Įžanga
Dabartinės lietuvių kalbos žodynas žodį „leidykla“ apibudina kaip „spaudinių leidybos įmonė“, o žodį „spaustuvė“ – spaudos įmonė.„Iliustruotas enciklopedinis žinynas“ žodį spaustuvė arba leidykla apibūdina kaip – „asmenį (leidėją), asmenų grupę, taip pat organizaciją ar įstaigą, rengiančia ir leidžiančia knygas, bei kitą spaudos produkciją“. Leidyba yra platesnė sąvoka, dažnai leidyklos turi ir savo spaustuves. Spaustuvės pagrindinė funkcija – leidyba ir įvairių gaminių spausdinimas. Pirmąją spaustuvę apie 1444 metus Maince (Vokietijoje) įrengė J. Gutenbergas. Lietuvoje, Vilniuje, pirmoji, P. Skorinos spaustuvė įrengta apie 1521 metus.Spaustuvė – tai poligrafijos įmonė, gaminanti spaudos produkciją: knygas, laikraščius, žurnalus, plakatus, blankus ir t.t. Iki pat XX amžiaus devinto dešimtmečio spaustuvėse buvo paplitusios iškiliaspaudės tipo spausdinimo mašinos (linotipai), plokščiaspaudės mašinos (ofsetai) ir giliaspaudės mašinos (spalvoto spausdinimo). Dauguma knygų ir laikraščių buvo spausdinama iš linotipais paruoštų formų (matricų). Linotipuose raidės ir ištisos eilutės buvo liejamos iš skysto švino, darbo sąlygos prie tokių mašinų buvo nepavydėtinos. Mechanizacija ir automatizacija buvo labai žemame lygyje, elektronikos buvo naudojama labai mažai.
XVII a. spaustuvė
Šiuolaikinė spaustuvė
Šiuolaikinė spaustuvė – ne vien spausdinimo paslaugos, tai visa paslaugų sistema. Šiandien spaustuvės teikia ne vien spaudos, bet ir dizaino, maketavimo, „repro“ (spalvų skaidymo ir plėvių gamybą), turi sandėlius, teikia logistikos paslaugas. Visi tie darbai tiesiogiai surišti su informacinėmis technologijomis.
Šiuolaikinė spaustuvė
Šiuolaikinės spaustuvės technologinė schema
Leidinių paruošime spaudai neįmanoma apsieiti be kompiuterio. Su jo pagalba kuriamas dizainas, maketuojami gaminiai. Visa tai atliekama aukšto lygio kompiuterinių programų pagalba, tokiomis kaip Adobe Photoshop, CorelDRAW, InDisain ir t.t. Didžiausiose leidyklose naudojami „Macintosh“ kompiuteriai, kurie pasak specialistų geriausiai tinka darbui su grafika. Tačiau šie kompiuteriai yra labai brangūs, todėl dauguma spaustuvių naudojasi „IBM“ tipo kompiuteriais. Repro centrai taip pat turi kompiuterizuotas darbo vietas, būtent kompiuteriai atlieka spalvų skaidymo operacijas. Repro paslauga sulaukė didžiausio leidėjų dėmesio visose poligrafijos ir spaustuvinės įrangos parodose. Pvz. Vokietijoje, Diusendorfo mieste kas keturi metai vyksta svarbiausia spaudos pramonės paroda – „Drupa“. Paskutinėje parodoje pristatytos naujausios „DuPont Imaging Technologies“ kompanijos analoginės ir skaitmeninės fotopolimerinės fleksografinės plokštės. Per 30 metų sukurta nemaža fotopolimerų šeima (daugiau nei 20 tipų, neskaitant specialios paskirties plokščių), pakeičiama į keturių naujų tipų plokštes:
• Minkštas. „Cyrel TDR“ plokštė skirta spausdinti aukštos kokybės spaudinius ant gofruoto kartono, maišų ir kitų nelygių paviršių.• Vidutinio kietumo. „Cyrel Neos“ nauja universali plokštė rastriniams ir toniniams darbams, spausdinant aukštos kokybės spaudinius. Specialus matinis paviršius leidžia padidinti dažų pernešimą ir gauti dideli spaudos kontrastą.• Kietas. „Cyrel NOW“ aukščiausios klasės universali plokštė smulkiems pusiau toniniams, rastriniams, štirichiniams bei ištisiniams darbams spausdinti. Ji yra atspari ozonui ir dažams, turintiems padidintą agresyvumą.• Labai kietas. „Cyrel HIQS“, nauja, ozonui atspari, labai kieta plokštė garantuoja puikų spaudos kontrastą. Ji skirta švelniems pustoniams, smulkiems rastriniams ir štrichiniams darbams, esant labai aukštai liniatūrai. Leidžia pasiekti aukštą rezoliuciją ir minimalų taško išplėtimą.• Toliau plėtojama „Cyrel Fast“ sistema. Sukūrus visiškai naują terminių fotopolimerų šeimą ir jų sausą, fototerminę, labai greitą ir produktyvią apdirbimo technologiją gaminant klišes, ši sistema tobulinama ir toliau. Analoginių fotopolimerų šeimą papildė skaitmeninė vaizdo ant jos paviršiaus užrašymo versija. Toks žingsnis, kaip skaitmeninis „Cyrel Digital Fast“ leido gerokai pagerinti visą spaudos procesą, sumažinti spaudos ciklo laiką bei pasiekti aukščiausią spaudos kokybę. Tai pasiekta labai sparčios informacijos tėkmės dėka.Šiuo metu Lietuvoje dauguma spaustuvių ruošiant spaudos formas naudoja plėveles. Tačiau braunasi nauja beplėvelinė technologija, toje technologijoje ypatingą svarbą turi kompiuterinės technikos įvaldymas. Priklausomai nuo produkcijos tiražų ir darbų atlikimo terminų spaustuvės įsigyja arba lapines arba rulonines spaudos mašinas, tačiau kokio tipo spaudos mašina bebūtų, visos jos turi kompiuterizuotą valdymo pultą, reikalaujantį aukštos kvalifikacijos specialisto ir užtikrinantį aukštą produkcijos kokybę (tikslų formatų, spalvų atitikimą).Spaustuvės gamina knygas, periodinę spaudą (laikraščius, žurnalus), reklaminę produkciją, pakuotę. Priklausomai nuo užduoties, užsakovui galima pasiūlyti atlikti darbą trafaretine, skaitmenine, fleksografine, ofsetine spauda. Tačiau nei viena technologija šiandien be IT technologijų, net trafaretinė spauda, kurioje daugiausia rankinio darbo, neįmanoma be kompiuterinio paruošimo spaudai.„Sėkmingo darbo principus poligrafinėje įmonėje lemia greita orientacija, patirtis, žaibiškas problemų sprendimas, technologijų išmanymas, dalyvavimas (bet ne stebėjimas) naujų technologijų įdiegime, komunikabilumas.“ Tai Sigito Petkevičiaus (AB spaustuvės „Spindulys“ generalinis direktorius) žodžiai.Kompiuterizuotas procesų valdymas
Racionalus informacinių technologijų taikymas yra labai svarbus veiksnys, lemiantis spaudos įmonės sėkmę. Kompiuterinės technikos ir technologijų atpigimas sudarė galimybę plėtotis šiuolaikinėms technologinėms sistemoms.Kaip jau minėta, šiuolaikinė spaustuvinė technika yra pilnai kompiuterizuota, kas užtikrina kokybišką ir spartų spausdinimo darbų atlikimą. Kitas svarbus uždavinys – surinkti, klasifikuoti užsakymus, atlikti rinkos analizę, marketinginius tyrimus, optimizuoti pardavimus – kas neįmanoma be šiuolaikinių IT.Šiuolaikinėje spaustuvėje darbo procesas prasideda klientų paieška ir užsibaigia gatavos produkcijos pristatymu užsakovui. IT technologijos padeda spręsti ne tik technologines, bet ir bendras įmonės problemas: vadybos valdymas, gamybinių procesų valdymas, logistika (sandėliai, transportas), buhalterinė apskaita. Įmonėje sudaroma bendra duomenų bazė, kurioje visi padaliniai yra apjungti į vieningą sistemą, kas užtikrina gamybos kokybę ir terminus bei leidžia atlikti tyrimus, analizes.Kompiuterizuota sandėlių apskaita tampa neatskiriama bendro proceso dalimi, o logistai iš techninių darbuotojų tampa atsakingais gamybos organizavimo darbuotojais. Asmeninis kompiuteris – pagrindinė šiuolaikinės technologijos grandis, padedanti atlikti logistikos operacijas. Čia kaupiama, analizuojama ir panaudojama informacija planuoti bei vykdyti gamybą. Tam būtinas platus elektroninis duomenų apdorojimas, materialinių-techninių ryšių standartizavimas ir racionalus struktūrizavimas, taip pat naujų technologijų diegimas.
Išvados
Knygas spausdinimui ruošia leidyklos, o spaustuvė atlieka spausdinimo darbus, t.y. paruošto leidinio perkėlimo ant popieriaus darbus. Spaustuvė be leidyklos, praktiškai, neturėtų darbo, o leidykla be spaustuvės negalėtų paruošti platinimui savo leidinių: knygų, žurnalų, laikraščių. Visi spaustuvės darbai yra pagrįsti informacinėmis technologijomis, be jų, tikriausiai, mūsų nepasiektų jokie laikraščiai, žurnalai, knygos.
Naudota literatūra:Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, Vilnius, 1983Žurnalas „Formatas“ 2004 / NR. 08Žurnalas „Reklamos ir Marketingo Idėjos“ 2004 / NR. 8„Iliustruotas Enciklopedinis Žinynas“ UAB „Jotema“, Vilnius, 2003PC-SPS für die „Steuerung komplexer Druckmaschinen“ iš žurnalo Deutscher Drucker, 2003 / NR. 17