvigubu išėjimu). Nors dar visai neseniai 14-15” įstrižainės monitoriai dominavo rinkoje, tačiau dabar daugelis kompiuterių vartotojų priprato dirbti su 17” monitoriais ir daliai jų grįžimas prie mažesnio monitoriaus gali būti pakankamai nemalonus. Dizainerio, architekto ar užkietėjusio žaidėjo nė už ką nepasodinsi prie mažesnės nei 17” įstrižainės monitoriaus. O nešiojamų PK ekranų įstrižainė nebūna didesnė nei 15 colių.

Tai ir vietos taupymas. Stalinis kompiuteris, priklausomai nuo darbo vietos organizavimo, užima 1-2 kv. metrus. Tuo tarpu nešiojamas kompiuteris beveik visai neužima vietos. Kai su juo nedirbama, paprasčiausiai galima padėti jį į lentyną, kur jis užims vietos ne daugiau n

. . .

Išvados

Jei aš galėčiau pasirinkti ką turėti- ar nešiojamą kompiuterį ar stacionarų – be jokios abejonės pasirinkčiau nešiojamą. Tokiam pasirinkimui įtakos turėtų daugybė priežasčių:

Ø tai galimybė dirbti bet kur ir bet kada. Suteikiama laisvė būti mobiliam;

Ø funkcionalumu šiuolaikiniai nešiojami kompiuteriai neatsilieka ir net pralenkia stalinių kompiuterių galimybes. Daugumoje nešiojamų kompiuterių yra visi reikalingi įrenginiai;

Ø nešiojami PK yra lengvi, elektros srovę jie gauna iš vidinių maitinimo el

lementų ir gali funkcionuoti be išorinio srovės šaltinio;

Ø nešiojamas kompiuteris beveik visai neužima vietos. Tai leidžia taupyti vietą;

Ø mano nuomonę įsigyti nešiojamą PK įtakotų ir technologijų vystymosi tendencijos t.y., kad nešiojami PK tampa vis labiau populiaresni visuomenėje;

Ø nenoriu atsilikti nuo techologinio progreso.

Remiantis pasauline praktika, nešiojai PK tampa vis populiaresni ir jų rinka nesustabdomai plečiasi. Norėdama tapti ateityje labiau mobilesne, planuoju įsigyti nešiojamą PK. Šie prietaisai taps vienu iš svarbiausių ateities žmogaus gyvenimo akcentų.

Literatūra:

1. http://www.imu.lt/;

2. http://www.fis.lt/;

3. http://www.hp.lt/;

4. Bronislovas Burgis, Antanas Kulikauskas. Kompiuterija. Kaunas, 2000;

5. http://www.mikrotestas.lt/;

6. http://www.infobalt2002.lt/

7. http://www.aideta.lt/

8. http://www.ebiz.lt/

9. http://www.kompiuterija.lt/

Join the Conversation

×
×