Internetas

Referatas

„INTERNETAS“

Vilnius 2005

INTERNETAS – šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių –studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų,verslininkų. Internetas – tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima irnaujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuokompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainųtekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros ikinaujausių pasaulio spaudos naujienų. Jei esate naujokas – neišsigąskite.Pirmieji žingsniai bus nedrasūs ir atsargūs, bet, pasivaikščioje poInterneto pasaulį, kas kart vis norėsite ten sugrįžti. Ir neapsiriksite…Tai kas gi tas Internetas? Internetas – pasaulio kompiuterių tinklas, kuriožinioje yra didžiulis duomenų, programų, dokumentų ir kitokios informacijoskiekis, ir kuris leidžia asmeninį kompiuterį naudoti tos informacijospaieškai, tiesiogiai bendrauti su daugiau nei 50 milijonų šio milžiniškotinklo vartotojų. Internete yra kompiuterių, kurie pateiks Jums naujausiąorų prognozę ar kelionių tvarkaraštį, papasakos apie žemės drebėjimųaktyvumą ar padės išsirinkti labiausiai tinkama šuns veislę. Internetegalite pakeliauti po pasaulio meno ir mokslo muziejus, aplankyti ivairiusmiestus. Ir jokiu vizų! Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto servisųsavo istaigoje, kur jie dirba, ar universitete, kur mokosi. Viešosiosbibliotekos turi greitaeigius ryšius Internete, todel bibliotekoslankytojai gali taip pat jungtis prie Interneto servisų per viešo naudojimoterminalus ar asmeninius kompiuterius. Prisijungimas prie Interneto galimasdviem keliais:

1. Per DIAL-UP linija (naudojant modemą).

2. Turint tiesioginę išskirtinę liniją.

INTERNETO ISTORIJA

Interneto pradžia siekia šaltojo karo laikus. JAV prezidentoEizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Šiagentura turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominiokaro atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio linija,bet kuri mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad

informacija galėtu keliauti bet kūria iš daugelio ryšio linijų ir nėratokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomasį daugelį paketų, kiekvienas paketas aplipdomas adresine informacija irkeliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas.Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančiussegmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IPprotokolu.1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekunde) greičio linija buvosujungtas

-2-keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimųinstitutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikrašcio Knight-Rider straipsnį: Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Anželosugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo institutokompiuteryje ir pabandyti nusiūsti ten duomenų porciją. Jie turėjo parašytilogwin ir žiurėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokaspasakojo: Mes parašėme L ir telefonu paklausėme: Ar matote L? Taip, mesmatome L, išgirdome atsakymą. Mes parašėme O ir paklausėme: Ar matote O?Taip, mes matome O. Tada mes parašėme G ir ryšys nutruko… Taip prasidėjorevoliucija. Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybosministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirmą viešątinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijųkonferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvogalima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metaisARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui irARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujasdarinys pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimoir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto. 1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymoetapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrėsuperkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija. Interneto naudotojų skaičių įvertinti daug sunkiau.Pagal įvairius

šaltinius žmonių, periodiškai besinaudojančių kurią nors Interneto paslaugagali būti nuo 60 iki 80 milijonų (1997 m.). Laikoma, kad šis skaičiuskasmet dvigubėja. www.nw.com 1996 metų birželio 15 d. duomenimis tikkeliolika pasaulio šaliu Afrikoje ir Azijoje išvis neturėjo Internetoryšio. Viena žymiausių Interneto vystymo gairių – hiperteksto koncepcijospritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tuju pradžioje (TimBerners-Lee, Robert Cailiau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacijaInternete 1990 metais buvo pavadinta Pasaulinių Voratinklių (World WideWeb, The Web, WWW, W3). Pirmą grafinės hipertekstinės informacijosperžiūros programa (browser) Mosaic (Marc Andreessen, Eric Bina, Ilinoisouniversitetas, 1993) tapo didžiausių Interneto vystymo stimulu. Ikidevintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu iršvietimu susiję žmones, veliau atsirado ir greitai daugeja komerciniųmazgų. Nuo 1995 metų ir Lietuvoje kiekviena save gerbianti organizacijastengiasi pateikti informaciją Internete (taip vadinami namu puslapiai –home pages).

-3- INTERNETO ISTORIJOS METRAŠTIS

1957m. Tarybu Sajungai pirmajai paleidus į kosmosą dirbtini Žemėspalydovą, Jungtinės Amerikos Valstijos įkure pažangiuju tyrinejimų agentūrą(ARPA) prie Gynybos departamento. Šaltojo karo metu JAV norėjo įsitvirtintikaro mokslų ir technologijų srityje. 1965m. ARPA remejai svarstė galimybę kompiuteriniame tinkle panaudotiresursų laikini paskirstymą. Kompiuteris TX-2 MIT Lincoln laboratorijoje irQ-32 System Development korporacijoje (Santa Monica, CA) buvo tiesiogiaisujungti (tuo metu dar nebuvo naudojama paketine komutacija). 1967m. ACM simpoziume buvo pristatytas planas, kaip realizuotipaketinę komutaciją. Taip pat buvo pristatytas ARPANET tinklo projektas.Anglijoje įkurtas NPL duomenu tinklas. 1968m. Pažangiųjų tyrinejimų laboratorijai (ARPA ) buvo pristatytaspaketinės komutacijos duomenų tinklas. 1969m. Gynybos departamento pavedimu ARPANET buvo realiai panaudotas.Taip pat tarp Mitchigano ir Veino valstijų buvo išbandytas Merit tinklas(X.25 protokolo pagrindu), skirtas šiu valstiju universitetų studentams. 1970m. Išbandytas elektroninis paštas ir jo deka organizuotoskonferencijos. ALOHAnet tinklas išbandytas Havajuose. 1972 metais jis buvo sujungtas

su ARPANET tinklu. ARPANET tinklo kompiuteriai pradėjo naudoti vieningątinklo protokolą (NCP). 1971m. Tarp 23 tinklo kompiuterių buvo sumanyta įgyvendintielektroninio pašto programą, pagal kurią buvo siuntinėjami pranešimaiišskirstytame tinkle. 1972m. Tarptautinėje kompiuterinių komunikacijų konferencijoje buvopademonstruotas ARPANET tinklas. Tinklas buvo sudarytas iš 40 mašinų irgalinės sąsajos procesoriaus (TIP). 1973m. Buvo atliktas pirmasis tarptautinis prisijungimas prie ARPANETtinklo. Prie tinklo prisijungė Švedijos ir Anglijos universitetai. B.Metkalfas savo tezėse bendrais bruožais apibrėžė Ethernet įdėją. B. Kahnasiškėle Interneto problemą. ARPA agentura pradejo Interneto tyrimus.V.Cerfas bendrais bruožais numatė šliuzo (gateway) struktūrą. Apibrežtąfailų perdavimo technologiją. 1974m. V.Cerfas ir B.Kahnas pristatė straipsnį, kuriame nuodugniaiaprašytas duomenų perdavimo kontrolės programos projektas (TransmissionControl Program – TCP). Atsirado pirmasis Telenet (ARPANET komercinėversija). Taip buvo realizuotas pirmasis duomenų paketinio perdavimoservisas. 1976m. Anglijos Karalienė Elžbieta II pirmą kartą pasinaudojoElektroninio pašto paslaugomis. 1977m. L. Landweberis sukūre THEORYNET tinklą. Šio tinklo dėka 100

-4-kompiuterio tyrinetojų galėjo naudotis elektroniniu paštu. Prisijungimuiprie serverio buvo naudojamas TELENET servisas. 1979m. Pagrindiniai kompiuterių mokslo specialistai įkūrė bendrąkompiuterių mokslo departamento tinklą. Pradėtas tirti radijo bangų tinklas(mobilusis). 1981m. įkurtas CSNET tinklas. Jis buvo naudojamas elektroninio paštopaslaugoms teikti tarp universiteto mokslininkų. Tačiau ryšio su ARPANETtinklu dar nebuvo.Prancuzijos telekomas sujungė įvairius šalies taškus įMinitel (Teletel) tinklą. 1982m. TCP/IP buvo paskelbtas pagrindiniu protokolu ARPANET tinkluose.Šis protokolas tapo pagrindinių protokolų JAV Gynybos departamente.Pagrindiniai sujungimai tarp Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir JungtinėsKaralystės buvo atlikti naudojant išorinį (External Gateway) protokolą.Protokolas buvo naudojamas šliuzams (gateway) tarp tinklų. 1983m. Viskonsino universitete (JAV) buvo išbandytas vardų serveris.Dabar vartotojas galėjo daug paprasčiau jungtis prie nutolusio kompiuterio,

nes jam nebereikėjo atsiminti tikslaus kelio. Tarp CSNET ir ARPANET buvopanaudotas šliuzas (gateway), kuris sujungė šiuos tinklus. Daugeliskompiuterių galėjo jungtis į tinklą naudodami UNIX operacinę sistemą, kuriturėjo IP programinę irangą.Įkurtas EARN (European Academic and ResearchNetwork), kuris dirbo labai panašiai kaip BITNET (JAV variantas). SukurtasFidoNet. 1984m. Pristatytas duomenų vardų serveris (DNS). Tinklo kompiuteriųskaičius viršijo 1000 vienetų. 1985m. Paskutinis Kanados universitetas prisijungė prie BITNET tinklo.

1986m. įkurtas NSFNET tinklas. Jis sujungė 5 didžiausius JAVkompiuterių mokslo centrus. JAV atsirado pirmasis naujienų tinklas Usenet.IP tinklų kompiuteriams buvo suteikta galimybė gauti domenų adresus. 1987m. Panaudojant CSNET protokolą buvo sukurtas elektroninio paštoryšys tarp Vokietijos ir Kinijos. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo10.000 vienetų. 1988m. Pirmasis didelis samyšis kompiuterių tinkle. Šio samyšiokaltininkė – programa WORM sugadinusi apie 10% daugelio tinklo kompiuteriųdarbą. Iš karto buvo imtasi priemonių, kad tinklai būtu apsaugoti ir galėtųnormaliai dirbti. Jarkko Oikarinen sukūrė Internet Relay Chat (IRC) –pokalbius Internete. Pirmieji Kanados regionai prijungti prie NSFNETtinklo. Tais pačiais metais prisijungė Danija, Suomija, Prancūzija,Islandija, Norvegija, Švedija. 1989m. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 100.000 vienetų. ĮkurtasAARNET Australijos akademinis tyrimų tinklas. Prie NSFNET tinklo prisijungėAustralija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japonija, Meksika, Nyderlandai,Naujoji Zelandija, Puerto Rikas, Jungtinės Karalystės.

-5- 1990m. Realizuotos tokios Interneto paslaugos, kaip Archie, Hytelnet.Internetas tapo atviras pasauliui: atsirado pirmasis komercinis Internetopaslaugų dial-up režime tiekėjas – World comes on-line (world.std.com).Prie NSFNET tinklo prisijungė Argentina, Austrija, Belgija, Brazilija,Čile, Graikija, Indija, Airija, Pietų Korėja, Ispanija, Šveicarija. 1991m. Realizuotos naujos Interneto paslaugos: Gopher, WAIS ir WWW.NSFNET duomenų perdavimo greitis pasiekė 1 trilijona bitų per sekundę. PrieNSFNET tinklo prisijunge Kroatija, Čekija, Hong Kongas, Vengrija, Lenkija,Portugalija, Singapūras, Pietų Afrika, Taivanas, Tunisas. 1992m. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1.000.000 vienetų. Atsirado

pirmoji paieškos sistema Veronica. Pasaulio bankas (World Bank) prisijungėprie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Kuveitas, Latvija, Estija,Venesuela, Slovakija, Slovėnija, Tailandas, Kamerūnas, Kipras, Ekvadoras,Malaizija, Liuksemburgas. 1993m. Baltieji Rūmai prisijungė prie tinklo (www.whitehouse.gov).Verslininkai atkreipė dėmesį į Internetą. Pradėtos transliuoti Internetoradijo (Talk Radio) laidos. “Jungtinių Tautų Organizacija” prisijungė prietinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Rusija, Turkija, Kazachstanas,Egiptas, Bulgarija, Rumunija, Turkija, Ukraina, Indonezija, JAE, Fidžis,Gana, Guamas. 1994m. Internetas atšventė 25 metų jubiliejų. Prekybos centrai savopaslaugas pateikė Internete. Prie NSFNET tinklo prisijungė Alžyras,Armėnija, Bermudai, Kinija, Kolumbija, Libanas, Lietuva, Marokas,Nikaragva, Nigerija, Panama, Senegalas, Urugvajus, Uzbekistanas. 1995m. NSFNET sugrižta prie savo buvusios paskirties – tyrinėjimų.Pagrindinį JAV tinklais keliaujantį informacijos srautą nuo šiol paskirstopagrindinių tinklo paslaugų tiekėjai. Interneto paslaugas pradejo teiktitradicinės online dial-up sistemos (Compuserve, America Online, Prodigy).Netscape suteikia galimybę daugybei į tinklą įsijungusių kompanijųpaskelbti pasauliui apie save. Vatikanas prisijunge prie tinklo(www.vatican.va). Metu technologijomis pripažintos: WWW ir paieškosInternete mechanizmas. 1996m. JAV telekomunikacijų kompanijos paprašė uždrausti naudotiInternetinį telefoną, nes jis yra žymiai pigesnis už įprastinį. Priimtaskontraversiškas įstatymas, saugantis tinklus nuo nepadorios informacijosskleidimo. Vėliau šis įstatymas paskelbtas antikonstituciniu. Prasidejo WWWnaršykliu kurėjų Microsoft ir Netscape konkurencinis karas. Ši konkurencijaįgalino labai ištobulinti programinę įrangą. 1997m. Paskelbti oficialūs Interneto protokolų standartai, metųtechnologijomis pripažintos: Push, Multicasting.

-6- INFORMACIJOS PAIEŠKA INTERNETE

Jau nuo pat Interneto atsiradimo pradžios yra kuriamos ir tobulinamosįvairiausios informacijos paieškos sistemos. Kiekvienas vartotojas pagalsavo skonį, pomėgius ir kitus tik jam vienam žinomus kriterijus dažnainaudojasi keliomis sistemomis. Jos įtrauktos į žiniatinklį ir turi URLadresus. Informaciją internete galima rasti keliais būdais:1. kai žinote konkretų dokumento adresą, užrašote jį URL (Uniform Resourse

Locator) standartu naršyklės adreso eilutėje;2. kai žinote dokumente panaudotus žodžius – pasirinkti paieškos įrankį (pvz.: www.google.lt) arba liepti, kad tai padarytų naršyklė (mygtukas Search įrankių juostoje) ir jo duomenų įvedimo eilutėje parašyti žodį ar frazę;3. kai žinote tik dokumento tematiką – susirasti kurį nors interneto katalogą ir ieškoti norimos informacijos pagal šio katalogo siūlomas temas. Norėdami surasti mums rūpiną informaciją, turime išskirti iš jossvarbiausius, tiksliausiai ją apibūdinančius žodžius ir pateikti juospaieškos sistemai, tai dažnai įvardijama užklausos formavimu. Dauguma paieškos sistemų leidžia jungti užklausos žodžius loginiųoperacijų ženklais ir taip tiksliau nusakyti jų paiešką. Kiekviena paieškossistema turi savų, specifinių taisyklių, tačiau kai kurios tinka daugeliui.

Pagrindinės užklausų formavimo taisyklės

|Ženklas |Trumpas apibūdinimas ||“ “ |Bus ieškoma kaip būtent tokios frazės. Be kabučių || |pateikti žodžiai suprantami kaip nepriklausomi || |paieškos elementai. ||+ |Nurodo, kad jie būtinai turi būti rastuose || |dokumentuose (pvz.: informatikos+olimpiada, bus || |rasti dokumentai, kuriuose vartojami abu šie || |žodžiai). ||- |Žodis neturi būti ieškomas tinklalapiuose. ||* |Bus ieškoma įvairių žodžių formų (pvz.: inform*, bus|| |ieškoma informatika, informacija ir t.t. ||t: |Bus ieškoma tik dokumentų pavadinimuose (pvz.: || |t:Lietuva), bus ieškoma dokumentų, kurių antraštėse || |minimas žodis Lietuva. |

Paieškos įrankius galima skirstyti į dvi dideles grupes: serverius; katalogus (Web directory).

-7-

Tarpiniai įrankiai – metapaieška. Paieškos serverių adresų bazę kaupiaspecializuotos programos – vorai, nesirūpindamos rasto adreso vertė.Voratinklio katalogus prižiūri žmonės. Jie atmeta nevertingus adresus,likusius klasifikuoja dažniausiai pagal savo sugalvotą sistemą – vieningos,kaip tikrose bibliotekose, dar nėra. Įvairiais vertinimais pasaulio voratinklyje WWW saugomi kelimilijardai dokumentų. Didžiausiųjų (www.google.lt, www.altavista.com,

www.fast.com) adresų bazę sudaro daugiau kaip milijardas adresų . Daugelioserverių administratoriai kuria ir katalogus, kai kurie katalogai beiserveriai tarpusavyje susiję. Didžiausi katalogai (www.looksmart.com, www.yahoo.com) turisuklasifikavę daugiau kaip 2 milijonus adresų . Jau yra informacijos paieškos sistemų, kurios suteikia galimybępasirinkti bendravimo su paieškos tinklo stotimi kalbą (pvz.: sistemaeuroseek leidžia pasirinkti ir lietuvių kalbą). Užsienio katalogai visų pirma klasifikuoja angliškai kalbančių šaliųadresus. Kitų šalių adresų bazės labai menkos, pvz.: Yahoo! Lietuvosskyriuje 2001 m. buvo tik daugiau nei 300 URL. Lietuvoje jau kelis metusatsiranda ir išnyksta įvairūs paieškos serveriai bei voratinklio katalogai.Viena iš priežasčių – nedidelis gyventojų skaičius ir dėl to nedidelėspajamos iš reklamos.

-8- LITERATŪRA

1. D.Levinas, K.Baroudi, M.Levine, “Internetas žaliems”, “Smaltijos”leidykla, 2003 Kaunas. 2. E.Valavičius, I.Tamošaitytė, “ Interneto labirintai”, leidykla“Egmont Lietuva”, 2003 Vilnius.