MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS TECHNOLOGINĖS GIMNAZIJOS SKYRIAUS 2Gv GRUPĖS MOKSLEIVĖS REFERATAS
Tikrino: A. Liaukuvienė
2005 m.
Turinys
1. Įvadas ……………………………………………………. …………….. 2. Kompiuterio klaviatūros …………………………………………. 3. Ženklų aibė ……………………………………………………. …….. 4. Ženklų išdėstymas …………………………………………………. 5. 47 klavišų klaviatūra ……………………………………………… 6. Standartinė klaviatūra tampa visiems prieinama ………..
Įvadas Klaviatūra tekstams rinkti pirmiausia atsirado rašomosiosemašinėlėse. Lotynišką abėcėlę vartojančiose šalyse prigijo raidžiųišdėstymas QWERTY, pavadintas pagal pirmąsias antrosios klavišų eilėsraides. Ne visoms kalboms jis vienodai tinkamas, nes skiriasi raidžiųrinkiniai bei jų dažniai. Todėl atsirado nežymių QWERTY išdėstymomodifikacijų, kuriose pakeičiama viena kita raidė, akivaizdžiai pašalinantiįnešamą disharmoniją į tos kalbos tekstų rinkimą. Prancūzai vartoja AZERTYišdėstymą, vokiečiai – QWERTZ. Šias modifikacijas perėmė ir kai kurioskitos kalbos. Lietuviai naudoja į prancūzišką panašų išdėstymą ĄŽERTY. Kompiuterio klaviatūros pagrindinė paskirtis rinkti tekstus, t.y.ta pati, kaip ir rašomosios mašinėlės klaviatūros. Todėl natūralu, kadkompiuterio klaviatūroje buvo priimtas toks pats arba beveik toks patsženklų išdėstymas, kaip ir rašomosios mašinėlės.
Kompiuterio klaviatūros Pirmieji tekstą apdorojantys kompiuteriai atsirado JAV.Amerikiečiai pirmieji į kompiuterius perkėlė ir savų rašomųjų mašinėliųklaviatūrą. Jie taip pat sukūrė ir daugiausia programų kompiuteriams, josepanaudodami visus klaviatūra renkamus ženklus, kai kuriems jų suteikdaminaują prasmę. Dėl to kitos kalbos susidūrė su nauja problema: jųklaviatūrose buvo reikalingi ne tik savos kalbos ženklai, bet ir kai kurieamerikietiški ženklai (pvz., @, #, $) vartojami jau nebe amerikietiška, o„kompiuterine“ prasme ir dėl to reikalingi kiekvienam vartotojui. Taigiteko didinti ženklų aibę. Paprasčiausias būdas padidinti ženklų aibę yra klavišų skaičiausdidinimas. Tačiau jis netechnologiškas, nes klavišų skaičiaus didinimas
keičia mechaninės klaviatūros dalies gamybą. Todėl buvo pasirinktaspaprastesnis ir radikalesnis ženklų aibės didinimo kelias, įvedant darvieną (trečią) lygį (registrą), t.y., vienam klavišui paskiriant trisženklus. Šitokiu keliu nuėjo visos Europos šalys, vartojančios lotyniškąjąabėcėlę (Grigas, 1997). Jų patirtis buvo įteisinta ISO standarte (ISO/IEC9995). Lietuvoje buvo sudaryti du klaviatūros standartai: ĄŽERTY (LST1205-92) ir ergonominės (LST 1092-89). ĄŽERTY klaviatūros išdėstymas yra artimas rašomosios mašinėlėsklaviatūros išdėstymui. Ji, kaip ir rašomosios mašinėlės klaviatūra, turitik du lygius. Dėl to į ją nepateko daugelis kompiuterio vartotojuireikalingų ženklų: raidės Q, W ir X, ženklas @ ir kt. Dėl to ši klaviatūrayra nepilnavertė ir gali būti vartojama tik kaip papildoma priemonėlietuviškiems rašto ženklams surinkti greta kurios nors kitos valstybėsklaviatūros. Ergonominėje klaviatūroje raidės išdėstytos atsižvelgiant į jųdažnius bei gretimumus lietuviškame tekste. Tačiau ji turi taip pat tik dulygius ir dėl to joje nėra daugelio kompiuterio vartotojui reikalingųženklų. Ji praktiškai nenaudojama. Iki šiol lietuviškoms raidėms rinkti dažniausiai buvo naudojamavadinamoji skaitmeninė klaviatūra. Tai faktiškai amerikietiška klaviatūra,kurioje lietuviškos raidės, nesančios amerikinėje klaviatūroje, išdėstytosviršutinėje eilėje vietoj skaitmenų 1–8 bei specialiųjų ženklų. Dėl to šiaklaviatūra negalima surinkti visų būtiniausių ženklų ir dėl to ji, kaip iranksčiau minėtos, yra nepilnavertė. Be to, raidžių išdėstymas nesiderina suaklojo spausdinimo metodika, o joje palikti tik du skaitmenys rodo josženklų aibės nepagrįstumą. Dėl to ši klaviatūra negalėjo būti priimtastandartu, o jos paplitimą lėmė ta priežastis, kad namudinėmis sąlygomis jąlengviausia „pasigaminti“ iš amerikietiškos klaviatūros.Ženklų aibė Visuotinai kompiuteriuose naudojama ženklų aibė yra ASCII aibė.Ją sudaro valdymo ženklai (33), tarpas ir 94 spausdintini ženklai:pagrindinės (26) lotyniškos raidės, skaitmenys ir specialūs ženklai.Amerikietiška klaviatūra turi visus ASCII spausdintinius ženklus (ir tikjuos). Kadangi jų yra 94, todėl klaviatūroje yra 47 ženklų įvedimoklavišai: po du ženklus klaviše. Vienas gaunamas tiesiog spaudžiant toženklo klavišą (gaunamas pirmojo lygio ženklas), o kitas – spaudžiantantrojo lygio klavišą Shift ir to ženklo klavišą. Kitų kalbų abėcėlės, sudarytos lotynų abėcėlės pagrindu, turi darpapildomų raidžių. Tai specialiosios raidės (pavyzdžiui, Ø, Ð , Ę), raidėssu diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, É, Å, Ā, Ū) ir pan. Jas vadinsimespecifinėmis raidėmis. Pavyzdžiui, vokiečių kalba turi 7 specifines raides,lietuvių kalba – 18. Be to kiekviena kalba dar turi jai būdingų kitų raštoženklų, pavyzdžiui, kabutes. Problemą, kaip turimuose klavišuose išdėstyti daugiau ženklų,Europos ir Lotynų Amerikos šalys išsprendė šitaip:1) įvedė vieną papildomą fizinį klavišą;2) įvedė trečią klaviatūros lygį, vieną iš valdymo klavišų (pvz., AltGr)deklaravus šio lygio įjungimo klavišu; tai leido ant klavišo išdėstyti nedu, o tris ženklus.Trečiojo lygio ženklas paprastai piešiamas ant klavišo dešinėje pusėje.Pavyzdžiui, esant klavišui[pic]nuspaudus šį klavišą, gaunamas šauktukas (!);nuspaudus antrojo lygio klavišą ir šį klavišą, gaunamas skaitmuo 1;nuspaudus trečiojo lygio klavišą ir šį klavišą, gaunamas ženklas @.Raidės išdėstomos pagal savo šalies rašomąją mašinėlę. Šitaip panaudojamajau nusistovėjusi greitojo spausdinimo sistema.Naujoje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje:1) ženklų aibė yra ASCII + 18 specifinių lietuviškų raidžių + § +
lietuviškos kabutės + brūkšnys + dešininis kirtis + euro ženklas;2) ant klavišo dėstomi du arba trys ženklai, antrasis lygis įjungiamasklavišu Lyg2, o trečiasis – klavišu Lyg3;3) raidės išdėstytos pagal lietuvišką rašomąją mašinėlę;4) skaitmenys išdėstyti viršutinėje eilėje antrajame lygyje;5) likusieji ženklai išdėstyti, atsižvelgiant į poravimą, rašomosiosmašinėlės ir amerikines bei europines klaviatūras;6) „mirusių“ klavišų nėra, nes lietuviškose kodų lentelėse nėra diakritiniųženklų, su kuriais būtų galima „gaminti“ kitų kalbų raides, esančiaslietuviškose kodų lentelėse.Tai pilnavertė lietuviška klaviatūra, nes ja galima rinkti:1) lietuvišką tekstą;2) visus kitus kompiuterio vartotojui reikalingus ženklus.Ženklų išdėstymas Kaip buvo minėta, raidės ir skaitmenys dėstomi pagal lietuviškąrašomąją mašinėlę. Lietuviškos rašomosios mašinėlės išdėstymas iš esmės yraQWERTY išdėstymo nedidelė modifikacija, kuri vadinama ĄŽERTY. Reikiamanyti, kad šis išdėstymas apmąstytas, atsiradęs dar prieškario Lietuvoje.Jame gana sklandžiai suderinti lietuviškos raštijos poreikiai su panašumu įkitų Europos valstybių klaviatūras. Panašų raidžių išdėstymą (AZERTY) turibelgai ir prancūzai. Skaitmenis antrajame lygyje dėsto valstybės, kuriųabėcėlės turi daugiau raidžių – belgai, čekai, prancūzai ir slovakai, nesdažnai vartojamus skyrybos ženklus racionaliau yra dėstyti pirmajamelygyje. Pastebėsime, kad rašomoji mašinėlė turi 46 klavišus, o europinėskompiuterio klaviatūros (tame tarpe ir naujoji lietuviška) – 48. Taigi, lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje (1 pav.) raidėsužima klavišų B01–B10, C01–C12, D01–D12 ir E12 pirmąjį ir antrąjį lygį,
skaitmenys – klavišų E01–E10 antrąjį lygį. Į likusias laisvas vietas dėstomi visi kiti ženklai. Jiemspanaudojami visi trys lygiai. Laikoma, kad pati geriausia padėtis yrapirmajame lygyje (ženklą surinkti pakanka nuspausti vieną klavišą), po toantrajame lygyje ir galiausiai trečiajame lygyje. Natūralu, kad dažniausiaireikalingus ženklus reikia dėstyti pirmajame lygyje, o rečiausius –išdėstyti trečiaisiais. Nors ergonominiu požiūriu antrasis ir trečiasislygiai yra vienodi: abiem atvejais renkant ženklą reikia spausti duklavišus – lygio klavišo ir ženklo klavišo. (Prieštaraujantys galėtųsakyti, jog fiziniai antrojo lygio klavišai yra du – vienas kairėjeklaviatūros pusėje, kitas dešinėje – ir tai suteikia papildomus patogumus.Bet trečiojo lygio klavišas Lyg2 dešinėje pusėje dažnai gali būtimodeliuojamas kombinacija Vald + Alt, esančia kairėje pusėje. Nors šiuoatveju reikia spausti tris klavišus). Svarbiausi skyrybos ženklai dėstomi viršutinės eilės pirmajamelygyje. Daugiausiai rašte vartojamiems ženklams – taškui (.) ir kableliui(,) skiriamos geriausios vietos šios eilės centre – gretimi klavišai E06 irE07, spaudžiami kairės ir dešinės rankos smiliais. Toliau į kairę nuo šiųženklų dėstomas dvitaškis (:) ir kabliataškis (;). Jie, būdami greta,sudaro tam tikrą logiškai įsimenamą skyrybos ženklų eilę. Pastebėsime, kadšie keturi ženklai vienaip ar kitaip grupuojami daugelyje užsienio šaliųklaviatūrų. Skliaustai yra poriniai ženklai, todėl jie dėstomi ant gretimųklavišų. Dažniausiai vartojami paprastieji skliaustai (). Todėl jie dedamiį klavišų E09 ir E10 pirmąjį lygį. Ant šių klavišų, tik antrajame lygyje,šie skliaustai yra ir amerikinėje klaviatūroje.Laužtiniai ir riestiniai skliaustai yra retesni ženklai, todėl jie dėstomitrečiaisiais. Be to, laužtiniai skliaustai dėstomi ant tų pačių klavišų,kaip ir paprastieji, tik kitame lygyje. Toks skliaustų grupavimas turėtųpalengvinti jų vietos įsiminimą.Kodų lentelėse apstu įvairiausių kabučių, bet reikiamą kabučių formą nusakokalbos taisyklės. Lietuvių kalboje jos tokios:atidaromosios kabutės – du kableliai apačioje („);uždaromosios kabutės – du apversti kableliai viršuje (“). Šitokios kabutės yra taip pat vokiečių, islandų ir čekų irslovakų kalbose. Kabutės („ ir “) taip pat yra poriniai ženklai. Todėl josdėstomos ant gretimų klavišų B08 ir B09. Pirmuose klaviatūros projektovariantuose abi kabutės buvo dėstomos ant to paties klavišo skirtingųlygių. Pirmajame lygyje apatinės (atidaromosios) kabutės, antrajame(aukščiau) – viršutinės (uždaromosios). Tačiau vėliau buvo atkreiptasdėmesys į tai, kad lengviau įsimenama kabučių orientacija gulsčia kryptimi(kairė-dešinė), negu stačia (apačia-viršus), nes ne visi prisimena, kurioskabutės rašomos apačioje (atidaromosios ar uždaromosios) ir kurios viršuje.[pic]1 pav. Naujos lietuviškos kompiuterio klaviatūros ženklų išdėstymas Ypatingą paskirtį turi skaitmenų eilės kairysis klavišas Jameišdėstyti trys kirčio ženklai: riestinio (~), dar vadinamo tilde, kairinio(`) ir dešininio (´). Šį klavišą deklaravus mirusiu, galima gautiklaviatūrą kirčiuotoms lietuviškoms raidėms rinkti. Tai paprastas irlengvai įsimenamas papildomų, ženklų rinkimas kompoziciniu būdu.Pavyzdžiui, raidė a su riestiniu kirčio ženklu įvedama spaudžiant riestinįženklą ~ ir raidę a. Žinoma, tam tikslui reikalinga speciali tvarkyklė iratitinkamas šriftų rinkinys. Du ženklai – tildė ir kairinis kirtis – ant topaties klavišo yra ir amerikinėje klaviatūroje. Kompiuteryje jie vartojamiir kaip savarankiški ženklai. Dešiniojo kirčio ženklo, kaip savarankiško ženklo, vartojimas yraproblematiškas, kadangi jo neturi pagrindinė kodų lentelė, kurią apibrėžiastandartas LST ISO/IEC 8859-13. Bet būdamas trečiame lygyje jis niekam ir
nemaišo. Tam tikrą porą sudaro ženklai < ir >. Dauguma Europos valstybiųjuos dėsto klavišo B00 pirmajame ir antrajame lygyje. Tą patį padarėme irmes. Kiti ženklai išdėstyti atsižvelgiant į jų vietą rašomojojemašinėlėje bei amerikinėje klaviatūroje. Šauktukas (!) yra klavišo E01 pirmajame lygyje ir sutampa sumašinėle, o taip pat su amerikietiška klaviatūra tik kitame lygyje. Klaustukas (?) yra klavišo E11 pirmajame lygyje ir sutampa sumašinėle. Įstrižas brūkšnys (/) yra klavišo E03 pirmajame lygyje ir sutampasu rašomąja mašinėle. Brūkšnelis (-) ir pabraukimo brūkšnys (_) dėstomi klavišo E02pirmajame ir trečiajame lygyje. Brūkšnelio vieta sutampa su rašomąjamašinėle, o jo grupavimo su pabraukimo brūkšniu idėja perimta išamerikietiškos klaviatūros. Lygybės ženklas (=) yra klavišo E08 pirmajame lygyje. Kadangidvitaškis ir lygybė yra tame pačiame lygyje, o jie spaudžiami skirtingųrankų pirštais, toks jų išdėstymas yra palankus programuotojams, dažnairenkantiems priskyrimo ženklą, sudarytą iš šių dviejų ženklų. Pliuso ženklas yra klavišo E11 antrajame lygyje vienu klavišukairiau negu amerikinėje klaviatūroje. Ženklas et (@) išdėstytas klavišo E01 trečiajame lygyje vienuklavišu kairiau negu amerikinėje klaviatūroje. Ženklai #, $, ^, & ir * išdėstyti ant tų pačių klavišų, kaip iramerikinėje klaviatūroje (E03–E04 ir E06–E08) tik trečiajame lygyje. Paragrafo ženklas (§) ant to paties klavišo E05, kaip ir rašomojemašinėlėje, tik trečiame lygyje. Paragrafo ženklo neturi amerikietiškaklaviatūra. Tačiau jis buvo rašomojoje mašinėlėje ir vartojamaslietuviškoje raštijoje (ir ne tik lietuviškoje – savo klaviatūroseparagrafo ženklą turi daugelis valstybių – iš peržiūrėtų 22 klaviatūrų 17turi šį ženklą). Procento ženklas (%) yra klavišo E12 trečiajame lygyje – vienuklavišu dešiniau, negu rašomojoje mašinėlėje. Brūkšnys (–) į lietuvišką klaviatūrą įtrauktas pirmą kartą. Jamskiriamas ir „naujausio“ klavišo B00 trečiasis lygis.1997 m. Europos Sąjunga pasiūlė visoms Europos valstybėms į savas kodųlenteles ir klaviatūras įtraukti Europos valiutos vieneto euro ženklą. Jisatrodo kaip stilizuota raidė E: raidė C, kurios viduje yra ją kertantislygybės ženklas. Šis ženklas bus visuotinai naudojamas informacijostechnologijoje, todėl turi būti galimybė jį įvesti, saugoti, apdoroti,spausdinti. Įtrauktas jis ir į aprašomą klaviatūrą – trečioje pozicijojeprie raidės E. Tai atitinka Europos Komisijos rekomendacijas. Paprastos kabutės (“) išdėstytos ant klavišo C11, kaip iramerikietiškoje klaviatūroje, tik trečiajame lygyje. Likusieji ženklai: į kairę pasviręs brūkšnys(), status brūkšnys(|) ir apostrofas (‘) išdėstyti ant klavišų B10, C12 ir E11 trečiaisiais. Specialiųjų ženklų išdėstymo charakteristikų suvestinė pateikta 1lentelėje.1 lentelė[pic] Pastebėsime, kad skaitmenų srityje dešimtainės trupmenosskyriklis, kurį tarptautinis standartas (ISO/IEC 9995) taip ir vadina, jonekonkretizuodamas, kadangi jis gali būti kablelis (Europoje) arba taškas(JAV). Lietuvoje trupmenos skyriklis yra kablelis. Todėl šis klavišasžymimas kablelio ženklu. Viena iš svarbių klaviatūrą apibūdinančių charakteristikų yraženklų aibė. Jei ši aibė skurdi, gali pritrūkti dažnokai reikalingų ženklų.O jei aibė labai plati (įtraukti ir rečiau naudojami ženklai, kitų kalbųraidės), atsiranda daug trečiųjų ženklų ir klaviatūros klavišai gaunasi„prišiukšlinti“. Tai nepatogu spausdinimo metu. Manome, kad lietuviškojeklaviatūroje specialiųjų ženklų skaičius yra maždaug optimalus. Ženklai išdėstyti taip, kad standartinė klaviatūra kuo mažiauskirtųsi nuo jau naudotų išdėstymų. Visos raidės, skaitmenys ir svarbiausiskyrybos ženklai (taškas, kablelis, dvitaškis, skliaustai, šauktukas,klaustukas, brūkšnelis ir įstrižas brūkšnys) yra tose pačiose vietose, kaiptradicinėse ĄŽERTY klaviatūrose. Daugelis kitų (matematinių arbakompiuterinių) ženklų yra tose pačiose vietose, kaip ir amerikinėjeklaviatūroje. Naudojama standartinė europietiška fizinė 48 klavišų klaviatūra.Dėl to lietuviškos klaviatūros gamyba nekelia technologinių problemų.47 klavišų klaviatūra Klaviatūros standartas LST 1582 apibrėžia 48 klavišus raštoženklams rinkti. Kaip ir įprasta visoje Europoje. Tačiau daugelis Lietuvojenaudojamų kompiuterių sukomplektuoti su amerikinėmis (neeuropinėmis) 47klavišų klaviatūromis (neturi 48-ojo klavišo B00, t.y. kairiojo apatinėseilės klavišo su ženklais < > – ). Kad naujomis tvarkyklėmis galėtų pasinaudoti ir tokie vartotojai,jos sukurtos, kad tiktų ir 47 klavišų klaviatūrai. 48-ojo klavišo ženklai <> – yra papildomai uždėti ir ant klavišų Z, Ū ir C trečiame lygyje. Tada ženklas ‘<‘ renkamas nuspaudus Alt+Z arba kairėjeCtrl+Alt+Z;ženklas ‘>’ – nuspaudus Alt+Ū arba kairėje Ctrl+Alt+Ū;ženklas ‘–’ renkamas nuspaudus Alt+C arba kairėje Ctrl+Alt+C. Taigi, klaviatūra renkamų ženklų aibė nesumažėja (nors vienuklavišu yra mažiau). Šitaip vėl šiek tiek išplečiama standarto taikymosritis be jokių nuostolių pagrindinėms nuostatoms. Vartotojas nuo to tikišlošia. Pastebėsime taip pat, kad Lyg3 funkciją pateiktoje 47 ženklųklavišų klaviatūroje atlieka dešinysis Alt.
Bendro klaviatūros vaizdo variantas:
Klaviatūros ženklų dalis (kairė pusė);[pic] Klaviatūros skaitmenų ir kitos dalys (dešinė pusė)Pastaba. Klaviatūros piešinys vaizdavimo patogumui išskaidytas į dvi dalis.
Standartinė klaviatūra tampa prieinama visiems Jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta apie standartinę (pagal Lietuvosstandartą LST 1582) lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ją kai kas vadindavo„popierine“. Ne dėl to, kad egzistuotų tik popieriuje – daugelis mėgstančiųpatogų darbą ją „pasigamina“ iš kitų klaviatūrų. Bet jiems tenka ant kaikurių klavišų priklijuoti popierinius lipdukus. Praeitais metais MPLiniciatyva Taivanyje buvo užsakytos fizinės standartinės klaviatūros (t.y.su reikiamu graviravimu) ir metų pabaigoje pradėtos gaminti. Šių metųpradžioje buvo gauta pirmoji partija su visais reikalingais užrašais. Ir netik ant klavišų, bet ir ant korpuso (žr. pav.). Taigi, jau turime tikrailietuvišką klaviatūrą. [pic]
Kuo ši klaviatūra geresnė už dabar paplitusią su raidėmis ant skaitmenųklavišų? Standartinėje lietuviškoje klaviatūroje yra visas lietuviškas raidynasir visi ASCII ženklai. Be to, yra brūkšnys ir lietuviškos kabutės. Taiviskas, ko reikia paprastam kompiuterio naudotojui, kurių yra tikrai nemažiau, kaip 99%. Todėl praktiškai nebereikia perjunginėti klaviatūros.Paskaičiuokime kiek kartų kasdien be reikalo tenka perjunginėti„skaitmeninę“ klaviatūrą į amerikinę, kiek kartų pamirštama perjungti irdėl daromos ir taisomos klaidos, ir bus akivaizdu. Kitas pranašumas – raidės išdėstytos trijose eilėse (jų nėra viršutinėjeeilėje). Tai nelabai svarbu tiems, kas tekstą renka vienu arba dviempirštais. Tačiau tiems, kas renka visais abiejų rankų pirštais taipvadinamu akluoju metodu, tai labai svarbu. Mat pagrindinė pirštų padėtisyra ant vidurinės eilės klavišų. Iš čia dviejų gretimų eilių klavišaipasiekiami lengvai, o iki viršutinės eilės atstumas dvigubai didesnis. Dėlto mažėja rinkimo sparta, daroma daugiau klaidų.