Moderniųjų technologijų taikymas versle

Įvadas

Šiuolaikinis pasaulis mobiliųjų technologijų sferoje yra labai pasistūmėjęs į priekį. Visose gyvenimo situacijuose nuolat susidūriam su naujausiomis techologijomis: kikevienas iš mūsų turi kompiuterį, mobilųjį telefoną arba tiesiog naudoja paprastą buitinę techniką. Mes neįsivaizduojame savo gyvenimo be televizijos naujovių ar įprastos kiekvieno iš mūsų dienos be mobiliojo telefono. Tačiau mobiliųjų technologijų naujovės yra svarbios ne tik paprastų žmonių gyvenime, bet ir įtakingų bei klestinčių verslininkų karjeroje.

Šiuolaikinė verslo aplinka dažnai reikalauja greito sprendimų priėmimo. Tam yra būtina visada turėti galimybę gauti reikiamą informaciją. Daažnai informacijos trūkumas sąlygoja pavėluotą sprendimų priėmimą, sandorių praradimą, netenkama dalies pelno. Ne mažiau aktualus yra ir savalaikis duomenų surinkimas ir perdavimas. Mobiliųjų technologijų naudojimas suteikia galimybę pasiekti ir valdyti verslo informacinius resursus esant bet kurioje vietoje ir bet kuriuo metu.

Dažnai įvairių įmonių darbuotojai keliauja, lanko klientus, bendrauja su verslo partneriais, daug laiko praleidžia ne įmonės biure. Iškyla problema, kaip šiems darbuotojams nesant įmonės biure, pasiekti įmonės informacinius resursus. Daugumai įmonių informacinių resursų valdymas mobiliųjų įrenginių pagalba jau tapo būūtinybe, įmonėse diegiami mobilių technologijų sprendimai, „keliaujantys“ darbuotojai aprūpinami mobiliaisiais įrengimais, kurių pagalba būdami bet kurioje vietoje jie gali pasiekti ir valdyti įmonės informacinius resursus bei operatyviai reaguoti į besikeičiancią aplinką.

Todėl visos įmonės stengiasi kaip įmanoma geriau išnaudoti mobiliųjų technologijų naujoves,kad su

umažinti įmonės išlaidas, nugalėti konkurenciją, suteikti konkurencinį pranašumą prieš kitas įmones. Šiuo metu dauguma įmonių nori aprūpinti visus savo darbuotojus mobiliaisias telefonais, nešiojamais kompiuteriais ir kitokiais moderniais įrenginiais kad būtų kuo glaudesnis ryšys ne tik su kitais darbuotojais ar valdymo sistema, bet ir su klientais.

Tokiu būdu įmonės vadybininkai gali dirbti daug efektyviau ir gerai bei kokybiškai atlikti savo darbą. Naujausia informacija pasiekia darbuotoją realiu laiku ir taip gali jam padėti efektyviai išspręsti pačius sunkiausius uždavinius. Vykdami pas klientą tokie vadybininkai būna geriau pasiruošę, turi pačią aktualiausią informaciją, pagal atsiradusį poreikį iš karto gali pasiekti aktualią informaciją.

Tačiau dažnai įmonėse nėra lengva pakeisti įprastas sistemas mobiliosiomis technologijomis. Bet investuodami į tą projektą dalį savo pelno, įmonės valdymo sistema žino, kad jei prrojektas pasiseks įmonė turės naują galimybių spektrą ir prieš ją atsivers naujų galimybių durys. Taip informacija pereina ilgą kelią nuo jos surinkimo iki jos perdavimo įmonėms taikant mobiliasiąs technologijas. [6]
Svarbiausios sąvokos
Technològija – gamybos procesų atlikimo būdų ir priemonių visuma (taikant tam tikras naujoves) : Žemės dirbimo technologija rš. Duonos kepimo technologija sp. Ryžių auginimo technologija rš.
Ver̃slas – 1. kuo verčiamasi, veikla, darbas, iš kurio gyvenama, gaunama pelno.
2. gavybinio pobūdžio ūkinė veikla
3. (smulki) gamyba; amatai
Mobilus – nepririštas, neprijungras, laisvas. [6]
Mobiliųjų technologijų naujovės
Nors ir mobiliųjų technologijų naudojimas Lietuvos įm
monsėse (Lentelė 2) dar nėra labai paplitęs, tačiau susidomėjimas šiomis technologijomis ir jų galimybėmis auga. Galvojant apie mobiliąsias technologijas, reiktų atkreipti dėmesį į tai, kad jos suteikia galimybes, kurių nesuteikia įprastos komunikacijos priemonės ir plačiai naudojamos technologijos ir jų priedai:
• Pagrindiniu kompanijos informacinius resursų mobilizavimas – mobiliųjų įrenginių pagalba
įmonės verslo valdymo duomenys (gamyba, prekyba, finansai, ryšiai su klientais bei tiekėjais, logistika ir kt.) valdomi ir pasiekiami
• daug greičiau, taupomas laikas;
• Duomenų surinkimas ir apdorojimas ir perdavimas iš veiksmo vietos;
• Savalaikis sprendimų priėmimas;
• Didesnė kontakto virtimo kontraktų tikimybė.
• Kaštų mažinimas, nuostolių prevencija. [8]

Platesnės galimybės
Galutiniai vartotojai yra idiegtų mobiliųjų sistemų vertintojai ir teisėjai. Įmonėje įdiegus sistemą galutiniai vartotojai parodo savo palankumą ją naudodami, o nepalankumą – jos visai nenaudodami. Jeigu sistema yra sunku naudotis, naudojimuisi reikia daug papildomų žinių, jeigu nėra matomi aiškūs sistemos privalumai prieš anksčiau buvusias sistemas, tokia sistema neįgyvendins nustatytų verslo tikslų, o investicijų į sistemą grąža nebus apčiuopiama. Norint išvengti tokių klaidų reikia sudaryti sąlygas sistemos galutiniams vartotojams dalyvauti sistemos projektavimo procese. Tai padės sukurti tokį galutinį produktą, kuris pilnai atitiks vartotojų lukesčius.
Galutinis produktas turi suteikti vartotojui galimybę geriau ir efektyviai atlikti darbą. Jis turi suteikti galimybes, kurių nesuteikia įprastos komunikacijos priemonės:
• Pagrindinių kompanijos informacinius resursų mobilizavimas – mobiliųjų įrenginių pagalba įmonės verslo valdymo duomenys (gamyba, prekyba, finansai, ryšiai su

u klientais bei tiekėjais, logistika ir kt.) valdomi ir pasiekiami daug greičiau, taupomas laikas;
• Duomenų surinkimas ir apdorojimas ir perdavimas iš veiksmo vietos;
• Savalaikis sprendimų priėmimas;
• Didesnė kontakto virtimo kontraktu tikimybė.
• Kaštų mažinimas, nuostolių prevencija.
Bet kiekviena mobiliųjų technologijų naujovė, kuri nori pasiekti aukščiausių standartų laipsnį turi atitikti dar kelis reikalavimus:
• Patogus ir suprantamas duomenų valdymas, kurio pagalba verslininkas sutaupytų laiko.
• Darbo „offline“ galimybė – nėra būtina pastoviai turėti ryšį. Šis punktas labiau praverčia jeigu įmonės darbuotojas yra užmiestyje ir susidūria su susisiekimo problemomis.
• Lankstumas – operacijos su duomenimis gali būti atliekamos naudojant įvairius įrengimus bei operacines sistemas (pvz., PDA, kišeniniai ar nešiojamieji kompiuteriai, išmanieji telefonai,navigacija(Pav. 1 Navigacija-vienas iš būtiniausių prietaisų.)) kas suteikia komforto ir patikimumo jausmą.
• Saugumas – užtikrinamas duomenų saugumas, ypač jeigu prieiga prie svarbių duomenų yra identifikuojama.
• Greitas vystymas ir įmonės išlaidų sumažinimas.
Jeigu produktas atitiks visus šiuos poreikius, tada atsiranda naujas mobiliųjų technologijų įrenginys, kuris išsprendžia visas problemas ir „padeda“ įmonei domėtis technikos naujovėmis ir jas pritaikyti. Puikiomis techninėmis galimybėmis ir modernia apsaugos sistema pasižyminčios mobiliosios technologijos užtikrina patikimą ir paprastą mobilių galimybių naudojimą. Jos garantuoja produktyvų darbą profesionalams, vertinantiems kainos ir kokybės santykį Todėl darbas yra palengvinamas, o įmonė gauna didesnį pelną.
Lentelė 2 Interneto skverbtis ir plitimas įmonėse (proc.)

2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008
Lietuva 21 32 45 53 61 74 89
Latvija 17 25 35 42 52 69 78
Estija 39 45 51 64 77 89 92

Mobiliosios technologijos ir verslas

Kiekviena įmonė nori iš

švengti konkurencijos ir turėti kuo geresnį ryšį su klientais, todėl nusprendžia įdiegti mobiliąsias technologijas. Bet prieš projektuojant ar diegiant įmonėse mobiliųjų technologijų sprendimus, reiktų atkreipti dėmesį į daugybę svarbių aspektų. Prieš pasirenkant mobiliųjų technologijų sprendimus, svarbu įvertinti kokie mobilūs įrenginiai yra naudojami dabar, kokius įrenginius planuojama naudoti ateityje, ar
planuojama naudoti skirtingus įrenginius. Reikia pasirinkti tuos sprendimus, kurie gali palaikyti daug mobiliųjų technologijų platformų. Pasirinkus technologiją tik vienai platformai, įmoė gali nepasiekti norimo rezultato. Tai gali būti rimta kliūtis tolesnei įmonės technologinių sistemų plėtrai. Esant dideliam mobiliųjų įrenginių pasirinkimui, įmonės gali pasirinkti tuos įrenginius, kurių techninės galimybės geriausiai atitinka įmonių poreikius. Yra ganėtinai daug technologijų, kurias naudodami verslininkai bei jų įmonės siekia didžiausios naudos. Dažniausiai naudojami prietaisia ir jų paskirtis atsispindi lentelėje(Lentelė 1).

Optimalus irenginių, tinklo ir mobiliųjų sprendimų apjungimo projektas gali pilnai išspręsti esamas mobilumo problemas arba, priešingai, netinkamas technologijų naudojimas ne tik, kad nepadės pasiekti norimo rezultato, bet gali ir neigiamai įtakoti esamą įmonės verslo informacijos valdymo sistemą.

Verslininkai nuolat mąsto apie tai, (Pav. 4 Verslininko mąstysena)kaip jie galėtų palengvinti savo darbą ir kuo geriau jį atlikti,todėl nei vienas iš jų negali išsiversti be dabar labiausiai paplitusių mobiliūjų įrenginių kaip delniniai kompiuteriai, nešiojamasis ir planšetinis kompiuteris ar mobilus telefonas. Įmonės darbuotojai, kurie naudojasi mobiliosiomis technologijomis nori užtikrinti sau 3 būtiniausius dalykus:
 Laisvę bet kur ir bet kada susisiekti su klientais, patenkinti jų poreikius ir sumažinti įmonės išlaidas.
 Gauti realią informaciją laiku ir tinkamai ją panaudoti tuo pačiu metu apsaugoti informaciją nuo pašalinių asmenų.
 Sutaupyti kuo daugiau laiko, kuris yra labai vertinamas.

Pažvelkime į šitą situciją iš kitos pusės ir apsvarstykime kiekviena dalyką atskyrai. [8]
Susisiekimo laisvė
Mobiliųjų technologijų sprendimų taikymą dažnai sprendžia vartotojų turimą darbo su sistemomis patirtis. Siekiant sistemos efektyvumo mobilūs darbuotojai bet kuriuo metu turi turėti galimybę pasinaudoti mobilios sistemos funkcijomis bei gauti reikiamus duomenis, tačiau ar ta informaciją laiku pasieks ir vartotojus? Naudojant kai kuriuos technologinius sprendimus, kad pasiekti naujausius duomenis reikalingas pastovus ryšys bevielio tinklo pagalba tarp vartotojo ir centrinės duomenų bazės. Toks sprendimas „Visada prisijungęs“ salygoja didelias išlaidas ir ryšio su kitais klientais nutraukimą.
Tačiau dauguma technologinių sprendimų, kurie yra taikomi vienai įmonei, kitai jie yra visiškai netinkami. Daugumai mobiliųjų technologijų taikymų, pavyzdžiui, draudimo pretenzijų mobiliam apdorojimui, mobiliam pardavimų automatizavimui, geriausiai tinka sprendimas „Ryšys su tinklu reikiamu metu“ arba „Visada pasiekiamas“. Rečiau naudojantis tinklu sumažėja duomenų perdavimo išlaidos bei ryšio sutrikimų įtaka duomenų perdavimui, mažiau naudojami mobilūs įrenginiai, kas sąlygoja ilgesni jų tarnavimo laiką.
Sprendimas „Visada pasiekiamas“ suteikia galimybę vartotojams naudotis visais sistemos duomenimis ir funkcionalumais ir tuo metu, kai jie nėra prisijungę prie tinklo, o prisijungus prie tinklo vykdomas tik duomenų atnaujinimas ir sinchronizacija. Tačiau pažvelkime, kaip tai galima apibūdinti konkrečiu pavyzdžiu iš įmonės X statistikos.
Įsivaizduokime tokią situaciją: statybinių medžiagų prekybos įmonių grupė užsako tam tikrą kiekį įvairių statybinių medžiagų. Bet yra viena problema: logistika iškeliama už miesto, toli nuo biuro ir atsiranda susisiekimo problemos. Nėra ryšio su valdymo sistema, kyla pavojus laiku nepristatyti prekių kitiems klientams, todėl yra galimybė jų netekti. Tai tikra galvos skausmas klestinčiai logistikos įmonei. Ką daryti?
Šis klausimas turi kuo greičiau išsispręsti, nes nuo to priklauso visas tolimesnis įmonės likimas. Todėl yra tik vienintelis-technologinis-spredimas. Taikant mobiliąsias technologijas, visų pirma, įmonės darbuotojai gali langvai susisiekti su valdymo sistema. Tada, brūkšninio kodo sistemų pagalba įdiegiama automatizuota prekių srautų valdymo sistema, kuri apjungia ir kitas tiekimo grandinės įmones. Bet be viso šito įmonė gali dar pasinaudoti ir šiuo metu populiarėjančia elektroninio verslo paslauga. Tokiu būdu gaunami užsakymai yra laiku apdorojami ir taip klientai lieka patenkinti.
Taikant šias technologijas galima pasiekti „susisiekimo laisvės“ principą. Verslininkas visuomet palaikys kontaktą su klientais ir būdamas už biuro ribos turint tokį paprastą dalyką kaip mobilusis telefonas (Pav. 3). [4]

Grėsmė informacijai
Kalbėkim atvirai: informacinės technologijos Jums nepadės laimėti konkurencinės kovos. Bet, nenaudodami jų, Jūs, be jokios abejonės, tą kovą pralaimėsit. Taip, informacinės technologijos tapo neatsiejama bet kokio verslo svarbia dalimi: jos padeda suvaldyti milžiniškus duomenų srautus, sudėlioti viską į vietas ir greitai surasti, ką kur padėjot. Šiandien žmogus per dieną gauna daugiau informacijos, nei viduramžiais valstietis gaudavo per visą savo gyvenimą. Taigi duomenys vaidina svarbų vaidmenį mūsų šiandienos gyvenime, o informacinės technologijos vaidina svarbų vaidmenį tuos duomenis valdant Jūsų verslo procesuose. Visiems, rodos, viskas aišku: investuok į informacines technologijas, naujas programas, techninę įrangą, darbuotojų mokymus kaip visu tuo naudotis, kurk, saugok, tinkamai apdorok terabaitus savo, konkurentų ir klientų duomenų ir Jūsų verslą galbūt aplankys palaima. O galbūt ir ne! Jei į visa tai pažvelgsite ne tik kaip į galimybę lengvai ir tinkamai valdyti informaciją, bet ir kaip į galimybę ją lengvai prarasti. Tos pačios informacinės technologijos leidžia greitai ir paprastai Jūsų informaciją sunaikinti ar tiesiog pasisavinti.
Tyrimų kompanijos Gartner Group, IDC, DTI, Source ir Meta Group pateikia tokius faktus, kaip pradingsta duomenys:
– nuo 40% iki 80% svarbių duomenų saugomi darbo kompiuteriuose;
– 6% stacionarių darbo kompiuterių per metus netenka duomenų;
– 32% duomenų prarandami dėl vartotojų kaltės;
– 10% nešiojamų kompiuterių (Pav. 3) kasmet yra pavagiama;
– 15% nešiojamų kompiuterių kasmet sugenda arba yra sugadinami;
– 3% duomenų netenkama dėl stichinių nelaimių;
– 7% duomenų netenkama dėl virusų ar panašių kenkėjiškų programų;
– 14% duomenų prarandama dėl netinkamai veikiančios programinės įrangos; ir t.t.
Tai tik keletas skaičių iš įvairių kompanijų tyrimų, kur visai arba beveik visai nepaminėti įsilaužėliai ir nesąžiningų darbuotojų veiksmai, vaidinantys nemažą vaidmenį, stabdant Jūsų įmonės veiklą. Netinkamai prižiūrimos sistemos, įsilaužimai į Jūsų įmonės tinklą, darbuotojų kerštas – visa tai dar keli, tačiau toli gražu ne visi būdai prarasti duomenis.
Dar įdomesni skaičiai pasekmių, kurių sulaukia kompanijos, praradusios informaciją ar sutrikus jų verslo procesams:
– 70% įmonių pasitraukia iš verslo po didesnio duomenų praradimo;
– 80% įmonių bankrutuoja per dvejus metus, jei per 24 valandas nesugeba atstatyti savo verslo procesų.
Ar Jūsų įmonė daro bent jau svarbiausių duomenų kopijas? Ar nors kartą bandė, kaip tuos duomenis iš tų kopijų pavyksta atstatyti? Deja, bet pavyksta ne visuomet. Duomenų praradimas nebūtinai reiškia jų sunaikinimą. Iš svarbios informacijos gali nebelikti jokios naudos, jei ji staiga tapo vieša arba atiteko konkurentams. Atlyginimu nepatenkintam darbuotojui į USB įrenginį nukopijuoti kelis gigabaitus informacijos nėra sudėtinga, kaip ir nesudėtinga tą USB įrenginį pamesti ar kažkam perduoti. Tokiu atveju Jūs galite nesunkiai tapti 70% grupės nariu.
Jei sutriko Jūsų įmonės verslo procesai, o Jūs juos sugebėjote atstatyti per dvi dienas, vieną tokį sutrikimą galbūt sugebėsite paaiškinti ir klientus išsaugosite. Jei nekreipsite dėmesio į kilusių sutrikimų šaltinius, jie būtinai pasikartos. Pasikartojus turbūt įgausite nepatikimos kompanijos įvaizdį, ir Jūsų klientai Jus paliks. Jei nesutvarkysite ir nenumatysite bent didžiosios dalies galimų verslo procesų sutrikimų priežasčių, turbūt ir Jūs per dvejus metus būsite priimti į 80% grupę. [4]

Situacija Lietuvoje
Lietuvoje vyrauja nuomonė, kad apsaugoti įmonės informacinių technologijų sistemas nuo kompiuterinių įsilaužėlių (hakerių) pakanka įdiegti ugniasienę (angl. firewall) ir antivirusines sistemas. Namuose naudojamam kompiuteriui tai galbūt ir tinkamas minimalus saugumo sprendimas, bet tikrai ne įmonei. Pvz., nei ugniasienė, nei antivirusinė sistema neapsaugos tinklalapio, jei jame programuotojai paliko klaidų. Gan įprasta situacija, kai naudojama įranga būna netinkamai įdiegta, o visa informacinių technologijų sistemų ir tinklo architektūra yra pasmerkta grėsmei. Jei Jūs informacinių technologijų ūkį prižiūrinčio žmogaus ar įmonės paklaustumėte, ar jie savo darbą atlieka gerai, ar veikiančios sistemos yra saugios, ar tinkamai viskuo rūpinamasi, žinoma, kad sulauksit atsakymo „Taip“. Bet sakykit, ar Jūs prisipažintumėte esąs prastas meilužis?
Jūsų įmonėje dirbantys žmonės gali kelti ne ką mažesnį pavojų nei netinkamai naudojama techninė įranga. Jie gali tapti įsilaužėlio bendrininkais net patys to neįtardami. Asmeninis patekimo į įmonės vidinį tinklą rekordas yra 3 minutės. Būtent tiek laiko prireikė audito metu, kad įmonės darbuotojas, pats to nesuvokdamas, mane „įsileistų“ į įmonės vidinį tinklą ir taptų mano „bendrininku“. Šiuo atveju visa techninė įranga buvo bejėgė, nors ir tinkamai prižiūrima. Esant realiam įsilaužimui, tokį darbuotoju pasinaudojusį įsilaužėlį susekti būtų praktiškai neįmanoma, o visi įkalčiai būtų nukreipti į darbuotoją. Norint išvengti tokių nesusipratimų, reikėtų ne tik diegti tinkamą techninę įrangą, bet ir šviesti darbuotojus, pvz., mokant juos atpažinti klastingas el. pašto žinutes, telefoninius skambučius, suklastotus tinklalapius ir t.t.(Pav. 5)
Jei vakarų šalyse, kur informacijos apsauga susirūpinta gerokai anksčiau nei pas mus, yra įprasta numatyti galimus verslo procesų sutrikimus, įvyksiančius sutrikus informacinių technologijų sistemoms, ir atitinkamai tam pasiruošti, sukuriant verslo tęstinumo procedūras, Lietuvoje į tai dėmesį kreipia tik maža dalis įmonių. Dėl to Lietuvoje yra normalu gesinti kilusius „gaisrus“ ar, pvz., dėl sugedusio kompiuterio disko dalies funkcijų nevykdyti dvi savaites, po to dar du mėnesius vytis prarastą laiką, kol įmonė pilnai pasiekia savo įprastos veiklos tempą. Viso to pasekmė – įmonės veikla nepatenkinti klientai, dėl viršvalandžių pikti darbuotojai, dėmesys ne įmonės plėtrai, bet jos veiklos atstatinėjimui, rinkoje suprastėjusi įmonės reputacija ir dėl to kritusi akcijų vertė ir t.t. Sąrašą galite pratęsti patys.
Prastą situaciją Lietuvoje patvirtina ir pasaulinės antivirusinių sprendimų kūrimo bendrovės “F-Secure” atstovai, sausio 14-17 dienomis Helsinkyje vykusioje Tarptautinės parlamentarų informacinių technologijų asociacijos penktojoje Generalinėje asamblėjoje pareiškę, jog vieni iš daugiausia Europos elektroninėje erdvėje padarančių nusikaltimų yra Lietuvos gyventojai. O tai reiškia, kad mūsų šalyje arba labai daug kompiuterinių nusikaltėlių, arba esančias informacinių technologijų sistemas yra nesudėtinga panaudoti kaip tarpininkes, slepiant tikrąjį nusikaltimo vykdytoją.
Todėl kiekvieną dieną, naudodami informacines technologijas namie ar versle, būtinai atkreipkite dėmesį ne tik į tai, kokią naudą jos suteikia, bet ir kokius pavojus gali sukelti. Juk peiliu galima ir duoną raikyti, ir žudyti. Tad būkit atsargūs ir neleiskit, kad informacinės technologijos „nužudytų“ Jūsų verslą. [7]

Informacijos saugumas
Sistemų saugumas yra vienas svarbiausių klausimų, kurį turi išspręsti šiuolaikinė įmonė. Jis apima jų konfidencialumo, prieinamumo ir vientisumo užtikrinimą. Konfidencialumas reiškia, kad duomenys bus prieinami tik tiems vartotojams, kuriems suteikta tokia teisė. Vientisumas užtikrina, kad saugoma informacija nebus pakeista (iš dalies ar visai sugadinta) nesankcionuotu būdu. Duomenų prieinamumas garantuoja, kad reikiami resursai reikiamu metu yra prieinami sankcionuotam vartotojui.
Informacija yra vienas didžiausių jos turtų, tačiau jos saugumas sunkiai apibrėžiamas, o pasikėsinimas į jį nelengvai pastebimas ir net įrodomas. Kol kas nėra sureguliuoti ir juridiniai klausimai, reglamentuojantys bausmes už nusikaltimus elektroninėje erdvėje, todėl visa atsakomybė už turimą nuosavybę tenka pačiai kompanijai.
Mobiliųjų įrenginių pagalba imonės darbuotojai pasiekia informacinius resursus nesinaudodami įmonės vidiniais tinklais. Tačiau prie informacinių resursų jungiantis per išorinius tinklus gali iškilti saugumo problemų. Įmonės verslo valdymo ar informacijos valdymo sistemos reikalauja, kad besijungiantis prie duomenų vartotojas būtų atpažįstamas ir pagal tai jam yra suteikiamos tam tikros veiksmų su informacija teisės. Mobiliųjų technologijų sprendimai taip pat įtraukia saugumo savybes ir užtikrina, kad sistemos resursais galėtų naudotis tik autorizuoti vartotojai..
Informacijos saugumas turi tam tikrą naudą įmonės gerovei. Gerai apskaičiuotos investicijos į duomenų ir technikos saugumą kartu su kompetentingais sprendimais garantuoja verslo stabilumą, padeda išvengti nuostolių ir suteikia naujų veiklos galimybių. Tačiau atsiranda ir tokių žmonių, kurie iš tyčinės ir netyčinės veiklos nori pakenkti įmonei. Jų padariniai yra tiesioginiai finansiniai nuostoliai, sumažėjęs darbo veiksmingumas arba reputacijos praradimas. Didelę grėsmę įmonės konfidencialinei informacijai kelia tokie veiksmai, kaip įsilaužimas per internetą ar kompiuterinių virusų padariniai.
Įsilaužimą per internetą galima išskirti į informacijos rinkimą ir patį įsilaužimą. Renkant informaciją siekiama sužinoti, kokios operacinės sistemos naudojamos, kokias atviras jungtis įmonės turi, kokia sisteminė ir taikomoji programinė įranga įdiegta, kaip ji sukonfigūruota. Pagal šiuos duomenis nustatomos pažeidžiamiausios sistemos vietos ir jų puolimo taktika. Tačiau dabar įmonės nusprendė imtis saugumo priemonių.
Saugumo priemonės skirstomos pagal grėsmės pagrindą į fizines, logines ir organizacines. Fizinių saugumo priemonių paskirtis – apsauga nuo vagysčių, žalingo aplinkos poveikio ir nesankcionuoto prisijungimo prie informacinių sistemų. Loginės saugumo priemonės – tai įranga ir tinkamas jos administravimas. Organizacinės saugumo priemonės apima tvarką reglamentuojančius norminius aktus. Jų tikslas – užtikrinti fizinių ir loginių saugumo priemonių veiksmingumą. Bet planuodama investicijas saugai bendrovė turi atidžiai įvertinti savo IS pažeidžiamumą, grėsmes ir riziką, kylančią jos turimai informacijai ir kompiuterinėms sistemoms. Efektyviausią apsaugą užtikrina apgalvotas ir konkrečiai įmonei pritaikytas techninių, programinių ir organizacinių priemonių rinkinys – sprendimų visuma, sudaranti saugumo sistemą. Pagrindinė jos funkcija yra užtikrinti informacinių sistemų ir jose saugomos informacijos vientisumą, konfidencialumą ir prieinamumą. Yra paskyriamas atsakingas už saugumo užtikrinimą žmogus.

IT techninis specialistas organizuoja ir užtikrina IS apsaugą, tačiau tik vadovas gali priimti esminius sprendimus: kokia informacija ir nuo ko turi būti saugoma, kokie yra prioritetai, koks priimtinas saugumo lygis, taip pat priimti potvarkius, kurie būtų privalomi visiems darbuotojams. IT administratoriaus, kuris turi priėjimą prie įmonės duomenų, darbo kontroliuoti neįmanoma, todėl šis klausimas turi būti išspręstas pasitikėjimu.
Laiko taupymas ir išlaidų sumažinimas
Kiekviena įmonė nori nugalėti konkurenciją ir turėti kuo geresnius darbuotojus, todėl kiekvienas verslininkas nori, sutaupydamas daugybę, laiko gerai atlikti savo darbą tuo pačiu metu sumažindamas įmonės išlaidas. Todėl yra išskyriamos kelios„auksinės“verslininkų darbo, taikant mobiliąsias technologijas, taisyklės:
• Portatyvumas. Įrenginių ir tinklų portatyvumas mažina kaštus, „mobiliems“
vartotojams suteikiamos galimybės naudoti jau turimus mobilius įrenginius. Interneto standartų naudojimas įgalina tas pačias sistemas naudoti skirtinguose mobiliuosiuose įrenginiuose: delniniuose kompiuteriuose, nešiojamuose ir planšetiniuose kompiuteriuose, išmaniuosiuose telefonuose bei kituose įrenginiuose. Pakanka sukurti vieną programą ir ją instaliuoti i skirtingus įrenginius.
• Priežiūros paprastumas. Interneto standartų pagrindų sukurtas mobiliąsias
sistemas yra gan paprasta prižiūrėti. Taip pat išvengiama duomenų siuntimo ir įdiegimo kaštų arba IT personalo siuntimo i „mobiliųjų“ darbuotojų darbo vietas, kad įdiegtų į mobiliuosius įrenginius programų modifikacijas ar pakeistų duomenis. Mobiliųjų sistemų palaikymo kaštai yra gan žemi, todėl investicijų į šias sistemas grąža pasireiškia ne per kelis metus, o per kelis mėnesius.
• Interneto autonomiškumas. Standartiniams interneto sprendimams reikalingas
nuolatinis ryšys su tinklu, kuris gali būti neužtikrintas mobiliųjų sistemų atveju. Kad būtų galima perkelti visas interneto sprendimų galimybes į mobiliuosius įrenginius, mobilusis įrenginys turi būti „Visada pasiekiamas“, t.y. turti galimybę bet kuriuo metu prisijungti prie serverio. Šiuo atveju į mobiliuosius įrengimus įdiegiamos tokios pačios funkcijos ir galimybės kaip ir centriniame serveryje. Mobilūs vartotojai gali dirbti su duomenimis autonomiškai, neprisijungę prie tinklo. Atlikę tam tikrus veiksmus, norėdami gauti naujus duomenis ar, paprasčiausiai, atsiradus ryšio galimybei, vartotojai bevielio tinklo pagalba sinchronizuoja duomenis mobiliajame įrenginyje su duomenimis centrinėje saugykloje.

Taikant šiuos principus ir gerai naudojantis mobiliosiomis technologijomis verslininkas gali lengvai susisiekti su įmonės valdymo sistema, gauti realiu laiko reikiamą informaciją ir tuo pačiu metu sutaupyti laiko. Todėl šiuo metu labai paplitusi yra „mobilaus verslo“sąvoka. [4]
Mobili įmonė ir jos duomenų valdymas
Mobilios įmonės sprendimai suteikia daugybę galimybių kurti sudėtingus, į specifinius verslo procesus orientuotus mobilius sprendimus bei juos integruoti į esamas įmonės informacinių technologijų sistemas. Šie sprendimai apima duomenų saugojimą naudojant mažas lokalias duomenų bazes bei duomenų sinchronizaciją, kaip įmonės duomenų šaltinius jungiancią grandį. Duomenų valdymo sprendimai suteikia „Visada pasiekiamas“ prieiga prie įmonės duomenų ir funkcionalumų panašiai, kaip ir naudojant autonominio interneto architektūra. Šie sprendimai, apjungiantys verslo logiką bei sprendimo taikymą nustatančias taisykles, leidžia išvengti tokių tinklo ryšio problemų, kaip trukinėjantis ryšys ar mažas tinklo pralaidumas. Mobilios įmonės sprendimais naudotis galima delniniais kompiuteriais, išmaniaisiais telefonais, nešiojamais ir planšetiniais kompiuteriais ir kitais mobiliaisiais įrenginiais. Mobilios įmonės sprendimai pasižymi tokiais verslininko (Pav. 5) darbo privalumais:
o Operatyvus duomenų valdymas. Mobilios įmonės sprendimų pagalba įmonės duomenų dalių kopijos perkeliamos į mobiliuosius įrenginius, kurie nepasižymi galimybe talpinti didelius duomenų kiekius. Su duomenimis, esančiais mobiliuosiuose įrenginiuose, dirbama tokiu pačiu principu, kaip ir su duomenimis centrinėje įmonės duomenų bazėje. Vietinė (mobilaus įrenginio) duomenų saugykla vykdo lygiai tokias pačias operacijas, kaip ir centrinė duomenų bazė. Duomenų apsikeitimas tampa labiau dinamiškas, užtikrinamas geresnių operacijų vykdymas, ypatingai dirbant su dideliais duomenų kiekiais.
o Geresnis pritaikymas prie operacinių sistemų. Kadangi mobilios įmonės sprendimai yra kuriami specialiems mobiliems įrenginiams ir specifinėms platformoms, jie gali geriau išnaudoti mobiliųjų įrenginių operacinių sistemų galimybes. Tai sąlygoja geresnį įrenginių išnaudojimą, geresnę integraciją su pagalbiniais įrenginiais (pavyzdžiui, brūkšniniu kodu skaitytuvais, spausdintuvais ir kt.).
o Patogi vartotojo sąsaja. Naudodami mobiliuosius įrenginius vartotojai gali pasiekti įmonės duomenis galingu taikomųjų programų pagalba, kurios sukurtos naudojant tokias technologijas, kaip Java, C#, Visual Basic, Sybase PocketBuilder, Metrowerks CodeWarrior, AppForge MobileVB, Microsoft eMbedded Visual Tools, Visual Studio.NET ir kitas. Programų kurėjai gali sukurti į galutinius vartotojus orientuotus patogius duomenų valdymo įrankius tokius, kaip blokai, lentelės, grafikai, kurie dažnai būna neprieinami naudojantis kitais bevielio interneto sprendimais.
o Efektyvi sinchronizacija. Mobilios įmonės sprendimuose sinchronizacijos procesas užtikrina duomenų apsikeitimo vientisumą ir neleidžia prarasti duomenų. Sinchronizacijos procesas valdo duomenų konfliktus bei klaidas, užkerta kelią duomenų sugadinimui ar praradimui. Pats sinchronizacijos procesas gali būti valdomas, t.y. visoje sistemoje įdiegus papildomas funkcijas ar galimybes, gali iškilti poreikis pagal patobulintos sistemos funkcijas pakoreguoti ir sinchronizacijos parametrus.
o Saugumas. Saugumo funkcijos yra įdiegtos daugelyje mobilios įmonės sistemos tašku. Vartotojo atpažinimo funkcija gali būti nustatyta operacinės sistemos lygyje: kai įjungiamas mobilusis įrenginys, atliekamas duomenų sinchronizavimas ar tam tikros specifinės funkcijos. Duomenys, perduodami mobiliaisiais tinklais dažnai būna konfidencialūs, atsiranda poreikis juos apsaugoti nuo atsitiktinio ar sąmoningo patekimo i „pašalines rankas“. Kad išvengti nepageidaujamo duomenų „nuotėkį“ pačios duomenų bazių bylos gali būti koduojamos duomenų sinchronizacijos metu.[2]

Išvados
Mobiliosios technologijos ateityje, turės tenkinti tiek individualius, tiek profesinius, tiek grupinius interesus vienu metu. Tai padiktuoja paslaugų, pagrįstų konkretaus asmens informacija, poreikį, kuris savo ruožtu yra betarpiškai susijęs su turiniu ir jo apimtimi bei perdavimo tinklais ir technologijomis. Tokių vizijų įgyvendinimui šiandieninį mobilumo apibūdinimą “bet kur ir bet kuriuo metu” reikalinga transformuoti į “bet kuriuo įrenginiu, bet kuriame tinkle, reikiamas turinys būtiname kontekste saugiu ir patikimu būdu”.
Iš esmės mobilumas sąlygoja individualumą ir nepriklausomumą, o tai saugumo požiūriu reiškia galimas grėsmes, neleistinus veiksmus. Taigi saugumas tampa vienu iš esminių mobiliųjų paslaugų vystymo komponentų. Galima teigti, jog kol nebus integralaus saugumo informacijos kelyje nuo individo iki reikiamo tikslo, mobiliųjų technologijų ir paslaugų vystymas yra sunkiai įsivaizduojamas.
Naudojant esamas saugumo technologijas, o vėliau atsiradus ir naujoms, aplikacijos ir dauguma paslaugų iš esmės gali tapti plataus vartojimo ir pritaikomumo paslaugomis. Ateityje bus galima: nustačius vartotojo tapatumą skaitmeninių sertifikatų pagalba suteikti vartotojui konkrečių paslaugų paketą; balso atpažinimo mechanizmų mobiliuose terminaluose pagalba efektyvinti apmokėjimo arba automatizavimo aplikacijas; biometriniu vartotojo identifikavimu užtikrinti tapatumo nustatymą ir perduodamos informacijos arba informacijos, susietos su individo poreikiais, saugą; esant integruotiems saugumo sprendimams tinkluose, naudoti paslaugos “perkėlimą” (roaming) ne tik balso paslaugoms kaip yra šiandien, bet ir paslaugoms bei aplikacijoms bendrai.
Juk šiuo metu mobiliosios technologijos įgauna jau prasmę ir padeda verslininkam palaikyti nuoseklų kontaktą su valdymo sistema ir klientais, todėl įmonė jau turi pagrindą plėtotis ir mažinti savo išlaidas. Tendencijos rodo,kad ir po kelerių metų įmonės naudosis mobiliosiomis technologijomis, kurios nuolat plėtosis ir atsiras naujų verslo galimybių. [7]

Literatūra
1. Technologijų demonstravimas [prieiga prie interneto: http://www.mii.lt/files/linas_eriksonas_pristatymas.pdf]
2. Mobiliųjų technologijų grupės [prieiga prie interneto http://en.wikipedia.org/wiki/Mobile_technologies]
3. Nešiojamas kompiuteris [prieiga prie interneto http://www.zynios.lt/it/ekologiskas-kompiuteris-jau-po-menesio]
4. Grėsmė informacijai [prieiga prie interneto http://www.esecurity.lt/article/2069.html]
5. Navigacija [prieiga prie interneto http://www.autopilotas.com/2008/09/10/vairuokite-saugiai-su-vaizdo-navigacija/]
6. Žodynas [prieiga prie interneto http://www.lkz.lt/]
7. Ryšių technologijos [prieiga prie interneto http://rtn.elektronika.lt/rtn/0101/platforma.html]
8. R. Skyrius, A. Mikalauskienė, L. Zalieckaitė. Informacijos ir komunikacijos technologijos. Vadovėlis. – Vilnius: VU leidykla, 2005.(straipsniai)

Leave a Comment