KOMPIUTERINIŲ TINKLŲ KABELIAI

1. ĮVADAS

Kiekvienas amžius turi vieną ar keletą dominuojančių technologijų. Viena iš svarbiausių 20-ojo am-žiaus technologijų – informacijos rinkimas, apdorojimas, platinimas – glaudžiai susijusi su ryšių bei kompiuterinės technikos neprecedentiniu vystymusi. Ryšių ir kompiuterių apjungimas iš esmės pakeitė kompiuterinių sistemų organizavimo principus. Kompiuterinių centrų funkcijas dažnai atlieka daug atskirų, tačiau tarpusavyje sujungtų kompiuterių.
Patį kompiuterių tinklą dažniausiai įsivaizduojame kaip keletą (keliolika, keliasdešimt ir t.t.) kompiute-rių bei kitų įrenginių, įvairaus tipo ryšio linijomis sujungtų į vieną bendrą organizacijos ar privačių asmenų tinklą. Kompiuteriai jungiami į tinklus dėl labai paaprastų ir visiems suprantamų priežasčių: tinklai leidžia darbuotojams patogiai keistis įvairia informacija, bendrai naudotis centralizuotai kau-piamomis duomenų bazėmis bei įvairiausiomis kompiuterinėmis programomis. Kadangi kompiuterių tinkle teoriškai kiekvienas kompiuteris gali „matyti“ visus kitus kompiuterius, esančius tame tinkle bei jų išorinę įrangą, kompiuterių sujungimas į tinklą teikia dar vieną privalumą: leidžia efektyviai ir tau-piai naudoti įvairiausią išorinę įrangą – spausdintuvus, skenerius, modemus ir t.t. (pvz., vienu ir tuo pačiu spausdintuvu galima naudotis iš kelių skirtingų kompiuterių).
Vartotojui, dirbančiam personaliniu kompiuteriu su daugeliu dokumentų, nepatogu keeistis informacija su kolegomis – tenka daug ką spausdinti arba kopijuoti informaciją į įvairiausias laikmenas. Sujungus bent du kompiuterius taip, kad jie tarpusavyje galėtų keistis informacija, gauname kompiuterių tinklą.
Kompiuterių tinklą galime apibudinti kaip tarpusavyje sujungtus 2 ar daugiau kompiuterių, galinčių keistis esama informacija. Ta

ačiau platesnis apibrėžimas sako, kad kompiuterių tinklas tai netik keli kompiuteriai sujungti tarpusavyje, tai ir serveris, ir darbo vietų kompiuteriai sujungti į vieningą siste-mą, kompiuterinio tinklo įrangos (kabelių ir tinklo aparatūros) pagalba siekiant užtikrinti vartotojams operatyvų apsikeitimą informacija, kolektyvinį kompiuterinės ir programinės įrangos naudojimą bei Interneto paslaugas. Vietinių lokaliųjų kompiuterių tinklų (angl. LAN – local area network) darbo sto-tys ir serveriai paprastai yra sujungiami kabeliais. Tai yra pagrindinė duomenų perdavimo erdvė.
Yra galimybė turėti tinklą ir nenaudojant jungimo kabeliais. Šie bevieliai tinklai naudojasi infraraudo-nųjų spindulių pagalba, radijo ryšiu arba mobiliuoju ryšiu, tačiau atitinkamai jie turi savo trūkumų. Bevielį tinklą įdiegti yra labai brangu ir sudėtinga. Bevieliai tinklai, sujungti infraraudonųjų spindulių pagalbą turi nuolat turėti kontaktą. Taip pat bevielis tinklas negali užtikrinti pakankamo grreičio, ryšio kokybės ir saugumo, t.y. „nepageidaujamų svečių“. Todėl šiuo metu populiariausi ir patikimiausi lai-diniai tinklai, t.y. kabeliais sujungti tinklai.

2. KABELIŲ SKIRSTYMAS

Kaip jau minėjau, duomenys gali būti perduodami nebūtinai per kabelius. Fizine duomenų perdavimo aplinka gali būti skaidoma į:
q Laidus ir kabelius;
q Optinį pluoštą (šviesolaidžiai);
q Radijo kanalus (antžeminiai ir palydoviniai).
Visos šios fizinės aplinkos šiuo metu yra naudojamos duomenims perduoti. Tačiau kabeliai yra popu-liariausi.
Kompiuterių tinklų kabelių įvairovė yra labai plati. Ir norint geriau juos suprasti bei išnagrinėti tinklo kabeliai paprastai skirstomi į grupes. Kiekvienos grupės ka

abeliai turi sau būdingų savybių. Dabar ga-minamų kabelių asortimentas siekia 2200 tipų. Tačiau praktiškai, duomenų perdavimo terpėje naudo-jamos trys pagrindinės kabelių grupės:
q Koaksialiniai kabeliai.
q vytosios poros kabeliai.
q optiniai kabeliai.
Kiekvienos grupės kabeliai dar gali būti savaip skirstomi.

3. KOAKSIALINIAI KABELIAI

Koaksialinis kabelis yra pats seniausias. Pirmasis koaksialinis kabelis buvo išrastas 1929 metais. 1936 m. koaksialiniu kabeliu buvo sujungti 2 Jungtinių Amerikos Valstijų miestai – Niujorkas ir Filadelfija. 1941 m. koaksialinis kabelis pirmąkart panaudotas komercijoje. Kadangi jie yra seniausi tai jie yra ir bene populiariausi vietiniuose tinkluose. Koaksialiniai kabeliai tapo labai populiarūs, nes yra gana ne-brangūs, mažos jų tiesimo sąnaudos. Šie kabeliai pasižymi gera triukšmų izoliacija bei dideliu kanalo pločiu, todėl informacijos perdavimo greitis tokiais ryšio kanalais gana aukštas. Iš tokių kabelių, pana-šiai kaip iš telefoninių porų, gali būti gaminami storesni kabelių pluoštai.
Koaksialinis kabelis gali būti 50 ir 75 omų. Pirmasis naudojamas skaitmeniniam perdavimui, o antrasis – analoginiam perdavimui. Jis būna 10 – 12 mm skersmens ir yra nelabai lankstus. Koaksiali-niu kabeliu galima perduoti informaciją nuo 1 iki 2 Gbps greičiu. Ilgesni negu 500 m kabeliai taip pat yra naudojami, tačiau pasiekiamas mažesnis greitis arba įrengiami stiprintuvai. Koaksialiniai kabeliai naudojami ir telefonų tinkluose, tačiau dabar daug kur keičiami optiniais kabeliais. Jie dar plačiai nau-dojami kabelinėje televizijoje. Kaina svyruoja maždaug nuo 0,7 iki 3 Lt/m.

3.1. Koaksialinių kabelių skirstymas

Koaksialiniai kabeliai dar gali būti skirstomi į:

:
q Plonuosius (thinnet) yra apie 5 – 6 mm storio (1/4 colio). Tai lankstus, patogus montuoti, tin-kantis beveik visiems tinklams kabelis. Jungiamas tiesiai prie tinklo plokštės, naudojant BNC (British Naval Connector) T-jungtį. Signalas be didesnių iškraipymų perduodamas iki 200m. Galinėms BNC T-jungtims ant laisvų jungčių galų uždedami BNC terminatoriai. Aklės varža turi būti lygi kabelio impedansui. Prie laisvo aklės galo paprastai prijungiama įžeminimo kilpe-lė (ground loop).
q Storuosius (thicknet) yra 10 – 13 mm (1/2 colio) skersmens ir gana atsparus mechaniškai. Jo centrinė gysla pagaminta iš storo varinio laido, todėl signalas tokiu kabeliu gali būti perduotas didesniu nuotoliu (iki 500m.) su nedideliais nuostoliais. Tačiau storą kabelį sunku montuoti to-dėl, kad yra nelankstus, sunkus ir brangesnis. Tokio tipo kabelis dažnai vadinamas standartiniu Ethernet ir naudojamas kaip magistralinis (backbone) kabelis tarp nedidelių vietinių tinklų, iš-vedžiotų plonuoju kabeliu. Prisijungimui prie storojo kabelio naudojamas specialus įtaisas – transiveris (transceiver). Transiveris yra nedidelė dėžutė, tvirtinama tiesiai prie kabelio panau-dojant specialiąja jungtį (vampire tap arba piercing tap). Jungties dantys prakerta kabelio izo-liaciją ir prisijungia tiesiai prie laidžių gyslų. Kita transiverio jungtis yra standartinis DB-15 antgalis, jungiamas prie kompiuterio tinklo plokštės AUI lizdo.
Siekiant išvengti gaisro, ypač kai kabeliai klojami panaudojant ventiliacijos angas, koaksialiniai kabe-liai dar skirstomi į:
q polivinilchloridinius kabelius, naudojamus tradicinėms tinklo konstrukcijoms;
q kabelius, naudojamus ventiliacijos angose, po grindimis.

3.2. Koaksialinio kabelio sa

andara

Koaksialinis kabelis sudarytas iš:
· varinės gyslos (core), kuri, savo ruožtu, gali būti ištisinė arba supinta iš kelių laidų;
· geromis dielektrinėmis (dielectric) savybėmis pasižyminčio vidinio izoliacinio sluoks-nio (insulation layer);
· laidžios pynės, kuri ne tik perduoda signalą, bet ir ekranuoja vidinę gyslą nuo elektri-nių trikdžių;
· polivinilchlorido apvalkalo, saugančio kabelį nuo atmosferos poveikio, elektrinio kon-takto ir mechaninių pažeidimų.
Kai kurie kabeliai gali turėti papildomą metalinės folijos gaubtą arba ekraną (shield), pagerinantį apsaugines kabelio savybes. Tokie kabeliai vadinami dvigubo ekranavimo kabeliai. Jie daug geriau apsaugo gyslą nuo elektrinių triukšmų (noise) ir kryžminių trikdžių (crosstalk). Ypač stiprių trikdžių zonoms gaminami ir keturgubo ekranavimo kabeliai. Kuo storesnis kabelis ir kuo geresnis jo ekrana-vimas, tuo mažiau slopinamas (attenuation) juo perduodamas signalas. Kabeliai su mažesniu slopi-nimu geriau dirba dideliais perdavimo greičiais su neaukštos klasės aparatūra, o esant vienodoms są-lygoms, gali perduoti signalą didesniu atstumu. Koaksialinio kabelio konstrukcija parodyta 1 pa-veiksle.

1 pav. Koaksialinio kabelio struktūra

Kabelio centre esantis varinis laidas gali būti ištisinis arba supintas iš kelių laidų. Vidinis izo-liacinis sluoksnis pasižymi itin geromis dielektrinėmis savybėmis. Metalinio tinklelio (ekrano) pagrin-dinė funkcija yra perduoti signalą, tačiau ši medžiaga taip pat ekranuoja vidinę gyslą nuo elektrinių trikdžių. Išorinis sluoksnis saugo kabelį nuo atmosferos poveikio, elektrinio kontakto ir mechaninių pažeidimų. Koaksialinių kabelių tipų yra labai daug ir įvairių – tačiau dažniausi yra šie: RG-58, RG-58A, RG213, 10BASE5. Koaksialinių kabelių RG-58 grupę sudaro tokie kabeliai:
q RG-58 /U – ištisinė varinė šerdis;
q RG-58 A/U – supinti laidai;
q RG-58 C/U – karinis RG- A/U standartas;
q RG-59 – naudojamas moduliuotiems signalams perduoti;
q RG-6 – yra didelio skersmens ir skirtas aukštesniems dažniams;
q RG-62 – naudojamas AscNet tinklams.

3.3. Koaksialinio kabelio užbaigimas

Kabeliai yra riboto ilgio, todėl turi būti sujungiami ir turėti antgalius, jungtis. Antgalis gali būti mon-tuojamas ant laido užspaudžiant kontaktus, lituojant arba užsukant. Yra naudojami termiškai susitrau-kiantys, užmaunami silikoniniai antgaliai ir kt. Tai priklauso nuo konstrukcijos.
Koaksialinio kabelio jungimo elementai yra – T jungtis, lizdas, antgalis, terminatorius. T jungtis skirta kabeliui prie tinklo plokštės bei gretimiems kompiuteriams prijungti, ją galime pamatyti žemiau pa-teiktame 2 pav.

2 pav. Koaksialinių kabelių T jungtis

Prireikus sujungti du plonus kabelius, kiekviename gale uždedamas BNC antgalis, o tarp jų įstatomas BNC jungiklis (barrel-connector) 3 pav.

3 pav. Koaksialinio kabelio BNC jungiklis
Paprastai tinklas būna nuolatos užimtas. Dėl to, be tam tikrų priemonių, tinklas gali tapti nedarbingas. Todėl naudojami terminatoriai naikinantys tinkle cirkuliuojančius signalus 4 pav. Tai galinė koaksiali-nio kabelio jungtis (dar vadinamas „tėveliu“). Terminatorius skirtas kabelio banginės varžos suderini-mui. 10Base-2 tinkluose gali būti vienas terminatorius įžemintas (gali ir nebūti). 10Base-5 tinkluose vienas terminatorius privalo būti įžemintas.

4 pav. Koaksialinio kabelio terminatorius (su įžeminimu)

4. VYTOSIOS (SUKTOS) POROS KABELIAI

Populiaresni yra vytosios poros kabeliai, nes jie gali didesniu greičiu perduoti duomenis. Paprasčiausia vyta pora yra tarpusavyje susukti du variniai laidai.

4.1. Vytosios poros kabelių skirstymas

Šie kabeliai yra skaidomi į:
q ekranuotuosius (STP – shieded twisted pair)
q neekranuotuosius (UTP – unshielded twisted pair).
Neekranuotieji vytosios poros kabeliai dar skirstomi pagal jų kategorijas. Pagrinde išskiriamos penkios kategorijos (galiojantys standartai):
q 1 kategorija (CAT 1) – tai telefono kabelis, kuriuo perduodama kalba. Skirti žemo dažnio si-gnalams. Nėra jokių kriterijų.
q 2 kategorija (CAT 2). Šios kategorijos kabeliai yra sudaryti iš keturių vytųjų porų. Nustatytas 1 MHz dažnis, naudojamas telefono linijoms ir duomenų perdavimui iki 4 Mbps.
q 3 kategorija (CAT 3). Šie kabeliai gali perduoti duomenis iki 10 Mbps greičiu ir sudaryti iš keturių vytųjų porų po devynias vijas metrui. Nustatytas 16 MHz dažnis naudojamas 10 BaseT ir duomenų perdavimui.
q 4 kategorija (CAT 4). Šis kabelis gali perduoti duomenis iki 16 Mbps sparta ir sudarytas iš ke-turių vytųjų porų. Nustatytas 20 MHz dažnis naudojamas Token Ring, 10BaseT.
q 5 kategorija (CAT 5). Tai kabelis, galintis perduoti iki 100Mbs sparta ir yra sudarytas iš keturių suvytų varinių laidų. Nustatytas 100 MHz dažnis naudojamas 100BaseT, 10BaseT.

4.2. Vytosios poros kabelio sandara

Kabelį sudaro keletas vytų porų (paprastai 1, 2 ar 4) apvelkamos apsauginiu PVC apvalkalu. Visi 2 – 5 kategorijos kabeliai yra sudaryti iš 4 vytų porų (9 vijos vienam ilgio metrui). Šiuo metu praktikoje dažniausiai sutinkamas 5-tos kategorijos kabelis. Kabelį sudaro keletas vytų porų (paprastai 1, 2 ar 4) apvelkamos apsauginiu PVC apvalkalu bei galuose tam tikra tvarka užspaudžiami antgaliais.
Kabelio sudėtis parodyta 5-ame pav.

5 pav. Vytos poros kabeliai

4.3. Vytosios poros kabelio užbaigimas

Kabeliams taip pat naudojamos specialios jungtys ir lizdai. Galuose tam tikra tvarka užspau-džiami RJ-45 tipo jungčių antgaliai. Šie antgaliai skirti vytosios poros aštuonių laidų kabeliui prijungti prie kompiuterių tinklų. Panaši RJ-11 jungtis yra skirta telefono linijoms prijungti prie modemo. RJ-11 jungtis skiriasi nuo RJ-45 tuo, kad RJ-11 turi tik keturis laidus. Kad vartotojas nesupainiotų laidų, jų poros yra skirtingų spalvų ir jungiamos pagal nustatytą schemą.

6 pav. Vytosios poros jungimo schema
Laidų jungimo schemų yra keletas, tai priklauso nuo tinklo ir įrenginio paskirties. Paveiksle pavaizduota populiariausia, pagal standartą turintį numerį 568A vytosios poros laidų jungimo schema.

Laidų jungimo schemų yra keletas, tai priklauso nuo tinklo ir įrenginio paskirties. Paveiksle pavaizduota populiariausia, pagal standartą turintį numerį 568A vytosios poros laidų jungimo schema.
Laidžių gyslų jungimas:
q ATM 155 Mbit/s naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1-2, 7-8).
q Ethernet 10BaseT naudoja poras 2 ir 3 (kontaktus 1-2, 3-6).
q Ethernet 100BaseT4 naudoja poras 2 ir 3 (4T+) (kontaktus 1-2, 3-6).
q Ethernet 100BaseT8 naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4-5, 1-2, 3-6, 7-8).
q Token Ring naudoja poras 1 ir 3 (kontaktus 4-5, 3-6).
q TP PMD naudoja poras 2 ir 4 (kontaktus 1-2, 7-8).
q 100VG-AnyLAN naudoja poras 1,2,3 ir 4 (kontaktus 4-5, 1-2, 3-6, 7-8).
Gyslų prijungimo schema prie antgalių aprašyta 1-oje lentelėje, atskiras gyslas žymint spalvotai.
1 lentelė. Gyslų prijungimo schema

Kabelio gyslų spalvos ir numeracija Signalo tipas Gyslos išdėstomos sujun-gimui:
EIA/TIA-568A EIA/TIA-568B HUB – tink-lo plokštė Plokštė – plokštė
1 Baltas/Žalias2 Žalias3 Baltas/Oranžinis4 Mėlynas5 Baltas/Mėlynas6 Oranžinis7 Baltas/Rudas8 Rudas 1 Baltas/Oranžinis2 Oranžinis3 Baltas/Žalias4 Mėlynas5 Baltas/Mėlynas6 Žalias7 Baltas/Rudas8 Rudas Kai signalas per-duodamasketuriomis gys-lomis iš aštuonių:1 – TD+2 – TD-3 – RD+6 – RD- 1 – 12 – 23 – 34 – 45 – 56 – 67 – 78 – 8 1 – 32 – 63 – 14 – 45 – 56 – 27 – 78 – 8

Reikia pabrėžti, jog neekranuotos vytos poros linijos labai jautrios įvairiausiems elektriniams trik-džiams, todėl atsakinguose tinkluose naudojamas ekranuotas vytos poros kabelis STP. STP su 150 omų varža saugo tinklu cirkuliuojantį signalą nuo pašalinių trikdžių. Šis kabelis turi vario laidelių ek-ranuojančią pynę ir papildomai apvyniojamas aliuminio folijos sluoksniu. Tokia izoliacija patikimai saugo kabelį nuo trikdžių ir leidžia perduoti signalą gerokai toliau. Ekranuotos vytosios poros kabeliai daugiausiai naudojami Token Ring tinklams ir tokioms tinklo vietoms, kur yra didžiausi trikdžiai. Šio kabelio šarvas laidumu prilygsta varinių laidų laidumui ir todėl trikdžiai jame sužadina srovę, kuri, jei teisingai prijungtas įžeminimas, savo ruožtu variniuose laiduose žadina priešingos krypties srovę. To-kiu atveju trikdžiai slopinami ir neturi jokios įtakos signalui. Šio tipo laidams gali būti naudojami dvie-jų tipų ekranai. Tai gali būti folijos ir metalinio tinklelio ekranai. Vis dėlto dažniau naudojama folija, nes ji lengvesnė ir yra pigesnis kabelis.

5. OPTINIAI KABELIAI

Šie kabeliai skiriasi nuo kitų tuo, kad signalai parduodami panaudojant šviesos impulsus. Šie kabeliai dar vadinami optinio pluošto kabeliais. Jie naudojami saugiam didelių duomenų srautų perdavimui di-deliu greičiu.

Optiniai kebeliai, priklausomai nuo jų panaudojimo srities, gali būti skirstomi į:
1. požeminius,
2. orinius,
3. povandeninius
4. patalpose naudojamus optinius kabelius.

Kiekviena šių kabelių grupė turi savitą konstrukciją, jie yra savaip apsaugoti nuo specifinių poveikių. Galima išskirti tris pagrindinius poveikius, kurie labiausiai keičia optinio kabelio struktūrą. Tai tempe-ratūra, mechaninis poveikis ir radiacija. Yra ir daugiau išorinių veiksnių tokių kaip drėgmė ar išorinis elektromagnetinis poveikis, bet dėl optinio kabelio konstrukcijos jie nėra tokie svarūs.

5.1. Optinių kabelių sandara

Optiniai kabeliai yra sudaryti iš stiklinės šerdies, kurią gaubia apvalkalas, laido atsparumą su-stiprinančio audinio ir išorinio apvalkalo. Kabelio sudėtis parodyta 7-ajame paveiksle. Signalas, sklin-dantis kabeliu, atsispindi nuo apvalkalo sienelių.

7 pav. Optinio kabelio sandara

Optiniai kabeliai gali būti skirstomi į tris grupes atsižvelgiant į lūžio rodiklio reikšmę bei šer-dies plotį:
q Vienamodiniai kabeliai (Single Mode Fiber, SMF). Šviesos kanalo plotis yra nuo 5 iki 15 mik-ronų;
q Daugiamodiniai kabeliai su staiga kintančiu lūžio rodikliu;
q Daugiamodiniai kabeliai su švelniai kintančiu lūžio rodikliu.
Žemiau 8-ajame paveiksle pavaizduoti daugiamodiniai kabeliai.

8 pav. Daugiamodiniai kabeliai

a) staiga kintančių lūžiu, b) švelniai kintančiu lūžiu

Vienos gyslos optinio kabelio šerdis turi 8,3/125 mikronų. Dažnių juosta yra labai plati ir siekia iki 100 Ghz/km ir daugiau. Daugiagyslio 62,5/125 mikronų kabelio dažnių juosta yra nuo 500 iki 800 Mhz/km. Signalas perduodamas kabeliu, generuojamas šviesos diodu arba puslaidininkiniu lazeriu ir sudarytas iš vieno ilgio bangos. Daugiagysliu kabeliu generuojamas signalas sudarytas iš skirtingo il-gio bangų. Taigi vienos gyslos kabelis gali signalą perduoti greičiau. Kadangi stiklinė kabelio gysla gali perdavinėti duomenis tik viena kryptimi, tai dvipusiam ryšiui sukurti kiekvienas kabelis sudarytas iš dviejų gyslų, izoliuotų viena nuo kitos skirtingo lūžio koeficiento stiklo danga ir sustiprintų pluoštu.

Optiniam kabeliui naudojamos jungtys yra dviejų rūšių:
q ST jungtis (straight tip). Tai stačiakampė šakutė su fiksatoriais;
q SC jungtis (subscriber connector). Tai apvali jungtis.
Duomenys šiuo kabeliu perduodami moduliuotais šviesos bangų impulsais specialaus stiklo gysla. Šie kabeliai pasižymi labai mažu slopinimu ir signalą be žymių praradimų galima perduoti iki 120 km at-stumu. Optinio pluošto kabeliu duomenys gali būti perduodami sparčiau nei 1 Gbit/s, tačiau šiuo metu praktikuojami ir mažesni greičiai, pvz., 100 Mbit/s. Pagrindinis trūkumas yra didelė įdiegimo ir eksp-loatavimo kaina. Todėl šiuos kabelius geriau naudoti tada, kai tinklo kompiuteriai išdėstyti labai toli vienas nuo kito ir reikalinga greitaveika (Fast Ethernet, Gigabit Ethernet ir t. t.).

6. BENDROS KABELIŲ SAVYBĖS

Kaip žinome, kad turėtume tinklą, reikia darbo stotis sujungti. O darbo stotys paprastai sujungiamos kabeliais. Visus kabelius bendrai galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:
q Plenuminiai kabeliai (plenum). Šie kabeliai yra skirti tinklui vėdinimo kanalais kloti. Toki ka-beliai yra padengti specialia medžiaga, kuri nedega, tačiau tinklas tampa brangesnis ir mažiau lankstus;
q Neplenuminiai kabeliai. Tokie kabeliai skirti įprastam tinklui kloti.
Prieš nagrinėjant kabelius giliau reikia apžvelgti kelis faktorius, nuo kurių priklauso kabelių savybės. Labai svarbus faktorius yra gyslos skersmuo. Tai yra laidininko skersmuo, kuris yra po izo-liacijos sluoksniu. Tam naudojama amerikietiška kabelio storio matavimo sistema AWG (American Wire Gauge). Kuo mažesnis AWG, tuo kabelis yra plonesnis. Storesnis kabelis yra laidesnis ir todėl signalą galima perduoti didesniu atstumu ir greičiu. Kai kurie kabeliai gali turėti kategorijas. Tokie ka-beliai paprastai klasifikuojami pagal EIA/TIA standartą. Nuo kabelio kategorijos priklauso jo savybės.
Kabeliai dar gali būti ekranuotieji ir neekranuotieji. Ekranuotieji kabeliai būna padengti specia-liu sluoksniu (folija), saugančiu nuo elektromagnetinio poveikio. Tokie kabeliai naudojami ten, kur yra intensyvūs elektromagnetiniai laukai, galintys veikti kabeliais perduodamus signalus. Neatskiriama kabelio savybė yra ta, ar tai yra ištisinė ar vytoji gysla. Ištisinės gyslos kabeliai mažiau slopina per-duodamą tinklu signalą. Todėl tokiu kabeliu galima perduoti duomenis dideliais atstumais. Tačiau toks kabelis paprastai būna standus ir dažnai lankstant gali nutrūkti. Tose tinklo vietose, kur galimos dažnos kabelio transformacijos, geriau naudoti kabelį su pagrindine gysla suvyta iš keleto laidų. Tai yra vyto-sios gyslos kabelį.

7. KABELIŲ STANDARTAI

Siekiant didesnio tinklų efektyvumo yra kuriami tinklų standartai. Yra daug tinklų standartų. Jie gali būti regioniniai (pagal teritorijas), skirti specialiai kabelių tipams, jungtims ar kitoms priemonėms, rei-kalingoms tinklui sujungti. Taip pat standartai yra kuriami ne tik pačiom priemonėm, bet ir schemoms bei kabelių klojimo taisyklėms.

Tačiau planuojant kompiuterių tinklus galima ir susimaišyti kokį kabelį kur naudoti. Todėl tie-siog būtina aptarti ir pagrindinius klausimus, į kuriuos reikia atkreipti dėmesį, renkantis kabelius.

Turint omenyje, kad kabeliai yra pagrindinė priemonė duomenims perduoti, reikia gerai išnag-rinėti technines kompiuterių tinklų kabelių savybes. Būtent nuo šių savybių priklauso duomenų perda-vimo greitis, kiek toli galima tuos duomenis perduoti, o taip pat jų saugumas.
Pasaulyje labai paplitęs standartų taikymas ir standartizavimo procesai, nes jie palengvina gamintojų ir vartotojų bendravimą. Vadovaudamasis standartais gamintojas gali aprašyti savo produkcijos savybes, o vartotojas nurodyti reikalavimus jai.
Standartai – tai matmuo, leidžiantis palyginti gaminius, skatinantis konkurenciją ir kainų lygio stabili-zavimą. Standartų prieduose nusakoma daug kuriamų sistemų standartų, nurodomi testavimo metodai, apibrėžiama terminologija. Standartai pagal savo apibrėžimą yra rekomendacinio pobūdžio. Tai kom-petentingos organizacijos priimtas dokumentas, patvirtinantis visuotinę nuomonę ir nurodantis veiks-mų ar jų rezultatų taisykles, rekomendacijas, charakteristikas, skirtas optimizacijai ir sutvarkymui.
Norint pasiekti didesnį duomenų perdavimo efektyvumą, turi būti pasiektas kompromisas tarp kabelių gamintojų. Norint išvengti per daug skirtingų charakteristikų yra kuriami standartai. Standartai taip pat neaplenkia ir kabelių naudojamų kompiuteriniuose tinkluose. Šiuo metu dažniausiai yra naudojami to-kie regioniniai kabelių standartai:
q Amerikietiškas EIA/TIA-568A, sukurtas ANSI, EIA/TIA ir Underwriters Labs (UL) laboratori-jos;
q Tarptautinis ISO/EIC 11801;
q Europinis EN50173.
Visi standartai yra iš esmės panašūs, bet naudojami skirtinguose pasaulio regionuose. Standar-tai paprastai kuriami mažiausioje erdvėje. Po to atsižvelgiant į regionus standartai gali būti suvienodi-nami. Tai ir susikuria europiniai, tarptautiniai ir amerikietiški standartai. Standartai paprastai apibūdina ir įvertina daugelį parametrų. Svarbiausieji yra šie:
q Slopinimas (Attenuation), matuojamas decibelais metrui nurodytu dažnių diapazonu;
q Artimojo galo besikertantys signalai (Near End Cross Talk), matuojami decibelais metrui nuro-dytu dažniu diapazonu;
q Banginė varža. Tai pilnutinė elektrinės grandinės varža priklausanti nuo srovės ir nešančiojo signalo dažnio (aktyvioji ir reaktyvioji);
q Aktyvioji varža. Grandinės pastovios srovės varža;
q Talpa. Energijos kaupimo savybė. Ši savybė būdinga metalams, nes laidininkai atskiriami die-lektriku ir sudaro kondensatoriaus prototipą. Tai yra kuo mažesnė talpa, tuo mažesni grandinės signalo iškraipymai;
q Elektrinis triukšmas arba elektromagnetinio lauko, esančio aplink laidininką, stiprumas. Tai yra nepageidaujama įtampa, atsirandanti laidininke dėl išorinių šaltinių poveikio ir matuojama mi-livoltais. Triukšmas gali būti foninis (aplink veikiančių buitinių prietaisų iki 150Khz) ir impul-sinis (kai triukšmas skleidžiamas variklių, jungiklių ir suvirinimo aparatų).
q Laido skersmuo arba pjūvio plotas. Matuoti naudojama dažniausiai amerikietiška sistema AWG (American Wire Guide), nustatanti sutartinius laidininkų tipus 22 AWG, 24 AWG ir t. t. Didesnis numeris nurodo mažesnį skersmenį.
Čia buvo paminėti tik vieni iš pagrindinių parametrų. Be šių galima įvertinti ir daugelį kitų. Ta-čiau kitus parametrus yra parankiau aptarti kiekvieno tinklo kabelių grupės atskirai.
Taip pat kabeliai yra klasifikuojami. Populiariausias kabeliams klasifikuoti naudojamas AN-SI/TIA/EIA-T568A standartas, kuris buvo sukurtas 1991 metais. Šį standartą naudoja daugelis tiekėjų. Žemiau išvardyti pagrindiniai kabelio standartai:
q Neekranuotoji vytoji pora UTP (100 Omų, 22 arba 24 AWG);
q Ekranuotoji vytoji pora STP (150 Omų);
q Daugiagyslis optinis kabelis (62,5/125 mkm);
q Vienos gyslos optinis kabelis (8,3/125 mkm);
Taip pat yra standartizuojama kiekvieno kabelio elementai atskirai:
q Kabelio charakteristikos ir techniniai kriterijai, apibūdinantys kabelio našumą;
q Topologija ir kabelio segmento ilgis;
q Jungčių specifikacijos ir išvadų išdėstymo schemos.
Be techninių priemonių dokumentai taip pat reglamentuoja ir kabelio klojimo taisykles, kurios skaidomos į keletą posistemių. 6-ajame pav. pavaizduota pastato kabelių sistema.

9 pav. Standartais reglamentuota pastato kabelių sistema

Kaip matyti iš 9 pav. pastato kabelių sistema susideda iš šešių dalių: įvado (building entrance), aparatinės (equipment room), telekomunikacinės spintos (telecommunication closet), magistralės (backbone cabling), horizontalios kabelių sistemos (horizontal cabling) ir darbo stočių (work area).

Kabelių sistema visada prasideda nuo įvado. Įvadas – tai sritis, kur sujungiamos išorinės ir vi-dinės kabelių sistemos. Toliau eina aparatinė. Tai yra tinklo įrangos vieta, kuri yra ir ne vien kompiute-rių tinklui pritaikyti skirta įranga. Kaip matyti iš paveikslo aparatinėje yra magistralinis komutatorius ir telefonų stotelė. Nuotolinių ryšių spinta yra vietinė nuotolinių ryšių įranga, siejanti kabelių sistemą ir magistralines linijas, paskirstanti tinklo srautus. Magistralė – tai kabelių sistema, jungianti įvairius skirtingus kambarius, spintas ir įvadą, taip pat skirtinguose pastatuose esančią įrangą. Kabeliai, jun-giantys nuotolinių tinklų spintas su darbo sritimi yra horizontalioji kabelių sistema. Ji jungia darbo vie-tas kabeliais. O darbo stotis (kaip ir matyti iš paveikslo) yra nuotolinių tinklų prievadų sujungimas su darbo stotimis.

Kompiuterių tinklai šiais laikais paprastai nebūna vien tik sujungtos darbo stotys. Prie jų būna integruojamos ir kitos ryšio priemonės, tokios kaip skaitmeninės telefonų stotys, aptarnaujančios vie-nos organizacijos abonentus. Tokiems kompiuterių tinklams gali būti aktualūs TIA/EIA-569, TI-A/EIA-606 ar TIA/EIA-607 standartai. Pirmasis naudojamas nuotolinių tinklų magistralėms ir komer-cinių pastatų infrastruktūrai. Antrasis yra naudojamas komercinių pastatų nuotolinių tinklų infrastruk-tūrai apibūdinti. O paskutinis – komercinių pastatų nuotolinių tinklų įrenginių sujungimo infrastruktū-ros įžeminimo reikalavimams standartizuoti. Standartai padeda geriau ir efektyviau suskirstyti kabelius ir efektyviau juos panaudoti.

8. KABELIŲ PARINKIMAS TINKLUI

Tokioje gausybėje ir įvairovėje kabelių galima visiškai nesunkiai susipainioti ir pasimesti. Todėl prieš renkantis kabelį reikia atkreipti dėmesį į keletą faktorių:
q Koks bus planuojamo tinklo informacijos perdavimo intensyvumas;
q Kokie duomenų apsaugai keliami reikalavimai;
q Koks pats ilgiausias ištisinio kabelio atstumas;
q Kokias technines charakteristikas turi tenkinti kabelis;
q Kiek lėšų skirta tinklo įrangai;
Žinoma, reikia įvertinti ir kitus faktorius:
q montažo paprastumas – tai svarbu tada, kai duomenų apsauga nėra pagrindinis rodik-lis
q ekranavimas – tai sėkminga apsauga nuo išorinių trikdžių, nors tokio kabelio kaina ir išauga.
q Kryžminiai trikdžiai – įvairių elektros prietaisų, elektros laidų skleidžiamos tam tikros bangos, kurios gali sukelti rimtų problemų dideliems kompiuterių tinklams.
q Duomenų perdavimo greitis – tai duomenų, perduotų per vieną sekundę, kiekis; šiuo metu populiariausi 100 Mbitų/sek. kompiuterių tinklai, bet vis dažniau rengiami didesnę spartą palaikantys kompiuterių tinklai;
q Kaina
q Signalo slopinimas – tai vienas iš pagrindinių rodiklių, apribojančių kabelio ilgį. Sie-kiant jį sumažinti, naudojamas klaidų tikrinimas ir kiti metodai.
Labai svarbu yra teisingai parengti tinklo planą, numatyti, ar tinklas plėsis, taip pat būtina įvertinti ir pastatų išdėstymą bei parinkti optimalius atitinkamų mazgų tarpusavio atstumus. Parengus detalųjį tin-klo planą, atliekami montavimo darbai skaidomi į šiuos etapus:
q Rengiamas kabelių išvedžiojimo planas numatant mazgų bei šakutės lizdų montavimo būdus;
q klojamas kabelis;
q Šalia darbo stočių tvirtinami šakutės lizdai;
q Kabelių mazge montuojama komutavimo spinta, turinti lizdus visoms tinklo jungtims;
q Testuojamos jungtys;
q Jungiami koncentratoriai ir kiti tinklo mazgų įrenginiai.

9. KABELIŲ PALYGINIMAS

Kada jau turimas tinklo planas belieka vienas dalykas – pasirinkti tinkamus kabelius. Kad būtų lengviau atsirinkti žemiau pateikiama kabelių palyginimo lentelė:

2 lentelė. Kabelių palyginimo lentelė
Charakteristika Koaksialinis kabelis Vytosios poros kabelis (10BaseT) Optinis kabelis

Plonas (10Base2) Storas (10Base5)
Kaina Brangiau nei vytoji pora Brangiau nei plona-sis koaksialinis ka-belis Pats pigiausias Pats brangiausias
Rekomenduojamas max ilgis 200 metrų 500 metrų 100 metrų 2 kilometrai
Perdavimo greitis 10Mbs 10Mps 4-100Mbs Gali būti daugiau 1Gbps, taciau praktikuojamas 100Mbs
Lankstumas Pakankamai lankstus Mažai lankstus Pats lanksčiausias Nelankstus
Montažo paprastu-mas Paprastasis Paprastasis Labai paprastas Paprastasis
Atsparumas trik-džiams Gerai apsaugo-tas nuo trikdžių Gerai apsaugotas nuo trikdžių Imlus trikdžiams Nereaguoja į trik-džius
Ypatingos savybės Elektroniniai komponentai pigesni nei vy-tosios poros Elektroniniai kom-ponentai pigesni nei vytosios poros Telefono laidas, klotas statybos metu Perduoda kalbą ir vaizdą
Rekomenduojama naudoti Vidutiniai ir di-deli tinklai su dideliais duo-menų apsaugos reikalavimais Vidutiniai ir dideli tinklai su dideliais duomenų apsaugos reikalavimais UTP – nedideli pigūs tinklai;STP – token ring, bet kokio dydžio Bet kokio dydžio tinklai su dideliais reikalavimais duomenų perda-vimo trikdžiams ir patikimumui

10. STRUKTŪRINĖ KABELIŲ JUNGIMO SISTEMA

Kabelių sistemos struktūra apibūdina įvairiausių tinklo komutavimo elementų montavimo ir naudojimo taisykles. Ši sistema planuojama ir kuriama pagal hierarchinę sistemą (10 pav.).

10 pav. SKJS hierarchinė struktūra
Struktūrinė kabelių jungimo sistema (SKJS) – tai universalus vietinių telekomunikacijų tinklų (LAN – Local Area Network) organizavimo būdas. Struktūrinė kabelių jungimo sistema (SKJS) – tai universa-lus vietinių telekomunikacijų tinklų (LAN – Local Area Network) organizavimo būdas. SKJS leidžia perduoti įvairias informacijos rūšis – balsą, duomenis, tekstą, grafiką, vaizdą ir kt. Iki 1980-ųjų metų vidurio, kai pasirodė pirmosios IBM kompanijos įrengtos SKJS, telefoniniam ryšiui ir duomenų srau-tams buvo naudojamos atskiros kabelių sistemos. Plačiau SKJS imtos diegti 9-ojo dešimtmečio pra-džioje. Dabar SKJS – neatskiriama šiuolaikinio pastato dalis.
Atvira SKJS įgalina greitai, nesustabdant darbų, lanksčiai pertvarkyti tinklus, juos papildyti ir pritaiky-ti prie naujų reikalavimų. Tai sistemos privalumas, nes viskas sparčiai keičiasi – nuolat tobulėja te-chnologijos, didėja perduodamos informacijos kiekis, atsiranda naujomis technologijomis pagrįsta įranga, vyksta darbo vietų kaita pastate. Dar viena svarbi SKJS savybė – ekonomiškumas. Jos struktū-roje numatytos praplėtimo, papildymo galimybės leidžia 15-20 metų naudotis kabelių tinklais (paly-ginkite – aktyvioji tinklų įranga keičiama kas 3-5 metus).
Norint tinkamai prižiūrėti struktūrinę kabelių jungimo sistemą, ją pertvarkyti, greitai pakeisti ar surasti sąsajas bei gedimus, reikia tinkamai ją aprašyti. Tam labai patogu naudoti tinklų ir procesų valdymo įrangą pvz. (netViz ar kt.).
Struktūrinės kabelių jungimo sistemos koncepcija gali būti skirtingai realizuota taikant norimo koky-bės lygio (kategorijos) sprendimus ir pasirenkant konkretiems sprendimams pritaikytus sujungimo ir komutavimo elementus bei įrangą.
11. KABELIŲ SISTEMŲ TESTAVIMAS
Kiekviena kokybiška sistema nepriekaištingai veikia, kai jos elementai yra tinkamai parinkti ir suderinti. Įsivaizduokime, kad uždedate parduotuvės vežimėlio ratukus ant savo automobilio. Arba su nauju kompiuteriu komplektuojate 16 MB RAM atminties modulį prie 1.2 GHz Pentium 4 procesoriaus. Akivaizdu, kad minėti dalykai nesuderinami. Ir joks argumentas, kad tokiu būdu galima sutaupyti, nebus pateisinamas.
Dažnai tinklų įrangos konsultantai, diegėjai bei užsakovai neskiria tinkamo dėmesio struktūrinės kabe-lių sistemos parinkimui (SKS), komplektuodami taupo ir įsigyja nesuderintus, nekokybiškus gaminius. O SKS visoje IT infrastruktūros sąmatoje sudaro itin mažą dalį, tačiau labai stipriai įtakoja tinklo pra-laidumą!
Kas gi kabelių sistemose yra silpniausia grandis, kuri dažniausiai pamirštama atliekant LAN testavi-mą? Tai – komutaciniai kabeliai, jungiantys įvairias sistemos dalis. Jie yra kanalo (Channel) dalis. Standartuose nėra keliamas griežtas reikalavimas testuoti kanalą (Channel), todėl dažniausiai testuo-jamos pastoviosios linijos (Permanent link) techninės charakteristikos.
Kanalo kokybę labiausiai įtakoja nesuderinta banginė varža. O didžiausią įtaką turi prie aktyviosios įrangos esančių galinių kabelių kokybė. Šiose sistemos vietose itin svarbu turėti normas atitinkančius Return loss ir NEXT parametrus. Prie blogų parametrų aktyvioji tinklo įranga kartoja siunčiamus duomenis ir realus tinklo pralaidumas sparčiai mažėja.
Dabar jau egzistuoja specialūs prietaisai skirti komutacinių kabelių testavimui. Pagal kompanijos „Krone“ bandymus beveik 60 proc. Rinkoje parduodamų kabelių nevisiškai atitinka standartų reikala-vimus.
12. VIETINIO TINKLO DIEGIMAS

Kompiuterius į tinklą (LAN) galima jungti keliais būdais: nuosekliai (įrenginiai jungiami kabelio at-karpomis), žvaigžde (kiekvienas įrenginys atskiras tinklo elementas), žiedu (informacija perduodama ratu iš vieno tinklo įrenginio į kitą). Ryšiui naudojamos vytos poros, koaksialiniai arba optiniai kabe-liai.
Nedideliems tinklams tinka nuoseklusis jungimo būdas. Jungiant nuosekliai nereikia papildomų įren-ginių — šakotuvų ar koncentratorių. Tačiau pažeidus kabelį neveikia visi į tinklą sujungti įrenginiai. Jei tinklas didesnis, patartina kompiuterius sujungti vienu 10/100 Mbps arba tik 100 Mbps šakotuvu (hub) su 8, 16 ar 24 jungtimis (žvaigžde). Plečiantis tinklui, prie jau įrengto šakotuvo galima papildomai pri-jungti vieną ar kelis naujus šakotuvus. Tačiau naudoti tinkle tik šakotuvą neefektyvu: informacija siun-čiama iš karto visiems kompiuteriams, todėl esant intensyviam informacijos srautui tinklas būna per-krautas. Tokiu atveju gali padėti tinklo koncentratorius (switch), pats pasirenkantis kompiuterį, kuriam bus siunčiama informacija. Įrengti tinklą nebrangu ir nesudėtinga. Jei rengsite nuoseklųjį (žvaigždės tipo) ir tenkinsitės nebrangiomis tinklo plokštėmis (tinkamomis “100 Base-TX” tinklui, perduodan-čiam informaciją 100 Mb/sek. sparta), vieno kompiuterio prijungimas prie “Fast Ethernet” tipo tinklo kainuos keliasdešimt litų. Tinklo su daugiau nei kompiuteriais įrengimas kainuos kelis kartus brangiau. Jam įrengti reikės šakotuvo, kuriuo sujungiami visi tinklo kompiuteriai. Galima įrengti tinklą, naudo-jantį jau esančius telefono, elektros tinklo laidus, radijo ryšį, tačiau tokie tinklai yra labai brangūs ir dažniausiai informaciją perduoda mažesne sparta.
Kad įrengti “Ethernet” tipo tinklą, kiekvienam kompiuteriu reikėtų įsigyti PCI magistralei skirtą uni-versalią tinklo plokštę (ją paprasčiau įdiegti). Kompiuteriams tiesiogiai sujungti reikalingas verstas (crossover) vytos poros kabelis, kurio pirma gija keičiasi su trečia, o antra su šešta. Paskui reikia įdieg-ti tinklo plokščių tvarkykles ir sujungti kompiuterius kabeliu.

PAVYZDYS
Tinklas su serveriu, topologija žvaigždės – magistralės (vaizdas iš viršaus)

Žymėjimai:

Kompiuteris: Koncentratorius: Tinklo laidas (vyta pora): Durys: Langas:

TINKLO ĮRENGINIŲ DUOMENYS (paskaičiuota su galimais kiekiais ir kaino-mis):

3 lentelė. Tinklo įrengimų duomenys

Nr. Pavadinimas Kiekis (ilgis) Kaina (Lt) Viso (Lt)
1. Tinklo plokštės (pvz. SMC 10/100 Mbits PCI) 9 vnt. 70 630
2. Koncentratorius ACORP Hub HU5D (5xUTP) 1 vnt. 310 310
3. Koncentratorius PLANET Hub DH1601(16xUTP) 1 vnt. 888 888
4. Neekranuotas vytos poros 5 kategorijos laidas 110 m. 2 Lt/m 220
5. Ekranuotas vytos poros 5 kategorijos laidas 75 m 2 Lt/m 150

Viename pastato aukšte, skirtinguose patalpose planuojama sujungti 9 darbo vietas. Žvaigždė-šina (star-bus), kai keletas žvaigždės topologiją turinčių tinklų sujungiami linijiniu magistraliniu kabeliu. Sugedus atskiram kompiuteriui tinklas funkcionuoja toliau, o sugedus vienam iš koncentratorių, nusto-ja veikti tiktai ta tinklo dalis, kuri prijungta ir šakojasi iš to koncentratoriaus.
Kabeliams naudojamos jungtys RJ-45. Neekranuoti vytosios poros kabeliai yra 5 kategorijos 4 vytųjų porų. Ekranuotas vytos poros laidas skirtas koncentratoriams sujungti tarpusavyje. Naudoti ekranuotą patartina todėl, kad tinklas būtų geriau apsaugotas nuo trikdžių. Tinklo plokštės pasirinktos PCI tipo, 10/100 Mbits perdavimo greičio, nes tokio greičio pakanka naudojant vytos poros laidus.
Mūsų įdiegtas tinklas atitinka tinklo architektūrą 100BaseT4. Šioje architektūroje daž-niausiai naudojama topologija – žvaigždė-šina, kai visi kabeliai jungiami prie koncentratoriaus. Šis pavadinimas 100BaseT4 išsišifruoja labai paprastai. Visos trys specifikacijos iššifruojamos analogiš-kai:
q 100 reiškia duomenų perdavimo spartą Mbit/s;
q Base – nemoduliuotas signalas;
q T4 – UTP kabelis 3, 4 ar 5 kategorijos; 4 laidų poros.

13. IŠVADOS
Kabelius galime palyginti pagal tam tikrus kriterijus, kaip pvz. kaina, rekomenduojamas ilgis, greitis, lankstumas, montažo paprastumas, atsparumas trikdžiams. Didžiausias įvertinimas yra žymimas 4 ba-lais (kadangi lyginame 4 rūšių kabelius). Kabelių savybių įvertinimai yra pateikti žemiau esančioje 4-oje lentelėje.
4 lentelė. Kabelių palyginimas pagal tam tikras savybes
Kabelio cha-rakteristika Plonas Storas Vyta pora Optinio pluošto
Kaina 2 3 1 4
Efektyvus ilgis 2 3 1 4
Greitaveika 1 1 2 3
Lankstumas 3 2 4 1
Montažo pa-prastumas 3 2 4 1
Atsparumas trikdžiams 2 3 1 4
Elektroninės įrangos kaina 1 1 2 3

Koaksialinis kabeliai vis labiau netenka savo populiarumo, kadangi yra nepatogus kloti dėl savo ne-lankstumo. Dažnai vadinamas „atgyvenusia technologija“. Vytosios poros kabeliai tampa vis labiau populiarus, nes nuolat pinga. Optiniai kabeliai taip pat populiarėja dėl savo greitaveikos, bei kainų ma-žėjimo tendencijos.

LITERATŪRA

1. Liudvikas Kazlauskas. Kompiuterių tinklai. – Šiauliai,: VŠĮ „Šiaulių universiteto leidykla“, 2003.
2. R. Ališauskas, A. Bavočius, T. Balvočienė ir kt. Informatikos skaitiniai. – Kaunas,: „Šviesa“, 1996.
3. Elektroninis kompiuterių tinklų vadovėlis. Prieiga per internetą http://www.ik.ku.lt/lessons/konspekt/tinklai/kt.htm. Paskutinį kartą žiūrėta 2004 m. birželio 2 d.
4. Telekomunikacijų bendrovės Teletekno Oy oficiali interneto svetainė http://www.teletekno.lt/lt/?id=33. Paskutinį kartą žiūrėta 2004 m. gegužės 26 d.
5. Viskas apie kabelių testavimą ir kabelių testavimo įrengimus. Prieiga per internetą www.cabletesting.com. Paskutinį kartą žiūrėta 2004 m. gegužės 26 d.
6. Žurnalo „Kompiuterija“ interneto svetainė. Prieiga per internetą www.kompiuterija.lt. Paskuti-nį kartą žiūrėta 2004 m. birželis 3 d.
7. Bendrovės UAB “A-Kaabel Vilnius” oficiali interneto svetainė. Prieiga per internetą http://www.akaabel.lt. Paskutinį kartą žiūrėta 2004 m. gegužės 26 d.

Leave a Comment