Internetas – pasaulinė kompiuterių tinklų sistema, apimanti milžinišką kiekį duomenų, progamų, dukumentų bei kitokios informacijos ir įgalinanti naudoti asmeninį kompiuterį tos informacijos paieškai.Intenetas teikia daugybę pasalugų, iš kuril populiariausios: hipertekstinių dokumentų skaitymas – pasaulinis Voratinklis, keitimasis laiškais – elektroninis paštas, informacijos siuntimas bylomis, konferncijos bei pokalbiai Internete. Intenetas – tai ne atskiras didelis tinklas, tai tinklų tinklas. Tūkstančiai vietinių tinklų jungiasi į didesnius tinklus, pastarieji vėl susietii su kitais ir t. t.. Interneto nieks nevaldo, jis remiasi grynų gryniausia elektronine savitvarka. Vienintelis susitarimas – tinklai vienas su kitu palaiko ryšius laikydamiesi tam tikrų taiskyklių – protokolų ( TCP ir IP ). Tam, kad galėtume naudotis Internetu, turime prijungti savo kompiuterį prie vieno iš Internetą sudarančių tinklų, o tai galima padaryti naudojantis įprastinėmis telefono linijomis ( šis prisijungimo būdas labaiusiai paplitęs tarp privačių asmenų), skirtinėmis linijoms, radijo ryšiu ir pan..Interneto istorija prasideda 1957 metais.Tai buvo Tarptautiniai Geofizikos metai paskirti žemutinių atmosferos sluoksnių intensyviam tyrinėjimui.1955 metais Amerikos mokslininkas Eizenhoueris pakelbė sudėtingą trijų lygių programą, kurios pasekoje turėjo būti paleistas į žemutinius atmosferos sluoksnius nedidelis satelitas.TSRS paskelbė, kad irgi siekia to paties tikslo. Rusų pasirinktas metodas buvo sėkmingesnis ir 1957 metų spalio 4 dieną TSRS paleido pirmąjį dirbtinį žemės palydovą SPUTNIK I, jis svėrė 70 kg.Amerikoje tai sukėlė šoką. Per vieną naktį buvo sunaikintas šalies nepažeidžiamumas, efektas prilygo pirmos atominės bombos sprogimui prieš trylika metų. Nedelsiant prie gynybos ministerijos buvo įkurta ARPA (Perspektyvių projektų tyrimų agentūra). Jos tikslas buvo sukurti šalies gynybos sistemą, išvengti netikėtų priešų technologinių pasiekimų. ARPA vykdė JAV palydovų programą iki NASA sukūrimo 1958m.ARPA tapo smegenų centru, kuriame dirbo šimtai geriausių amerikos mokslininkų. Svarbiausios ARPA mokslinių tyrinėjimų kryptys buvo – kosmosas, balistinės raketos, atominiai ginklai, nuo pat savo įsikūrimo ARPA labiausiai domėjosi ryšių užmezgimu tapr bazių ir valdymo centrų, ypač pastoviais ryšiais tarp kompiuterių.
1962 metais ARPA pradėjo kompiuterių tyrimo programą , kurios vadovu tapo MIT mokslininkas Džonas Liklideris. Liklideris tuo metu buvo apublikavęs pranešimą “Galaktikos ryšiai”, kuriame išdėstė futuristinę mintį , kad ateityje kompiutriai galės tarpusavyje turėti ryšį nesvarbu , kur jie būtų.ARPA-oje dibo ir Leonardas Klienrokas, kurio tyrimo objektas – pranešimą “sudėti į paketus “ ir išsiųsti juos, bei iš gautų “paketų” sudėti pranešimą..Šitoks informacijos perdavimo būdas daug lankstesnis – informaciniai failai negali būti sugadinami ištisai, paprasčiau užtikrinti perduodamos informacijos slaptumą.1965 metais Berklyje ir MIT buvo sukurta pirmoji eksperimentinė kompiuterio ryšių sistema panaudojant telefono liniją WAN (WIDE AREA NETWORK)1966-1967 metais tyrimai šiomis kryptimis buvo vykdomi sėkmingai , jie rėmėsi ir naujausiai kompiuterių kūrimo pasiekimai, Leonardas Robertsas paskelbė naują kompiuterių ryšio planą , pavadindamas jį ARPANET.Kai šis planas buvo paskelbtas , tapo aišku , kad nežiūrint to , kad įvairios mokslininkų komandos: MIT , Nacionalinė Fizikos laboratorija(UK) , RAND korporacija dirbo atskirai , įvairiomis kryptimis , visos jų geriausios idėjos įeina į ARPATNET projektą.Taip 1968 metais buvo sukurtas projektas , leidžiantis kompiuteriams siųsti ir gauti pranešimus bei duomenis, žinomas kaip IMPs( interface message processor). Laikas buvo teorines žinias pritaikyti praktikoje.1969 metais IMPs buvo istaliuotas UCLA ir Stanforde. UCLA studentai galėjo “naudotis” Stanfordo kompiuteriais , prieiti prie jų duomenų , siųsti pranešimus.Ekperimentas buvo sėkmingas ir ryšys- “jauniklis” pradėjo egzistuoti.1969 m. gruodžio mėnesį ARPANET apėmė keturias pagrindines kompiuterių darbo stotis su papildomais tyrimo centrais Santa Barbaroje ir Utahe.Mokslininkai toliau dirbo tobulindami programinę įrangą, kuri išplėtė ryšio galimybes ir dar daugiau kompiuterių apjungė į tinklą. 1971 m. gruodžio mėn. ARPANET tinklas apjungė 23 kompiuterius.Tai buvo pirmasis tikras kompiuterinis ryšys. Jo veikimo principai , nežiūrint į tai , kad pasikeitė veikimo greitis, kompiuterių išvaizda, liko tie patys – kompiuteriai sujungti kabeliu, naudojamos vienodos programos ir komandos, todėl galima prieiti prie bet kurio kompiuterio , pajungto į ryšio tinklą failų, juos keisti, spausdinti.Kad gauti informaciją iš kito kompiuterio , mes pirmiausia turime jį pasiekti, tam šiuo metu daugiausiai naudojama telefono linija, be to abu kompiuteriai turi “elgtis” taip pat t.y. juose turi būti tokie pat IPM procesoriai. Tam, kad išsaugoti konfidensialumą, naudojami slaptažodžiai.1972 spalio mėnesį ARPANET “išėjo” į viešumą.Pirmojoje tarptautinėje Kompiuterių ir ryšių konferencijoje Vašingtone ARPA mokslininkai pademonstravo veikiančią sistemą , kuri apjungė 40 skirtingų vietovių kompiuterių. Tai įkvėpė mokslininkus toliau dirbti, tyrimų koordinavimui buvo įkurta IWG (internetworking Working Group) .Greitai atsirado naujų tinklų, buvo plečiamos ryšio galimybės.1972 sėkmingai buvo įdiegta nauja programa , leidžianti siųsti žinutes , dabar mes tai vadinama e-meil‘u .1974 m. ARPA mokslininkai sukūrė kalbą, leidžiančią įvairių tinklų kompiuteriams susisiekti. Tai vadinama TCP/IP( transmision control protocol/ internet protocol)Tobulinant TCP/IP lemiama buvo koncepsija , kad sistema turi būti “atviros struktūros” – pagal Likliderio “Galaktinio ryšio” idėją.Verta prisiminti, kad mes kalbame apie laiką , kai buvo naudojami dideli kompiuteriai, juos turėjo tik didelės korporacijos, vyriausybės ir universitetai).Bet kompiuterinis tžryšys vystįėsi toliau, 1974 m. Stanforde atidaryta Telenet linija- komercinė ARPANET versija1979 metais įkrtas USENET – atvira ryšio sistema , apimamnti e-mailo ryšį ir daugiausia skirta žinioms, ši sistema klęsti ir šiandien.Tačiau, tai dar nebuvo internetas kuriuo mes naudojames šiuo metu. Pirmosios užuominos apie “World Wide Web” siekia 1989 metus, kai CERN laboratorijos bendradarbis Timas Bernersas Lee išspausdino pirmuosius sakinius apie savo projektą: apie hipertekstinės tinklinės aplinkos sukūrimą. Oficiali WWW gimimo data yra 1991 metų gegužės 17 diena, kai CERN kompiuteriuose atirado pirmoji naršyklė buvo pavadinta “World Wide Web”, kurią sukūrė pats Timas Bernersas Lee 1990 metų gruodį. WWW resursams didėjant interneto puslapių skaičius išaugo iki to kad keli milijardai IP adresų, prienamų šiuo metu, yra nepakankamas skaičius, todėl svarstoma būtinybė įdiegti naują tinklinės adresavimo sistemą.Dabar be interneto neįsivaizduojamas joks rimtas verslas. Daugiau kaip 80% atsiskaitymų už įvairias paslaugas vyksta elektroniniu paštu, kuris yra interneto dalis. Iš interneto išsivystė ir daug šiuolaikinių bendravimo ir susisiekimo priemonių tokių kaip: IRC, ISQ, e-mail, elektroninis verslas, internetinės parduotuvės… Bet svarbiausia interneto dalis yra internetiniai puslapiai kuriuose slypi nesuskaičiuojama galybė informacijos tik reikia mokėti ją susirasti. Interneto puslapius rodo internetinės naršyklės: Internet Explorer, NeoPlanet, Opera, BinGOOO, CipherNet… Kasdien internetas vidutiniškai pasipildo 1500 naujų internetinų puslapių.