Kaip naudotis exeliu

Aleksandro Stulginskio Universitetas
Matematikos, fizikos ir informacinių technologijų centras

.
Informatikos referatas
Akademija, 2012

Turinys
1. ĮVADAS 3
2. Microsoft Excel 4
3. PROGNOZAVIMAS 6
1.1. Funkcija Trend ir Growth 6
4. TREND 6
5. PROGNOZAVIMAS 9
2.1. Funkcija Trend ir Growth 9
6. GROWTH 9
7. Formulės. 12
3.1. Rezultato apskaičiavimas pagal formules. 12
4.1. Loginė funkcija IF 14
8. Access 16
9. 1 PRIEDAS 19

1. ĮVADAS

Informatika – tai mokslas tiriantis informacijos kaupimą, apdorojimą, perdavą ir kompiuterius. Kitaip tariant, informatikos pagrindą sudaro technine įranga, programų paketai ir algoritmai. Informatika padeda suvokti kokius darbus ir kaip gali atlikti kompiuteris. Todėl reikia turėti nors minimalų supratimą apie informaciją, jos apdorojimodėsnius.

2. Microsoft Excel

Microsoft Excel – tai programinė įranga, leidžianti kurti ir formatuoti lenteles, analizuoti duomenis ir bendrai naudotis sukurtais failais. Taai leidžia kurti informatyvią, aiškiai suvokiamą bei greitai atsinaujinančią aplinką. Microsoft Excel leidžia ne tik atlikti sudėtingus skaičiavimus, grafiškai pavaizduoti duomenis bei tendencijas, atlikti duomenų analizę įvairiais lygiais, bet ir pasinaudoti kitomis galimybėmis darbui su didelėmis lentelėmis.
2.1
2.1 pav. Skaičiuoklės Excel langas
Microsoft Excel programos langas- tai stačiakampė ekrano sritis, kurioje atliekami veiksmai su vartotojo dokumentais. Šis langas turi:
1. Greitos prieigos įrankių juosta
2. Pavadinimo juosta
3. Office“ mygtukas. Pagrindinės komandos: Naujas, Atidaryti, Išsaugoti kaip, Spausdinti, Uždaryti ir t.t.
4. Meniu juosta
5. Redagavimo langas
6. Būsenos juosta
7. Rodymo mygtukai
8. Mastelio reguliavimas

3. PROGNOZAVIMAS
1.1. Funkcija Trend ir Growth
4. TREND
Grąžina linijinės daalies reikšmes. Tiesę brėžia (naudojant mažiausiųjų kvadratų metodą) pagal masyvų žinomus_y ir žinomus_x. Grąžina tos linijinės dalies masyvo y reikšmes pagal nurodytas naujas_x reikšmes.

1.1 pav. Funkcijos Trend argumentai
Sintaksė
TREND(žinomi_y;žinomi_x;nauji_x;konstanta)
Žinomi_y
• Jei masyvas žinomi_y yra viename stulpelyje, tuomet kiekvienas žinomų_x stulpelis interpretuojamas kaip atskiras ki

intamasis.
• Jei masyvas žinomi_y yra vienoje eilutėje, tuomet kiekviena žinomų_x eilutė interpretuojama kaip atskiras kintamasis.
Žinomi_x
• Masyve žinomi_x gali būti viena ar daugiau kintamųjų aibių. Jei naudojamas tik vienas kintamasis, žinomi_y ir žinomi_x gali būti bet kokios formos diapazonai, jei tik jų dimensijos sutampa. Jei naudojama daugiau, nei vienas kintamasis, žinomi_y turi būti vektorius (t.y. diapazonas, kurio aukštis – viena eilutė arba plotis – vienas stulpelis).
• Jei argumentas žinomi_x nenurodytas, laikoma, kad tai masyvas {1;2;3,.}, kuris yra tokio pat dydžio, kaip ir žinomi_y.
Nauji_x yra naujos x reikšmės, kurioms funkcija TREND turi grąžinti atitinkamas y reikšmes.
• Nauji_x turi turėti stulpelį (arba eilutę) kiekvienam nepriklausomam kintamajam, kaip kad turi žinomi_x. Todėl jei žinomi_y yra viename stulpelyje, žinomi_x ir nauji_x turi turėti po tiek pat stulpelių. Jei žinomi_y yra vienoje eiilutėje, žinomi_x ir nauji_x turi turėti po tiek pat eilučių.
• Jei nauji_x nenurodomi, laikoma, kad jie yra tokie patys, kaip žinomi_x.
• Jei nenurodomi ir žinomi_x, ir nauji_x, laikoma, kad jie yra masyvas {1,2,3,.}, kuris yra tokio pačio dydžio kaip žinoimi_y
1.1 lentelė. Grūdinių augalų derlius.
X Metai Grūdiniai augalai Trend
1 2007 3073,4 3355,4
2 2008 3484,2 3339,76
3 2009 3892,3 3324,12
4 2010 2866,8 3308,48
5 2011 3303,9 3292,84
6 2012 3277,2
7 2013 3261,56
8 2014 3245,92

1.1 pav. Funkcijos Trend grafikas

5. PROGNOZAVIMAS
2.1. Funkcija Trend ir Growth
6. GROWTH
Pagal esamus duomenis skaičiuoja prognozuojamą eksponentinį didėjimą. Funkcija GROWTH grąžina naujų x reikšmių sekų, kurias nurodote naudodamiesi esamomis x ir y reikšmėmis, y reikšmes. Taip pat naudodamiesi funkcija GROWTH galite atitaikyti eksponentinę kr

reivę pagal turimas x ir y reikšmes.
2.1 pav. Funkcijos Growth argumentai
Sintaksė
GROWTH (žinomi_y;žinomi_x;nauji_x;konstanta)
Žinomi_y yra jau žinomų y reikšmių rinikinys pagal priklausomybę y = b*m^x.
• Jei žinomų_y masyvas yra vienas stulpelis, tai kiekvienas žinomų_x stulpelis yra traktuojamas kaip atskiras kintamasis.
• Jei žinomų_y masyvas yra viena eilutė, tai kiekviena žinomų_x eilutė yra traktuojama kaip atskiras kintamasis.
• Jei kuris nors iš žinomų_y yra 0 arba neigiamas skaičius, funkcija GROWTH grąžins klaidos reikšmę #NUM!.
Žinomi_x yra pasirinktinis x reikšmių rinkinys, kurias jau galite žinoti pagal priklausomybę y = b*m^x.
• Žinomų_x masyvas gali turėti vieną ar kelis kintamųjų rinkinius. Jei naudojamas vienas kintamasis, žinomi_y ir žinomi_x gali būti bet kokios formos diapazonai, jei tik jie turi vienodas dimensijas. Jei naudojama daugiau kintamųjų nei vienas, žinomi_y turi būti vektorius (t. y., vienos eilutės aukščio arba vieno stulpelio pločio diapazonas).
• Jei žinomi_x nenurodomi, laikoma, kad masyvas {1,2,3,.} yra tokio paties dydžio kaip žinomi _y.
Nauji_x yra naujos x reikšmės, kurioms funkcija GROWTH turi grąžinti atitinkamas y reikšmes.
• Nauji_x turi turėti stulpelį (arba eilutę) kiekvienam nepriklausomam kintamajam, kaip kad turi žinomi_x. Todėl jei žinomi_y yra viename stulpelyje, žinomi_x ir nauji_x turi turėti po tiek pat stulpelių. Jei žinomi_y yra vienoje eilutėje, žinomi_x ir nauj_x turi turėti po tiek pat eilučių.
• Jei nauji_x nenurodomi, laikoma, kad jie yra tokie patys, kaip žinomi_x.
• Jei ne
enurodomi ir žinomi_x, ir nauji_x, laikoma, kad jie yra masyvas {1,2,3,.}, kuris yra tokio pačio dydžio kaip žinoimi_y.
Konstanta yra loginė reikšmė, nurodanti, konstantą b prilyginti reikšmei 1.
• Jei konstantos reikšmė yra TRUE arba ji nenurodoma, b skaičiuojama įprastai.
• Jei konstantos reikšmė yra FALSE, b yra prilyginama 1 ir m reikšmės yra pakoreguojamos taip, kad y = m^x.

2.2 pav. Funkcijos Growth grafikas
2.2 lentelė. Grūdinių augalų derliaus prognozė.
X Metai Grūdiniai augalai Growth
1 2007 3073,4 3339,247
2 2008 3484,2 3322,458
3 2009 3892,3 3305,754
4 2010 2866,8 3289,134
5 2011 3303,9 3272,597
6 2012 3256,143
7 2013 3239,773
8 2014 3223,484

7. Formulės.
3.1. Rezultato apskaičiavimas pagal formules.

Formulė sudaroma, kai reikia atlikti tiek paprastus, tiek sudėtingus skaičiavimo veiksmus su Microsoft Excel darbo lapo duomenimis. Nurodžius laukelių koordinates,vardus , funkcijas bei operacijas, pagal formulę ir nurodytas reikšmes apskaičiuojama nauja reikšmė. Formulė visada prasideda lygybės ženklu =. Reikšmės gali būti konstantos, įrašytos pačioje formulėje, arba reikšmės, įrašytos laukelyje, kurių koordinatės ar vardai nurodyti formulėje.
Microsoft Excel leidžia formelėse naudoti trijų tipų operacijas:
1) Aritmetines- sudėties, atimties, daugybos, dalybos ir kt.;
2) Teksto eilučių jungimo;
3) Santykio- lygu, nelygu, daugiau, mažiau ir kt.
Pavyzdžiai: žr. 1 priedą.
Lentelėje pateiktos operacijos ta tvarka, kuria jos atliekamos, kai nėra skliaustų.
Svarbesnės operacijų ypatybės:
1) Skaičiaus laipsnio rodiklis rašomas po karietėlės ženklo arba panaudojus funkciją POWER (skaičius;rodiklis), pavyzdžiui 252 užrašomas: =25^2 arba =POWER(25;2)
2) Iš skaičiaus traukiant šaknį galime panaudoti trupmeninį laipsnio rodiklį arba funkciją SQRT(skaičius).
3) Jei formulėje įrašyti keli operacijų ženklai, šios operacijos atliekamos lentelėje nurodyta tvarka. Vienodo prioriteto operacijos atliekamos iš eilės, t.y. iš kairės į dešinę.
4) Jei reikia pakeisti ve

eiksmų eiliškumą, vartojami paprastieji skaičiai. Pirmiausia apskaičiuojamos reiškinių skliaustuose reikšmės. Jei apskliausto reiškinio viduje yra dar keli skliaustai, tai pirmiausia apskaičiuojamos vidiniuose skliaustuose esančių reiškinių reikšmės.
Rezultato apskaičiavimas pagal formules.
1. Pažymime laukelį, kuriame turi būti apskaičiuotas rezultatas.
2. Rašome formulę, pagal kurią turi būti apskaičiuotas rezultatas:
a) Klaviatūra surenkame lygybės ženklą (=).
b) Rašome formulę: nurodome pirmojo laukelio koordinates, pasirenkame norimą veiksmą, po to pasirenkame antrojo laukelio koordinates ir t.t., kol užrašome visą formulę, pagal kurią apskaičiuojamas rezultatas.
3. Spaudžiame klaviatūros klavišą Enter.

1. Langelių nuorodos – galite nurodyti darbalapių langelių duomenis į formulę įtraukdami langelių nuorodas.
2. Operatoriai yra simboliai, naudojami skaičiavimo, kurį norite, kad atliktų formulė.
3. Funkcija. Į jos skliaustelius galite įvesti funkcijos argumentus. Kiekviena funkcija turi tam tikrą argumentą.

4.1. Loginė funkcija IF

Inžineriniuose uždaviniuose dažnai naudojamos matematinės ir trigonometrinės funkcijos. Šias funkcijas būtina ne tik žinoti, bet ir mokėti užrašyti jų išraiškas, panaudojant funkcijų vardus ir argumentus, kuriais gali būti skaičiai, tekstai, loginės išraiškos, langelių adresai ir kt. Itin svarbu funkcijas mokėti panaudoti formulėse, numatytiems skaičiavimams atlikti. Tuo atveju, kai funkcijos reikšmės priklauso nuo 2 ar daugiau alternatyvų, tikslinga naudotis logine funkcija IF. Paprasčiausia dvivariantė alternatyvų parinkimo funkcija IF. Šiuo atveju užrašyta loginė sąlyga skaičiuojant funkcijos reikšmę patikrinama, ir jei atitinka, tai funkcijai suteikiama pirmoji parametrų nurodoma reikšmė, jei ne — antroji.

Loginės funkcijos IF sintaksė:
IF(<Loginė sąlyga>;<Pirmoji reikšmė>;<Antroji reikšmė>)

Loginė parinkimo funkcija IF naudojama sprendžiant uždavinius, kuriuose reikia apskaičiuoti
funkcijos, turinčios 2 ir daugiau alternatyvų , reikšmes.
1 pavyzdys. Apskaičiuokite funkcijos y reikšmes ir rezultatus atvaizduokite grafiškai:

4.1 pav. Loginė funkcija IF

Atliekame:
1. Įrašome x duomenų seką į darbo knygos lakšto langelius A22:A32.
4. Atvertame dialogo lange įrašome į langelius duomenis, kaip matome pateiktame pavyzdyje:

=IF(A2<0,5;(1+ABS(0,2-A2))/(1+A2+A2^2);A2^(1/3)).
5. Apskaičiuojame pirmą y reikšmę ir formulę kopijuojame į kitus langelius.

6. Sukuriame y funkcijos XY taškinę diagramą (XY Scatter).

8. Access
Duomenų bazė langelių, kurie sudaro sąrašą ar duomenų bazę, diapazonas. Duomenų bazė – susijusių duomenų sąrašas, kuriame susijusios informacijos eilutės yra įrašai, o duomenų stulpeliai – laukai. Pirma sąrašo eilutė turi kiekvieno stulpelio etiketes.
Laukas nurodo, kuris stulpelis naudojamas funkcijoje. Įveskite stulpelio etiketę tarp dvigubų kabučių, pvz., “Age” arba “Yield”, arba numerį (be kabučių), kuris rodo stulpelio padėtį sąraše: 1 – pirmam stulpeliui, 2 – antram stulpeliui ir t. t.
Kriterijus langelių su jūsų nurodytomis sąlygomis diapazonas. Kriterijaus argumentui galima naudoti bet kokį diapazoną, svarbu, kad jame būtų nors viena stulpelio etiketė ir nors vienas po stulpelio etikete esantis langelis, kuriame nurodytumėte stulpelio sąlygą.

8.1 pav. Access

Išvada
Susipažinę su exel programa ir išbandę jos galimybes, galesime nesunkiai atlikti mums pateiktas užduotis. Mes susipažinome, su bylų tvarkymu, redagavimu, duomenų bazėmis, bei kitomis funkcijomis, kurios mums pravers ateityje. Galima tiketis kad studentai, panaudos šias žinias tinkamai ir pasieks norimų rezultatų. Visos šios sukauptos žinios ir praktika, labai bus naudinga, atliekant darbus su kompiuteriu.

Literatūra:

1. Microsoft office informacijos centras, prieiga per interneta: <http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP005209320.aspx>
2. Microsoft Office informacijos centras, prieiga per interneta: <http://office.microsoft.com/lt-lt/excel-help/HP005209108.aspx?CTT=3>
3. Danutė Kaklauskienė „Darbo su kompiuteriu pradžiamokslis“ Šiauliai
9. 1 PRIEDAS
3.1 Lentelė. Formulių skaičiavimo pavyzdžiai.
x y0 y1 y2 y3 y4 y5 y6 y7 y8 y9
0,1 0,21 1,541201 0,343399 #NUM! -0,20785 -1,20405 1,07E+13 1,09 0,000905 -2,37725
1,1 3,40 -0,76 1,45 1,23 -0,44 -2,80 14,19 0,89 0,44 -0,46
2 2,00 -1,53 1,83 0,00 -0,57 -4,25 2,48 -1,00 1,08 0,09
3 2,31 -1,95 2,08 -0,80 -0,65 -5,87 -0,28 3,00 1,34 0,60
4 2,90 -2,18 2,24 -1,45 -0,71 -7,49 -1,88 9,00 1,17 1,06
5 3,61 -2,33 2,35 -2,04 -0,75 -9,09 -3,18 17,00 0,84 1,49
6 4,39 -2,43 2,43 -2,60 -0,78 -10,64 -4,35 27,00 0,54 1,89
7 5,21 -2,50 2,50 -3,14 -0,80 -12,09 -5,46 39,00 0,31 2,27
8 6,05 -2,56 2,55 -3,67 -0,82 #NUM! -6,55 53,00 0,17 2,63

Leave a Comment