Vis daugiau darbo vietų tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje aprūpinamos kompiuteriais. Deja, kompiuterinė įranga ne tik palengvina darbą, bet gali ir rimtai pakenkti sveikatai. Kad taip neatsitiktų, rūpinasi medicinos šakos – ergonomikos – specialistai. Ergonomika – tai mokslas, kaip pritaikyti darbo vietą darbuotojui.
Patys kompiuteriai negali pakenkti sveikatai, tačiau kenksmingas gali tapti darbas su jais, teigia Kauno medicinos universiteto Aplinkos ir darbo medicinos katedros lektorius mokslų daktaras Darius Ereminas. Dėl kompiuterių darbe tenka vis daugiau sėdėti, todėl itin svarbi tampa kūno padėtis. Kita dažna problema – akių nuovargis ir skausmai. Pasak “3M” pardavimo ir rinkodaros specialistės ergonomikos konsultantės Godos Adomaitienės, JAV specialistai jau net sugalvoję pavadinimą kompiuterinei akių ligai – “Computer Vision Sindrom” (visą interviu su D.Ereminu ir G.Adomaitiene galima rasti www.infoteka.lt, skyrelyje “Apžvalgos”).
Nors daugelyje užsienio valstybių kompiuterizuotų darbo vietų ergonomika tapo savaime suprantamu dalyku, Lietuvoje ja rūpinamasi toli gražu ne visose darbovietėse, jaučiamas ir informacijos apie ergonomiką trūkumas.
Kenksmingiausi faktoriai
“Dirbant su kompiuteriu labiausiai kenkia nepatogi padėtis, prastas ar prastai pastatytas monitorius bei per ilgas darbo laikas”, – sako D.Ereminas. Darbo ergonomikai labai svarbu, kaip žmogus sėdi prie kompiuterio, ar jam patogu. Pagal Europos Sąjungoje atliktą biuro darbuotojų apklausą daugiau nei pusė jų (55 proc.) skundžiasi kaulų ir raumenų sistemos problemomis. Nuo netinkamos darbo padėties gali kilti kaklo, nugaros, kojų ir pėdų, rankų ir riešų skausmai.
Kaklo raumenis gali išvarginti dažnas galvos sukinėjimas nuo kompiuterio monitoriaus prie gulinčių ant stalo dokumentų, taip pat gali pakenkti per didelės įstrižainės monitorius, jei į jį žiūrima iš per daug arti. Nugaros ir kojų bei pėdų skausmus dažniausiai sukelia nepatogi kėdė, netinkamas monitoriaus aukštis ir panašūs faktoriai.
Rizikos zona yra ir rankų riešai. Pasak G.Adomaitienės, yra specifinė dirbančių su kompiuteriu liga – riešo tunelinis sindromas. Jį sukelia pakartotinis rankų bei pirštų judėjimas spausdinant kompiuteriu, kai riešų padėtis netinkama. Jei spausdinant plaštakos nėra vienoje linijoje su ranka, prasiplėtę raiščiai spaudžia medialinį (centrinį) nervą ir sukelia rankų tvilkčiojimą, tirpimą ir skausmą.
Tačiau bene pažeidžiamiausios dėl netinkamo darbo su kompiuteriu yra akys. Akių nuovargį pirmiausia ir pastebi darbuotojai Lietuvoje. Nors visi dabar gaminami monitoriai yra žemo elektromagnetinio spinduliavimo lygio ir turi specialią apsauginę dangą, akis vargina nuo monitoriaus sklindantys atšvaitai iš tiesioginių šviesos šaltinių, neryškus vaizdas ekrane.
Ergonomiška darbo vieta
Europos sąjungoje darbo vietų ergonomiką reglamentuoja speciali ES direktyva 90/270/EC, kurios turi laikytis visos ES narės, taip pat ją papildanti ISO-9241 norma, kurioje atkreipiamas dėmesys ir į darbo vietos baldus bei įrangą, darbuotojo sėdėseną. Lietuvoje atitinkamas dokumentas yra Lietuvos higienos norma HN 32-1998.
“Dirbti kompiuteriu turi būti patogu, – pasakoja G.Adomaitienė. – Kojos tvirtai atremtos į grindis, t.y. nugara nejaučia įtampos, kojų sulenkimo kampas ties keliais ir pusiauju – 90 laipsnių ar didesnis, kad neužspaustų kraujagyslių. Rankos turi būti atpalaiduotos: laisvai kyboti prie šonų, irgi sulenktos ne smailesniu nei 90 laipsnių kampu, kiek įmanoma turi būti išlaikytas plaštakų horizontalumas (rankos, sąnariai ir plaštakos – tiesioje linijoje).
Tokioms ergonomijos sąlygoms užtikrinti būtina gera kėdė. D.Eremino žiniomis, tinkamos kėdės kaina gali sudaryti netgi du trečdalius visos darbo vietos baldų kainos. Pasak D.Eremino, jeigu darbe sėdite aštuonias valandas, kėdė turi būti tokia, kad joje galėtumėte įsitaisyti daugybe padėčių, kad būtų patogu.
Akių problemos kompiuterizuotoje darbo vietoje, suprantama, labiausiai susijusios su monitoriumi. Nauji aukščiausios klasės monitoriai, kurie sudaro dar tik nedidelę dalį biuruose naudojamų monitorių, turi apsaugą nuo atspindžių, kurie labiausiai kenkia akims, tačiau dažnoje darbo vietoje monitoriai būna pastatomi netinkamai. “Kiek teko regėti darbo vietų, kur pasistatomas geriausias monitorius ekranu į didžiulį langą pietų pusėje, kur visą dieną šviečia saulė, – sako D.Ereminas. – Darbuotojas žiūri per sprindžio atstumą į septyniolikos colių ekraną ir skundžiasi: oi, kaip pavargsta akys…”
Svarbiausias reikalavimas monitoriui darbo vietoje – kad neatspindėtų atšvaitų: Šalia monitoriaus neturi būti veidrodžių, stiprių šviesos šaltinių. Reiktų vengti ir tiesioginės šviesos šaltinių priešais monitorių – lango, stalinės lempos ir pan. Kaip pasakoja G.Adomaitienė, amerikiečiai net nerekomenduoja visą dieną dirbti su šviesiu drabužiu, nes jis irgi yra šviesos šaltinis.
Optimalus atstumas, iš kurio reikia žiūrėti į monitorių, – 50-60 centimetrų, viršutinis monitoriaus kraštas turėtų būti sėdinčio darbuotojo akių lygyje arba kiek žemiau, o monitoriaus plokštuma – statmena žiūrėjimo linijai.
Svarbus ir monitoriaus plotas. Jei monitorius bus milžiniškas, darbas su juo vargins akis. Rekomenduojama, kad akių judėjimo į šonus kampas būtų ne didesnis nei 60-70 laipsnių.
Kiti reikalavimai
Esama ir daugiau reikalavimų ergonomiškai darbo vietai, teigia D.Ereminas. Kuo daugiau atidumo reikalauja darbas, tuo mažesnis turėtų būti triukšmas patalpoje. Bet kuriuo atveju jis neturėtų viršyti 50 decibelų. Patalpose, kur esama lazerinių spausdintuvų ir kopijuoklių, turėtų būti įrengiama ištraukiamoji ventiliacija, nes šie įrenginiai jonizuoja orą. Svarbi ir darbo vietos temperatūra: 18-22 laipsniai ir ne didesnis nei keturių laipsnių pokytis per darbo dieną. (Ergonominiai reikalavimai temperatūrai vasarą ir žiemą keliais laipsniais skiriasi.)
Dar vienas ergonominis reikalavimas, kuris, pasak D.Eremino, retokai akcentuojamas, bet yra labai svarbus, – pertraukėlės. Dirbant su kompiuteriu būtina kas 50 minučių daryti nedideles pertraukas.
Atskira problema – per ilgas darbo su kompiuteriu laikas. Priežasčių jam nemažai, teigia G.Adomaitienė: tiek darbdavys dažnai to reikalauja, tiek patys darbuotojai stengiasi daugiau nudirbti, nes konkurencinės verslo sąlygos yra gana griežtos. Jau tapo taisyklė, kad dauguma su kompiuteriais intensyviai dirbančių žmonių sėdi darbe daugiau nei aštuonias valandas, tai jokiu būdu nėra sveika, o darbo kokybė nuo per ilgo sėdėjimo prie kompiuterio krinta.
Ergonominiai gaminiai
Ergonominę darbo vietą galima įrengti įsigyjant specialius baldus bei ergonomiškus kompiuterio elementus, tačiau daugeliu atvejų, bent jau Lietuvoje, tai per brangu. Ergonomiškumą galima užtikrinti specialiais papildomais gaminiais, kuriuos siūlo tiek pasaulyje garsios kompanijos “3M”, “Fellowes”, tiek ir smulkesni gamintojai. Tiesa, ir dauguma ergonominių gaminių dėl specialių juose naudojamų medicinos medžiagų nėra pigiausi.
Darbuotojai ir darbdaviai ne visada suvokia tokių gaminių reikalingumą, daugeliui jie atrodo tesą brangūs žaislai. Pavyzdžiui, manoma, kad monitorių filtrai nebereikalingi, nes naujesni monitoriai turi visas įmanomas apsaugas. “Ekranų filtrų nereikia tik skystųjų kristalų (LCD) monitoriams, – sako G.Adomaitienė. – Tačiau net ir jiems gamintojai siūlo tam tikrą filtrą, su kuriuo iš šono neįmanoma įžiūrėti kompiuterio ekrano. Labai patogu informacijos konfidencialumui saugoti, kai nereikia, kad šalia sėdintis asmuo matytų, kas tavo ekrane. Taip pat ant LCD ekranų kartais dedami specialūs filtrai ekrano apsaugai nuo pažeidimų. O visiems kineskopiniams (CRT) monitoriams filtrai rekomenduojami, jie bet kuriuo atveju pagerins rezultatus. Pagal ISO standartą monitoriai skirstomi į tris klases, o su geru filtru gali pakelti monitoriaus klasę, t.y. antros klasės monitorius su filtru atitiks pirmos klasės ergonominius standartus”.
Patogiam darbui su klaviatūra ir pelyte egzistuoja specialūs reguliuojami padėklai, turintys plačias galimybes reguliuoti aukštį ir pasvirimą, taip pat riešų atramos, leidžiančios užtikrinti rankos ir riešo lygiagretumą ir išvengti riešo kanalo sindromo.
Taisyklingai sėdėsenai užtikrinti siūlomos reguliuojamos pėdų atramos. Taip pat yra reguliuojamo aukščio monitoriaus stovai. Akių ir kaklo raumenų apsaugai naudojami specialūs dokumentų laikikliai, tvirtinami šalia kompiuterio ekrano, jie sumažina būtinybę varginti akių bei kaklo raumenis. “Atrodo, visai neblogai šiek tiek pramankštinti kad ir kaklo raumenis, – sako G.Adomaitienė, – tačiau per visus pristatymus tenka aiškinti tą patį: sportuoti gerai, kai sportuoji valandą ar dvi, tačiau ne visą dieną”.
Aiškus ekonominis efektas
“Jei darbdavys rūpinasi darbo vietų patogumu, be jokių abejonių, darbuotojai dirba našiau, – teigia D.Ereminas. – Tai turi aiškų ekonominį efektą”. Tyrimų rezultatai rodo, kad darbuotojai našiau dirba, kai turi ergonomines priemones, nes jaučia, jog kompanija jais rūpinasi. Jie tampa lojalesni ir daugiau atiduoda kompanijai. “Taigi paprastas ergonominis gaminys gali atnešti gerų psichologinių rezultatų”, – priduria G.Adomaitienė.
Lietuvoje, pasak D.Eremino, ergonomika labiausiai rūpinasi užsienio bendrovių atstovybės, jos neignoruoja ir privačios lietuviškos bendrovės. Tačiau vis dar yra tokių verslo įmonių, kurioms svarbu tik greitas pelnas. Suprantama, ergonomikai pinigų jos neskiria arba skiria geriausiu atveju tada, kai prakunta ir ima galvoti apie tolesnę ateitį, specialistų išsaugojimą ir pan.