Marketingas elektroniniame versle

Turinys

Santrauka 21. Įvadas 42. Interneto ir elektroninis marketingas 53. Elektroninio marketingo ciklas 64. Pagrindiniai elektroninio marketingo bruožai 85. Interneto marketingo technologijos 95.1. WWW puslapiai 95.2. Interneto katalogai 105.3. Užsakymai ir pardavimai 105.4. Klientų aptarnavimas 115.5. Naujienos, pranešimai spaudai 115.6. Viktorinos, konkursai, loterijos 115.7. Paieškos sistemos 125.8. Reklama Internete 125.9. Adresas 135.10. Reklama įprastomis priemonėmis 135.11. Elektroniniai tinklai 135.12.Lankytojų masalas 145.13. Blogai 14Naudota literatūra 17SantraukaSėkminga marketingo strategija ypatingai svarbi kiekvienai įmonei ir organizacijai siekiant savo tikslų. Šiais laikais, kuomet elektroninės technologijos tapo neatsiejama kiekvieno žmogaus gyvenimo dalis, internetinis marketingas užima labai svarbią vietą ir jo svarba tik auga. Referate aprašyti Interneto ir elektroninis marketingas, taip pat elektroninio marketingo bruožai ir ciklas. Darbe apibūdinama trylika dažniausiai naudojamų internetinio marketingo technologijų, kurios ypatingai svarbios įmonei siekiant savo marketingo strategijos tikslų.1. ĮvadasŠiandien Internetas yra tapęs bene pagrindine ir patogiausia komunikavimo priemone, ryšių su visuomene kanalu. Galima pastebėti, kad kibererdvė ne tik dubliuoja realiąją, bet vis dažniau ją visiškai pakeičia. Pvz., žiniasklaida: bene visi stambieji dienraščiai, žurnalai turi savo internetines svetaines, tuo pačiu atsiranda vis daugiau vien tik internetinių informacinių portalų. Analogiškai plečiasi: elektroninė komercija – pirkimai, pardavimai, tarpininkavimas, užsakymai, tiekimas, finansiniai atsiskaitymai ir pan.; virtualus bendravimas – konferencijos, forumai, bendradarbiavimas, susitarimai, konsultacijos, darbo organizavimas ir darbuotojų kontrolė; marketingas – reklama, skelbimai, elektroninė leidyba, žiniasklaida, tiesioginis pardavimas ir kt. [1]Elektroninė komercija Lietuvoje dar nėra plačiai paplitusi. Tai lemia keletas priežasčių:· Konservatyvumas. Dalis vartotojų nepasitiki tokia pardavimo forma, jie negali prekių pačiupinėti, pavartyti rankose, įsitikinti prekės kokybe. Verslininkai nėra įsitikinę tokios prekybos efektyvumu, nežino, kaip organizuoti e-komerciją.· Ribotas prieinamumas prie Interneto. Ne visi vartotojai turi sąlygas pastoviai naudotis Internetu. Kai kurių įmonių potencialūs klientai Internetu naudojasi labai retai arba iš viso nesinaudoja, pvz., kaimų ar regionų gyventojai, vyresnio amžiaus žmonės ir kt.

· Naudojimosi Internetu įgūdžių trūkumas. Dalis vartotojų naudojasi Internetu, tačiau prekių paieškos ar užsakymo sistemos jiems atrodo per sudėtingos, todėl jie mieliau važiuoja porą kilometrų iki parduotuvės.· Efektyvumo trūkumas. Dalis verslininkų atsisako e-komercijos, nes negali įsitikinti jos efektyvumu. Kiek efektyvus yra šis pardavimo būdas, priklauso nuo to, ar profesionaliai jis yra organizuojamas. Kad suprastumėme, kas tai yra marketingas elektroniniame versle ir kokius elementus jis apima, svarbu yra išsiaiškinti, kas tai yra marketingas apskritai. Kalbos kultūros specialistai siūlo nelietuvišką terminą marketingas keisti į rinkodarą, kurios turinį sudaro rinkodara ir rinkotyra, tačiau marketingo specialistų nuomone šis terminas neatspindi tikrosios marketingo reikšmės ir prasmės, todėl šiame darbe pasiliksime prie įprasto ir daugeliui lengviau suprantamo marketingo vardo. Marketingas yra plačiai paplitęs kasdieniame gyvenime ir dažniausiai suprantamas kaip verslo įmonių veiklos būdas. Yra daug įvairių marketingo apibrėžimų, tačiau vienas iš populiaresnių ir dažniausiai pateikiamų vadovėliuose yra:Marketingas – tai valdymo procesas, kuriuo siekiama pelningai identifikuoti, nuspėti ir tenkinti klientų reikalavimus. Trumpiau ir aiškiau tariant, tai klientų poreikių išaiškinimo ir jų tenkinimo visuma.2. Interneto ir elektroninis marketingasŠiais laikais, kai Internetas tapo neatsiejama ne tik verslo įmonių veiklos, bet ir vartotojų gyvenimo dalis. daugelis įmonių ne tik turi savo tinklalapius, tačiau yra ir įmonių, kurios veikia vien Interneto erdvėje. Taip susiformavo Interneto marketingas. Interneto marketingas (Internet marketing)– tai Interneto ir su juo susijusių skaitmeninių technologijų naudojimas siekiant marketingo tikslų.[2]Interneto marketingas siejamas su tuo, kad dauguma modernių firmų savo marketingo veikloje naudoja WWW puslapius, elektroninį paštą, reklaminius skydelius, paieškos sistemas ir kitas priemones. Dažniausiai Interneto marketingas yra bendros reklaminės ar kitokios marketingo kampanijos elementas, nes didžiausias efektas gali būti pasiektas tada, kai visos marketingo priemonės yra tarpusavyje suderintos ir papildo viena kitą. Pavyzdžiui, firmos reklaminė kampanija neapsiriboja tik televizine ar laikraštine reklama, jos yra derinamos tarpusavyje, transliuojamos ir spausdinamos tuo pačiu metu, tokia pačia tema, perteikiama ta pati žinutė, ir, galiausiai, orientuojamasi į tą patį rinkos segmentą. Taip internetinio marketingo priemonės yra tik elementas, kuris, būdamas vienas, funkcionuoja siauroje srityje ir pasiekia tik mažą dalį norimos auditorijos.
Kaip alternatyva terminui Interneto marketingas gali būti elektroninis marketingas (e-marketing). Jis suprantamas plačiau negu Interneto marketingas ir apibrėžiamas kaip marketingo tikslų siekimas naudojant elektroninės komunikacijos technologijas: Internetą, modernią televiziją (interaktyvią skaitmeninę ir kabelinę), palydovinį ryšį, mobilų korinį ryšį ir kitas technologijas. Elektroninis marketingas apima kur kas daugiau nei tik WWW puslapio sukūrimą. Tai veikiau galima apibūdinti kaip būdą, kuris užtikrina on-line bendravimą tarp organizacijų, organizacijų ir klientų ir organizacijų viduje. Modernios technologijos sudaro sąlygas objektams, esantiems skirtingose laiko juostuose ir skirtingose žemės vietose, tiesiogiai bendrauti. Tai palengvina organizacijų darbą išlaikant klientus, pritraukiant naujus ir apskritai panaikina šalies ir laiko ribotumą, nes viskas, ko reikia, yra pasiekiama čia ir dabar. Poreikiai gali būti aiškinami ir tenkinami tą pačią sekundę net neišėjus iš namų. Viena svarbiausių marketingo krypčių yra nustatyti klientą ir jo poreikius, ir komunikuoti su juo individualiai, kad kliento poreikiai būtų šimtu procentu teisingai įvertinti ir patenkinti. Kuo daugiau individualiai bendraujama su klientu, tuo didesnė tikimybė kad jis susies save su organizacija, taip tapdamas lojaliu klientu ir nešdamas firmai pelną. Tačiau išlieka esminis klausimas, iš kur gauti informacijos apie potencialius klientus ir kokiu būdu su kiekvienu iš jų bendrauti asmeniškai. Į tai atsako Interneto marketingo siūlomos modernios technologijos: tai firmos ir klientų sąveika daugialypėje (Hypermedia) terpėje, dažniausiai tam naudojant įvairias Interneto paslaugas, taip pat kitas įvairias moderniąsias technologijas, pavyzdžiui, WAP (Wireless Application Protocol), leidžiančias įtraukti į Interneto aplinką mobiliuosius telefonus.3. Elektroninio marketingo ciklasIšskiriamos 4 elektroninio marketingo ciklo stadijos:[2]

I. Pasirengimas. Šios stadijos metu firma identifikuoja potencialių klientų poreikius ir norus, atsižvelgiant į tai, kokias paslaugas ar prekes ruošiamasi siūlyti. Tai vadinama rinkos analize, po to seka jos segmentacija (rinkos suskaldymas į tam tikras grupes, kurios viduje yra panašios, bet tarpusavyje turi ryškius skirtumus). Galiausiai, pasirenkamas tikslinis rinkos segmentas (jų gali būti ir keli), tai yra ta rinkos dalis, į kurią bus nukreipta marketingo veikla. Tada nustatomi klientų pritraukimo būdai. Tai dar kitaip vadinama pozicionavimu ir rėmimu, t.y. nustatoma sritis, kurioje firma išsiskiria iš kitų ir pagal tai bando įsitvirtinti klientų sąmonėje, visai tai perteikdama reklama. Taip pat nustatoma, kurioms prekės/paslaugoms klientai teikia pirmenybę.

II. Marketingo komunikacija. Tai yra procesas, kuriame labai svarbu: Kam, Kokia, Kokiais kanalais ir Kada perduodama informacija. Pagrindiniai marketingo komunikacijos tikslai gali būti apibūdinti „AIDA“:i. A (Attention) – tai kliento dėmesio pritraukimas į organizaciją, idėją, siūlomą prekę/paslaugą ir kt.ii. I (Information) – tai informacijos pateikimas apie organizaciją, prekę/paslaugą, jos kūrimą, naudojimą – visa, kas tik gali būti aktualu klientui.iii. D (Desire) – tai noro pirkti prekę/paslaugą sukėlimas, pritarimas siūlomai idėjai ar koncepcijai.iv. A (Action) – tai paskatinti imtis veiksmo: pirkti, užsisakyti, pritarti.Elektroninio marketingo bendravimo su klientais forma skiriasi nuo tradicinio marketingo tuo, kad suteikia visai kitas galimybes ir bendraujama kitokioje, virtualioje, terpėje. Tai savaime sukuria naujus bendravimo modelius ir priemones, kuriose yra įgyvendinama AIDA rinkinys.III. Transakcijos. Jei I ir II stadijos buvo sėkmingos, t.y. klientas yra identifikuotas, nustatyti jo poreikiai, pasiūlyta prekė/paslauga, kurią klientas pasiruošęs pirkti, prasideda transakcijos stadija, kurios metu vykdomas pats pirkimo – pardavimo sandoris, t.y. tvarkomi dokumentai, pasirašomos sutartys, apmokamos sąskaitos, atvežamos ir atliekamos paslaugos ir kt.IV. Aptarnavimas. Marketingo ciklas prekės pristatymu neužsibaigia. Daugelis firmų, siekdamos padaryti klientą lojaliu, stengiasi išsiaiškinti jo požiūrį į įsigytą prekę, nustatyti, ar jis liko visiškai patenkintas, kai kurios kompanijos teikia papildomas aptarnavimo paslaugas, pvz. skalbimo mašinai suteikta 5 metų garantija reiškia, kad bent 5 metus po prekės įsigijimo galima tikėtis nemokamos kompanijos darbuotojų pagalbos sugedus mašinai ar kilus kitiems nesklandumams. Paskaičiuota, kad lojalus klientas kainuoja net iki 10 sykių pigiau negu naujo pritraukimas. Naudojamasi įvairiomis Interneto teikiamomis galimybėmis, tokiomis kaip elektroninio pašto, klausimų (FAQ – Frequently Asked Questions), virtualių bendruomenių. Taip siekiama užkirsti kelią pirkėjo „savigraužai“ (Buyer‘s Remorse) – stadija, kai klientas ima abejoti savo sprendimo teisingumo ir pirkinio kainos atitikimo vertei. Šis reiškinys yra vienas iš didžiausių kompanijai kylančių pavojų ir priežasčių, dėl ko prarandami klientai. Todėl naudojantis Internetu galima nuolat teirautis, kaip jaučiasi klientas, siūlyti jam įvairias nuolaidas už tai, kad jis tapo klientu ir pan.4. Pagrindiniai elektroninio marketingo bruožai

Yra išskiriami šeši pagrindiniai elektroninio marketingo bruožai:[2]

I. Interaktyvumas. Virtualioje aplinkoje visiškai išnyksta erdvės ir laiko ribotumas, vienu metu gali vykti įvairios derybos, sandoriai, dialogai tarp organizacijos ir klientų, tarp organizacijų ir kt.II. Intelektas. Anksčiau, kai Internetas dar nebuvo toks paplitęs, juo naudotis galėjo tik labai išsilavinę, turtingi ar įtakingi žmonės, todėl kompanijos orientavosi tik į tokius. Tačiau dabar, kai Internetu sugeba naudotis beveik kiekvienas ir priėjimas prie Interneto yra lengvesnis negu bet kada, kompanijos orientuoja savo marketingo veiksmus į skirtingus turtiniu, socialiniu aspektu segmentus.III. Individualizacija. Kompanijoms dabar daug paprasčiau yra kreipti savo marketingo veiksmus ne tik į kokį segmentą, bet tiesio į asmenį. Pavyzdžiui, svetainės www.yahoo.com pašto naudotojai gali patys nusistatyti norimą spalvų aplinką, piktogramų išdėstymą, susikurti naujus aplankus ir pan. Arba įsigijus naują automobilį salone kliento pageidavimu bus siunčiamos įvairios naujienos, susijusios su tos markės ir to modelio automobiliu: laimėjimai parodose, ekspertų vertinimai ir pan.IV. Integracija. Komunikacijos su klientu būdų sujungimas. Tarkim, svetainėse www.goveg.com arba www.furisdead.com pateikus savo namų adresą, yra atsiunčiami spalvingų lipdukų rinkiniai su įvairiais užrašais, propaguojantys žaliųjų judėjimą. Panašiai yra ir NATO svetainėje www.nato.int, kur nurodžius savo adresą galima sulaukti laiško, kuriame būtų daug lankstinukų, kompaktinių diskų ir netgi žemėlapių su informacija apie aljansą. V. Veiklos restruktūrizavimas. Padeda restruktūrizuoti kompaniją norima linkme, t.y. atsisakyti tarpininkų paslaugų ir bendrauti su klientu tiesiogiai, arba susirasti partnerių, tarpininkų, kurie padėtų efektyviau vykdyti verslą. VI. Nepriklausomybė nuo vietos. Internetas visiškai panaikina erdvės ribotumą. Kompanija be jokių problemų gali įeiti i bet kurią užsienio rinką (tereikia informaciją pateikti tos šalies kalba ir susipažinti su toje šalyje galiojančiais elektroninio verslo įstatymais). Išsprendžiama parduotuvių ploto nuomos, pardavėjo samdymo problema. Galų gale, kartais prekės nebereikia netgi „gaminti“. Pavyzdžiui, užsienyje gyvenantiems lietuviams nebėra problematiška gauti lietuvišką spaudą, nes jie gali naudotis kad ir svetainės www.lrytas.lt paslaugomis, kur už tam tikrą mokestį kasdien galima paskaityti lygiai tą patį, ką spausdina laikraštis, taip pat galima pareikšti savo nuomonę komentaruose viena ra kita tema.

Taigi, Internete galima vykdyti labai daug įvairių marketingo funkcijų sutaupant nemažai lėšų, palengvinant firmos ir kliento, partnerių ar tiekėjų bendravimą. Taip firma gali dirbti ir teikti paslaugas ne, tarkim, nuo 8 ryto iki 5 vakaro, bet visą parą, be poilsio ir švenčių dienų, 365 dienas per metus.5. Interneto marketingo technologijos5.1. WWW puslapiaiVis daugiau ir daugiau įmonių kuria savo tinklalapius Internete, nes tai turi daug pranašumų:[2] · Turėdama savo tinklalapį, įmonės tarsi dirba ne tam tikru laiku, o visą parą, nes klientai gali lankyti tinklalapį, naudotis jame pateikta informacija, kai kur ir registruotis, bet kuriuo paros matu;· Įmonės klientai nebėra tik tam tikroje teritorijoje gyvenantys objektai, o visame pasaulyje esančios įmonės ar žmonės;· Sumažinamos pašto ir telefoninių pokalbių išlaidos;· Prekes ir paslaugas klientas gali užsisakyti Internete;· Operatyvesnis darbas (pvz. sąskaitų apmokėjimas).

Įmonė, kuri nusprendžia sukurti savo tinklalapį, gali tai daryti pati arba ieškotis kitos įmonės, kuri tuo užsiima, t.y. pirkti kitos įmonės paslaugas. Tačiau abiem atvejais pravartu laikytis šių žingsnių:[2]I. Nuspręsti dėl tinklalapyje būsimos informacijos turinio ir jos funkcijos;II. Aptarti dizaino klausimus ir būdus, kaip vartotojas galės pasiekti pateiktą informaciją;III. Surinkti visą informaciją, kuri turėtų būti patalpinta puslapyje;IV. Kurti svetainę;V. Reikia susirasti Interneto paslaugų tiekėją (tinklalapį, kur puslapis bus dedamas);VI. Atidžiai patikrinti, kaip veikia puslapis, prieš išleidžiant jį į viešumą;VII. Padaryti tinklalapį prieinamą visiems norintiems;VIII. Reguliariai atnaujinti tinklapyje esančią informaciją.

Puslapio kūrimo ir eksploatavimo išlaidos gali kisti nuo labai mažų sumų iki labai didelių. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių: ar įmonė pati kūrė tinklalapį, ar samdė kitą firmą, kokio grafinio sudėtingumo lygmuo ir pan. Taip pat mokamas nuolatinis mokestis už tai, kad puslapis yra įdėtas Interneto tiekėjo serveryje.

Tokiose puslapiuose galima sėkmingai panaudoti įvairias marketingo priemones: prekių katalogus, užsakymų priėmimą, naujienas, konkursus ir pan.Dažniau įmonės susikuria internetines svetaines, kuriose skelbia informaciją apie įmonę, jos vykdomą veiklą, aprašo prekes ar paslaugas. Yra keletas dažniausiai pasirenkamų svetainės tipų:[3]1. Informacinis puslapis – vizitinė kortelė. Statiškas internetinis puslapis, kuriame nurodyta pagrindinė informacija apie įmonę, firminiai, prekiniai ženklai, kontaktai, trumpai aprašyta veiklos specifika.2. Internetinė svetainė – katalogas. Neribotas skaičius puslapių, pateikta išsami informacija apie įmonę, pakankamai išsamus paslaugų ar produktų aprašymas, įgyvendinti projektai ir kita informacija skatinanti vartotoją užsisakyti įmonės produkciją.3. Internetinė svetainė – parduotuvė. Be išsamios informacijos apie įmonę ir produkciją, integruotos papildomos funkcijos: produktų ar paslaugų užsakymo, apmokėjimo, apskaitos sistemos, kitos funkcijos, susijusios su klientų aptarnavimu ir pardavimais.4. Portalai (angl. portal site). Išsamus, funkcionalus informacinis internetinis puslapis. Integruoti įvairių paskirčių forumai, paieškos sistemos, anketos, žaidimai, bibliotekos, patalpintos nuorodos į kitas svetaines ir t. t.Smulkiau apie kiekvieną iš šių grupių:[2]5.2. Interneto katalogaiInterneto katalogai yra tarsi realių prekių katalogų alternatyva. Tai tarsi popierinis katalogas, kuris gali būti gaunamas paštu, tik skirtumas tas, kad internetinis katalogas yra virtualus ir veikia tik virtualioje erdvėje, t.y. Internete. Tokiame kataloge klientas gali ne tik sužinoti visą informaciją apie produktą, kaip ir realiame kataloge, tačiau pasirinkti jam patikusios prekės kitokią spalvą ir iškart pamatyti jo vaizdą. Pavyzdžiui, žymiausio rankinių gamintojo Louis Vuitton puslapyje www.louisvuitton.com klientas gali pasižiūrėti, kaip atrodo jo norimo modelio ir paties pasirinktos spalvos rankinė, ko jis negalėtų padaryti paprastu būdu, arba katalogai turėtų būti be galo dideli. Dažniausiai tokios įmonės taip pat suteikia on-line pardavimo paslaugas, tačiau kai kurios nurodo tik adresą ar telefoną, kur būtų galima nusipirkti prekes. Kuriant katalogą, turėtų būti pasirūpinta šiais dalykais:[2]
I. Atidžiai parengti parduodamų produktų sąrašą;II. Suskirstyti produktus į grupes, jeigu jų daugiau negu 15 rūšių;III. Paruošti fotografijas. Tam pačiam produktui gali reikėtų kelių: skirtingų spalvų, iš skirtingų pusių.IV. Nustatyti kainas;V. Surinkti ir pateikti visą informaciją apie produktą.

Yra skiriami du pagrindiniai internetinių katalogų pranašumai: 1) Sutaupoma daug brangaus kliento laiko. 2) Paprasta atnaujinti.5.3. Užsakymai ir pardavimaiSukūrus prekių – paslaugų katalogą, gali būti vykdomi pirkimo – pardavimo sandoriai. Šiems sandoriams įvykti būtina:[2]I. Išsirinkti atsiskaitymo sistemą (kortele, iš banko sąskaitos ar pervedimas pašto perlaida);II. Nuspręsti dėl produkto pristatymo būdo (pašto paslaugos, kurjeris ir pan.);III. Didelėms organizacijoms įsirengti automatinio užsakymo apdorojimo sistemą.

Yra daug pardavimo Internetu pranašumų, lyginant su paprasta parduotuve: 1) Prekės pristatomos tiesiai į namus; 2) Prekės pristatomos bet kuriuos paros metu ir bet kurią dieną (pvz. picerijos Fortas puslapyje www.fortopica.lt galima Internetu užsisakyti maisto produktų ir apmokėjus sąskaita gauti užsakymą kad ir naktį); 3) Mažesnės klientų aptarnavimo išlaidos; 4) Greitas atsiskaitymas už prekes.5.4. Klientų aptarnavimasKlientui įsigijus prekę ar paslaugą, gali prireikti tolimesnio jo aptarnavimo. Tuo tikslu vietoj lankymosi parduotuvėje ir tiesioginio bendravimo su personalu, klientas gali užeiti į įmonės puslapį ir gauti norimas paslaugas. Tokio pobūdžio klientų aptarnavimas gali būti dviejų formų:· Vieša informacijaVisi esami ir potencialūs būsimi klientai Interneto puslapyje gali gauti visą juos dominančią informaciją: visą su produktu ir jo vartojimu susijusią informaciją, aptarnavimo centrų adresus ir kontaktinius telefonus, instrukcijas, taip pat gauti atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus (FAQ – Frequently Asked Questions) arba gauti asmeninį atsakymą į klausimą. Pavyzdžiui, kilus kokiems nesklandumams naudojantis www.seb.lt internetinės bankininkystės paslaugomis galima užduoti klausimą į klientų aptarnavimo centrą, kur atsakymo galima tikėtis net tą pačią dieną.

· Privati kliento informacijaKlientai gali turėti savo prisijungimo vardus ir slaptažodžius, kuriais gali prieiti prie savo asmeninių duomenų.5.5. Naujienos, pranešimai spaudaiSvetainės naujienos ir pranešimai spaudai yra svarbūs kiekvienos svetainės elementai, siekiant kad informacija, pateikiama svetainėje, būtų aktuali ir naudinga vartotojui. Skiriamos trys pagrindinės svetainės naujienų kategorijos:[2]I. Specifiniai pranešimai apie tam tikrą produktą ar paslaugą, vykstančią akciją, konkursą ir pan. Tokie straipsniai yra daugiausia reklaminio tipo.II. Pranešimai, kuriais gerinama vartotojų aptarnavimo kokybė; t.y. pranešama apie kontaktinių telefonų numerių pasikeitimus ar kokios nors prakės ar paslaugos nebegaminimą/nebetiekimą.III. Bendri straipsniai susiję su tam tikra sritimi, paskutinės naujienos.5.6. Viktorinos, konkursai, loterijosDažniausiai internetinės viktorinos, konkursai, loterijos labai panašios į tradicines, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad viskas vyksta virtualioje erdvėje. Tačiau tokios loterijos naudingos ne tik vartotojams, bet ir patiems jų organizatoriams. Vartotojui užsiregistravus loterijoje, galima jo pateiktus duomenis panaudoti tiesioginės rinkodaros tikslams, taip pat, su vartotojo leidimu, naudoti jo pašto adresą siunčiant tolesnius pasiūlymus ir reklamas.

Nepageidaujamų elektroninio pašto pranešimų siuntimas tapo rimta problema daugeliui vartotojų visose pasaulio šalyse. Nemažai Interneto paslaugų vartotojų naudojasi atviru relay tipo pašto serveriu arba atviru proxy tipo serveriu. Naudojantis tokiais serveriais iš bet kurio kompiuterio galima per juos nukreipti elektroninio pašto pranešimus į kitas pašto dėžutes. Atvirus relay ir atviri proxy serverius dažnai savanaudiškai naudoja teršiantys Internetą nepageidaujama informacija (SPAM) žmonės. Pavyzdžiui, nepageidaujamos informacijos gavėjams gali būti nurodoma, jog ta informacija yra tiekiama iš kito vartotojo sistemos, t. y. svetimo serverio ir internetinės paslaugos ištekliais gali pasinaudoti nežinomi tretieji asmenys. Tinklo ryšys gali būti užtvindytas pranešimų srautu, tokiu būdu padidėja administraciniai mokesčiai, arba internetinės paslaugos teikėjas gali visiškai užblokuoti Interneto paslaugos teikimą.5.7. Paieškos sistemos

Tai yra bene efektyviausias svetainių populiarinimo būdas. Per 80 proc. visų svetainių lankytojų ateina iš paieškos sistemų. Paieškos sistemose užregistruojami raktiniai žodžiai, kuriuos įvedus paieškos sistemoje atsiranda nuoroda į jūsų svetainę. Yra mokamos ir nemokamos paieškos sistemos. “Google” paieškos sistemos duomenimis, beveik pusė lankytojų patikrina tik po vieną nuorodą, daugiau nei 80 proc. aplanko ne daugiau nei tris, o trečią iš paieškos rezultatų nuorodų aplanko tik kas dešimtas lankytojas. [4]Jei pageidaujate būti kuo aukščiau eilėje, turėsite sumokėti atitinkamą mokestį, priklausomai nuo jūsų vietos eilėje ir paieškos sistemos, kurioje registruojatės. Galima registruotis ir lietuviškose paieškos sistemose, kurios tuo pačiu užregistruoja jūsų pasirinktus žodžius pagrindinėse tarptautinėse paieškos sistemose. Už geresnę vietą tarp paieškos sistemos rezultatų daugumoje jų taip pat reikia mokėti.Tinkamai parenkamos frazės duoda efektą. Pvz. pagal frazę “automobilių dalys” vartotojai dažniau ieškos, nei “prekyba automobilių dalimis”. Kodėl? Todėl kad vartotojas ieško prekės, o ne asmens kuris parduoda prekes. Tokia yra Interneto vartotojų/klientų psichologinė nuostata. Pagal frazę “prekyba automobilių dalimis” gali ieškoti tik Jūsų konkurentas – kitas prekeivis, ieškodamas ar norėdamas stebėti ir pamatyti konkurentą/us – šiuo atveju Jus. Taigi pagal šiuos teiginius, frazė “automobilių dalys” yra žymiai “brangesnė-vertingesnė” už frazę “prekyba automobilių dalimis”. Taip pat vartotojas niekada neieškos pirmo būtinumo prekių, pvz. “miltai”, “duona”, “cukrus” ir pan. Šios frazės neturi jokios vertės. Vartotojas niekada neieškos pagal frazes kurios susideda iš trijų ar daugiau žodžių. Pvz. frazė “baldų gamyba projektavimas” neturi taip pat jokios vertės. Tokio tipo frazės aktualios tik išskirtiniais atvejais kai užduodamos “mokslinio” arba “kodinio” pobūdžio užklausos, kurios nieko neturi bendra su komercija. Vartotojas niekada neįrašys frazės atitinkančios Jūsų firmos pavadinimą, jeigu kalba eina apie smulkųjį ir vidutinį verslą. Pvz. frazė “Pumpėnų agurkai” yra bevertė.5.8. Reklama Internete
Reklaminės užsklandėlės, skydeliai (angl. banner). JPG arba GIF formato reklaminiai paveikslėliai su riboto kiekio informacija talpinami įvairiuose tinklapiuose su nuoroda į jūsų internetinę svetainę. Yra nemokamos “bannerių” apsikeitimo sistemos, o norint patalpinti skydelį dažnai lankomuosiuose portaluose, reikia papildomai mokėti. Kainos svyruoja labai įvairiai. Vienose 20 000 Lt per metus, kituose 600 Lt per dieną, dar kituose, kaip jau minėta, nemokamai. Svarbu tinkamai sukurti reklaminį skydelį.Pasirinkite tinkamą dydį – didesniems skydeliams atidaryti reikia ilgesnio laiko. Dauguma vartotojų yra nekantrūs ir, jei puslapis ilgai kraunasi, jį iš vis išjungia, ypač jei jis nėra aktualus. Panaudokite dėmesį pritraukiančius elementus (spalvos, judesiai, mirgėjimas, vaizdo kaita ir pan.).Dažnai lankomi puslapiai mirga nuo įvairiausios informacijos, puslapio viršuje ir šonuose pridėtų reklaminių skydelių. Tai blaško vartotojo dėmesį ir jis nesąmoningai atsiriboja nuo tokios informacijos, dėmesį sukoncentruodamas į savo ieškomą informaciją. Pvz., prisiminkite, kada paskutinį kartą skaitėte straipsnį www.delfi.lt ir kiek reklaminių skydelių prisimenate, arba kai ieškojote jums reikiamos įmonės kataloguose www.imones.lt, www.visalietuva.lt – kokią informaciją pamenate? Spalvos turi būti parinktos profesionaliai. Pamenate rinkiminę antireklamą prieš konservatorių ir socialdemokratų koaliciją – raudonos ir žalios spalvos dėmes? Sumaišius šias spalvas išeina spalva nežadinanti apetito, nors reklamoje ji pavaizduota ir nebuvo. Taigi spalvos turi būti parinktos profesionaliai, t. y. spalvos turi ne tik derėti ir gražiai atrodyti, jos visų pirma turi paveikti emocijas. Skydelyje galima vaizduoti simbolius, logotipus, prekės ženklus. Atkreipkite dėmesį į grafiką. Visa tai parodo įmonės solidumą. Tinkamai parinkite informaciją. Reklaminėse užsklandėlėse, skydeliuose turi būti aiškūs, įsimintini, dėmesį pritraukiantys šūkiai. Skydelyje turi būti užfiksuota komanda. Mokykimės iš amerikiečių. “Banneriuose” didžiausiomis raidėmis visada būna užrašyta komanda – “CLICK!”, “GET FREE!”, “BUY IT NOW”, “TAKE YOUR MONEY!”, “PHONE NOW!” ir t. t. Ką turi padaryti vartotojas pamatęs skydelį? Be komandos nėra vykdymo. [3]5.9. Adresas
Adresai paprastai pasirenkami pagal įmonės pavadinimą arba kokį nors raktinį žodį, atspindintį įmonės veiklos specifiką. Adresas taip pat yra raktinis žodis, pagal kurį svetainė surandama paieškos sistemose. Adresas turi būti trumpas, lengvai įsimenamas, lengvai surandamas, atspindintis veiklos specifiką. (www.knygos.lt, www.personnel.com, www.dizainas.lt, www.noriudarbo.lt ir t. t.).5.10. Reklama įprastomis priemonėmisSavaime suprantama, svetainę galima išpopuliarinti ir naudojant standartines reklamos priemones. Nurodykite svetainės adresą vizitinėse kortelėse, firminiuose blankuose, reklaminiuose lankstinukuose, ant firminių tušinukų, skelbimuose, reklaminiuose klipuose, stenduose ir pan.5.11. Elektroniniai tinklaiTai įvairūs forumai (diskusijų grupės), konferencijos, e-skelbimų lentos, tarnaujantys informacijos sklaidai. Elektroniniai forumai organizuojami per diskusinius kambarius. Dažniausiai forumą sudaro: diskusijų kambarys, skelbimų lentos, informaciniai puslapiai ar biblioteka. Elektroninės konferencijos – supaprastintas forumų variantas. Paprastai konferencijos narių elektroninių pašto dėžučių adresai yra prijungiami prie bendros konferencijos, taigi kiekvienas laiškas, išsiųstas į konferenciją, tuo pačiu siunčiamas ir į nario elektroninį paštą. Yra specializuotos konferencijos ir forumai, jungiantys keleto sričių specialistus ar potencialių vartotojų grupes. Įmonės, susivienijusios į asociacijas pagal šakas, įvairios organizacijos, klubai ir pan. turi savo el. konferencijas, forumus. Jie yra pakankamai efektyvūs perduodant informaciją.5.12.Lankytojų masalasSvetainė turi būti ne tik lengvai randama, ji turi būti patraukli vartotojui. Kartą apsilankęs vartotojas turi norėti jūsų svetainėje apsilankyti dar kartą. Lankytojai gali būti pritraukiami įvairiais būdais, priklausomai nuo įmonės veiklos specifikos ir tikslinės publikos – jūsų potencialių klientų – poreikių. Tinklapiuose turi būti patraukli, naudą teikianti, nuolat atnaujinama informacija, galinti sudominti ne tik potencialius jūsų klientus, bet ir potencialius partnerius. Informacija turi būti išdėstyta taip, kad svetainėje būtų lengva orientuotis. Vaizdingai pateikti jūsų produkcijos ar paslaugų aprašymą, informuoti apie vykstančias akcijas, esančias nuolaidas. Integruoti forumus, konsultacijų kambarius, svečių knygas ar kitas priemones, kurių dėka lankytojai galėtų bendrauti su jūsų darbuotojais. Integruoti papildomas naudingas funkcijas: kalendorius, skaičiuokles, paieškos sistemas, animaciją, žaidimus ir kitas priemones, galinčias pritraukti jūsų potencialius vartotojus. [3]5.13. Blogai
Blogai– tai visiškai naujas reiškinys internetinio marketingo technologijose. Bet kas tai yra blogas apskritai? Blogas yra dažnai atnaujinamas internetinis asmeninis žurnalas ar dienoraštis. Blogas yra sutrumpinimas žodžio weblog („Web“ ir „Log“) ir šie terminai vartojami kaip sinonimai. Blogas – žurnalas ar dienoraštis, patalpintas Internete. Bloggeris – žmogus, turinti blogą. Štai kaip blogus apibūdina pirmoji ir populiariausia lietuviška blogų kūrimo svetainė: [6] „BLOGas – tai daugiau negu tavo dienoraštis Internete. Tai unikali erdvė, kurią gali valdyti pats: nevaržomas rašyti savo mintis, publikuoti nuotraukas, talpinti nuorodas, sulaukti Interneto vartotojų komentarų. Pirmieji BLOGai Internete aptinkami 1996-1997 metais JAV, kuomet keletas internautų savo asmeniniuose puslapiuose publikuoja kasdienes savo naujienas. Dabar „BLOGeriais“ (angl. Bloggers) vadinami žmonės, pildantys BLOGus, o „BLOGinimas“ (anlg. Blogging) – tai naujo BLOGo rašymo procesas. Pagrindinė BLOGo populiarumo priežastis – paprastumas ir laisvė. Susikurti savo BLOGą yra labai paprasta – nereikia jokių programavimo žinių. Keletas pelės paspaudimų, keletas pasirinkimų ir jau turi savo erdvę Internete – gražią ir unikalią. BLOGe gali rašyti tai ką nori – čia tavęs nevaržo niekas. Šiuo metu BLOGai yra taip išplitę, jog juos turi visi – nuo savo džiaugsmais besidalijančių paauglių iki aukštas pareigas užimančių verslininkų. Įtakingas britų dienraštis “The Economist” prognozuoja, jog per 10 metų BLOGai pakeis pranešimus spaudai.“ Iš pradžių blogai buvo žinomi kaip asmeniniai žmonių dienoraščiai, kur jie rašė apie savo kasdienius dalykus. Tačiau kuo toliau, tuo labiau blogų turinys išsiplėtė. Su blogais atsirado ir RSS (Rich Site Summary) žinutės, kurios yra tie patys blogai, tačiau vartotojui pageidaujant atsiunčiami jam tiesiai į kompiuterį. Ypač blogai pasidarė aktualūs elektroniniame marketinge. [7] Blogai ir RSS žinutės prasidėjo kaip internetinis dienoraštis, kur kompanijos darbuotojai, be kompanijos žinios, rašė savo asmeninę nuomonę apie produktą, pasakojo savo „nuotykius“ ir net nugirstas paskalas darbo vietoje. Iš pradžių reiškinys buvo labai kontraversiškas, nes iš vienos puses bloggeriai labai padidindavo svetainės lankomumo procentą ir populiarino pačią kompaniją, jos produktą. Iš kitos pusės, tai buvo visiškai nekontroliuojamas reiškinys, nes sėkmingi buvo tie bloggeriai, kurie nerašė to, kas būtų naudinga kompanijai, o rašė tai, kas jiems būdavo tiesiog įdomu. Dabar blogų ir RSS žinučių turinys išsiplėtė, ir kompanijos blogus ir RSS naudoja marketingo tikslams. Tai tapo kompanijos dienoraštis, kur informacija keičiasi kasdien, ir ji papildoma ne kokio noras vieno už tai atsakingo asmens, o visų kompanijos darbuotojų: nuo vadovo iki žemiausio lygmens pavaldinio.
Kodėl verta pradėti blogą? Tam yra keletas labai svarbių priežasčių: [5]

1. Naudojant bloggerius ir RSS, kompanija gali labai padindinti savo puslapio lankomumą ir pagerinti paieškos sistemose esančios kompanijos puslapio reitingus.2. Galima ne tik kompanijos puslapį, bet ir jos blogą padaryti lengvai prieinamą daugeliui paieškos sistemų daug paprasčiau ir greičiau negu paprastą puslapį.3. Galima gauti nemokamą reitingą Yahoo! paieškos sistemoje daug greičiau negu įprastu būdu.4. Blogai šiuo metu yra tokioje populiarėjimo stadijoje, kad susidomėjimas jai auga kasdien ir vis smarkiau. Interneto vartotojams labai patinka blogai dėl savo nereklaminio pobūdžio. Žodis “blog” buvo pats ieškomiausias žodis visose didžiosiose paieškos sistemose 2004 metais, o 2005 metai jau vadinami blogų metais.

RSS ir blogai skiriasi vartotojo pasiekimo būdu. Blogai skaitomi Internete, o RSS vartotojui yra pristatomi tiesiai į jo kompiuterio darbalaukį. RSS – tai tarsi tas pats blogas, tačiau jau pasiekęs vartotoją. RSS turinio niekas netikrina ir nefiltruoja. Vartotojai RSS žinutes gali užsisakyti, taip pat ir jų atsisakyti, anonimiškai, nebijant kad jų asmeninė informacija ga…li būti panaudota kitiems tikslams. RSS žinutės skiriasi nuo e-pašto reklaminių žinučių tuo, kad vartotojas RSS žinutes užsisako pats, kai tuo tarpu e-pašto reklaminiai pranešimai siunčiami vartotojui dažnai to nepageidaujant (tada kyla papildomų sunkumų atsisakant firmų reklaminio pobūdžio naujienų, nes Bulk mail būna perpildytas). Blogus paprasta sukurti ir prižiūrėti. Egzistuoja daug puslapių, kur galima sukurti ir publikuoti savo blogus nemokamai. Vartotojas blogų pagalba yra daug geriau informuotas apie įvykius, vykstančius kompanijoje, ir tai padeda kurti ilgalaikius kompanijos – kliento santykius. Blogų dėka kuriami stiprūs firmos ryšiai su klientu ir stiprinamas prekės ženklo lojalumas, nes vartotojai mato „žmogiškąjį“ kompanijos veidą. Taip pat blogų pagalba labai paprasta dalintis informacija ir žiniomis organizacijos viduje.

Blogai yra puikus būdas pridėti asmeniškumo kompanijai ar prekiniam ženklui, siekiant sukurti informalų bendravimo stilių su klientais. Daug blogų yra unikalūs ir skirti tik tam tikram rinkos segmentui, tačiau jie nėra visiškai personalizuoti taip kaip e-pašto pranešimai. Kompanijos blogas skirtas tiek potencialiam klientui, tiek jau esamam lojaliam, tai ir yra pagrindinis blogų trūkumas lyginant su e-pašto žinutėmis. Dar vienas blogų trūkumas yra tas, kad žinoma daug atvejų, kai firmų darbuotojai yra atleidžiami už savo asmeninius blogus, kuriuose viename ar kitame kontekste minima kompanija ar jos produktai. Visai neseniai CNN atleido 6 darbuotojus už tai, kad jie savo asmeniniuose bloguose neigiamai atsiliepė apie kai kurias naujas kompanijos programas ir projektus. Tačiau galų gale išaiškėjo, kad darbuotojams buvo sumokėtos didžiulės kompensacijos už tai, o visu šituo vaidinimu buvo siekiama sukelti susidomėjimą CNN kompanija ir jos naujomis programomis. [8]Naudota literatūra[1] Pranulis V., Pajuodis A., Urbonavičius S., Virvilaitė R., Marketingas, 2000[2] Skyrius R., Mikalauskienė A., Zalieckaitė L. Informacijos ir komunikacijos technologijos, 2005.[3] Paulina Marcinkevičiūtė „Internetinis marketingas“ (http://verslas.banga.lt/lt/patark.full/41dc65659ffad?vbanga2=8447c1ca14e5a106b9f24fdec9dfbd59) (2005-12-01)[4] http://www.profis.lt/?lt=1124192642 (2005-12-01)[5] http://blogging-bonanza.com/blogging-advice.html (2005-12-01)[6] http://www.blogas.lt/login.php?task=whatis (2005-12-01)[7] http://www.blogbasics.com/blog-tutorial-1-1.php (2005-12-01)[8] http://www.imediaconnection.com/content/5798.asp (2005-12-01)