Kompiuterio klaviatura

MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS

TECHNOLOGINĖS GIMNAZIJOS SKYRIAUS

2Gv GRUPĖS MOKSLEIVĖS

REFERATAS

Tikrino: A. Liaukuvienė

2005 m.

Turinys

1. Įvadas

.....................

.......

2. Kompiuterio klaviatūros

.................

3. Ženklų aibė

.....................

....

4. Ženklų išdėstymas

....................

5. 47 klavišų klaviatūra

..................

6. Standartinė klaviatūra tampa visiems prieinama .....

Įvadas

Klaviatūra tekstams rinkti pirmiausia atsirado rašomosiose
mašinėlėse. Lotynišką abėcėlę vartojančiose šalyse prigijo raidžių
išdėstymas QWERTY, pavadintas pagal pirmąsias antrosios klavišų eilės
raides. Ne visoms kalboms jis vienodai tinkamas, nes skiriasi raidžių
rinkiniai bei jų dažniai. Todėl atsirado nežymių QWERTY išdėstymo
modifikacijų, kuriose pakeičiama viena kita raidė, akivaizdžiai pašalinanti
įnešamą disharmoniją į tos kalbos tekstų rinkimą. Prancūzai vartoja AZERTY
išdėstymą, vokiečiai – QWERTZ. Šias modifikacijas perėmė ir kai kurios
kitos kalbos. Lietuviai naudoja į prancūzišką panašų iš šdėstymą ĄŽERTY.

Kompiuterio klaviatūros pagrindinė paskirtis rinkti tekstus, t.y.
ta pati, kaip ir rašomosios mašinėlės klaviatūros. Todėl natūralu, kad
kompiuterio klaviatūroje buvo priimtas toks pats arba beveik toks pats
ženklų išdėstymas, kaip ir rašomosios mašinėlės.

Kompiuterio klaviatūros

Pirmieji tekstą apdorojantys kompiuteriai atsirado JAV.
Amerikiečiai pirmieji į kompiuterius perkėlė ir savų rašomųjų mašinėlių
klaviatūrą. Jie taip pat sukūrė ir daugiausia programų kompiuteriams, jose
panaudodami visus klaviatūra renkamus ženklus, kai kuriems jų suteikdami
naują prasmę. Dėl to kitos kalbos susidūrė su nauja problema: jų
klaviatūrose buvo reikalingi ne tik savos kalbos ženklai, bet ir ka ai kurie
amerikietiški ženklai (pvz., @, #, $) vartojami jau nebe amerikietiška, o
„kompiuterine“ prasme ir dėl to reikalingi kiekvienam vartotojui. Taigi
teko didinti ženklų aibę.

Paprasčiausias būdas padidinti ženklų aibę yra klavišų skaičiaus
didinimas. Tačiau jis netechnologiškas, nes klavišų skaičiaus didinimas
keičia mechaninės klaviatūros dalies gamybą. Todėl buvo pa

asirinktas
paprastesnis ir radikalesnis ženklų aibės didinimo kelias, įvedant dar
vieną (trečią) lygį (registrą), t.y., vienam klavišui paskiriant tris
ženklus. Šitokiu keliu nuėjo visos Europos šalys, vartojančios lotyniškąją
abėcėlę (Grigas, 1997). Jų patirtis buvo įteisinta ISO standarte (ISO/IEC
9995).

Lietuvoje buvo sudaryti du klaviatūros standartai: ĄŽERTY (LST
1205-92) ir ergonominės (LST 1092-89).

ĄŽERTY klaviatūros išdėstymas yra artimas rašomosios mašinėlės
klaviatūros išdėstymui. Ji, kaip ir rašomosios mašinėlės klaviatūra, turi
tik du lygius. Dėl to į ją nepateko daugelis kompiuterio vartotojui
reikalingų ženklų: raidės Q, W ir X, ženklas @ ir kt. Dėl to ši klaviatūra
yra nepilnavertė ir gali būti vartojama tik kaip papildoma priemonė
lietuviškiems rašto ženklams surinkti greta kurios nors kitos valstybės
klaviatūros.

Ergonominėje klaviatūroje raidės išdėstytos atsižvelgiant į jų
dažnius bei gretimumus lietuviškame tekste. Tačiau ji turi taip pat tik du
lygius ir dėl to joje nėra daugelio kompiuterio vartotojui re eikalingų
ženklų. Ji praktiškai nenaudojama.

Iki šiol lietuviškoms raidėms rinkti dažniausiai buvo naudojama
vadinamoji skaitmeninė klaviatūra. Tai faktiškai amerikietiška klaviatūra,
kurioje lietuviškos raidės, nesančios amerikinėje klaviatūroje, išdėstytos
viršutinėje eilėje vietoj skaitmenų 1–8 bei specialiųjų ženklų. Dėl to šia
klaviatūra negalima surinkti visų būtiniausių ženklų ir dėl to ji, kaip ir
anksčiau minėtos, yra nepilnavertė. Be to, raidžių išdėstymas nesiderina su
aklojo spausdinimo metodika, o joje palikti tik du skaitmenys rodo jos
ženklų aibės nepagrįstumą. Dėl to ši klaviatūra negalėjo būti priimta
standartu, o jos paplitimą lėmė ta priežastis, kad namudinėmis sąlygomis ją
ą
lengviausia „pasigaminti“ iš amerikietiškos klaviatūros.

Ženklų aibė

Visuotinai kompiuteriuose naudojama ženklų aibė yra ASCII aibė.
Ją sudaro valdymo ženklai (33), tarpas ir 94 spausdintini ženklai:
pagrindinės (26) lotyniškos raidės, skaitmenys ir specialūs ženklai.
Amerikietiška klaviatūra turi visus ASCII spausdintinius ženklus (ir tik
juos). Kadangi jų yra 94, todėl klaviatūroje yra 47 ženklų įvedimo
klavišai: po du ženklus klaviše. Vienas gaunamas tiesiog spaudžiant to
ženklo klavišą (gaunamas pirmojo lygio ženklas), o kitas – spaudžiant
antrojo lygio klavišą Shift ir to ženklo klavišą.

Kitų kalbų abėcėlės, sudarytos lotynų abėcėlės pagrindu, turi dar
papildomų raidžių. Tai specialiosios raidės (pavyzdžiui, Ø, Ð , Ę), raidės
su diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, É, Å, Ā, Ū) ir pan. Jas vadinsime
specifinėmis raidėmis. Pavyzdžiui, vokiečių kalba turi 7 specifines raides,
lietuvių kalba – 18. Be to kiekviena kalba dar turi jai būdingų kitų rašto
ženklų, pavyzdžiui, kabutes.

Problemą, kaip turimuose klavišuose išdėstyti daugiau ženklų,
Europos ir Lotynų Amerikos šalys išsprendė šitaip:
1) įvedė vieną papildomą fizinį klavišą;
2) įvedė trečią klaviatūros lygį, vieną iš valdymo klavišų (pvz., AltGr)
deklaravus šio lygio įjungimo klavišu; tai leido ant klavišo išdėstyti ne
du, o tris ženklus.
Trečiojo lygio ženklas paprastai piešiamas ant klavišo dešinėje pusėje.
Pavyzdžiui, esant klavišui
[pic]
nuspaudus šį klavišą, gaunamas šauktukas (!);
nuspaudus antrojo lygio klavišą ir šį klavišą, gaunamas skaitmuo 1;
nuspaudus trečiojo lygio klavišą ir šį klavišą, gaunamas ženklas @.
Raidės išdėstomos pagal savo šalies rašomąją mašinėlę. Šitaip panaudojama
jau nusistovėjusi greitojo spausdinimo sistema.
Naujoje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje:
1) ženklų aibė yra ASCII + 18 specifinių lietuviškų raidžių + § +
lietuviškos kabutės + brūkšnys + dešininis ki

irtis + euro ženklas;
2) ant klavišo dėstomi du arba trys ženklai, antrasis lygis įjungiamas
klavišu Lyg2, o trečiasis – klavišu Lyg3;
3) raidės išdėstytos pagal lietuvišką rašomąją mašinėlę;
4) skaitmenys išdėstyti viršutinėje eilėje antrajame lygyje;
5) likusieji ženklai išdėstyti, atsižvelgiant į poravimą, rašomosios
mašinėlės ir amerikines bei europines klaviatūras;
6) „mirusių“ klavišų nėra, nes lietuviškose kodų lentelėse nėra diakritinių
ženklų, su kuriais būtų galima „gaminti“ kitų kalbų raides, esančias
lietuviškose kodų lentelėse.
Tai pilnavertė lietuviška klaviatūra, nes ja galima rinkti:
1) lietuvišką tekstą;
2) visus kitus kompiuterio vartotojui reikalingus ženklus.

Ženklų išdėstymas

Kaip buvo minėta, raidės ir skaitmenys dėstomi pagal lietuvišką
rašomąją mašinėlę. Lietuviškos rašomosios mašinėlės išdėstymas iš esmės yra
QWERTY išdėstymo nedidelė modifikacija, kuri vadinama ĄŽERTY. Reikia
manyti, kad šis išdėstymas apmąstytas, atsiradęs dar prieškario Lietuvoje.
Jame gana sklandžiai suderinti lietuviškos raštijos poreikiai su panašumu į
kitų Europos valstybių klaviatūras. Panašų raidžių išdėstymą (AZERTY) turi
belgai ir prancūzai. Skaitmenis antrajame lygyje dėsto valstybės, kurių
abėcėlės turi daugiau raidžių – belgai, čekai, prancūzai ir slovakai, nes
dažnai vartojamus skyrybos ženklus racionaliau yra dėstyti pirmajame
lygyje.

Pastebėsime, kad rašomoji mašinėlė turi 46 klavišus, o europinės
kompiuterio klaviatūros (tame tarpe ir naujoji lietuviška) – 48.

Taigi, lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje (1 pav.) raidės
užima klavišų B01–B10, C01–C12, D01–D12 ir E12 pirmąjį ir antrąjį lygį,
skaitmenys – klavišų E01–E10 antrąjį lygį.

Į likusias laisvas vietas dėstomi visi kiti ženklai. Jiems
panaudojami visi trys lygiai. Laikoma, kad pati geriausia padėtis yra
pirmajame lygyje (ženklą surinkti pakanka nuspausti vieną klavišą), po to
antrajame ly

ygyje ir galiausiai trečiajame lygyje. Natūralu, kad dažniausiai
reikalingus ženklus reikia dėstyti pirmajame lygyje, o rečiausius –
išdėstyti trečiaisiais. Nors ergonominiu požiūriu antrasis ir trečiasis
lygiai yra vienodi: abiem atvejais renkant ženklą reikia spausti du
klavišus – lygio klavišo ir ženklo klavišo. (Prieštaraujantys galėtų
sakyti, jog fiziniai antrojo lygio klavišai yra du – vienas kairėje
klaviatūros pusėje, kitas dešinėje – ir tai suteikia papildomus patogumus.
Bet trečiojo lygio klavišas Lyg2 dešinėje pusėje dažnai gali būti
modeliuojamas kombinacija Vald + Alt, esančia kairėje pusėje. Nors šiuo
atveju reikia spausti tris klavišus).

Svarbiausi skyrybos ženklai dėstomi viršutinės eilės pirmajame
lygyje. Daugiausiai rašte vartojamiems ženklams – taškui (.) ir kableliui
(,) skiriamos geriausios vietos šios eilės centre – gretimi klavišai E06 ir
E07, spaudžiami kairės ir dešinės rankos smiliais. Toliau į kairę nuo šių
ženklų dėstomas dvitaškis (:) ir kabliataškis (;). Jie, būdami greta,
sudaro tam tikrą logiškai įsimenamą skyrybos ženklų eilę. Pastebėsime, kad
šie keturi ženklai vienaip ar kitaip grupuojami daugelyje užsienio šalių
klaviatūrų.

Skliaustai yra poriniai ženklai, todėl jie dėstomi ant gretimų
klavišų. Dažniausiai vartojami paprastieji skliaustai (). Todėl jie dedami
į klavišų E09 ir E10 pirmąjį lygį. Ant šių klavišų, tik antrajame lygyje,
šie skliaustai yra ir amerikinėje klaviatūroje.
Laužtiniai ir riestiniai skliaustai yra retesni ženklai, todėl jie dėstomi
trečiaisiais. Be to, laužtiniai skliaustai dėstomi ant tų pačių klavišų,
kaip ir paprastieji, tik kitame lygyje. Toks skliaustų grupavimas turėtų
palengvinti jų vietos įsiminimą.

Kodų lentelėse apstu įvairiausių kabučių, bet reikiamą kabučių formą nusako
kalbos taisyklės. Lietuvių kalboje jos tokios:
atidaromosios kabutės – du kableliai apačioje („);
uždaromosios kabutės – du apversti kableliai viršuje (“).

Šitokios kabutės yra taip pat vokiečių, islandų ir čekų ir
slovakų kalbose.

Kabutės („ ir “) taip pat yra poriniai ženklai. Todėl jos
dėstomos ant gretimų klavišų B08 ir B09. Pirmuose klaviatūros projekto
variantuose abi kabutės buvo dėstomos ant to paties klavišo skirtingų
lygių. Pirmajame lygyje apatinės (atidaromosios) kabutės, antrajame
(aukščiau) – viršutinės (uždaromosios). Tačiau vėliau buvo atkreiptas
dėmesys į tai, kad lengviau įsimenama kabučių orientacija gulsčia kryptimi
(kairė-dešinė), negu stačia (apačia-viršus), nes ne visi prisimena, kurios
kabutės rašomos apačioje (atidaromosios ar uždaromosios) ir kurios viršuje.
[pic]
1 pav. Naujos lietuviškos kompiuterio klaviatūros ženklų išdėstymas

Ypatingą paskirtį turi skaitmenų eilės kairysis klavišas Jame
išdėstyti trys kirčio ženklai: riestinio (~), dar vadinamo tilde, kairinio
(`) ir dešininio (´). Šį klavišą deklaravus mirusiu, galima gauti
klaviatūrą kirčiuotoms lietuviškoms raidėms rinkti. Tai paprastas ir
lengvai įsimenamas papildomų, ženklų rinkimas kompoziciniu būdu.
Pavyzdžiui, raidė a su riestiniu kirčio ženklu įvedama spaudžiant riestinį
ženklą ~ ir raidę a. Žinoma, tam tikslui reikalinga speciali tvarkyklė ir
atitinkamas šriftų rinkinys. Du ženklai – tildė ir kairinis kirtis – ant to
paties klavišo yra ir amerikinėje klaviatūroje. Kompiuteryje jie vartojami
ir kaip savarankiški ženklai.

Dešiniojo kirčio ženklo, kaip savarankiško ženklo, vartojimas yra
problematiškas, kadangi jo neturi pagrindinė kodų lentelė, kurią apibrėžia
standartas LST ISO/IEC 8859-13. Bet būdamas trečiame lygyje jis niekam ir
nemaišo.

Tam tikrą porą sudaro ženklai < ir >. Dauguma Europos valstybių
juos dėsto klavišo B00 pirmajame ir antrajame lygyje. Tą patį padarėme ir
mes.

Kiti ženklai išdėstyti atsižvelgiant į jų vietą rašomojoje
mašinėlėje bei amerikinėje klaviatūroje.

Šauktukas (!) yra klavišo E01 pirmajame lygyje ir sutampa su
mašinėle, o taip pat su amerikietiška klaviatūra tik kitame lygyje.

Klaustukas (?) yra klavišo E11 pirmajame lygyje ir sutampa su
mašinėle.

Įstrižas brūkšnys (/) yra klavišo E03 pirmajame lygyje ir sutampa
su rašomąja mašinėle.

Brūkšnelis (-) ir pabraukimo brūkšnys (_) dėstomi klavišo E02
pirmajame ir trečiajame lygyje. Brūkšnelio vieta sutampa su rašomąja
mašinėle, o jo grupavimo su pabraukimo brūkšniu idėja perimta iš
amerikietiškos klaviatūros.

Lygybės ženklas (=) yra klavišo E08 pirmajame lygyje. Kadangi
dvitaškis ir lygybė yra tame pačiame lygyje, o jie spaudžiami skirtingų
rankų pirštais, toks jų išdėstymas yra palankus programuotojams, dažnai
renkantiems priskyrimo ženklą, sudarytą iš šių dviejų ženklų.

Pliuso ženklas yra klavišo E11 antrajame lygyje vienu klavišu
kairiau negu amerikinėje klaviatūroje.

Ženklas et (@) išdėstytas klavišo E01 trečiajame lygyje vienu
klavišu kairiau negu amerikinėje klaviatūroje.

Ženklai #, $, ^, & ir * išdėstyti ant tų pačių klavišų, kaip ir
amerikinėje klaviatūroje (E03–E04 ir E06–E08) tik trečiajame lygyje.

Paragrafo ženklas (§) ant to paties klavišo E05, kaip ir rašomoje
mašinėlėje, tik trečiame lygyje. Paragrafo ženklo neturi amerikietiška
klaviatūra. Tačiau jis buvo rašomojoje mašinėlėje ir vartojamas
lietuviškoje raštijoje (ir ne tik lietuviškoje – savo klaviatūrose
paragrafo ženklą turi daugelis valstybių – iš peržiūrėtų 22 klaviatūrų 17
turi šį ženklą).

Procento ženklas (%) yra klavišo E12 trečiajame lygyje – vienu
klavišu dešiniau, negu rašomojoje mašinėlėje.

Brūkšnys (–) į lietuvišką klaviatūrą įtrauktas pirmą kartą. Jam
skiriamas ir „naujausio“ klavišo B00 trečiasis lygis.
1997 m. Europos Sąjunga pasiūlė visoms Europos valstybėms į savas kodų
lenteles ir klaviatūras įtraukti Europos valiutos vieneto euro ženklą. Jis
atrodo kaip stilizuota raidė E: raidė C, kurios viduje yra ją kertantis
lygybės ženklas. Šis ženklas bus visuotinai naudojamas informacijos
technologijoje, todėl turi būti galimybė jį įvesti, saugoti, apdoroti,
spausdinti. Įtrauktas jis ir į aprašomą klaviatūrą – trečioje pozicijoje
prie raidės E. Tai atitinka Europos Komisijos rekomendacijas.

Paprastos kabutės (“) išdėstytos ant klavišo C11, kaip ir
amerikietiškoje klaviatūroje, tik trečiajame lygyje.

Likusieji ženklai: į kairę pasviręs brūkšnys(), status brūkšnys
(|) ir apostrofas (‘) išdėstyti ant klavišų B10, C12 ir E11 trečiaisiais.

Specialiųjų ženklų išdėstymo charakteristikų suvestinė pateikta 1
lentelėje.
1 lentelė
[pic]

Pastebėsime, kad skaitmenų srityje dešimtainės trupmenos
skyriklis, kurį tarptautinis standartas (ISO/IEC 9995) taip ir vadina, jo
nekonkretizuodamas, kadangi jis gali būti kablelis (Europoje) arba taškas
(JAV). Lietuvoje trupmenos skyriklis yra kablelis. Todėl šis klavišas
žymimas kablelio ženklu.

Viena iš svarbių klaviatūrą apibūdinančių charakteristikų yra
ženklų aibė. Jei ši aibė skurdi, gali pritrūkti dažnokai reikalingų ženklų.
O jei aibė labai plati (įtraukti ir rečiau naudojami ženklai, kitų kalbų
raidės), atsiranda daug trečiųjų ženklų ir klaviatūros klavišai gaunasi
„prišiukšlinti“. Tai nepatogu spausdinimo metu. Manome, kad lietuviškoje
klaviatūroje specialiųjų ženklų skaičius yra maždaug optimalus.

Ženklai išdėstyti taip, kad standartinė klaviatūra kuo mažiau
skirtųsi nuo jau naudotų išdėstymų. Visos raidės, skaitmenys ir svarbiausi
skyrybos ženklai (taškas, kablelis, dvitaškis, skliaustai, šauktukas,
klaustukas, brūkšnelis ir įstrižas brūkšnys) yra tose pačiose vietose, kaip
tradicinėse ĄŽERTY klaviatūrose. Daugelis kitų (matematinių arba
kompiuterinių) ženklų yra tose pačiose vietose, kaip ir amerikinėje
klaviatūroje.

Naudojama standartinė europietiška fizinė 48 klavišų klaviatūra.
Dėl to lietuviškos klaviatūros gamyba nekelia technologinių problemų.

47 klavišų klaviatūra

Klaviatūros standartas LST 1582 apibrėžia 48 klavišus rašto
ženklams rinkti. Kaip ir įprasta visoje Europoje. Tačiau daugelis Lietuvoje
naudojamų kompiuterių sukomplektuoti su amerikinėmis (neeuropinėmis) 47
klavišų klaviatūromis (neturi 48-ojo klavišo B00, t.y. kairiojo apatinės
eilės klavišo su ženklais < > – ).

Kad naujomis tvarkyklėmis galėtų pasinaudoti ir tokie vartotojai,
jos sukurtos, kad tiktų ir 47 klavišų klaviatūrai. 48-ojo klavišo ženklai <
> – yra papildomai uždėti ir ant klavišų Z, Ū ir C trečiame lygyje.

Tada ženklas ‘<‘ renkamas nuspaudus Alt+Z arba kairėje
Ctrl+Alt+Z;
ženklas ‘>’ – nuspaudus Alt+Ū arba kairėje Ctrl+Alt+Ū;
ženklas ‘–’ renkamas nuspaudus Alt+C arba kairėje Ctrl+Alt+C.

Taigi, klaviatūra renkamų ženklų aibė nesumažėja (nors vienu
klavišu yra mažiau). Šitaip vėl šiek tiek išplečiama standarto taikymo
sritis be jokių nuostolių pagrindinėms nuostatoms. Vartotojas nuo to tik
išlošia.

Pastebėsime taip pat, kad Lyg3 funkciją pateiktoje 47 ženklų
klavišų klaviatūroje atlieka dešinysis Alt.

Bendro klaviatūros vaizdo variantas:

Klaviatūros ženklų dalis (kairė pusė);
[pic]

Klaviatūros skaitmenų ir kitos dalys (dešinė pusė)
Pastaba. Klaviatūros piešinys vaizdavimo patogumui išskaidytas į dvi dalis.

Standartinė klaviatūra tampa prieinama visiems

 

Jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta apie standartinę (pagal Lietuvos
standartą LST 1582) lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ją kai kas vadindavo
„popierine“. Ne dėl to, kad egzistuotų tik popieriuje – daugelis mėgstančių
patogų darbą ją „pasigamina“ iš kitų klaviatūrų. Bet jiems tenka ant kai
kurių klavišų priklijuoti popierinius lipdukus. Praeitais metais MPL
iniciatyva Taivanyje buvo užsakytos fizinės standartinės klaviatūros (t.y.
su reikiamu graviravimu) ir metų pabaigoje pradėtos gaminti. Šių metų
pradžioje buvo gauta pirmoji partija su visais reikalingais užrašais. Ir ne
tik ant klavišų, bet ir ant korpuso (žr. pav.). Taigi, jau turime tikrai
lietuvišką klaviatūrą.

 
[pic]

Kuo ši klaviatūra geresnė už dabar paplitusią su raidėmis ant skaitmenų
klavišų?

Standartinėje lietuviškoje klaviatūroje yra visas lietuviškas raidynas
ir visi ASCII ženklai. Be to, yra brūkšnys ir lietuviškos kabutės. Tai
viskas, ko reikia paprastam kompiuterio naudotojui, kurių yra tikrai ne
mažiau, kaip 99%. Todėl praktiškai nebereikia perjunginėti klaviatūros.
Paskaičiuokime kiek kartų kasdien be reikalo tenka perjunginėti
„skaitmeninę“ klaviatūrą į amerikinę, kiek kartų pamirštama perjungti ir
dėl daromos ir taisomos klaidos, ir bus akivaizdu.

Kitas pranašumas – raidės išdėstytos trijose eilėse (jų nėra viršutinėje
eilėje). Tai nelabai svarbu tiems, kas tekstą renka vienu arba dviem
pirštais. Tačiau tiems, kas renka visais abiejų rankų pirštais taip
vadinamu akluoju metodu, tai labai svarbu. Mat pagrindinė pirštų padėtis
yra ant vidurinės eilės klavišų. Iš čia dviejų gretimų eilių klavišai
pasiekiami lengvai, o iki viršutinės eilės atstumas dvigubai didesnis. Dėl
to mažėja rinkimo sparta, daroma daugiau klaidų.

 

Leave a Comment