Kompiuterinės grafikos redagavimo programų panaudojimas tinklapių kūrimo procese

Turinys

1. Įvadas2. Vaizdų formatai internetiniui puslapiui3. Kaip piešiniai atsiranda WWW puslapiuose4. Programos skirtos darbui su grafiniais internetinių puslapių elementais 4.1 “ImageReady” 1.0 4.2 “Adobe Illustrator” 4.3 ” Adobe PageMaker ” 7.05. Išvados

1. Įvadas

Piešiniai internetiniuose puslapiuose tapo neatsiejama jų dalis ir problema renkantis tinkamą programinę įrangą kuri atliktų juodą darbą dirbant su grafiniais elementais. Voratinklis audžiamas vis standžiau ir kaskart reikia papildomų pastangų norint sukurti akiai patrauklias WWW svetaines. Net ir šiame technologijų amžiuje šio sprendimo metodai stebina savo gausa. Todėl šitame darbe aš padėsiu pasirinkti reikema programinę įrangą ir aptarsiu jų panaudojimo atvejus tinklapių kūrimo procesouse.

2. Vaizdų formatai internetiniui puslapiui

Yra šimtai programų vaizdų kūrimui – pradedant juodai-baltais brėžiniais ir baigiant skaitmeninėmis fotonuotraukomis. Jie saugomi šimtais formatų, kurie dažniausiai yra vaizdo taškų rinkiniai (bitmaps) ir gali užimti milžinišką kiekį atminties diske (640×480 ekranas su 24 bitų spalvomis nesuspaustas užima per 1 MB, o suspaustas – 100 KB ar net mažiau). Suspaudimas – tai vaizdo atsiuntimo laikas, kuris dažnam dabar jau pinigai. Tad jis yra Voratinklio karalius. Todėl Voratinklyje dauguma vaizdų saugomi vienu iš trijų formatų: GIF, JPEG ir PNG, kuris yra naujos kartos kūdikis. GIF spaudžiamas visada, o JPEG galima nurodyti suspaudimo laipsnį. GIF – standartas, kuris juo dažniausiai nėra. Sukurtas “CompuServe” kaip nepriklausomas nuo įrenginio vaizdų formatas naudojantis LZW (Lempel-Ziv-Welch) suspaudimo metodą, leidžiantį failo dydį sumažinti 3 ar net 5 kartus neprarandant piešinio kokybės. Tai Voratinklyje dominuojantis vaizdų formatas, deja, leidžiantis perteikti tik 256 spalvas. Yra du GIF standartai – pradinis 87a ir naujesnis 89a, kuris leidžia vieno bito skaidrumą (taškas permatomas ar ne). GIF leidžia piešinius “sluoksniuoti” (interlaced), kai iš pradžių į ekraną išvedama tik kas aštunta piešinio eilutė, po to – kas ketvirta ir t.t. Vaizdų kontūrai pamatomi dar neatsiuntus viso piešinio (labai patogu turintiems lėtas linijas ar modemus), tačiau antra Mėnulio pusė – iš tikro visas piešinys siunčiamas ilgiau. Tad šią savybę derėtų įjungti tik didesnės apimties vaizdams.

GIF89a leidžia vaizdus animuoti. Būtent taip realizuota didžioji dalis Voratinklio judančių vaizdelių (nes jis priimtinas tiek “Netscape”, tiek “Microsoft” naršyklėms. Kartą atsisiuntus jie lieka naršyklės “kašėje” (cashe) ir jų “judinimui” nereikia nuolat “kaboti” linijoje (bet jei “kašės” dydis nulinis – animuoti GIF piešinukai “sustings”). Judantys vaizdeliai realizuojami vieną po kito pateikiant skirtingus “kadrus” – nustatant vaizdo parametrus galima gauti skirtingus “filmuko” variantus. Judančius piešinukus galima sukurti naudojant populiarų “GIF Construction Set” paketą. JPEG (Joint Photographic Experts Group) populiarumą laimėjo dėl didelio ir kintamo suspaudimo lygio (iki 10 kartų). Tačiau kuo daugiau spaudžiama, tuo daugiau prarandama smulkių vaizdo detalių (dėl atskirų sričių glotninimo ir vidurkinimo). Be to, jie leidžia išsaugoti piešinius, turinčius daugiau nei 256 spalvas – tad labai tinka spalvotoms nuotraukoms pateikti. Naujesnis JPG formatas turi “Progressive” galimybę leidžiančią (kaip ir GIF “interlaced” režimas) palaipsniui tikslinti piešinio vaizdą. Šią galimybę geriau išnaudoja “Netscape” naršyklės. PNG (Portable Network Graphics) – kylanti žvaigždė. Apie ją tikriausiai ne visi girdėjote, jei nesate Voratinklio audėjas. Tačiau W3C ją pasiūlė standartu, kuris turėtų pakeisti GIF. Jo šaknys – teisiniuose 1996-ųjų kazusuose dėl GIF naudojimo teisėtumo. “CompuServe” laiku susivokė, kad jos pretenzijos apmokestinti GIF gali pakenkti GIF populiarumui ir savo ieškinius atsiėmė. Jo privalumas lyginant su GIF – didesnė skiriamoji geba (iki 48-ių “tikros spalvos” (TrueColor) bitų) ir daug kitų techninių niuansų, kurie ką nors reiškia tik tikram (rimtam) specialistui. Ir nors dar pora metų PNG tikrai nepakeis kitų formatų, jį naujausia programinė įranga jau “priima” į savo gretas. 3. Kaip piešiniai atsiranda WWW puslapiuose

Piešiniai yra pats paprasčiausias HTML puslapio elementas. Ir net keli mažyčiai piešinukai gali puslapį išskirti iš kitų. Pagrindinė priemonė juos įtrauki yra ... direktyva. “SRC” nurodo piešinio failo vardą, pvz., kompiuteris.gif. Vietoje failo vardo gali būti ir programos, kuriančios piešinio vaizdą, “Internet” adresas, – taip veikia daugelis skaitliukų.

Jeigu piešinys yra teksto dalis, galima nurodyti, kaip jis bus “lygiuojamas” su šiuo tekstu, – tam skirtas ALIGN parametras, pavyzdžiui, kompiuteris.gif. Visos peržiūros programos supranta TOP (ties didžiausio eilutės elemento viršumi), MIDDLE (centre) ir BOTTOM (teksto apačios “bazės” linija) lygiavimo atributus. Kad galima būtų tiksliau valdyti piešinių išdėstymą, “Netscape” įtraukė ir keletą naujovių, kurios išplito:ALIGN=TEXTTOP – ties teksto viršumi;ALIGN=ABSMIDDLE – eilutės centre;ALIGN=BASELINE – atitinka ALIGN=BOTTOMALIGN=ABSBOTTOM – ties žemiausio eilutės elemento kraštu. Tačiau vis vien piešiniai ir tekstas nenorėjo meiliai bendrauti. Pabandykite piešinį įdėti pastraipos viduje ir pamatysite, kad jis “surištas” tik su viena eilute, o kitos “neplaukia” apie ją. Todėl HTML 3.0 specifikacijoje papildomai įtrauktos horizontalaus lygiavimo RIGHT ir LEFT atributai. Naudojant šiuos atributus, tekstas pildomas šalia piešinių eilutė po eilutės. Jeigu norite nutraukti teksto pildymą, galite įterpti direktyvą – “nulaužti” eilutę, – joje nurodydami CLEAR atributą, kurio leistinos reikšmės yra LEFT, RIGHT ir ALL.

4. Programos skirtos darbui su grafiniais internetinių puslapių elementais

Dar ne taip senai buvo kažkas, ką daugelis vengė daryti – tai WWW puslapių kūrimas. HTML redaktoriai buvo atstumiantys – tad tą triūsą visi palikdavo asmenims, save tituluojančiais Voratinklio Meistrais (webmasters). O kaip su vaizdais? Likimo ironija, bet šioje Voratinklį puošiančioje srityje tebeklesti gana “žalia” programinė įranga. Taip, be abejo, “Adobe” firmos “Photoshop” jau įdėjo paletę iš 216 saugių Voratinklio spalvų, kurios priimtinos tiek “Netscape”, tiek “Microsoft” naršyklėms. Bet tai greičiau paskubomis prilipdyta galimybė, o ne standžiai su programa integruota savybė (bet “Adobe” planuoja netrukus mus nustebinti nauju, specialiai Voratinkliui skirtu produktu – apie jį bus vėliau). “Shareware (pabandyk, o po to įsigyk) programos tebėra puikios, tačiau ribotų galimybių – išpuoselėti vienai galimybei pritaikyti poni arkliukai.

Gerų vaizdų, skirtų Voratinkliui, sukūrimas vis dar tebėra “juodoji magija” – slaptoji Voratinklio dizainerių niša (ne dizaino, o atlikimo technikos prasme). Iki šiol tebekuriamos sudėtingos (ir, turbūt, bramgiai kaštuojančios) WWW svetainės, kurių vaizdai su “girto jūreivio” kraštais (dažniausiai netikusio dydžio pakeitimo arba glotninimo pasekmė), blogai parinktas permatomumo (transparient) režimas, susipjovimas su naršyklės palete, šimtai nepanaudotų spalvų, GIF ten, kur turėtų būti JPG (ir atvirkščiai) ir dažnai atrodančių siaubingai (nuraudus reikia prisipažinti, kad tokias nuodėmes turi ir “Vartiklis”).

4.1 “ImageReady” 1.0

“Adobe Systems” WWW svetainių kūrėjams pateikė jiems kaip oras reikalingą “ImageReady” 1.0 programą grafinių elementų kokybiškam pateikimui WWW puslapiuose. Naudodami šį integruotą įrankį WWW “meistrai” gali: sėkmingai laviruoti “ant skustuvo ašmenų” tarp failo dydžio ir piešinio kokybės; kurti specifines Voratinklyje piešinių rūšis: animuotus vaizdus, piešinius su meniu sritimis (imagemap) bei skaidriu fonu (transparent); užtikrinti, kad piešiniai vienodai gerai atrodys skirtingose naršyklėse (browsers) atsižvelgiant į ryškumo skirtumus “Windows” ir “Macintosh” terpėse.“ImageReady” glaudžiai susijęs su kitais “Adobe” firmos gaminiais: “PhotoShop” ir “Illustrator”. Ši visuma puikiai tenkina visas profesionalių dizainerių reikmes – tiek ruošiant publikacijas spaudos leidiniams, tiek Internetui.Pagrindinės “ImageReady” ypatybės: Valdomas suspaudimo laipsnis.

a. “gyva” peržiūra. Tyrimai rodo, kad 10 papildomų sekundžių piešinio įkėlimui (prieš išvedant WWW puslapio tekstą) atbaido net 20% WWW svetainės lankytojų). Mažinant failo dydį būdavo einama ilgu ir varginančiu “bandymų ir klaidų” keliu – ruošiant piešinį viena programa, o vėliau pažiūrint kaip jis atrodys – su kita. “ImageReady” ekrane pateikia dvi piešinio versijas, pvz., vartotojas gali pasitikrinti 24-ių spalvų JPG ir 216 saugių “Web” spalvų GIF piešinių kokybę. JPEG piešiniams galima nurodyti naujesnės versijos JPEG formatą, turintį “Progressive” režimą, kuris atitinka GIF formato “Interlaced” režimą – galimybė įkelti piešinį “sluoksniais”, kai piešinio kontūrai pateikiami dar neatsiuntus viso piešinio.

b. optimizuojanti spalvų paletė. Galima valdyti visus GIF, JPEG, PNG-8 ir PNG-24 formatų suspaudimo parametrus (apie piešinių formatus Voratinklyje skaitykite kitame ‘Vartiklio’ puslapyje). Dizaineris gali parinkti permatomą foną ir “matinę” spalvą glotniam vaizdų įaugimui į WWW puslapio foną, išvengiant dažnai pasitaikančios “aureolės” apie piešinius su skaidriu fonu.

c. alfa skaidrumas. Galima nurodyti ir taškų, esančių PNG formato piešinių kraštuose “dalinį” skaidrumą, leidžiantį susilieti su bet kokia fono spalva. “Adobe” firma tiki, kad alfa skaidrumo galimybė atsiras naujose naršyklių versijose.

 Tobulas spalvų valdymas.a. spalvų palečių tvarkymas. Leidžiama peržiūrėti ir keisti spalvas 8-ių bitų GIF ir PNG formatų piešiniams, kad juos galėtume tiksliau perteikti kompiuterio ekrane. Galima rinktis “Adaptive” spalvų paletę optimizuotą kiekvienam konkrečiam piešiniui; “Perceptual” – patobulintą adaptyvią paletę specialiai optimizuotą, kad piešinį geriau suvoktų žmogaus akis; “Web” – standartinę 216-ios saugių Voratinklio spalvų paletę‡ o taip pat parinkti apsiūlymus “Windows” arba “Mac OS” (“Windows” terpėje piešiniai visada šiek tiek tamsesni) arba susikurti savo paletę (netgi, pvz., įtraukiant ir sumaišant kai kurias spalvas “Web” paletėje). Kai kurias spalvas galima “užrakinti”, o kitas pašalinti – taip sumažinant piešinių apimtį. Galima parinkti bet kokį piešinio spalvų kiekį (nuo 2 iki 256).b. naršyklės imitacija. Dauguma WWW svetainių kūrėjų dirba su kokybiškais kompiuteriais, leidžiančiais milijonus spalvų. Tačiau jų ekrane piešinaii atrodo visai kitaip, nei galimiems WWW svetainės lankytojams, kurių monitorius leidžia tik 256 spalvas. Tačiau, jei naudosime vien tik 216 saugių spalvų paletę, skriausime tuos, kurie turi tobulesnę techniką. “View” meniu “Browser Dither” komanda leidžia peržiūros lange pažvelgti, kokios kokybės bus piešinys ir greitai pašalinti trūkumus – nereikia padarius pakeitimus kaskart kaitalioti ekrano skiriamosios gebos.

c. gama peržiūra ir korekcija. Ši galimybė pašalina pritaikymo sunkumus “Windows” ir “Macintosh” terpėms, kai piešiniai būna arba per tamsūs arba per šviesūs. Stebint peržiūros lange galima derinti gama parametrus. animacija ir kitos specifinės piešinių, skirtų WWW svetainėms ypatybės.a. animacijos įrankių rinkinys. Tai vieningas įrankis, kuris supaprastina judančių GIF piešinukų sukūrimą ir taisymą. Visi pakeitimai, pvz., spalvos, pagrindiniame kadre automatiškai pritaikomi ir visiems kitiems – nereikia atskirai redaguoti kiekvieno iš jų. Filmuką galite “prasukti” peržiūros lange.b. peržiūra naršyklėje. “ImageReady” leidžia piešiniui sukurti HTML puslapio šabloną, kuriame nurodoma ir papildoma informacija apie piešinio dydį ir suspaudimo parametrus bei iškviesti nurodytą naršyklę.c. piešiniai su meniu laukais. Leidžiama atskiroms piešinio sritims priskirti pasirinktus Interneto adresus (kliento pusės planas, imagemap).

 Profesionalus redagavimas. Turi tą pačią apdovanojimus gavusią “Adobe” programų vartotojo sąsają, būtiną “Photoshop” programos redagavimo komandų poaibį (pieštukas, teptukas, markeris, dydžio pakeitimas, gama, kontrasto bei spalvų koregavimas, teksto įvedimas ir tvarkymas, filtrai ir t.t.). Trinkukas gali sukurti “vaiskias” GIF ir PNG formatų piešinio sritis. Kuriant piešinius, skirtus WWW puslapio fonui, dažnai tenka juos skaidyti į dalis, kad galėtume tiksliau perteikti puslapio išdėstymą naudodami lenteles. “ImageReady” automatizuoja šį “laiką ryjantį” uždavinį. Tereikia sudėlioti rėmelio linijas ir “Save Optimized” komandoje įjungti “Slice Along Guides” režimą – piešinys bus “sukarpytas” į atskirus failus. Automatizacija ir paketinis apdorojimas.a. patogūs “droplets”. Tai naujas Internetui skirtų piešinių tvarkymo būdas. Galima sukurti mažas procedūras (“droplets”) – tam nereikia jokių programavimo žinių. Pvz., tam tikrų kompresijos parametrų nustatymas. Vėliau tereikia piešinį ar visą katalogą “numesti” ant to “droplet”, kad jam (visiems jiems) priskirtų tuos pačius parametrus.

b. veiksmų paletė. Ji leidžia įrašyti redagavimo veiksmų seką naudojant VCR tipo valdymo pultą. Tai veiksmų sekai galima priskirti ir kurį nori funkcinį, pvz. F4, klavišą. Vėliau tą veiskmų seką galima panaudoti kitiems piešiniams tvarkyti. Failų apsikeitimas su kitomis programomisa. pilnavertė failų kaita su “PhotoShop” programa išsaugant sluoksnius ir t.t.b. EPS ir PDF (apie PDF galite paskaityti papildomai šiame puslapyje) failai pervedami į rastrinį formatą;c. įkelia ir išsaugo piešinius šiais formatais: PSD, GIF, JPG, PNG, BMP, PCX, PXR, TGA, TIF, PICT (įrašo tik “Mac” terpėje). Gali įkelti “Photo CD”, AI, EPS ir PDF formatų vaizdus.4.2 “Adobe Illustrator”

Ta pati meniu, klaviatūros komandų ir veiksmų rinkinių struktūra kaip ir kitose “Adobe” programose: “PageMaker” ir kt.• SuderinamumasTos pačios galimybės kaip ir “Macintosh” versijoje. • Tinkamiausi spalvų (RGB) deriniaiWWW puslapiamsTai galimybė kurti meniškus video, žiniasklaidos ir skirtus “Web” vaizdus, kuriuos galima išsaugoti ir naujuose GIF bei JPEG formatuose, o taip pat išskirti “jautrias” piešinių sritims “Web” nuorodoms.• Greitas darbas su dideliais piešiniais• Ir kita, ir kita, …Jį renkatės, kai reikia knygos ar žurnalo viršelio, patrauklios reklamos ar nepakartojamo grožio “Internet” svetainės.

4.3 ” Adobe PageMaker ” 7.0

Padės lengvai sukurti profesionalius verslo leidinius spausdinimui ar elektroniniam platinimui nepriklausomai nuo jūsų darbo patirties. Naudojant galingus puslapių maketavimo įrankius, šimtus profesionaliai sukurtų šablonų ir nemokamus paveikslėlius, šriftus bei nuotraukas, galima sukurti įspūdingus internetinius puslapius — lankstinukus, laikraštukus, skrajutes, ataskaitas ir pan. Integracija su kitomis “Adobe” programomis ir galimybė konvertuoti daug įvairių bylų formatų padės sutaupyti laiko pasinaudojant anksčiau atlikto darbo rezultatais. Išvedimo kokybę užtikrins integruotos PDF dokumentų kūrimo ir spalvų valdymo funkcijos.

Pagrindinės funkcijos

* “DataMerge”. Galimybė kuriamame dokumente (anketose, pašto žymose, vokuose, kataloguose ar laiškuose) sujungti tekstus ir paveikslėlius, saugomus duomenų bazėse. Naudojant unikalią “PageMaker 7.0” funkciją galima sujungti net paveikslėlius.

* Suderinamumas su kitomis “Adobe” programomis. Galimybė dirbti su “Adobe Photoshop® 5.0-6.0” bei “Illustrator® 9.0” dokumentais, kuriuose naudojami sluoksniai. Naudojant tokius dokumentus, nebereikia dirbti su keliomis vieno sluoksnio bylomis. Naudojant programą galima kurti žymines (tagged) PDF bylas, kuriose tekstas yra pertvarkomas priklausomai nuo peržiūros lango dydžio, pavyzdžiui, skaitant jį kišeniniame kompiuteryje. “Adobe PDF” bylas, sukurtas “Photoshop 6”, “Illustrator 9” ir “InDesign® 1.5” galima įkelti tiesiai į “PageMaker” dokumentus, o šiuos savo ruožtu taip pat išsaugoti PDF formatu, nustatant norimus saugumo parametrus, žymeklius bei nuorodas, pastabas, PDF dokumento informaciją, peržiūros parametrus, “PDFMark” ir kt.* Nauji bylų įkėlimo filtrai. Galimybė importuoti dokumentus, sukurtus “Microsoft Office 2000” programomis “Word” bei “Excel”, taip pat atversti ir modifikuoti “Microsoft Publisher 95/97/2000” programa sukurtus dokumentus bei šablonus. Į “Adobe PageMaker 7.0” dokumentus galima paversti ir “QuarkXpress 3.x-4.0” programine įranga sukurtus maketus bei šablonus.* Pagalba HTML formatu. “Adobe PageMaker 7.0” dokumentacija pateikiama HTML formatu. Joje yra nurodymai, kaip naudotis “PageMaker” komandomis, funkcijomis, įrankiais bei klavišų kombinacijomis. Naudojant “Adobe Online” galima pasiekti naujausius produktus ir priedus, gerokai praturtinsiančius turimą programą. Kartu pateikiama ir daug nuorodų į “Adobe” ir “PageMaker” skirtas svetaines.

5. išvados

Yra senas kaip pasaulis mitas, kad piešinys vertas kelių tūkstančių žodžių. Sunku ginčytis su mitais ir religiniais fanatikais, tačiau vis vien noriu paklausti “Ar tai tikrai geriau?” Juk tas posakis buvo skiriamas piešiniui bendrąja prasme, o ne voratinkliui (Web) su ribotomis perdavimo galimybėmis, įvairiomis suspaudimo schemomis. Tokioje terpėje piešinys kartais atrodo kaip murzina dėmė.

Literatūra:http://www.adobe.com/http://www.ik.ku.lt/http://www.dizaineriams.lt/http://www.spauda.lt/http://www.labas.com/