Turinys
1. Įvadas ……………………………………………………………………………………………………………………………….22. Monitorius(vaizduoklis, displėjus) ……………………………………………………………………………………….23. Elektroninio vamzdelio monitoriai ……………………………………………………………………………………….34. Spalvoto vaizdo monitoriai ………………………………………………………………………………………………….45. LCD plokštieji monitoriai ……………………………………………………………………………………………………46. Dujų plazminiai monitoriai ………………………………………………………………………………………………….67. Ką pasirinkti – LCD ar CRT monitorių? ………………………………………………………………………………..68. Išvados ………………………………………………………………………………………………………………………………89. Literatūros sąrašas ………………………………………………………………………………………………………………9
Įvadas
Kompiuterio vaizdo sistema susideda iš monitoriaus, kuriame atvaizduojama informacija ir vaizdo plokštes, kuri formuoja vaizdą. Monitoriuje atkuriamo vaizdo kokybė, pirmoje eilėje, priklauso nuo monitoriaus konstrukcijos. Šiuolaikiniai monitoriai būna dviejų tipų: elektrovakuuminiai, naudojantys elektrovakuuminius vamzdžius – kineskopus ir elektroniniai, naudojantys puslaidininkinius ekranus (skystakristaliniai, dujų plazmos, jutikliniai). Labiausiai paplitę elektrovakuuminiai monitoriai, naudojami staliniuose kompiuteriuose. Nešiojamuose kompiuteriuose naudojami elektroniniai – plokštieji monitoriai.Monitorius – brangiausia asmeninio kompiuterio dalis. Labai gaila, tačiau daugelis žmonių, perkančių naują kompiuterį, monitorių renkasi tik pagal ekrano įstrižainės dydį. Kiti monitoriaus parametrai dažniausiai būna visiškai nesvarbūs: kuo įtaisas pigesnis, tuo geriau. Įsigiję mažai žinomo gaminio monitorių ir nusivylę jo vaizdo kokybe, pirkėjas dažnai grįžta į kompiuterio salonus ir ieško naujo įtaiso.
Monitorius(vaizduoklis, displėjus)
Monitorius arba vaizduoklis yra kompiuterio išvesties įrenginys, skirtas tekstinei arba grafinei informacijai atvaizduoti.Pagal vaizdo kūrimo būdą, monitoriai skirstomi į:• elektroninio vamzdelio – CRT (Cathode Ray Tube);• skystųjų kristalų – LCD (Liquid Crystal Display);• dujinės plazmos – PDP (Plazma Display Panels).
Elektroninio vamzdelio monitoriai
Tai monitoriai su kineskopais. Veikimo principas analogiškas televizoriams: Elektronų srautas iš elektroninio vamzdelio patenka į ekrano vidinę pusę, padengtą liuminoforu (liuminescencine medžiaga), ir sukelia jo švytėjimą. Nuo spindulių intensyvumo priklauso vaizdą sudarančių taškų šviesumas ir spalva.Spindulių intensyvumą keičia į kineskopo katodą paduodamas elektrinis signalas.Vaizdo kadrą spindulys pradeda piešti nuo viršutinio kairiojo ekrano kampo. Jis vienodu greičiu perbėga iki dešiniojo krašto, po truputį leisdamasis žemyn. Paskui spindulys staigiai grįžta prie kairiojo krašto ir pradeda piešti kitą kadro eilutę. Taip suformuojamas visas ekranas ir vėl viskas kartojama.
Tai vyksta pakankamai greitai, kadrų skleidimo greitis svyruoja nuo 75 iki 150 Hz, todėl žmogus mato ištisinį vaizdą. Spalvotą vaizdą piešia trys spinduliai, kurių vienas žadina raudonai (R), kitas – žaliai (G), o trečias – mėlynai (B) švytintį liuminoforo triados paviršių.Vaizdo signalams keičiant spindulių intensyvumą, keičiasi vaizdo taškus sudarančių R, G ir B liumineforų triadų švytėjimas, o kartu ir piešiamo vaizdo taškų spalvos.Tam, kad elektronų spindulys žadintų tik vieno tipo liuminoforą, kineskope prie ekrano yra skylėta metalinė kaukė spinduliui susiaurinti. Nuo spindulio pločio, ekrano didumo ir kaukės priklauso monitoriaus skiriamoji geba.Pagal kaukės konstrukciją skiriami trys kineskopų tipai: su apvalių skylučių kauke (Dot Mask), su pailgų skylučių kauke (Stoted Mask) ir su vertikalių plyšių kauke (Trinitron).Spalvoto vaizdo (Dot Mask) monitoriai
Monitoriaus charakteristikos
• Taško (triados) dydis 0,22-0,26 mm (vertikalus, horizontalus, efektyvusis);• Įstrižainės dydis 14″, 15″, 17″, 21″;• Naudojama galia ~100 W (17″);• Vertikali skleistinė 75-120 Hz (TV – 25 kadrai per sekundę);• Skleistinės tipas (interlaced, non-interlaced);• Maksimali skiriamoji geba (1600×1200).
Saugos standartai• Low Radiation;• MPR I (sukurta švedų);• MPR II (1990 m.);• TCO’92 (taip pat švedų), matuota ne 50 cm, o 30 cm atstumu nuo ekrano;• TCO’95 reikalavimai ne tik spinduliavimui, bet ir visai ergonomikai (4E – ergonomika, elektrotaupa, emisija, ekologija);• TCO’99;• TCO’2003;LCD (Liquid Crystal Display) plokštieji monitoriai
• Skystųjų kristalų monitoriai (LCD) sudaryti iš dviejų stiklinių plokštelių, tarp kurių yra skystųjų kristalų masė. Skystieji kristalai, paveikti elektros krūviu, gali keisti savo optinę struktūrą bei savybes. Elektrinio lauko veikiami jie keičia geometrinę orientaciją ir skirtingai atspindi šviesą. Tai ir panaudojama sukurti vaizdą ekrane.• Dėl mažų matmenų ir nedidelio energijos suvartojimo, bet pakankamo brangumo, LCD monitoriai iki šiol daugiausiai buvo naudojami nešiojamuosiuose kompiuteriuose. Tobulėjant technologijai ir pingant gamybai jie pradedami daugiau naudoti ir staliniuose kompiuteriuose.
• Plačiausiai naudojami TFT (Thin Film Tranzistor) spalviniai monitoriai.LCD monitoriaus veikimas
LCD monitoriaus privalumai• Nemirga, todėl mažiau pavargsta akys;• Žymiai mažesnis spinduliavimo poveikis, nėra rentgeno spindulių;• Ekranas nesielektrina, kaupiasi mažiau dulkių;• Užima mažiau vietos;• Puikiai padengti nuo atspindžių;• “Ideali” geometrija, nėra fokusavimo problemų;• Naudoja mažiau elektros energijos.
LCD savybės
1. Problema – ilgas kristalo reakcijos laikas, dėl ko greitai judančio pelės žymeklio praktiškai nebesimato. Pirmųjų LCD reakcijos laikas -apie 0,5 s. Technologija DSTN (Dual-scan Super~Twi$ted Nemattč) sutrumpino reakcijos laiką iki 0,15 s. Toshiba įdiegė TFT (Tbin H/m Trans/stor) technologiją (aktyvi matrica), praktiškai išsprendusią šią problemą. Šiuo metu kristalo reakcijos laikas siekia 0,08-0,12 ms.2. Kita problema – prasčiau matosi, žiūrint iš šono.
Dujų plazminiai monitoriai
Dujinės plazmos ekraną taip pat sudaro dvi stiklinės plokštelės su vidiniu liuminoforo sluoksniu, tarp kurių yra dujų mišinys. Plazminiai ekranai yra aktyvūs, nes “uždegtos” inertinės dujos skleidžia ultravioletinius spindulius, kurie žadina raudoną, žalią arba mėlyną šviesą skleidžianti liuminoforą. Savybės:• reakcijos laikas pakankamai trumpas;• geri matomumo kampai;• kontrastingiJiems maitinti reikia palyginti didelių {tampų (šimtai voltų), didokas ekrano taškų skersmuo (ne mažesnis kaip 0,3 mm), todėl jie geriausiai tinka dideliems (49″) demonstraciniams monitoriams ir televizoriams.
Ką pasirinkti – LCD ar CRT monitorių?
Rinkoje siūlomi monitoriai yra dviejų tipų: CRT monitoriai (mūsų akiai įprasti monitoriai su elektroninių spindulių vamzdžiu – kineskopu) ir LCD (su skystų kristalų skaitmeniniu ekranu). LCD monitoriai yra palyginti naujas produktas, kuris monitorių rinkoje vis populiarėja, po truputį užimdamas CRT monitorių rinką. Šie du monitorių tipai tarpusavyje stipriai skiriasi, tiek technologiniu pagrindu, tiek vartojimo savybėmis. Dažną pirkėją apima abejonės, kurio tipo monitorių pirkti. LCD prieš CRT monitorius
1. Gabaritai. Visų pirmą į akis krenta monitorių gabaritų skirtumas. LCD monitoriai yra ploni, kai kurie modeliai yra net pritaikyti kabinti ant sienos. LCD monitorius – idealus sprendimas taupant vietą. CRT monitorius yra didelis ir griozdiškas. 2. Dizainas. CRT monitoriai lyginant su LCD monitorių išvaizda atrodo kaip dinozaurai. LCD monitorių yra įvairių spalvų ir subtilių formų. Jie puikiai tinka į modernaus dizaino patalpas. Prestižinis biuras renkasi LCD. 3. Vaizdo kokybė. Vaizdas LCD monitorių ekrane išsiskiria savo ryškumu ir tikslumu. Labai tiksliai atvaizduojamos linijos, įvairios detalės, tekstai. Brėžinai atrodo puikiai – visos linijos ryškios ir tiesios net ekrano pakraščiuose. CRT monitorių pakraščiuose iškraipymų dažniausiai nepavyksta išvengti, nors kai kuriuose brangesniuose modeliuose būna įdiegtos sudėtingos koregavimo sistemos, kurios ištaiso iškraipymus. 4. Akių varginimas. Be pertraukos dirbant su CRT monitoriumi, jau po dviejų valandų pavargsta ir įskausta akys, ko neatsitinka dirbant su LCD monitoriumi. CRT monitorius mažiau vargina akis, kai vertikalios skleistinės dažnis yra ne mažesnis kaip 85 Hz. 5. Energijos suvartojimas. LCD monitorius suvartoja 2-3 kartus mažiau elektros energijos, negu CRT. 6. Spalvų gama. Geras LCD monitorius gali atvaizduoti iki 24 bitų spalvų. Tačiau kelių atspalvių spalvos būna keičiamos viena ir vaizdas yra grūdėtas. CRT monitoriai atvaizduoja 32 bitus spalvų ir vaizdas – tolygus. 7. Vėlinimo laikas. Vienas iš esminių LCD monitorių trūkumų – vaizdo kitimo inercija. Vaizdo inerciją apsprendžia laikas, per kurį vienas ekrano taškelis (pikselis) užsidega ir užgesta. Šio laiko žymėjimas nėra standartizuotas, todėl skirtingi gamintojai skirtingai nustato ir žymi šį parametrą. Vieni gamintojai nurodo tik taškelio užsidegimo laiką, kiti – užsidegimo ir užgesimo laikų vidurkį, treti – abiejų laikų sumą. Dėl to nevisuomet galima tikėti tuo, kas parašyta LCD monitoriaus aprašyme. CRT monitoriai šios problemos iš viso neturi. 8. Taškai ekrane. Kita rimta LCD monitorių problema – neaktyvūs taškeliai ekrane. Gamintojas tam tikrą jų skaičių toleruoja ir nelaiko broku. Atskirų gamintojų leistinas neaktyvių taškų normas žiūrėkite lentelėje. CRT monitoriai šios problemos neturi. 9. Kaina. LCD monitoriai maždaug 2 kartus brangesni už CRT monitorius. LCD monitorius rekomenduojamas: ● moderniam biurui; ● vartotojui, taupančiam erdvę; ● vartotojui, braižančiam brėžinius. LCD monitorius netinka: ● dizaineriams, animatoriams ir pan., redaguojantiems nuotraukas ar kitus aukštos kokybės vaizdus; ● veiksmo žaidimų mėgėjams; ● ypatingai reikliems ir jautriems vartotojams, kuriuos atsiradęs neaktyvus taškas stums į neviltį. LCD monitorių ekranas sudarytas iš aktyvių taškelių. Vienams ar keliems jų sugedus ir tapus neaktyviais, monitorius nebus pripažintas brokuotu ir remontuotinu, kol neaktyvių taškelių skaičius neviršys tam tikros ribos. Kiekvienas monitorių gamintojas nurodo skirtingą ribą, nuo kurios monitorius laikomas brokuotu ir būna taisomas arba keičiamas nauju (žiūr. lentelę). Jei esate perfekcionistas ir jaučiate, kad atsiradę neaktyvūs taškai Jus nervins ar blaškys, geriau rinkitės CRT monitorių. Lentelėje: šviesūs taškai/ tamsūs taškai “-” – nėra gamintojo pažymėta. “ne” – neleistina.IšvadosMonitorius nėra pati svarbiausia kompiuterio sudedamoji dalis, visos yra svarbios. Bet be vienos, kurios nors dalies, kompiuteris būtų paprasčiausia dėžė. Žinoma tokia kaip spausdintuvas nieko nelemia, čia aš kalbu apie svarbias, tokias kaip atminties, vaizdo plokštė. Šnekant apie būtinų dalių svarbumą monitorius manau yra pirmoje vietoje, nes jis atlieka svarbiausią funkciją – rodo viską ką kompiuteris naudingo atlieka, tiksliau ką žmogus su juo atlieka. Be to tik nuo monitoriaus priklauso su kompiuteriu dirbančio žmogaus sveikata. Kuo jis brangesnis ir geresnis, tuo mažiau jis neigiamai veikia žmogaus sveikatą.
Literatūros sąrašas1. http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/ergo/tema7dest.htm
2. rk.vgtu.lt/I_semestras/Paskaitu_medziaga/7_2_tema_techn_AK_sudetis.pdf3. http://kompiuterija.info/content.php?article.129