Muitinės informacinė sistema

TURINYS

ĮVADAS..............................3
1 Struktūra 4
1.1 Funkcijos 4
2 INFORMACINĖS SISTEMOS 6
2.1 Informacinių sistemų poreikis 6
3 MUITINĖS INFORMACINĖ SISTEMA LIETUVOJE 9
APIBENDRINIMAS..............................11
BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS...........................12ĮVADAS
Pirmiausia reikėtų tiksliai apibrėžti kas tai yra muitinės informacinė sistema (toliau – MIS). Tai – integruota su Europos Sąjunga informacinė sistema, sudaryta iš programų bei duomenų bazių, reikalingų prekių srautų fiksavimo ir kontroliavimo, mokesčių deklaravimo, muitų apskaitos, informacijos ir tyrimų, tranzito kontrolės, integruoto tarifo, užsienio prekybos ir kitomis sistemoms. Be to, ji suteikia muitinei daugiau galimybių apsaugoti vartotoją ir teisėtą verslą.
Ši sistema turi vieną pagrindinį tikslą – bendra duomenų bazė visai Europai. Veiklos sritis appima visą pasaulį, kadangi kiekvienos valstybės piliečiai negyvena užsidarę: nuolat vyksta migracija ir ne tik žmonių, bet ir informacijos, kapitalo, kur neišvengiamai yra susiduriama su muitinių postais.
Konkrečiai pristatysiu ES šalyse įdiegtą MIS, nes yra apimama daugelis valstybių, kurios siekia turėti bendrą ir universalią sistemą, kuri atitiktų visų poreikius ir galimybes. Ir dar dėl vienos priežasties, kad šiuo metu ES yra valstybių užsienio politikos prioritetas, nors ir nepriklauso šiai organizacijai, tačiau turi nuolat su jos narėmis bendradarbiauti.
Šio referato tikslas pristatyti MIS pooreikio butinybę, sandarą, pagrindinius diegimo būdus ir palyginti kaip informacinė muitinės sistema funkcionuoja Lietuvoje.

Juo tikslesnė informacija, tuo geresnė jos kokybė, todėl vadovai priimdami sprendimus gali saugiau ja remtis. Dar prieš 30 metų G. Anthony Gorry ir M. S. Scottas nurodė, ka

ad organizacijos informacinė sistema turi aprūpinti informacija trijų atsakomybės lygių vadovus:
• operatyviosios kontrolės, kai veiklą prižiūrintys vadovai kasdien aprūpinami patikima ir detalia informacija;
• valdymo kontrolės, kai vidutinio lygio vadovai iš suvestinių ir apibendrintų duomenų sužino apie dabartinius įvykius ir jų įtaką ateityje;
• strateginio planavimo, kai aukščiausio lygio vadovai iš vidaus ir išorinių duomenų šaltinių gauna informaciją, reikalingą strateginiam planavimui ir valdymo kontrolei.1 Struktūra
Valdymo objekto informacinė sistema skirstoma į operatyvinį ir žemutinį, vidutinį bei aukštutinį vadybos lygius.
MIS yra hierarchinė informacinė sistema, kurią sudaro šie valdymo lygiai:
• muitinės postai, atitinkantys operatyvosios kontrolės valdymo arba žemutinį vadybos lygį;
• teritorinės muitinės ir kitos Muitinės departamento įsteigtos įstaigos, atitinkančios valdymo kontrolės valdymo arba vidutinį vadybos lygį;
• Muitinės departamentas, atitinkantis strateginio planavimo valdymo arba aukštutinį vadybos lygį.
Pagal paskirtį MIS sudaro šios struktūrinės dalys:
• muitinės dookumentų apdorojimo sistema;
• centrinio valdymo sistema;
• administracijos paramos sistema.1.1 Funkcijos
Atsižvelgdami į tai, kad muitinės veiklos strateginiame plane vienas iš pagrindinių įvardytų uždavinių yra rinkti ir apdoroti tarptautinės prekybos statistinius ir kitus muitinėje deklaruotų prekių duomenis, toliau reikėtų analizuoti dokumentų apdorojimo sistemą muitinės postuose.
Muitinės postuose apdorojami muitinės dokumentai, pateikiami deklaruojant prekes muitinei, yra šie:
• Bendrasis dokumentas;
• Bendroji deklaracija;
• Keleivio deklaracija;
• TIR Carnet ir ATA knygelės.
Tarptautinės prekybos sandoriuose daugiausia prekių muitinėje deklaruojama naudojant Bendruosius dokumentus (importo, eksporto, tranzito procedūros) ir TIR knygeles (tranzito procedūra).

Muitinės naudojamų dokumentų duomenų perkėlimą į kompiuterių la
aikmenas, jų rinkimą, tvarkymą ir teikimą reglamentuoja Muitinės informacinės sistemos nuostatai.

Įforminus muitinės procedūrą muitinės įstaigose duomenys registruojami kompiuteryje ir siunčiami į elektroninių duomenų saugyklą, kuri yra Muitinės departamento (Muitinės informacinių sistemų centro) serveriuose. Pagal šiuo metu galiojančius teisės aktus, visi muitinės dokumentai kompiuteriu registruojami ir apdorojami po muitinio įforminimo, t. y. tada, kai muitinės pareigūnas priėmė vieną iš sprendimų: išleisti ar sulaikyti prekes. Duomenų išsiuntimo terminas reglamentuojamas Muitinės departamento direktoriaus įsakymu ir priklauso nuo muitinės poste turimos kompiuterinės technikos ir ryšio kokybės.2 INFORMACINĖS SISTEMOS
Platus informacinių sistemų taikymas – vienas svarbiausių ES muitų politikos principų. Moderni integruota muitinės informacinė sistema, turinti sąsajas su ES duomenų bazėmis, sudaro galimybę operatyviai teikti duomenis vartotojams, didinti surenkamos statistinės informacijos patikimumą, mažina muitinės formalumų atlikimo trukmę ir gerina klientų aptarnavimą.

ES informacinių sistemų bendro naudojimo vienas iš uždavinių – parengti ir įdiegti muitų ir mokesčių informacines sistemas, suderinamas su naudojamomis Europos Sąjungoje. Tam būtina, kad Muitinės departamentas ir Valstybinė mokesčių inspekcija turėtų laiku parengtas ir įdiegtas informacines sistemas, galinčias prisijungti ir keistis informacija su Europos Komisija (toliau – EK) ir Europos Sąjungos (toliau – ES) šalimis. Siekiant šių tikslų reikia:
• identifikuoti tokių informacinių sistemų projektus;
• projektui nustatyti intelekto, finansų bei kitų išteklių poreikį ir sudaryti diegimo planą;
• įvertinti esamų informacinių sistemų modifikavimo galimybes pa
agal naujus reikalavimus.2.1 Informacinių sistemų poreikis
Europos Komisijos Muitų unijos ir netiesioginių mokesčių direktoratas (Directorate General Customs And Indirect Taxation General Affairs, toliau – DG TAXUD) Europos Sąjungos šalyse kandidatėse nustatė toliau pateikiamoje lentelėje išvardytų informacinių sistemų (IS) poreikį duomenų pasikeitimui su šalimis narėmis. Šalis kandidatė nepriklausomai nuo to, kokį deklaracijų apdorojimo sistemos sprendimą ji būtų pasirinkusi, turi pasirūpinti deklaracijų apdorojimo sistemos sąsajomis su Europos Komisijos muitinės informacinėmis sistemomis.

„Lentelė“

Europos Komisijos identifikuotas IS projektų poreikis

PROJEKTAS PRIORITETAS
Common Communications Network (CCN) / Common Systems Interface (CSI) – Saugus bendrasis komunikacijų tinklas ir bendroji sistemų sąsaja A
Integrated Tariff Management System (ITMS) which will incorporate the following systems – Integruota tarifų valdymo sistema: A
Tarif Intégré Communautaire (TARIC) – Elektroniniai ES tarifo failai A
Tariff Quotas and Surveillance (TQS) – Tarifo kvotų ir priežiūros sistema A
European Binding Tariff Information (EBTI) – Privalomoji Europos tarifų informacija V
Specimen Management System (SMS) – Prekių pavyzdžių valdymo sistema V
Information System for Processing Procedures (ISPP) – Procedūrų apdorojimo informacinė sistema V
European Customs Inventory of Chemical Substances (ECICS) – Europos muitinių cheminių medžiagų sąrašas Ž
Binding Origin Information (BOI) – Privalomoji prekių kilmės informacija Ž
Tariff Suspensions – Informacija apie verslininkų sąrašus, užregistruota DG TAXUD duomenų bazėje, nereikalaujančioje IT sąsajos Ž
New Computerised Transit System (NCTS) – Naujoji kompiuterizuota tranzito sistema A
Excise Movement Control System (EMCS) – Akcizų kontrolės sistema V
VAT Information Exchange System (VIES) – PVM informacijos pasikeitimo sistema A

Lentelėje pažymėta: A, V, Ž – atitinkamai aukščiausio, vi

idutinio, žemiausio prioriteto IS.

Be pirmiau išvardytų, būtina įvertinti sąsajų poreikį su šiomis išorinėmis IS:
• Verslo subjektų: DTI (Direct Trader Input); elektroninėmis bankų; jūrų ir oro uostų, geležinkelio; supaprastinto deklaravimo procedūrose naudojamomis elektroninių duomenų mainų (Electronic Data Interchange, toliau – EDI) sistemomis; viešuoju internetu ir kitomis;
• Nacionalinėmis: Mokesčių inspekcijos; Muitinės departamento; Statistikos departamento; Finansų, Ūkio, Susisiekimo ir Vidaus reikalų ministerijų; Nacionalinio banko ir kitomis;
• Europos Sąjungos: AFIS/CIS (OLAF), Intrastat (EUROSTAT), Own Resources (DG BUDGET) ir kitomis;
• Tarptautinėmis: IRU ir kitomis.
ES įdiegta 12 tiesiogiai su muitinės darbu susijusių centralizuotų kompiuterinių sistemų. Jos palengvina muitinių darbą, sudaro galimybes operatyviai keistis būtina informacija ir užkirsti kelią teisės aktų pažeidimams.
ES muitinės jau nebeįsivaizduoja savo darbo be integruoto tarifo (TARIC) informacinės sistemos. Joje sukaupti duomenys apie muitus, taikomus iš viso pasaulio į ES importuojamoms prekėms, kvotas, kitas prekybos reguliavimo priemones. “ES taikoma labai daug įvairių teisės aktų, reglamentuojančių prekių importo ir eksporto sąlygas. Be integruoto tarifo sistemos norint konkrečiai išsiaiškinti, kada ir koks muitas turėtų būti taikomas, reikėtų perversti šimtus knygų”, – pasakojo Š. Avižienis.
Ne ką mažiau reikšminga yra ir naujoji kompiuterizuota tranzito sistema. ES ir kitos Bendrojo tranzito konvenciją pasirašiuosios ar prie jos prisijungusios šalys šiuo metu keičia esamą “popierinę” tranzito sistemą elektronine. Taip supaprastės tranzito procedūros – įmonės galės pateikti elektroninę tranzito deklaraciją, jos duomenys standartizuotais elektroniniais pranešimais bus išsiųsti į visus muitinės postus, per kuriuos prekes numatoma gabenti kertant sienas, ir į prekių paskirties vietą. Pateikus prekes minėtoms muitinės įstaigoms, į sistemą bus siunčiami pranešimai apie prekių pateikimą ir jų tikrinimo rezultatus.3 MUITINĖS INFORMACINĖ SISTEMA LIETUVOJE
Pristatydama ES MIS, norėčiau trumpai pateikti informaciją ir apie Lietuvos MIS, kaip ji yra diegiama, kas nuveikta šioje srityje ir kaip mūsų šalis yra integravusi į tarptautinę informacinę sistemą.
Lietuvos muitinės informacinė sistema jau gali dirbti bendrame Europos Sąjungos muitinių duomenų tinkle. Didžioji dalis šios sistemos projektų įdiegta, jie buvo pradėti 2001 metų pabaigoje arba 2002 metais. Sukurti integruotos muitinės informacinės sistemos, pagrįstos centralizavimu, šiuolaikinėmis technologijomis, pagrindai, pasirengta bendram darbui su Europos Sąjungos informacinėmis muitinės sistemomis.

Svarbiausias rezultatas: sąsajos su ES tinklu įdiegimas, kompleksinės muitų tarifų sistemos LITAR, greito ir patikimo duomenų perdavimo tinklo, suderintos su Briuselyje veikiančia muitų tarifų ir mokestinių taisyklių sistema bei gebančios užtikrinti ES tarifinio reguliavimo priemonių taikymą nacionaliniu mastu, sukūrimas. Pritaikius ASYCUDA programų paketą visoje Lietuvoje įdiegta eksporto ir importo deklaracijų apdorojimo sistema ir įgyvendinama elektroninio deklaravimo sistema, leidžianti verslininkams pateikti eksporto ir importo, taip pat ir tranzito deklaracijas elektroniniu būdu. ES tarifinių kvotų administravimui užtikrinti įdiegta kvotų administravimo sistema, veikia mokesčių skaičiavimo sistema, gebanti automatiškai apskaičiuoti mokesčius remdamasi LITAR esančia informacija. Ištisą parą dirba informacinių paslaugų pagalbos tarnyba, leidžianti užregistruoti muitinės informacinėje sistemoje iškilusią problemą, incidentą ar gedimą ir jį operatyviai nukreipti kompetetingam specialistui ar jų grupei.

Toliau pateikiamoje schemoje pavaizduoti įdiegti MIS projektai, kurie būtini siekiant darnaus ir bendro darbo.

„Schema“

Integruotos MIS projektai LietuvojeAPIBENDRINIMAS
Muitinės ir kitų viešojo administravimo institucijų raida pasižymi tuo, kad jos pobūdį ir kryptis lemia socialiniai, ekonominiai ir informacinių technologijų modernizavimo procesai. Kinta informacijos rinkimo ir apskaitos metodai, nuolat tobulinant, derinant efektyvumą ir lengvesnį darbą.
ES sukūrė muitinės informacinę sistemą visų pirma verslo sąlygoms gerinti. Kompiuterizavus ir modernizavus muitinę, pirmiausia keisis stereotipinis požiūris į ją. Daugelis verslininkų linkę muitinei priskirti “cerberio” – griežto ir šiurkštaus prižiūrėtojo – vaidmenį. Muitinės informacinės sistemos (MIS) atneša ES muitinių darbo standartus, pagal kuriuos pagrindinis muitinės tikslas – kokybiškai ir operatyviai aptarnauti klientus. Patobulėja darbo organizavimas ir aptarnavimo kultūra. Sistema leidžia verslininkams per internetą naudotis reikiamais duomenimis bei elektroniniu būdu deklaruoti prekes. Sistema kontroliuoja mokesčių bei lengvatų taikymą. Verslininkams naudingos patobulintos procedūros ir didesnis dėmesys, skiriamas modernioms kompiuteriais pagrįstoms technologijoms. Tiek viena, tiek kita sumažina išlaidas ir užtikrina greitesnį aptarnavimą.
MIS padeda ir muitininkui. Deklaruojant prekes popieriuje sugaištama daug laiko, duomenų apie muitus tenka ieškoti popieriniuose žinynuose. Sistema automatiškai tikrina deklaracijas, skaičiuoja mokesčius ir netgi pasiūlo muitininkui tam tikrų sprendimo būdų. Taigi muitininkas daugiau dėmesio gali skirti klientų aptarnavimo kultūrai ir kokybei.BIBLIOGRAFINIŲ NUORODŲ SĄRAŠAS
1. Vyriausybės spaudos tarnyba. Muitinės informacinė sistema paruošta bendram darbui su ES [interaktyvus]. Vilnius, 2004 [žiūrėta 2005-12-06]. Prieiga per internetą: .

2. Lietuvos muitinės informacinė sistema gali prisijungti prie ES muitinių bazių [interaktyvus]. Vilnius: EuroVERSLAS, 2002 [žiūrėta 2005-12-06]. Prieiga per internetą:

.

3. ALIŠAUSKAS, Vytenis; GARŠVA, Gintaras; SEKLIUCKIS Vitolis. Lietuvos Respublikos muitinės taikomų informacinių technologijų tendencijos, jų sąsajų su EK ir ES, informacijos mainų klausimai, prioritetinės diegimo kryptys. Analizuojamos naujos kompiuterizuotos tranzito sistemos galimybės, pateikiamos procedūrų scenarijų schemos, veikimas, pranašumai ir galimi vartotojų įvertinimai. [interaktyvus]. Kaunas: Vilniaus universiteto Kauno humanitarinis fakultetas, 2002. [žiūrėta 2005-12-06] Prieiga per internetą: .

4. KLEVEČKA, Rimutis. Lietuvos muitinė atsakinga už Europos saugumą. Iš: Jura. More. Sea [interaktyvus]. 2004, [nr.] 3 [žiūrėta 2005-12-06]. Prieiga per internetą:

.

5. ZABOTKAITĖ, Virginija. Lietuvos muitinė pakeliui į ES. Iš: Euroverslo naujienos [interaktyvus]. 2001, [nr.] 10 [žiūrėta 2005-12-06]. Prieiga per internetą: .

6. ZUCKERMAN, Amy. Automation United States. Customs Service. In: Electronic News (North America) [online]. 1/8/96, Vol. 42 Issue 2098, p30, 1/2p [žiūrėta 14-12-2005]. Prieiga per internetą, prenumeruojama duomenų bazė EBSCO Publishing: Academic Search Premier

. ISSN

1061-6624.

7. MEYER, Tedra. Customer services. Electric apparatus & appliances – Installation. Household electronics industry. In: Twice: This Week in Consumer Electronics [online]. 03/12/2001, Vol. 16 Issue 6, p23, 1/3p, 1c [žiūrėta 14-12-2005]. Prieiga per internetą, prenumeruojama duomenų bazė EBSCO Publishing: Academic Search Premier

. ISSN 0892-

7278.

8. Commercial policy. Customs administration – Law & legislation. In: Economist [online]. 6/28/2003, Vol. 367 Issue 8330, p34-34, 1/2p, 1c [žiūrėta 14-12-2005]. Prieiga per internetą, prenumeruojama duomenų bazė EBSCO Publishing: Academic Search Premier

. ISSN 0013-

0613.

9. PADMANABHAN,R.; ZARROUG NURI,M.; MACDONALD,B.J. and HASHMI,M.S.J. A novel adaptive control system for a custom -built tension-torsion machine. In: School of Mechanical and Manufacturing Engineering, Dublin City University [online]. Received 23 January 2004; revised 4 August 2004; accepted 5 August 2004. Available online 2 November 2004. [žiūrėta 14-12-2005]. Prieiga per internetą, prenumeruojama duomenų bazė ScienceDirect:

http://www.sciencedirect.com/science?_ob=ArticleURL&_udi=B6V1P-4DPGXX5-
4&_user=2788455&_coverDate=03%2F01%2F2005&_alid=346107816&_rdoc=96&_fmt=summary&_orig=search&_cdi=5680&_sort=d&_st=4&_docanchor=&_acct=C000058807&_version=1&_urlVersion=0&_userid=2788455&md5=99a7f78a6d874d07b6e5b0955f65adb5

10. Civic customs. In: A Dictionary of English Folklore. Jacqueline Simpson and Steve Roud. Oxford University Press [online]. 2000. [žiūrėta 14-12-2005]. Prieiga per internetą, prenumeruojama duomenų bazė Oxford Reference Online: The Premium Collection .

Leave a Comment