MARIJAMPOLĖS KOLEGIJOS
TECHNOLOGINĖS GIMNAZIJOS SKYRIAUS
2Gv GRUPĖS MOKSLEIVĖS
REFERATAS
Tikrino: A. Liaukuvienė
2005 m.
Įvadas
Klaviatūra tekstams rinkti pirmiausia atsirado rašomosiose mašinėlėse. Lotynišką abėcėlę vartojančiose šalyse prigijo raidžių išdėstymas QWERTY, pavadintas pagal pirmąsias antrosios klavišų eilės raides. Ne visoms kalboms jis vienodai tinkamas, nes skiriasi raidžių rinkiniai bei jų dažniai. Todėl atsirado nežymių QWERTY išdėstymo modifikacijų, kuriose pakeičiama viena kita raidė, akivaizdžiai pašalinanti įnešamą disharmoniją į tos kalbos tekstų rinkimą. Prancūzai vartoja AZERTY
išdėstymą, vokiečiai – QWERTZ. Šias modifikacijas perėmė ir kai kurios kitos kalbos. Lietuviai naudoja į prancūzišką panašų išdėstymą ĄŽERTY.
Kompiuterio klaviatūros pagrindinė paskirtis rinkti tekstus, t.y.
ta pati, kaip ir rašomosios mašinėlės klaviatūros. Todėl natūralu, kad kompiuterio klaviatūroje buvo priimtas toks pats arba beveik toks pats ženklų išdėstymas, kaip ir rašomosios mašinėlės.
Kompiuterio klaviatūros
Pirmieji tekstą apdorojantys kompiuteriai atsirado JAV.
Amerikiečiai pirmieji į kompiuterius perkėlė ir savų rašomųjų mašinėlių klaviatūrą. Jie taip pat sukūrė ir daugiausia programų kompiuteriams, jose panaudodami visus klaviatūra renkamus ženklus, kai kuriems jų suteikdami naują prasmę. Dėl to kitos kalbos susidūrė su nauja problema: jų klaviatūrose buvo reikalingi ne tik savos kalbos ženklai, bet ir kai kurie amerikietiški ženklai (pvz., @, #, $) vartojami jau nebe amerikietiška, o „kompiuterine“ prasme ir dėl to reikalingi kiekvienam vartotojui. Taigi teko didinti ženklų aibę.
Paprasčiausias būdas padidinti ženklų aibę yra klavišų skaičiaus didinimas. Tačiau jis netechnologiškas, nes klavišų skaičiaus didinimas keičia mechaninės klaviatūros dalies gamybą. Todėl buvo pasirinktas paprastesnis ir radikalesnis ženklų aibės didinimo kelias, įvedant dar vieną (trečią) lygį (registrą), t.y., vienam klavišui paskiriant tris ženklus. Šitokiu keliu nuėjo visos Europos šalys, vartojančios lotyniškąją abėcėlę (Grigas, 1997). Jų patirtis buvo įteisinta ISO standarte (ISO/IEC
9995).
Lietuvoje buvo sudaryti du klaviatūros standartai: ĄŽERTY (LST
1205-92) ir ergonominės (LST 1092-89).
ĄŽERTY klaviatūros išdėstymas yra artimas rašomosios mašinėlės klaviatūros išdėstymui. Ji, kaip ir rašomosios mašinėlės klaviatūra, turi tik du lygius. Dėl to į ją nepateko daugelis kompiuterio vartotojui reikalingų ženklų: raidės Q, W ir X, ženklas @ ir kt. Dėl to ši klaviatūra yra nepilnavertė ir gali būti vartojama tik kaip papildoma priemonė lietuviškiems rašto ženklams surinkti greta kurios nors kitos valstybės klaviatūros.
Ergonominėje klaviatūroje raidės išdėstytos atsižvelgiant į jų dažnius bei gretimumus lietuviškame tekste. Tačiau ji turi taip pat tik du lygius ir dėl to joje nėra daugelio kompiuterio vartotojui reikalingų ženklų. Ji praktiškai nenaudojama.
Iki šiol lietuviškoms raidėms rinkti dažniausiai buvo naudojama vadinamoji skaitmeninė klaviatūra. Tai faktiškai amerikietiška klaviatūra, kurioje lietuviškos raidės, nesančios amerikinėje klaviatūroje, išdėstytos viršutinėje eilėje vietoj skaitmenų 1–8 bei specialiųjų ženklų. Dėl to šia klaviatūra negalima surinkti visų būtiniausių ženklų ir dėl to ji, kaip ir anksčiau minėtos, yra nepilnavertė. Be to, raidžių išdėstymas nesiderina su aklojo spausdinimo metodika, o joje palikti tik du skaitmenys rodo jos ženklų aibės nepagrįstumą. Dėl to ši klaviatūra negalėjo būti priimta standartu, o jos paplitimą lėmė ta priežastis, kad namudinėmis sąlygomis ją lengviausia „pasigaminti“ iš amerikietiškos klaviatūros.
Ženklų aibė
Visuotinai kompiuteriuose naudojama ženklų aibė yra ASCII aibė.
Ją sudaro valdymo ženklai (33), tarpas ir 94 spausdintini ženklai:
pagrindinės (26) lotyniškos raidės, skaitmenys ir specialūs ženklai.
Amerikietiška klaviatūra turi visus ASCII spausdintinius ženklus (ir tik juos). Kadangi jų yra 94, todėl klaviatūroje yra 47 ženklų įvedimo klavišai: po du ženklus klaviše. Vienas gaunamas tiesiog spaudžiant to ženklo klavišą (gaunamas pirmojo lygio ženklas), o kitas – spaudžiant antrojo lygio klavišą Shift ir to ženklo klavišą.
Kitų kalbų abėcėlės, sudarytos lotynų abėcėlės pagrindu, turi dar papildomų raidžių. Tai specialiosios raidės (pavyzdžiui, Ø, Ð , Ę), raidės su diakritiniais ženklais (pavyzdžiui, É, Å, Ā, Ū) ir pan. Jas vadinsime specifinėmis raidėmis. Pavyzdžiui, vokiečių kalba turi 7 specifines raides, lietuvių kalba – 18. Be to kiekviena kalba dar turi jai būdingų kitų rašto ženklų, pavyzdžiui, kabutes.
Problemą, kaip turimuose klavišuose išdėstyti daugiau ženklų,
Europos ir Lotynų Amerikos šalys išsprendė šitaip:
1) įvedė vieną papildomą fizinį klavišą;
2) įvedė trečią klaviatūros lygį, vieną iš valdymo klavišų (pvz., AltGr)
deklaravus šio lygio įjungimo klavišu; tai leido ant klavišo išdėstyti ne du, o tris ženklus.
Trečiojo lygio ženklas paprastai piešiamas ant klavišo dešinėje pusėje.
Pavyzdžiui, esant klavišui [pic]
nuspaudus šį klavišą, gaunamas šauktukas (!);
nuspaudus antrojo lygio klavišą ir šį klavišą, gaunamas skaitmuo 1;
nuspaudus trečiojo lygio klavišą ir šį klavišą, gaunamas ženklas @.
Raidės išdėstomos pagal savo šalies rašomąją mašinėlę. Šitaip panaudojama jau nusistovėjusi greitojo spausdinimo sistema.
Naujoje lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje:
1) ženklų aibė yra ASCII + 18 specifinių lietuviškų raidžių + § +
lietuviškos kabutės + brūkšnys + dešininis kirtis + euro ženklas;
2) ant klavišo dėstomi du arba trys ženklai, antrasis lygis įjungiamas klavišu Lyg2, o trečiasis – klavišu Lyg3;
3) raidės išdėstytos pagal lietuvišką rašomąją mašinėlę;
4) skaitmenys išdėstyti viršutinėje eilėje antrajame lygyje;
5) likusieji ženklai išdėstyti, atsižvelgiant į poravimą, rašomosios mašinėlės ir amerikines bei europines klaviatūras;
6) „mirusių“ klavišų nėra, nes lietuviškose kodų lentelėse nėra diakritinių ženklų, su kuriais būtų galima „gaminti“ kitų kalbų raides, esančias lietuviškose kodų lentelėse.
Tai pilnavertė lietuviška klaviatūra, nes ja galima rinkti:
1) lietuvišką tekstą;
2) visus kitus kompiuterio vartotojui reikalingus ženklus.
Ženklų išdėstymas
Kaip buvo minėta, raidės ir skaitmenys dėstomi pagal lietuvišką rašomąją mašinėlę. Lietuviškos rašomosios mašinėlės išdėstymas iš esmės yra
QWERTY išdėstymo nedidelė modifikacija, kuri vadinama ĄŽERTY. Reikia manyti, kad šis išdėstymas apmąstytas, atsiradęs dar prieškario Lietuvoje.
Jame gana sklandžiai suderinti lietuviškos raštijos poreikiai su panašumu į kitų Europos valstybių klaviatūras. Panašų raidžių išdėstymą (AZERTY) turi belgai ir prancūzai. Skaitmenis antrajame lygyje dėsto valstybės, kurių abėcėlės turi daugiau raidžių – belgai, čekai, prancūzai ir slovakai, nes dažnai vartojamus skyrybos ženklus racionaliau yra dėstyti pirmajame lygyje.
Pastebėsime, kad rašomoji mašinėlė turi 46 klavišus, o europinės kompiuterio klaviatūros (tame tarpe ir naujoji lietuviška) – 48.
Taigi, lietuviškoje kompiuterio klaviatūroje (1 pav.) raidės užima klavišų B01–B10, C01–C12, D01–D12 ir E12 pirmąjį ir antrąjį lygį, skaitmenys – klavišų E01–E10 antrąjį lygį.
Į likusias laisvas vietas dėstomi visi kiti ženklai. Jiems panaudojami visi trys lygiai. Laikoma, kad pati geriausia padėtis yra pirmajame lygyje (ženklą surinkti pakanka nuspausti vieną klavišą), po to antrajame lygyje ir galiausiai trečiajame lygyje. Natūralu, kad dažniausiai reikalingus ženklus reikia dėstyti pirmajame lygyje, o rečiausius –
išdėstyti trečiaisiais. Nors ergonominiu požiūriu antrasis ir trečiasis lygiai yra vienodi: abiem atvejais renkant ženklą reikia spausti du klavišus – lygio klavišo ir ženklo klavišo. (Prieštaraujantys galėtų sakyti, jog fiziniai antrojo lygio klavišai yra du – vienas kairėje klaviatūros pusėje, kitas dešinėje – ir tai suteikia papildomus patogumus.
Bet trečiojo lygio klavišas Lyg2 dešinėje pusėje dažnai gali būti modeliuojamas kombinacija Vald + Alt, esančia kairėje pusėje. Nors šiuo atveju reikia spausti tris klavišus).
Svarbiausi skyrybos ženklai dėstomi viršutinės eilės pirmajame lygyje. Daugiausiai rašte vartojamiems ženklams – taškui (.) ir kableliui
(,) skiriamos geriausios vietos šios eilės centre – gretimi klavišai E06 ir
E07, spaudžiami kairės ir dešinės rankos smiliais. Toliau į kairę nuo šių ženklų dėstomas dvitaškis (:) ir kabliataškis (;). Jie, būdami greta, sudaro tam tikrą logiškai įsimenamą skyrybos ženklų eilę. Pastebėsime, kad šie keturi ženklai vienaip ar kitaip grupuojami daugelyje užsienio šalių klaviatūrų.
Skliaustai yra poriniai ženklai, todėl jie dėstomi ant gretimų klavišų. Dažniausiai vartojami paprastieji skliaustai (). Todėl jie dedami į klavišų E09 ir E10 pirmąjį lygį. Ant šių klavišų, tik antrajame lygyje, šie skliaustai yra ir amerikinėje klaviatūroje.
Laužtiniai ir riestiniai skliaustai yra retesni ženklai, todėl jie dėstomi trečiaisiais. Be to, laužtiniai skliaustai dėstomi ant tų pačių klavišų, kaip ir paprastieji, tik kitame lygyje. Toks skliaustų grupavimas turėtų palengvinti jų vietos įsiminimą.
Kodų lentelėse apstu įvairiausių kabučių, bet reikiamą kabučių formą nusako kalbos taisyklės. Lietuvių kalboje jos tokios:
atidaromosios kabutės – du kableliai apačioje („);
uždaromosios kabutės – du apversti kableliai viršuje (“).
Šitokios kabutės yra taip pat vokiečių, islandų ir čekų ir slovakų kalbose.
Kabutės („ ir “) taip pat yra poriniai ženklai. Todėl jos dėstomos ant gretimų klavišų B08 ir B09. Pirmuose klaviatūros projekto variantuose abi kabutės buvo dėstomos ant to paties klavišo skirtingų lygių. Pirmajame lygyje apatinės (atidaromosios) kabutės, antrajame (aukščiau) – viršutinės (uždaromosios). Tačiau vėliau buvo atkreiptas dėmesys į tai, kad lengviau įsimenama kabučių orientacija gulsčia kryptimi (kairė-dešinė), negu stačia (apačia-viršus), nes ne visi prisimena, kurios kabutės rašomos apačioje (atidaromosios ar uždaromosios) ir kurios viršuje.
[pic]
1 pav. Naujos lietuviškos kompiuterio klaviatūros ženklų išdėstymas
Ypatingą paskirtį turi skaitmenų eilės kairysis klavišas Jame išdėstyti trys kirčio ženklai: riestinio (~), dar vadinamo tilde, kairinio
(`) ir dešininio (´). Šį klavišą deklaravus mirusiu, galima gauti klaviatūrą kirčiuotoms lietuviškoms raidėms rinkti. Tai paprastas ir lengvai įsimenamas papildomų, ženklų rinkimas kompoziciniu būdu.
Pavyzdžiui, raidė a su riestiniu kirčio ženklu įvedama spaudžiant riestinį ženklą ~ ir raidę a. Žinoma, tam tikslui reikalinga speciali tvarkyklė ir atitinkamas šriftų rinkinys. Du ženklai – tildė ir kairinis kirtis – ant to paties klavišo yra ir amerikinėje klaviatūroje. Kompiuteryje jie vartojami ir kaip savarankiški ženklai.
Dešiniojo kirčio ženklo, kaip savarankiško ženklo, vartojimas yra problematiškas, kadangi jo neturi pagrindinė kodų lentelė, kurią apibrėžia standartas LST ISO/IEC 8859-13. Bet būdamas trečiame lygyje jis niekam ir nemaišo.
Tam tikrą porą sudaro ženklai < ir >. Dauguma Europos valstybių juos dėsto klavišo B00 pirmajame ir antrajame lygyje. Tą patį padarėme ir mes.
Kiti ženklai išdėstyti atsižvelgiant į jų vietą rašomojoje mašinėlėje bei amerikinėje klaviatūroje.
Šauktukas (!) yra klavišo E01 pirmajame lygyje ir sutampa su mašinėle, o taip pat su amerikietiška klaviatūra tik kitame lygyje.
Klaustukas (?) yra klavišo E11 pirmajame lygyje ir sutampa su mašinėle.
Įstrižas brūkšnys (/) yra klavišo E03 pirmajame lygyje ir sutampa su rašomąja mašinėle.
Brūkšnelis (-) ir pabraukimo brūkšnys (_) dėstomi klavišo E02
pirmajame ir trečiajame lygyje. Brūkšnelio vieta sutampa su rašomąja mašinėle, o jo grupavimo su pabraukimo brūkšniu idėja perimta iš amerikietiškos klaviatūros.
Lygybės ženklas (=) yra klavišo E08 pirmajame lygyje. Kadangi dvitaškis ir lygybė yra tame pačiame lygyje, o jie spaudžiami skirtingų rankų pirštais, toks jų išdėstymas yra palankus programuotojams, dažnai renkantiems priskyrimo ženklą, sudarytą iš šių dviejų ženklų.
Pliuso ženklas yra klavišo E11 antrajame lygyje vienu klavišu kairiau negu amerikinėje klaviatūroje.
Ženklas et (@) išdėstytas klavišo E01 trečiajame lygyje vienu klavišu kairiau negu amerikinėje klaviatūroje.
Ženklai #, $, ^, & ir * išdėstyti ant tų pačių klavišų, kaip ir amerikinėje klaviatūroje (E03–E04 ir E06–E08) tik trečiajame lygyje.
Paragrafo ženklas (§) ant to paties klavišo E05, kaip ir rašomoje mašinėlėje, tik trečiame lygyje. Paragrafo ženklo neturi amerikietiška klaviatūra. Tačiau jis buvo rašomojoje mašinėlėje ir vartojamas lietuviškoje raštijoje (ir ne tik lietuviškoje – savo klaviatūrose paragrafo ženklą turi daugelis valstybių – iš peržiūrėtų 22 klaviatūrų 17
turi šį ženklą).
Procento ženklas (%) yra klavišo E12 trečiajame lygyje – vienu klavišu dešiniau, negu rašomojoje mašinėlėje.
Brūkšnys (–) į lietuvišką klaviatūrą įtrauktas pirmą kartą. Jam skiriamas ir „naujausio“ klavišo B00 trečiasis lygis.
1997 m. Europos Sąjunga pasiūlė visoms Europos valstybėms į savas kodų lenteles ir klaviatūras įtraukti Europos valiutos vieneto euro ženklą. Jis atrodo kaip stilizuota raidė E: raidė C, kurios viduje yra ją kertantis lygybės ženklas. Šis ženklas bus visuotinai naudojamas informacijos technologijoje, todėl turi būti galimybė jį įvesti, saugoti, apdoroti, spausdinti. Įtrauktas jis ir į aprašomą klaviatūrą – trečioje pozicijoje prie raidės E. Tai atitinka Europos Komisijos rekomendacijas.
Paprastos kabutės („) išdėstytos ant klavišo C11, kaip ir amerikietiškoje klaviatūroje, tik trečiajame lygyje.
Likusieji ženklai: į kairę pasviręs brūkšnys(), status brūkšnys
(|) ir apostrofas (‘) išdėstyti ant klavišų B10, C12 ir E11 trečiaisiais.
Specialiųjų ženklų išdėstymo charakteristikų suvestinė pateikta 1
lentelėje.
1 lentelė [pic]
Pastebėsime, kad skaitmenų srityje dešimtainės trupmenos skyriklis, kurį tarptautinis standartas (ISO/IEC 9995) taip ir vadina, jo nekonkretizuodamas, kadangi jis gali būti kablelis (Europoje) arba taškas
(JAV). Lietuvoje trupmenos skyriklis yra kablelis. Todėl šis klavišas žymimas kablelio ženklu.
Viena iš svarbių klaviatūrą apibūdinančių charakteristikų yra ženklų aibė. Jei ši aibė skurdi, gali pritrūkti dažnokai reikalingų ženklų.
O jei aibė labai plati (įtraukti ir rečiau naudojami ženklai, kitų kalbų raidės), atsiranda daug trečiųjų ženklų ir klaviatūros klavišai gaunasi „prišiukšlinti“. Tai nepatogu spausdinimo metu. Manome, kad lietuviškoje klaviatūroje specialiųjų ženklų skaičius yra maždaug optimalus.
Ženklai išdėstyti taip, kad standartinė klaviatūra kuo mažiau skirtųsi nuo jau naudotų išdėstymų. Visos raidės, skaitmenys ir svarbiausi skyrybos ženklai (taškas, kablelis, dvitaškis, skliaustai, šauktukas, klaustukas, brūkšnelis ir įstrižas brūkšnys) yra tose pačiose vietose, kaip tradicinėse ĄŽERTY klaviatūrose. Daugelis kitų (matematinių arba kompiuterinių) ženklų yra tose pačiose vietose, kaip ir amerikinėje klaviatūroje.
Naudojama standartinė europietiška fizinė 48 klavišų klaviatūra.
Dėl to lietuviškos klaviatūros gamyba nekelia technologinių problemų.
47 Klavišų klaviatūra
Klaviatūros standartas LST 1582 apibrėžia 48 klavišus rašto ženklams rinkti. Kaip ir įprasta visoje Europoje. Tačiau daugelis Lietuvoje naudojamų kompiuterių sukomplektuoti su amerikinėmis (neeuropinėmis) 47
klavišų klaviatūromis (neturi 48-ojo klavišo B00, t.y. kairiojo apatinės eilės klavišo su ženklais < > – ).
Kad naujomis tvarkyklėmis galėtų pasinaudoti ir tokie vartotojai, jos sukurtos, kad tiktų ir 47 klavišų klaviatūrai. 48-ojo klavišo ženklai <
> – yra papildomai uždėti ir ant klavišų Z, Ū ir C trečiame lygyje.
Tada ženklas ‘<‘ renkamas nuspaudus Alt+Z arba kairėje
Ctrl+Alt+Z;
ženklas ‘>’ – nuspaudus Alt+Ū arba kairėje Ctrl+Alt+Ū;
ženklas ‘–’ renkamas nuspaudus Alt+C arba kairėje Ctrl+Alt+C.
Taigi, klaviatūra renkamų ženklų aibė nesumažėja (nors vienu klavišu yra mažiau). Šitaip vėl šiek tiek išplečiama standarto taikymo sritis be jokių nuostolių pagrindinėms nuostatoms. Vartotojas nuo to tik išlošia.
Pastebėsime taip pat, kad Lyg3 funkciją pateiktoje 47 ženklų klavišų klaviatūroje atlieka dešinysis Alt.
Bendro klaviatūros vaizdo variantas:
Klaviatūros ženklų dalis (kairė pusė);
[pic]
Klaviatūros skaitmenų ir kitos dalys (dešinė pusė)
Pastaba. Klaviatūros piešinys vaizdavimo patogumui išskaidytas į dvi dalis.
Standartinė klaviatūra tampa prieinama visiems
Jau ne kartą buvo kalbėta ir rašyta apie standartinę (pagal Lietuvos standartą LST 1582) lietuvišką kompiuterio klaviatūrą. Ją kai kas vadindavo „popierine“. Ne dėl to, kad egzistuotų tik popieriuje – daugelis mėgstančių patogų darbą ją „pasigamina“ iš kitų klaviatūrų. Bet jiems tenka ant kai kurių klavišų priklijuoti popierinius lipdukus. Praeitais metais MPL
iniciatyva Taivanyje buvo užsakytos fizinės standartinės klaviatūros (t.y.
su reikiamu graviravimu) ir metų pabaigoje pradėtos gaminti. Šių metų pradžioje buvo gauta pirmoji partija su visais reikalingais užrašais. Ir ne tik ant klavišų, bet ir ant korpuso (žr. pav.). Taigi, jau turime tikrai lietuvišką klaviatūrą.
[pic]
Kuo ši klaviatūra geresnė už dabar paplitusią su raidėmis ant skaitmenų klavišų?
Standartinėje lietuviškoje klaviatūroje yra visas lietuviškas raidynas ir visi ASCII ženklai. Be to, yra brūkšnys ir lietuviškos kabutės. Tai viskas, ko reikia paprastam kompiuterio naudotojui, kurių yra tikrai ne mažiau, kaip 99%. Todėl praktiškai nebereikia perjunginėti klaviatūros.
Paskaičiuokime kiek kartų kasdien be reikalo tenka perjunginėti „skaitmeninę“ klaviatūrą į amerikinę, kiek kartų pamirštama perjungti ir dėl daromos ir taisomos klaidos, ir bus akivaizdu.
Kitas pranašumas – raidės išdėstytos trijose eilėse (jų nėra viršutinėje eilėje). Tai nelabai svarbu tiems, kas tekstą renka vienu arba dviem pirštais. Tačiau tiems, kas renka visais abiejų rankų pirštais taip vadinamu akluoju metodu, tai labai svarbu. Mat pagrindinė pirštų padėtis yra ant vidurinės eilės klavišų. Iš čia dviejų gretimų eilių klavišai pasiekiami lengvai, o iki viršutinės eilės atstumas dvigubai didesnis. Dėl to mažėja rinkimo sparta, daroma daugiau klaidų.