MARIJAMPOLĖS KOLEGIJAVERSLO IR TECHNOLOGIJŲ FAKULTETASVERSLO IR TECHNOLOGIJŲ KATEDRA
ERNESTAS SENKUSVerslo informacinių sistemų specialybės I k. 1VI gr. Studentas
KOMUTACINĖ ĮRANGA
REFERATAS
Darbo vadovė Lekt. Daiva Kalvaitienė
Marijampolė2006
TURINYS
ĮVADAS 31. MODEMAS 42.MODEMŲ KLASIFIKACIJA 52.1 SHORT HAUL 52.2 VOICE GRADE 62.3 VIDEBAND 72.4 LEASED, PRIVATE(PRIVAČIOS) 72.5 DIAL-UP 72.6 HALF DUPLEX(PUSIAU DVIPUSIS) 82.7 FULL DUPLEX(PILNAI DVIPUSIS) 82.8 AIDO SLOPINTUVAS IR ATŠAUKIKLIS 93. ADSL 9IŠVADOS 11LITERATŪROS SĄRAŠAS 12PRIEDAI 13
PAVEIKSĖLIŲ SĄRAŠAS
Pav. 1 vidinis modemas 4Pav. 2 išorinis modemas 5Pav. 3 short haul modemas 7Pav. 4 videband modemas 8Pav. 5 Dial-up veikimas 9Pav. 6 full duplex modemas 10
ĮVADAS
Komutacinė įranga reikalinga tam kad būtų galima naudotis interneto ryšiu Pirmosios elektroninio ryšio priemonės – telegrafai ir teletaipai laidais siuntė nuolatinės elektros srovės impulsus. Dabartiniuose kompiuteriuose naudojamas patobulintas šios technikos variantas. Bet telefonais iki šiol laidais siunčiami analoginiai signalai. Signalo stipris ir dažnis priklauso nuo garso stiprio ir tono. Todėl telefonas negali perduoti nuolatinės srovės signalų, naudojamų kompiuteriniuose ryšių tinkluose.5-ąjį ir 6-ąjį dešimtmetį paplitus kompiuteriams, reikėjo juos suderinti su telefono ryšių linijomis. Modemas (moduliatorius-demoduliatorius) paverčia kompiuterio skaitmeninius impulsus analoginiais impulsais, perduodamais telefono ryšių tinklais. Pirmųjų modemų greitis buvo tik 300 bitų per sekundę. Jie dabar atrodo labai lėti, bet tada buvo greiti. Dabartinių modemų greitis yra šimtus kartų didesnis. Jiems pritaikyti mikroprocesoriai. Jie greitesni už daugelį ankstesnių kompiuterių. Tačiau informacijos perdavimo greitį dabar daugiausia nulemia dvilaidės telefono linijos.
1. MODEMAS
MODEM – Vertiklis, modemas
Moduliavimo ir demoduliavimo įrenginys, verčiantis skaitmeninius signalus į tolydžiuosius ir atvirkščiai. Tolydieji signalai perduodami tolydžiojo ryšio (pvz., telefono) linijomisPagal prijungimo būdą modemai skirstomi į vidinius(pav. 1) ir išorinius(pav. 2). Vidinis modemas įdedamas į kompiuterio vidų. Jis maitinimą gauna tiesiogiai iš kompiuterio. Norint prijungti vidinį modemą prie kompiuterio, nereikia jokio kabelio. Išorinis modemas yra nepriklausomas techninis vienetas, jis atskirai prijungiamas prie elektros energijos šaltinio. Modemas su kompiuteriu sujungiamas specialiu kabeliu.
Pav. 1 vidinis modemas
Pav. 2 išorinis modemas
Kai mes kalbame, skleidžiame nenutrūkstamas garso bangas arba analoginius signalus Kompiuteriai visas operacijas atlieka su diskretiniais signalais. Todėl norint, kad kompiuteris galėtų perduoti duomenis kitam kompiuteriui telefono linija, diskretinius signalus reikia paversti į analoginius, o priimančiajame kompiuteryje vėl paversti juos į diskretinius signalus. Šie procesai vadinami signalų moduliavimu ir demoduliavimu. Moduliacija yra procesas, kurio metu diskretiniai signalai paverčiami į analoginius signalus, kad būtų galima juos perduoti telefono linijomis. Demoduliacija yra procesas, kurio metu analoginiai signalai vėl paverčiami į diskretinius signalus, kad juos galėtų apdoroti priimantis kompiuteris. Šias funkcijas atlieka modemai
2.MODEMŲ KLASIFIKACIJA
2.1 SHORT HAUL
Short haul modemai yra pigi priemonė sujungti kompiuterius trumpais atstumais (iki 15 km). Šie modemai naudoja privačias linijas ir nėra viešųjų sistemų dalis. Short haul modemai gali aptarnauti ir didesniu atstumu esančias sistemas, tačiau nuo atstumo priklauso ryšio kokybė. Kadangi signalas silpnėja, kuo didesnis atstumas, norint padidinti atstumą reikia sumažinti duomenų perdavimo greitį, kad būtų galima sumažinti klaidų tikimybę. Short haul modemai yra pigesni už kitus dėl dviejų priežasčių1) Nereikia elektroninės schemos, kuri pritaikytų duomenų perdavimo greitį, t. y. nereikia tikrinti, kokiu greičiu modemas kitame ryšio gale gali priimti duomenis. 2) Nereikia elektroninės schemos, kuri sumažintų ar taisytų ryšio triukšmą, kadangi perduodant duomenis mažais atstumais triukšmas nedidelis.
Pav. 3 short haul modemas
Yra du pagrindiniai short haul modemų tipai:
1) Analoginiai modemai, kurie naudoja paprasčiausią moduliacijos metodą, kuriuose nėra sudėtingų prietaisų klaidų kontrolei. Šie modemų didžiausias greitis paprastai 9600 bps, bet yra keletas kurie palaiko ir didesnius greičius (iki 64 000 bps).2) „Line drivers“ padidina skaitmeninį signalą, kurį reikia siųsti į jungimosi kanalą ir nesiunčia nešamojo signalo, kaip įprasti modemai. „Line drivers“ yra labai maži ir pigūs. Jie jungiami į RS323 terminalo jungiklį (kadangi juose nėra maitinimo šaltinio, jie naudoja DTE – DCE sąsajos signalo perdavimo įtampą kaip nekintamos elektros srovės šaltinį).
2.2 VOICE GRADE
Voice-grade modemai yra naudojami vidutiniu ir dideliu greičiu neribotu atstumu perduoti duomenis. Šie modemai yra brangūs ir jų derinimas bei palaikymas yra sudėtingi. Naudojami sujungimo kanalai: skirtinė linija ir dial-up. Voice-band telefoninis tinklas naudojamas duomenų perdavimui. Jungtis „vartotojas – vartotojas“ gali būti skirtinė, arba surinkus numerį (prisiskambinant). Bendravimas abejais būdais yra vienodas, vienintelis skirtumas vartotojui yra, kad kai kurie nepageidaujami faktoriai (signalo silpnėjimas, pauzių iškraipymas) skirtinėje linijoje atitinka tam tikrus reikalavimus, o prisiskambinus (dialed) gali būti apibūdinti tik statistiškai.
2.3 VIDEBAND
Wideband modemais jungiami kompiuteriai naudojant keleto telefono linijų multipleksingą. Šie modemai veikia labai dideliu greičiu.
Pav. 4 videband modemas
2.4 LEASED, PRIVATE(PRIVAČIOS)
Jungiant kompiuterius nuomotomis ar privačiomis linijos (paprastai 4 laidų) yra naudojami tik „leased-line“ modemai. Naudojama arba jų pora (paprastame dviejų kompiuterių susijungime) arba keletas (kelių kompiuterių tinkle). Jei sujungimo priemonė yra telefono tinklai, tai perdavimo charakteristikos paprastai atitinka tam tikrus reikalavimus, bet jei kur nors jungtyje dalyvauja radijo ryšys, tai kokybė gali būti kintanti (nenuspėjama).
2.5 DIAL-UP
Dial-up modemais galima susijungti dviems kompiuteriams, renkant numerį rankiniu būdu arba automatiškai, bei atsiliepiant. Ryšio kokybė nėra garantuojama, tačiau visos telefonų kompanijos užtikrina tam tikrą lygį. Beveik visą laiką naudojamas dviejų laidų kabelis, kadangi 4 laidų skambinimas yra varginantis ir brangus. Tokią paslauga teikia ir Lietuvos Telekomas. Paveikslėlyje parodyta dial-up veikimo principas.
Pav. 5 Dial-up veikimas
2.6 HALF DUPLEX(PUSIAU DVIPUSIS)
Half duplex reiškia, kad signalai gali būti siunčiami abejomis kryptimis, bet ne tuo pačiu momentu. Telefono linijoje dažnai būna įmontuoti aido slopintuvai, kurie leidžia duomenų perdavimą tik viena kryptimi, tai paverčia kanalą half-duplex‘iniu. Aido slopintuvus po truputį keičia aido atšaukikliai (echo cancelers), kurie teoriškai yra pilnai dvipusiai (full-duplex) įtaisai.Kai modemas prijungiamas prie dviejų laidų linijos, signalo išėjimo tariamoji varža negali tiksliai atitikti įėjimo tariamosios varžos, dalis linija perduoto signalo (dažnai labai iškraipyto) atspindima. Todėl pusiau dvipusiai imtuvai yra išjungiami (gauti duomenys ignoruojami) kai lokalus siųstuvas įjungtas. Pusiau dvipusiai modemai gali veikti pilnai dvipusėse linijose
.2.7 FULL DUPLEX(PILNAI DVIPUSIS)
Pilnai dvipusis reiškia, kad signalas gali būti perduotas abiem kryptimis tuo pačiu momentu. Kad pilnai dvipusis ryšys dviejų laidų linija būtų įmanomas, reikia atskirti gaunamą signalą nuo perduoto signalo atspindžio. To pasiekiama arba naudojant skirtingas dažnių juostas siunčiant signalą skirtingomis kryptimis, tada signalai atskiriami filtruojant; arba naudojant aido atšaukimą (Echo Canceling). Sakant pilnai dvipusis dažniausiai turima omeny, kad modemas gali perduoti ir gauti duomenis tuo pačiu momentu pilnu greičiu. Modemai, kurie suteikia lėtą atgalinį kanalą yra kartais vadinami padalinto greičio arba nesimetriškais modemais. Pilnai dvipusis modemas neveikia pusiau dvipusėse linijose.
Pav. 6 full duplex modemas
2.8 AIDO SLOPINTUVAS IR ATŠAUKIKLIS
Lokalios atšakos (paprastai 2 laidų grandinė) ir magistralės (paprastai 4 laidų grandinė) sujungime gali kilti aidas. Aido efektu vadinamas reiškinys, kai kalbantis telefonu žmogus po trumpos pauzės girdi savo žodžius. Psichologiniai tyrimai parodė, kad tai daugelį žmonių erzina, jie pradeda mikčioti arba sutrinka nervinė veikla.
3. ADSL
DSL – skaitmeninė technologija, kuri leidžia greitai perduoti kompiuteriui duomenis įprasta mūsų šalies atveju Lietuvos Telekomo linija. ADSL yra DSL atmaina, kai duomenys parsisiunčiame greičiau nei išsiunčiame. Visos namų vartotojams siūlomos DSL interneto paslaugos yra DSL tipo.
Pranašumai:
• Pasižymi didele ryšio sparta. Lietuvoje siūlomų ADSL planų sparta yra nuo 256 kb/s iki 2048 kb/s. tai nuo 4,5 iki 36,5 karto greičiau nei prisijungimas prie interneto faksiniu modemu • ADSL lengva įdiegti namuose. Jei jau turime įsivedę telefono liniją, nereikia vest į namis jokių papildomų kabelių. Diegiant įprastai tereikia užsisakyti paslaugą ir, įsigijus ADSL modemą bei dažnių skirstytuvą juos prisijungti prie kompiuterio bei telefono linijos.• Pasižymi geru kainos ir spartos santykiu. Tokios pat spartos internetas kabelinės televizijos tinklais yra apie 20 procentų brangesenis.
• Vienu metu ta pačia tekefono linija galime siųsti ir priimti duomenis, kalbėti telefonu. Tai neįmanoma duomenis siunčiant bei priimant faksiniu modemu. Trūkumai• Dideli paslaugos įjungimo mokesčiai. Šiuo metu Lietuvos telekomas siūlo įsivesti ADSL internetą už 99-249 litų vienkartinį mokestį. Tiesa, sparčiausius planus galime išsimokėti per 12 mėnesių.• Ne visur prieinamas ADSL internetą galėsime isivesti tik didesniuose miestuose ir jų apylinkėse. Be to, mūsų name, nors ja ir nesinaudojame, turi būti įvesta Lietuvos Telekomo telefono linija.Kodėl verta rinktis ADSL • Iš interneto norime siųstis daug duomenų: parsiųsti didelės aoimties failus , žiūrėti TV laidas, klausytis radijos. ADSL gerokai greičiau parsisiūsime duomenis, ir atitinkamai, sumažinsime savo išlaidas.• Internetu naudojamės ilgai ir dažnai, net jei failus siųsime tik kartais.• Tiesiog norime patogiai naršyti ir negaišti laiko. Kol atvers interneto puslapį.• Prie interneto norime jungtis kartu su kitasi seimos nariais arba artimiausiais buto kaimynais.• Norime tuo pačiu metu naudotis internetu ir kalbėtis telefonu.
Kaip įrengiamas DSL
Tam tereikia trijų kabelių, telefono linijos, dažnių skirstytuvo, modemo, ir aišku – kompiuterio. Vienu kabeliu sujungiame telefono liniją ir dažnių skirstytuvą, kitu skirstytuvą ir modemą, o likusiu modemą ir kompiuterį. Po to belieka suinstaliuoti reikiamą programą.
IŠVADOS
Modemas – moduliatorius-demoduliatorius) paverčia kompiuterio skaitmeninius impulsus analoginiais impulsais, perduodamais telefono ryšių tinklais.
Moduliacija – yra procesas, kurio metu diskretiniai signalai paverčiami į analoginius signalus, kad būtų galima juos perduoti telefono linijomis.
Demoduliacija – yra procesas, kurio metu analoginiai signalai vėl paverčiami į diskretinius signalus, kad juos galėtų apdoroti priimantis kompiuteris.
Modemų klasifikacija yra labai plati, gali išskirti labai daug jų rūšių
Žengiant į priekį naujosioms technologijoms į priekį interneto ryšys tampa vis spartesnis ir spartesnis
LITERATŪROS SĄRAŠAS
1. Computer Bild(2006, Sausis)2. www.capelon.se3. www.ik.ku.lt4. www.nkm.lt5. www.e-shop.sonex.lt6. www.kompiuterija.lt
PRIEDAI