Informatika

Informatika

Informacija – tai žinios, kurias galima perduoti, priimti, įsiminti.
Informatika – mokslas apie informaciją, jos perdavimą, kaupimą, saugojimą, apdorojimą.
Informatika – mokslas apie informacijos apdorojimą kompiuteriu taikant modernias informacines priemones.
1939 m. sukurtas pirmasis elektroninis kompiuteris ABC.
1976 m. JAV sukurtas pirmasis asmeninis kompiuteris APPLE.
1981 m. IBM firma pagamino pirmąjį asmeninį kompiuterį IBM PC.
1989 m. Timas Bernersas-Lee išrado žiniatinklį – WWW (World Wide Web).
Dokumentai būna:
1) rašytiniai;
2) garsiniai;
3) vaizdiniai;
4) kompiuteriniai.
Informacijos keitimas tarp siuntėjo ir gavėjo vadinamas informacijos mainais.
Kompiuterio atmintinės talpos mažiausias matavimo vienetas vadinamas bitu.
Baitas – tai kompiuterio atmintinės talpos vienetas, kurį sudaro aštuoni bitai.
Berno konvencija – daugiašalis tarptautinis suusitarimas, nustatantis autoriaus teisių principus.
Kompiuteris – tai elektroninis įrenginys, kuris gali apdoroti duomenis (informaciją) bei valdyti kitus įrenginius (procesus).
Kiekvienas kompiuteris turi sisteminį bloką, kuriame yra procesorius bei vidinė atmintinė, vieną ar keletą įvesties ar išvesties įrenginių bei išorinius informacijos kaupiklius (diskelius, kompaktinius, optinius, skaitmeninius diskus).
Procesorius – pagrindinis kompiuterio įtaisas, atliekantis įvairius veiksmus bei apdorojantis duomenis.
Vienas hercas – tai vienas elektros impulsas, arba pats paprasčiausias veiksmas, kurį propcesorius geba atlikti per sekundę.
Šiuolaikinių procesorių darbo dažnis – keletas šimtų MHz.
Svarbiausioji vidinės atmintinės dalis – pagrindinė atmintinė. Nuuo jos priklauso kompiuterio darbas. Pagrindinėje atmintinėje laikoma informacija, su kuria konkrečiu metu dirba centrinis procesorius.
RAM (operatyvioji atmintinė) – informacija joje surandama greičiau, negu išorinėje atmintinėje.
Sparčioji atmintinė – tai tarpininkė tarp pagrindinės atmintinės ir procesoriaus.
Magistralė – tai linijos (laidai), jungiančios kompiuterio įrenginius į vieningą vi

isumą.
Skaitytuvas (skaitlys) – įrenginys, perkeliantis vaizdą iš popieriaus į kompiuterį.
Vaizduoklis – kompiuterio įrenginys, turintis ekraną, skirtą tekstinei bei grafinei informacijai rodyti, ir veikiantis panašiais kaip televizorius principais.
Spausdintuvas – išorinis kompiuterio įrenginys, skirtas kompiuterio informacijai išspausdinti ant popieriaus.
Modemas – kompiuterio įrenginys, kuris per telefono liniją perduoda informaciją iš vieno kompiuterio į kitą.
Informacijos kaupiklis – išorinė kompiuterio atmintinė.
Paprasčiausias elektroninis prietaisas, veikiantis pagal įtampos buvimą ar nebūvimą, yra inverteris.
Sudėtingesnis elementas, turintis du įeities kontaktus ir vieną išeities vadinama sutapimo elementu.
Disjunkciją atkiekantis elementas vadinamas surinkimo elementu.
Visuma programų, naudojamų kompiuteriui valdyti bei jame esančiai informacijai apdoroti, vadinama programine įranga.
Programinė įranga gali būti skirstoma į dvi didelias grupes: operacinę programinę įrangą (operacinę sistemą) ir taikomąją programinę įrangą.
Operacinė sistema – tai kompiuterio programinės įrangos dalis, valdanti programų vykdymą.
Sąsaja – ryšio priemonė tarp kompiuterio įrenginių, prrogramų ir žmogaus.
Dažniausiai nurodomos šios taikomosios programos:
1. Teksto tvarkymo programos.
2. Skaičiuoklės.
3. Duomenų bazių tvarkymo programos.
4. Grafikos redaktoriai.
5. Kompiuterinės leidybos sistemos.
6. Telekomunikacjos priemonės.
7. Integruotosios programos.
Transliatorius – tai programa, kuri programavimo kalbą verčia į kompiuterio kalbą.
Interpretatorius – transliatoriaus rūšis, kai programavimo kalba užrašyta programa dalimis verčiama į kompiuterio kalbą ir tos dalys tuoj pat įvykdomos.
Kompiliatorius – transliatoriaus rūšis, kai programavimo kalba užrašyta programa visa išverčiama į tarpinę kalbą, po to – vykdoma.
Procedūra – komandų visuma, įforminta pagal tam tikras taisykles.
Kompiuterių virusas – programa, kuri savavališkai trikdo kompiuterio programų darbą bei keičia kompiuteryje esančią informaciją: įrašo naują, ištrina esamą, mo
odifikuoja vartotojo programas (ar bylas), įterpdama į jas savo pačios kopijas (ar perdirbtus variantus), ir šitaip pakenkia programų darbui.
Programos, skirtos kovoti su virusais, vadinamos antivirusinėmis programomis.
Kompiuterių tinklas – tarpusavyje sujungti kompiuteriai, galintys keistis esama informacija.
Vietiniu kompiuterių tinklu vadiname tiesiogiai kabeliu sujungtus kompiuterius tame pačiame ar keliuose gretimuose pastatuose.
Visuotinis tinklas – kompiuteriai ar kompiuterių vietiniai tinklai, sujungti į sistemą nepaisant atstumo tarp jų. Jungimui naudojama telefono linijos, palydoviniai ryšiai, optiniai kabeliai.
Informacinės technologijos – priemonių ir būdų informacijai apdoroti visuma.
Byla – tai autonominė duomenų grupė kompiuterio atmintinėje ar kurioje nors jo laikmenoje, pavadinta vienu vardu.
Bylų prievardžiai:
1) bmp – paveikslai (grafikos redaktorius);
2) txt – paprasti tekstai (paprasti tekstų redaktoriai, pavyzdžiui, Edit, Notepad);
3) doc – sudėtingi tekstai (Microsoft Word);
4) exe – programos kompiuterio kalba (programų kalbų transliatoriai);
5) jpg – paveikslai suspaustu pavidalu (grafikos redaktoriai);
6) lpg – programos Logo kalba (Komenskio Logo sistema);
7) lgw – programos Logo kalba (LogoWriter redaktorius);
8) pas – programos Paskalio kalba (Turbo Pascal redaktorius);
9) xls – lentelės (Microsoft Excel skaičiuoklė);
10) wps – tekstai, lentelės, duomenų bazės (integruotas paketas Microsoft Works);
11) zip – supakuoti duomenys (pakavimo programa).
Aplanku, arba katalogu, vadinama tam tikra disko ar diskelio dalis, turinti savo vardą.
Pastraipos teksto išdėstymas ir apipavidalinimas vadinamas pastraipos formatavimu, arba tvarkymu.
Pastraipos pirmosios eilutės patraukimas į dešinę vadinamas įtrauka.
Spausdinto teksto išdėstymas vadinamas maketavimu.
Kompiuterinės programos, skirtos lentelėms kurti ir tvarkyti, vadinamos skaičiuoklėmis.
Telekomunikacija bendriausia prasme nusako informacijos perdavimą elektriniais bei elektromagnetiniais impulsais tarp nutolusių objektų. Kalbant apie ko
ompiuterius, telekomunikacija reiškia duomenų perdavimą kompiuterių tinklais, sujungtais telefono ar kitokiomis ryšio linijomis.
Protokolas – susitarimai (taisyklės), leidžiantys skirtingiems kompiuteriams keistis informacija.
Internetas – tai ne atskiras didelis tinklas, tai tinklų tinklas.
URL – universalios resursų žymės (tinklalapių adresai).
Naršyklės vieta, į kurią įrašome patikusio tinklapio adresą, vadiname adresynu.
FTP – tai bylų persiuntimo protokolas.
Bet kuri pašto programa teikia galimybę atlikti šiuos pagrindinius darbus:
1) parašyti ir išsiųsti laiškus;
2) pasiimti iš pašto dėžutės laiškus ir juos perskaityti;
3) atsakyti į laiškus;
4) gautus laiškus peradresuoti ir išsiųsti kitam;
5) išmesti nereikalingus laiškus;
6) siųsti laiškų kopijas;
7) drauge su laišku išsiųsti ir gauti priedus – bet kurio tipo bylas;
8) tvarkyti laiškus: juos skirstyti į katalogus, kopijuoti, spausdinti ir pan.
Pašto dėžutė – tai pašto kompiuterio (stoties) diske išskirta vieta, kurioje kurioje laikomi kliento laiškai. Ja naudotis gali tik pats klientas, žinantis slaptažodį.
Hipertekstu vadinama hierachinė teksto struktūra su nuorodomis į teksto fragmentus, kurie gali būti tame pačiame arba kitame dokumente.
Tekstinės nuorodos žiniatinklio hipertekstiniuose dokumentuose (tinklalapiuose) vadinamos hipersaitais. Neretai tiesiog vadinamos saitais.
Tinklalapis – hipertekstinis dokumentas t.y. dokumentas, susietas nuorodomis su kitais hipertekstiniais dokumentais.
Multimedijos arba įvairialypės terpės terminu dažniausiai įvardijama technologija, vienijanti tekstą, vaizdus, animaciją, garsus, grafiką bei kitus elementus, esančius kompiuteryje.
Informacinė visuomenė – tai atvira, išsilavinusi ir toliau besimokanti visuomenė, kurios nariai moka ir gali visuose savo veiklos srityse efektyviai naudotis šalies bei pasaulio informacijos ištekliais, o valdžios institucijos užtikrina informacijos prieinamumą ir patikimumą.
Algoritmas –
tai aiškūs ir tikslūs nurodymai, kaip ir kokių veiksmų seką reikia atlikti norint pasiekti užsibrėžtą tikslą arba išpręsti suformuluotą uždavinį.
Informacijos (duomenų) apdorojimo taisyklės vadinamos algoritmais. Kitaip sakant, algoritmas – tai tasyklių rinkinys, kuriuo nurodoma, kaip iš vienų duomenų gauti kitus.
Duomenys, kurie žinomi prieš atliekant algoritmą, vadinami pradiniais duomenimis arba argumentais. Duomenys, kurie gaunami atlikus algoritmą, vadinami galutiniais duomenimis arba rezultatais.
Algoritmo aiškumas – tai jo pateikimas vykdytojui suprantama ir aiškia kalba.
Norint gauti rezultatą, atliekamų veiksmų skaičius visuomet turi būti baigtinis. Ši algoritmo savybė vadinama baigtinumu.
Algoritmo rezultatyvumas: algoritmas turi duoti kokį nors konkretų rezultatą.
Programa vadinamas išbaigtas algoritmo užrašymas pasirinkta programavimo kalba. Programos rašomos taip, kad jas galėtų suprasti ir kompiuteris.
Algoritmavimo (programavimo) konstrukcijos, nurodančios atlikti kokius nors veiksmus, vadinamos sakiniais.
Jeigu dalijame sveikuosius skaičius ir norime gauti dalmenį – tik sveikąjį skaičių, tai dalybos operaciją žymime div, o jeigu norime gauti tik liekaną – žymime mod.
Duomenys, kurių reikšmės gali keistis atliekant programą, vadinami kintamais duomenimis, arba tiesiog kintamaisiais.
Reiškinys – tai konstantos ir kintamieji, sujungti operacijų (veiksmų) ženklais bei lenktiniais skliaustais.
Priskyrimo sakinys – tai kintamasis ir reiškinys, atskirti priskyrimo simboliu (:=). Atlikus programą gauta reiškinio reikšmė priskiriama kairėje esančiam kintamajam.
Programavime teiginių sujungimo jungtuku “ir” operacija vadinama konjukcija ir žymima sutartiniu žodžiu and (“ir”).

Programavime teiginių sujungimo jungtuku “arba” operacija vadinama disjunkcija ir žymima sutartiniu žodžiu or (“arba”).
Vieno veiksmo parinkimas iš kelių galimų vadinamas pasirinkimu arba šakojimusi.
Algoritmavime (programavime) vieno veiksmo pasirinkimas iš kelių išreiškiamas sąlyginiu sakiniu.
Sakiniai (sakinių seka), patenkantys tarp žodžių begin ir end, laikomi vienu sudėtiniu sakiniu.
Veiksmų kartojimas daug kartų vadinamas ciklu. Algoritmai, turintys ciklų, vadinami cikliniais algoritmais.
Ciklas, kai iš anksto žinomas ciklo veiksmų atlikimo skaičius, vadinamas žinomo kartojimų skaičiaus ciklu.
Ciklo kintamojo reikšmė savaime padidėjavienetu, todėl ciklo viduje jos nereikia (ir negalima!) keisti.
Jei pradinė ciklo kintamojo reikšmė didesnė už galutinę, tai ciklas neatliekamas nė karto.
Uždavinio sprendimo užrašymas, stengiantis išreikšti jį kuo aiškiau bei vaizdžiau, vadinamas algoritmavimo stiliumi.

Leave a Comment