Referatas
„INTERNETAS“
Vilnius 2005
INTERNETAS – šį žodį šiandien žino vis daugiau ir daugiau žmonių –
studentų, mokslininkų, pramonės specialistų, kultūros darbuotojų, verslininkų. Internetas – tai ištisas pasaulis, kuris draugiškai priima ir naujoką, ir senbuvį. Kiekvienas čia suranda kažką naudingo: nuo kompiuterinio žaidimo iki profesionalios programos, nuo populiarių dainų tekstų iki rimtų mokslinių straipsnių, nuo grožinės literatūros iki naujausių pasaulio spaudos naujienų. Jei esate naujokas – neišsigąskite.
Pirmieji žingsniai bus nedrasūs ir atsargūs, bet, pasivaikščioje po
Interneto pasaulį, kas kart vis norėsite ten sugrįžti. Ir neapsiriksite…
Tai kas gi tas Internetas? Internetas – pasaulio kompiuterių tinklas, kurio žinioje yra didžiulis duomenų, programų, dokumentų ir kitokios informacijos kiekis, ir kuris leidžia asmeninį kompiuterį naudoti tos informacijos paieškai, tiesiogiai bendrauti su daugiau nei 50 milijonų šio milžiniško tinklo vartotojų.
Internete yra kompiuterių, kurie pateiks Jums naujausią orų prognozę ar kelionių tvarkaraštį, papasakos apie žemės drebėjimų aktyvumą ar padės išsirinkti labiausiai tinkama šuns veislę. Internete galite pakeliauti po pasaulio meno ir mokslo muziejus, aplankyti ivairius miestus. Ir jokiu vizų! Daugelis žmonių prisijungia prie Interneto servisų savo istaigoje, kur jie dirba, ar universitete, kur mokosi.
Viešosios bibliotekos turi greitaeigius ryšius Internete, todel bibliotekos lankytojai gali taip pat jungtis prie Interneto servisų per viešo naudojimo terminalus ar asmeninius kompiuterius. Prisijungimas prie Interneto galimas dviem keliais:
1. Per DIAL-UP linija (naudojant modemą).
2. Turint tiesioginę išskirtinę liniją.
INTERNETO ISTORIJA
Interneto pradžia siekia šaltojo karo laikus. JAV prezidento
Eizenhauerio įkurta agentūra ARPA (Advanced Research Project Agency) 6
dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentura turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio linija, bet kuri mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtu keliauti bet kūria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas aplipdomas adresine informacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas.
Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-
maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP
protokolu.
1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekunde) greičio linija buvo sujungtas
-2-
keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. Pagal laikrašcio Knight-
Rider straipsnį: Profesorius Kleinrokas ir grupelė diplomantų iš Los Anželo sugalvojo beprecedentinį planą: užsiregistruoti Stanfordo instituto kompiuteryje ir pabandyti nusiūsti ten duomenų porciją. Jie turėjo parašyti logwin ir žiurėti, ar raidės atsiranda tolimame ekrane. Kleinrokas pasakojo: Mes parašėme L ir telefonu paklausėme: Ar matote L? Taip, mes matome L, išgirdome atsakymą. Mes parašėme O ir paklausėme: Ar matote O?
Taip, mes matome O. Tada mes parašėme G ir ryšys nutruko… Taip prasidėjo revoliucija. Pradžioje tai buvo uždaras kelių universitetų ir Gynybos ministerijos kompiuterių tinklas. Jis pavadintas ARPANET. Pirmą viešą tinklo demonstracija įvyko 1972 metais Kompiuterinių komunikacijų konferencijoje. Iš konferencijoje įrengto terminalo (Bobas Kanas) buvo galima kreiptis į bet kurį iš 40 JAV sujungtų kompiuterių. 1983 metais
ARPANET pasidalijo į du tinklus: MILNET – karinių užduočių vykdymui ir
ARPANET – civilinių. Abu tinklai buvo tarpusavyje sujungti. Šis naujas darinys pavadintas Internet. Lygiagrečiai atsirado nepriklausomi švietimo ir kiti tinklai: BITNET, CSNET. Vėliau jie prisijungė prie Interneto.
1985 metais Internete buvo virš 2000 mazgų. Svarbus Interneto vystymo etapas yra 1986 metai, kada Nacionalinis mokslo fondas (NSF, JAV) sukūrė superkompiuterių tinklą NSFNET, kuris tapo pagrindine Interneto arterija.
Interneto naudotojų skaičių įvertinti daug sunkiau.Pagal įvairius šaltinius žmonių, periodiškai besinaudojančių kurią nors Interneto paslauga gali būti nuo 60 iki 80 milijonų (1997 m.). Laikoma, kad šis skaičius kasmet dvigubėja. www.nw.com 1996 metų birželio 15 d. duomenimis tik keliolika pasaulio šaliu Afrikoje ir Azijoje išvis neturėjo Interneto ryšio. Viena žymiausių Interneto vystymo gairių – hiperteksto koncepcijos pritaikymas informacijos Internete vaizdavimui 90-tuju pradžioje (Tim
Berners-Lee, Robert Cailiau, CERN, Šveicarija). Hipertekstinė informacija
Internete 1990 metais buvo pavadinta Pasaulinių Voratinklių (World Wide
Web, The Web, WWW, W3). Pirmą grafinės hipertekstinės informacijos peržiūros programa (browser) Mosaic (Marc Andreessen, Eric Bina, Ilinoiso universitetas, 1993) tapo didžiausių Interneto vystymo stimulu. Iki devintojo dešimtmečio pradžios Internetu daugiausiai naudojosi su mokslu ir švietimu susiję žmones, veliau atsirado ir greitai daugeja komercinių mazgų.
Nuo 1995 metų ir Lietuvoje kiekviena save gerbianti organizacija stengiasi pateikti informaciją Internete (taip vadinami namu puslapiai –
home pages).
-3-
INTERNETO ISTORIJOS METRAŠTIS
1957m. Tarybu Sajungai pirmajai paleidus į kosmosą dirbtini Žemės palydovą, Jungtinės Amerikos Valstijos įkure pažangiuju tyrinejimų agentūrą
(ARPA) prie Gynybos departamento. Šaltojo karo metu JAV norėjo įsitvirtinti karo mokslų ir technologijų srityje.
1965m. ARPA remejai svarstė galimybę kompiuteriniame tinkle panaudoti resursų laikini paskirstymą. Kompiuteris TX-2 MIT Lincoln laboratorijoje ir
Q-32 System Development korporacijoje (Santa Monica, CA) buvo tiesiogiai sujungti (tuo metu dar nebuvo naudojama paketine komutacija).
1967m. ACM simpoziume buvo pristatytas planas, kaip realizuoti paketinę komutaciją. Taip pat buvo pristatytas ARPANET tinklo projektas.
Anglijoje įkurtas NPL duomenu tinklas.
1968m. Pažangiųjų tyrinejimų laboratorijai (ARPA ) buvo pristatytas paketinės komutacijos duomenų tinklas.
1969m. Gynybos departamento pavedimu ARPANET buvo realiai panaudotas.
Taip pat tarp Mitchigano ir Veino valstijų buvo išbandytas Merit tinklas
(X.25 protokolo pagrindu), skirtas šiu valstiju universitetų studentams.
1970m. Išbandytas elektroninis paštas ir jo deka organizuotos konferencijos.
ALOHAnet tinklas išbandytas Havajuose. 1972 metais jis buvo sujungtas su ARPANET tinklu. ARPANET tinklo kompiuteriai pradėjo naudoti vieningą tinklo protokolą (NCP).
1971m. Tarp 23 tinklo kompiuterių buvo sumanyta įgyvendinti elektroninio pašto programą, pagal kurią buvo siuntinėjami pranešimai išskirstytame tinkle.
1972m. Tarptautinėje kompiuterinių komunikacijų konferencijoje buvo pademonstruotas ARPANET tinklas. Tinklas buvo sudarytas iš 40 mašinų ir galinės sąsajos procesoriaus (TIP).
1973m. Buvo atliktas pirmasis tarptautinis prisijungimas prie ARPANET
tinklo. Prie tinklo prisijungė Švedijos ir Anglijos universitetai. B.
Metkalfas savo tezėse bendrais bruožais apibrėžė Ethernet įdėją. B. Kahnas iškėle Interneto problemą. ARPA agentura pradejo Interneto tyrimus.
V.Cerfas bendrais bruožais numatė šliuzo (gateway) struktūrą. Apibrežtą failų perdavimo technologiją.
1974m. V.Cerfas ir B.Kahnas pristatė straipsnį, kuriame nuodugniai aprašytas duomenų perdavimo kontrolės programos projektas (Transmission
Control Program – TCP). Atsirado pirmasis Telenet (ARPANET komercinė versija). Taip buvo realizuotas pirmasis duomenų paketinio perdavimo servisas.
1976m. Anglijos Karalienė Elžbieta II pirmą kartą pasinaudojo
Elektroninio pašto paslaugomis.
1977m. L. Landweberis sukūre THEORYNET tinklą. Šio tinklo dėka 100
-4-
kompiuterio tyrinetojų galėjo naudotis elektroniniu paštu. Prisijungimui prie serverio buvo naudojamas TELENET servisas.
1979m. Pagrindiniai kompiuterių mokslo specialistai įkūrė bendrą kompiuterių mokslo departamento tinklą. Pradėtas tirti radijo bangų tinklas (mobilusis).
1981m. įkurtas CSNET tinklas. Jis buvo naudojamas elektroninio pašto paslaugoms teikti tarp universiteto mokslininkų. Tačiau ryšio su ARPANET
tinklu dar nebuvo.Prancuzijos telekomas sujungė įvairius šalies taškus į
Minitel (Teletel) tinklą.
1982m. TCP/IP buvo paskelbtas pagrindiniu protokolu ARPANET tinkluose.
Šis protokolas tapo pagrindinių protokolų JAV Gynybos departamente.
Pagrindiniai sujungimai tarp Nyderlandų, Danijos, Švedijos ir Jungtinės
Karalystės buvo atlikti naudojant išorinį (External Gateway) protokolą.
Protokolas buvo naudojamas šliuzams (gateway) tarp tinklų.
1983m. Viskonsino universitete (JAV) buvo išbandytas vardų serveris.
Dabar vartotojas galėjo daug paprasčiau jungtis prie nutolusio kompiuterio, nes jam nebereikėjo atsiminti tikslaus kelio. Tarp CSNET ir ARPANET buvo panaudotas šliuzas (gateway), kuris sujungė šiuos tinklus. Daugelis kompiuterių galėjo jungtis į tinklą naudodami UNIX operacinę sistemą, kuri turėjo IP programinę irangą.Įkurtas EARN (European Academic and Research
Network), kuris dirbo labai panašiai kaip BITNET (JAV variantas). Sukurtas
FidoNet.
1984m. Pristatytas duomenų vardų serveris (DNS). Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1000 vienetų.
1985m. Paskutinis Kanados universitetas prisijungė prie BITNET tinklo.
1986m. įkurtas NSFNET tinklas. Jis sujungė 5 didžiausius JAV
kompiuterių mokslo centrus. JAV atsirado pirmasis naujienų tinklas Usenet.
IP tinklų kompiuteriams buvo suteikta galimybė gauti domenų adresus.
1987m. Panaudojant CSNET protokolą buvo sukurtas elektroninio pašto ryšys tarp Vokietijos ir Kinijos. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo
10.000 vienetų.
1988m. Pirmasis didelis samyšis kompiuterių tinkle. Šio samyšio kaltininkė – programa WORM sugadinusi apie 10% daugelio tinklo kompiuterių darbą. Iš karto buvo imtasi priemonių, kad tinklai būtu apsaugoti ir galėtų normaliai dirbti. Jarkko Oikarinen sukūrė Internet Relay Chat (IRC) –
pokalbius Internete. Pirmieji Kanados regionai prijungti prie NSFNET
tinklo. Tais pačiais metais prisijungė Danija, Suomija, Prancūzija,
Islandija, Norvegija, Švedija.
1989m. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 100.000 vienetų. Įkurtas
AARNET Australijos akademinis tyrimų tinklas. Prie NSFNET tinklo prisijungė
Australija, Vokietija, Izraelis, Italija, Japonija, Meksika, Nyderlandai,
Naujoji Zelandija, Puerto Rikas, Jungtinės Karalystės.
-5-
1990m. Realizuotos tokios Interneto paslaugos, kaip Archie, Hytelnet.
Internetas tapo atviras pasauliui: atsirado pirmasis komercinis Interneto paslaugų dial-up režime tiekėjas – World comes on-line (world.std.com).
Prie NSFNET tinklo prisijungė Argentina, Austrija, Belgija, Brazilija,
Čile, Graikija, Indija, Airija, Pietų Korėja, Ispanija, Šveicarija.
1991m. Realizuotos naujos Interneto paslaugos: Gopher, WAIS ir WWW.
NSFNET duomenų perdavimo greitis pasiekė 1 trilijona bitų per sekundę. Prie
NSFNET tinklo prisijunge Kroatija, Čekija, Hong Kongas, Vengrija, Lenkija,
Portugalija, Singapūras, Pietų Afrika, Taivanas, Tunisas.
1992m. Tinklo kompiuterių skaičius viršijo 1.000.000 vienetų. Atsirado pirmoji paieškos sistema Veronica. Pasaulio bankas (World Bank) prisijungė prie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Kuveitas, Latvija, Estija,
Venesuela, Slovakija, Slovėnija, Tailandas, Kamerūnas, Kipras, Ekvadoras,
Malaizija, Liuksemburgas.
1993m. Baltieji Rūmai prisijungė prie tinklo (www.whitehouse.gov).
Verslininkai atkreipė dėmesį į Internetą. Pradėtos transliuoti Interneto radijo (Talk Radio) laidos. „Jungtinių Tautų Organizacija” prisijungė prie tinklo. Prie NSFNET tinklo prisijungė Rusija, Turkija, Kazachstanas,
Egiptas, Bulgarija, Rumunija, Turkija, Ukraina, Indonezija, JAE, Fidžis,
Gana, Guamas.
1994m. Internetas atšventė 25 metų jubiliejų. Prekybos centrai savo paslaugas pateikė Internete. Prie NSFNET tinklo prisijungė Alžyras,
Armėnija, Bermudai, Kinija, Kolumbija, Libanas, Lietuva, Marokas,
Nikaragva, Nigerija, Panama, Senegalas, Urugvajus, Uzbekistanas.
1995m. NSFNET sugrižta prie savo buvusios paskirties – tyrinėjimų.
Pagrindinį JAV tinklais keliaujantį informacijos srautą nuo šiol paskirsto pagrindinių tinklo paslaugų tiekėjai. Interneto paslaugas pradejo teikti tradicinės online dial-up sistemos (Compuserve, America Online, Prodigy).
Netscape suteikia galimybę daugybei į tinklą įsijungusių kompanijų paskelbti pasauliui apie save. Vatikanas prisijunge prie tinklo (www.vatican.va). Metu technologijomis pripažintos: WWW ir paieškos
Internete mechanizmas.
1996m. JAV telekomunikacijų kompanijos paprašė uždrausti naudoti
Internetinį telefoną, nes jis yra žymiai pigesnis už įprastinį. Priimtas kontraversiškas įstatymas, saugantis tinklus nuo nepadorios informacijos skleidimo. Vėliau šis įstatymas paskelbtas antikonstituciniu. Prasidejo WWW
naršykliu kurėjų Microsoft ir Netscape konkurencinis karas. Ši konkurencija įgalino labai ištobulinti programinę įrangą.
1997m. Paskelbti oficialūs Interneto protokolų standartai, metų technologijomis pripažintos: Push, Multicasting.
-6-
INFORMACIJOS PAIEŠKA INTERNETE
Jau nuo pat Interneto atsiradimo pradžios yra kuriamos ir tobulinamos įvairiausios informacijos paieškos sistemos. Kiekvienas vartotojas pagal savo skonį, pomėgius ir kitus tik jam vienam žinomus kriterijus dažnai naudojasi keliomis sistemomis. Jos įtrauktos į žiniatinklį ir turi URL
adresus.
Informaciją internete galima rasti keliais būdais:
1. kai žinote konkretų dokumento adresą, užrašote jį URL (Uniform Resourse
Locator) standartu naršyklės adreso eilutėje;
2. kai žinote dokumente panaudotus žodžius – pasirinkti paieškos įrankį (pvz.: www.google.lt) arba liepti, kad tai padarytų naršyklė (mygtukas
Search įrankių juostoje) ir jo duomenų įvedimo eilutėje parašyti žodį ar frazę;
3. kai žinote tik dokumento tematiką – susirasti kurį nors interneto katalogą ir ieškoti norimos informacijos pagal šio katalogo siūlomas temas.
Norėdami surasti mums rūpiną informaciją, turime išskirti iš jos svarbiausius, tiksliausiai ją apibūdinančius žodžius ir pateikti juos paieškos sistemai, tai dažnai įvardijama užklausos formavimu.
Dauguma paieškos sistemų leidžia jungti užklausos žodžius loginių operacijų ženklais ir taip tiksliau nusakyti jų paiešką. Kiekviena paieškos sistema turi savų, specifinių taisyklių, tačiau kai kurios tinka daugeliui.
Pagrindinės užklausų formavimo taisyklės
|Ženklas |Trumpas apibūdinimas |
|“ “ |Bus ieškoma kaip būtent tokios frazės. Be kabučių |
| |pateikti žodžiai suprantami kaip nepriklausomi |
| |paieškos elementai. |
|+ |Nurodo, kad jie būtinai turi būti rastuose |
| |dokumentuose (pvz.: informatikos+olimpiada, bus |
| |rasti dokumentai, kuriuose vartojami abu šie |
| |žodžiai). |
|- |Žodis neturi būti ieškomas tinklalapiuose. |
|* |Bus ieškoma įvairių žodžių formų (pvz.: inform*, bus|
| |ieškoma informatika, informacija ir t.t. |
|t: |Bus ieškoma tik dokumentų pavadinimuose (pvz.: |
| |t:Lietuva), bus ieškoma dokumentų, kurių antraštėse |
| |minimas žodis Lietuva. |
Paieškos įrankius galima skirstyti į dvi dideles grupes:
serverius;
katalogus (Web directory).
-7-
Tarpiniai įrankiai – metapaieška. Paieškos serverių adresų bazę kaupia specializuotos programos – vorai, nesirūpindamos rasto adreso vertė.
Voratinklio katalogus prižiūri žmonės. Jie atmeta nevertingus adresus, likusius klasifikuoja dažniausiai pagal savo sugalvotą sistemą – vieningos, kaip tikrose bibliotekose, dar nėra.
Įvairiais vertinimais pasaulio voratinklyje WWW saugomi keli milijardai dokumentų. Didžiausiųjų (www.google.lt, www.altavista.com, www.fast.com) adresų bazę sudaro daugiau kaip milijardas adresų . Daugelio serverių administratoriai kuria ir katalogus, kai kurie katalogai bei serveriai tarpusavyje susiję.
Didžiausi katalogai (www.looksmart.com, www.yahoo.com) turi suklasifikavę daugiau kaip 2 milijonus adresų .
Jau yra informacijos paieškos sistemų, kurios suteikia galimybę pasirinkti bendravimo su paieškos tinklo stotimi kalbą (pvz.: sistema euroseek leidžia pasirinkti ir lietuvių kalbą).
Užsienio katalogai visų pirma klasifikuoja angliškai kalbančių šalių adresus. Kitų šalių adresų bazės labai menkos, pvz.: Yahoo! Lietuvos skyriuje 2001 m. buvo tik daugiau nei 300 URL. Lietuvoje jau kelis metus atsiranda ir išnyksta įvairūs paieškos serveriai bei voratinklio katalogai.
Viena iš priežasčių – nedidelis gyventojų skaičius ir dėl to nedidelės pajamos iš reklamos.
-8-
LITERATŪRA
1. D.Levinas, K.Baroudi, M.Levine, “Internetas žaliems”, “Smaltijos”
leidykla, 2003 Kaunas.
2. E.Valavičius, I.Tamošaitytė, “ Interneto labirintai”, leidykla
“Egmont Lietuva”, 2003 Vilnius.