Kiallias Nuo CD iki DVD

774 0

Kelias nuo CD iki DVD

Praėjo 14 metų, kai firmos “Sony” ir “Philips” sukūrė skaitmeninį garso užrašymo formatą, žinomą kaip Compact Disc ir pasauliui leido pajusti skaitmeninio pasilinksminimo skonį. Dėl savo universalumo CD pelnė pasisekimą ir neregėtą pripažinimą tarp muzikinių kompanijų ir įrangos gamintojų. Iki šiol tik Jungtinėse Amerikos Valstijose par-duota apie 120 milijonų CD grotuvų ir 3 milijardai CD diskų.

Pradėjęs nuo audio formato kompaktinis diskas patyrė įvairių metamorfozių: jis buvo pritaikytas kompiuterinėms aplikacijoms (CD-ROM), fotonuotraukoms (Photo CD) taip pat videožaidimams, veikiantiems tokiose sistemose kaaip Sony PlayStation®.

Lazerinė optika, atspindintys paviršiai, diskų replikacija — tai sritys, padedančios tobulinti CD. Skaitmeninis kodavimas ir duomenų kompresijos algoritmai tapo rafinuotesni. Be viso to, matyti rimtų įrenginių elektronikos ir mechanikos poslinkių.

Visos naujovės ir pasiekimai buvo pritaikyti, kai firma “Sony” ėmėsi kurti naujos CD kartos “nešiklius”. Pagrindinis tikslas buvo smarkiai padidinti CD talpą, kad vienoje disko pusėje būtų įmanoma užrašyti geros kokybės videofilmą.

1995 metų rugsėjį firma “Sony” su dar devyniomis firmomis pradėjo kurti vieningą standartą, kuris turėjo tapti DVD formato pagrindu. Šis foormatas buvu su entuziamu paremtas didžiausių pasaulio elektronikos firmų. Kaip filmų atkūrimo standartas, jis atitinka specifinius ir griežtus reikalavimus, keliamus filmų pramoninio susivienijimo “Studio Advisory Committee”. Kaip kompiuterių atminties formatas tik duomenų nuskaitymui (ROM), jis atitinka kompiuterių grupės “Technical Working Gr

roup” specifikacijas. Joks kitas produktas prieš išleidžiant jį į rinką, nebuvo taip plačiai taikomas.

Panašiai kaip ir CD, DVD diskas yra 120 mm (4-3/4″) skersmens ir 1.2 mm storio: susideda iš dviejų sujungtų 0,6 mm storio dalių.

Nauji DVD grotuvai gali groti jau esančius rinkoje CD muzikinius diskus.

DVD programinė įranga gali būti replikuota naudojant esančius tik šiek tiek modifikuotus CD gamybos įrengimus.

Bekontaktinė lazerinė optika — tai galimybė atkurti, kai nesidėvi elementai.

“Nešėjo” formatas, arba diskas, užtikrina tokį paieškos laiką, kokio negali užtikrinti joks kasetės tipo “nešiklis”.

Panašiai kaip kompaktiniai diskai, DVD diskai bus ilgaamžiai ir nesiterš.

DVD standartas — tai diskas, kuris yra tokio pat dydžio ir išvaizdos kaip paprastas kompaktmis diskas.

DVD gali talpinti septynis kartus daugiau informacijos negu paprastas CD:

4.7 gigabaitus vienoje pusėje;

palyginimui: paprastas CD — 680 megabaitų.

DVD siūlo dvisluoksnę opciją; vienoje puusėje galima dar didesnė talpa:

8.5 GB, arba 17.0 GB dvipusiame diske.

Kiekvienas DVD diskas susideda iš dviejų sujungtų 0.6 mm storio elementų.

Žinoma, DVD diskas, nors išoriškai panašus į CD, iš tiesų labai nuo jo skiriasi.

Skirtingai nei CD, DVD technologijoje naudojamos žymės — pitai (pitai arba grioveliai “nešiklyje”. Grio” velio pradžia ir pabaiga reiškia loginį „ 1″, perėjimas griovelio išorėn ir po to loginį ,,0″), kurie yra mažesni, todėl takeliai yra tankesni. To rezultatas — daug didesnis duomenų tankis. Didesnės apertūros optiniai įrenginiai (apertūra — tai nuskaitymo įrenginio optines galimybes apibūdinantis dydis), na
audojami DVD skaitytuvuose, užtikrina lazerio spindulio koncentravimą į mažesnius pitus.

Beveik kiekvienas DVD parametras turėjo būti pagerintas ar naujai atrastas, kad būtų galima pasiekti septynis kartus didesnę talpą. Galimapaminėti: mažesni pitai, mažesni atstumai tarp takelių ir lazeris, emituojantis tmmpesnio bangos ilgio s

. . .

Join the Conversation

×
×