Informatikos technikos raida

Informatikos technikos raida

Bandymai sukurti nebrangų mikrokompiuterį asmeniniam naudojimui prasidėjo 1973m., tačiau tik 1975m. pavyko sukonstruoti pirkėjus sudominusį mikrokompiuterį. Tai firmos MITS mikrokompiuteris “Altair8800”, turintis mikroprocesorių 8080, 256 baitų operatyviąją atmintį (RAM), be klaviatūros ir ekrano. Informacija į jį buvo įvedama jungikliais, o išvedama į spindulių skydelį. Jis buvo sukonstruotas taip, kad vartotojas galėtų didinti atmintį ar įdėti kitokios paskirties plokštes. Netikėta MITS komercinė sėkmė paskatino ir kitas firmas susidomėti personaliniais kompiuteriais (PK). Jaunas programuotojas Polas Allenas drauge su Harvordo universiteto studentu Viljamu Geitsu šiam miikrokompiuteriui parašė pirmąjį 4 ir 8 Kbaitų Beisiką (BASIC – Begginers All-Purpose Symbolic Instrukcion Code).

1976m. firma ZILOG pradėjo gaminti dar ir dabar PK “Santaka” naudojamą mikroprocesorių Z80. Jis daug metų buvo dedamas į buitinius PK. Tais pačiais metais firma MOS-TECHNOLOGY pagamino mikroprocesorius 6501 ir 6502. Pastarasis tapo garsaus PK “Apple II” širdimi. Pasirodė mikrokompiuteris “Sphere I”, turintis firmos MOTOROLA mikroprocesorių 6800, 4 Kbaitų RAM, klaviatūrą. Jis jau sugebėjo informaciją atvaizduoti ekrane. Garsiojo “Apple II” autoriai Steve`as Jobsas ir Steve`as Vozniakas bandė savo laimę su PK “Apple I”, kuris buuvo parduodamas nesurinktas. Tais pačiais metais jau gamintos pirmosios vaizdo plokštės, skirtos informacijai atvaizduoti ekrane, sukurtas 5,25 colių disketinis kaupiklis, pasirodė programos personaliniams kompiuteriams. Firma OBJEKTIVE DESIGN ir Kroveris bei Vudas sukūrė pirmuosius žaidimus, o Mišelis Šearas parašė pirmąjį teksto redaktorių “E

Electric Pencil”.

1977m. sukurtas PK “Apple II” visiškai pakeitė PK raidą. Jame buvo mikroprocesorius 6502, nuo 16 iki 18 Kbaitų RAM ir 16 Kbaitų pastovioji atmintis, vadinama ROM, interfeisas magnetofonui, 8 jungčių pagrindinė plokštė, klaviatūra, vairalazdės ir spalvotoji grafika. Nesnaudė ir kitos firmos. TANDY pradėjo gaminti tada labai populiariu buvusį, gerokai pigesnį, buitinį PK TRS-80, turintį mikroprocesorių Z-80, klaviatūrą, interfeisą magnetofonui ir jungtį televizoriui. Firma MICROPOLIS jau gamino 5,25 colio disketinius kaupiklius. Geris Kildalas iš firmos DIGITAL REASEARCH sukūrė pirmąją PK operacinę sistemą (OS) CP/M.

1978m. firma ATARI pradėjo gaminti populiarius buitinius PK “Atari400” ir “Atari800”. Pastarasis turėjo pilną klaviatūrą, 8 Kbaitų RAM išplečiamą iki 48 Kbaitų, dvi jungtis papildomai pastoviajai atminčiai su programomis įstatyti, specialius vaizdo ir muzikinį procesorius. EPSON AMERICA pagamino populiarųjį adatinį spausdintuvą MX-80, HOUSTON INSTRUMENTS – pirmąjį braižytuvą “Hiplot”, SUMMAGRAPHIC – prietaisą grafinei informacijai įvesti – grafinę lentą. Danas Briklinas ir Bobas Frankstonas parašė pirmąją elektroninę lentelę “VisiCale”, o firma COMPUTER HEADWARE sukūrė “Whatsit” – pirmąją duomenų bazę.

1979m. firma HAYES MICROCOMPUTER pasiūlė pirmąjį modemą Micromodem100, kurio informacijos perdavimo greitis buvo nuo 110 iki 300 bitų per sekundę.

1980m. pasirodė firmos COMMODORE buitinis PK VIC-20, turintis 5 Kbaitų RAM, beisiką pastoviojoje atmintyje, nuoseklius magnetofono ir modemo interfeisus, spalvotąjį displėjų ir jungtis išorinei pastoviąjai atminčiai. Tai pirmasis PK, kurio buvo parduota daugiau nei milijonas. Tais pa
ačiais metais Anglijoje buvo sukonstruotas ZX80 – pirmasis PK, kainavęs mažiau nei 200 dolerių, kiek vėlaiu jį pakeitė labai populiarūs Europoje ZX81 ir “Sindar Plus”.

1981m. Adamas Obsorne`as pirą nešiojamą PK “Obsorne1 Portable”, turėjusį mikroprocesorius Z80, maždaug 13,5 cm. įstrižainės ekraną, 64 Kbaitų RAM, pilną ir sumažintą klaviatūras, du nuoseklius interfeisus, du 5,25 colio disketinius kaupiklius. PK rinkos galimybes suprato ir pasaulinis kompiuterinės technikos gigantas firma IBM. Ji pagamino pirmąjį IBM PC serijos PK, kuris lyginant su dabartiniais atrodė labai kukliai. Jis turėjo 8 bitų mikroprocesorų 8088, 64 Kbaitų RAM, vieną 5,25 colio disketinį kaupiklį, interfeisą magnetofonui, displėjų ir kainavo 3005 dolerius. Firma MICROSOFT sukūrė jam operacinę sistemą PC arba MS DOS, kuri labai plačiai paplito ir buvo nuolat tobulinama. Netrukus pasirodė tobulesnis PK IBM XT, kuris jau turėjo 10Mbaitų diskinį kaupiklį. Firma HAYES pradėjo gaminti modemą “Smartmodems200”, tapusį pramoniniu standartu.

1982m. firma COMMODORE pagamino patį populiariausią ir ilgiausiai naudotą buitinį kompiuterį “Commodore64”, turėjusį mikroprocesorių 6510, 64 Kbaitų RAM, 20 Kbaitų ROM su beisiku, garso ir muzikinį procesorius, spalvotąją grafiką, nuoseklųjį interfeisą. Prie jo buvo galima prijungti ne tik magnetofoną, bet ir disketinį kaupiklį. Jam pasirodžius, pasidėjo 8 bitų buitinių kompiuterių era, kuri baigėsi devintojo dešimtmečio pabaigoje. Tais pačiais metais pasirodė pirmoji IBM PK kopija MPC.

1983m. buvo pagamintas patobulintas “AppleIIe” PK. Žymaiusios Europos ir Japonijos fi
irmos paskelbė 8 bitų buitinių PK su mikroprocesoriumi Z80 standartą MSX, o IBM pradėjo gaminti buitinį PK PCjr. Abu šie projektai nepasiteisino. Buvo pagamintas pirmasis optinis-disketinis kaupiklis CD-ROM.

1984m. firma HAWLETT PACKARD pagamino pirmąjį lazerinį spausdintuvą, o APPLE – naują PK “Macintosh”, turėjusį labai patogį ir perspektyvų grafinį vartotojo interfeisą, muzikinį procesorių. IBM pradėjo gaminti tobulesnį PK IBM AT, kuriame buvo galingesnis 16 bitų firmos INTEL mikroprocesorius 80286, 16 bitų magistralė ISA, 256 Kbaitų RAM, didelio tankio disketinis ir diskinis kaupikliai.

1985m. pasirodė firmų ATARI ir COMMODORE originalūs, pusiau profesionalūs PK “Atari520ST” ir “Amiga1000”, pasižymėję gera spalvotąja grafika ir turėję muzikinius procesorius. Anglijos firma AMSTRAD pagarsėjo savo CPC serijos buitiniais kompiuteriais, kurių gamyba buvo nutraukta tik 1992m. INTEL pradėjo gaminti 32 bitų mikroprocesorių 80386. Firma MICROSOFT sukūrė IBM tipo PK kompiuterių grafinio vartotojo interfeiso “Windows” pirmąją versiją.

1987m. firma APPLE pagamino tobulesnius PK MacII ir MacSE, o IBM – pirmuosius PK su mikroprocesoriumi 80386 ir nauja 32 bitu MCA magistralę, nesuderinamą su XT ir AT personaliniais kompiuteriais.

1988m. grupė Europos ir Japonijos firmų , gaminančių PK, kaip atsvarą IBM sukūrė savo 32 bitų magistralę EISA, suderinamą su XT ir AT PK.

1989m. firma INTEL pradėjo gaminti daug galingesnį kombinuotą mikroprocesorių 80486, kurio viename kristale yra centrinis mikroprocesorius, atitinkantis 80386, matematinis procesorius 80387, 8 Kbaitų spartinančioji atmintis ir atminties valdymo įrenginys. Tuo me
etu pasaulyje vyravo IBM tipo ir APPLE pagaminti PK. Be jų dar buvo žinomi originalūs PK “Atari” ir “Amiga”.

1993m. pavasarį firma INTEL pademonstravo 64 bitų mikroprocesorių “Pentium”, beveik dvigubai galingesnį už patį galingiausią 486 serijos mikroprocesorių. Jame yra dvigunas mikroprocesorius, matematinis procesorius, 16 Kbaitų spartinamoji atmintis. “Pentium” sugeba vienu metu vykdyti keletą instrukcijų. Juos lengva sujungti lygiagrečiam darbui.

Leave a Comment