Informacinių technologijų raida

KLAIPĖDOS VALSTYBINĖ KOLEGIJA

AUKŠTOJI MOKYKLA

FAKULTETAS

Studijų programa: XXXX

INFORMACINIŲ TECHNOLOGIJŲ RAIDA

Informacinės technologijos

Darbą atliko XX- X gr. stud.

XXX XXX

2010-09-21

Darbo vadovas

XXXXXX

Miestas, metai

Turinys

Dalykinė rodyklė

A

ARPANET, 10

C

Centriniai (Universalieji) kompiuteriai, 13

D

Darbo stotys, 13

E

Egipto civilizacija., 6

I

Informacija, 5

Internetas, 10

Interneto pradžia, 9

K

Kompiuteris, 13

M

Mikrokompiuteriai, 14

Mini kompiuteriai, 14

P

Popieriaus gamybos išradimas, 6

R

Raštas, 6

W

WWW, 9

Įvadas

Informacija – tai žinios, perduodamos vienų asmenų kitiems tiesiogiai (žodžiu, veiksmu) arba netiesiogiai (įvairiomis komunikacijomis priemonėmis).

Informacija jau nuo seniausių laikų yra svarbus dalykas žmonių gyvenime. Ji leidža žmonės bendrauti, keistis informacija su kitais visuomenės nariais.

Labiausiaiinformacijos reikšmė žmonėms išaugo po to, kai buvo išrastas kompiuteris. Tai įvvyko XX – ojo amžiaus penktajame dešimtmetyje. Šis įvykis ir tolimesnis kompiuterio tobulėjimas davė stimulą kompiuterio ir informacinių technologijų vystymuisi. Nuo pirmųjų kompiuterių, kurie buvo skirti tik skaičiavimui, iki dabartinių, kurie – suvienijo žmones bendravimui per kompiuterinius tinklus.

Neveltui XXI amžius – informacinės visuomenės ir informacinių technologijų klestėjimo amžius. Retas šių laikų žmogus įsivaiduoja savo gyvenimą be informacinių technologijų (kompiuterio, televizoriaus, mobilaus telefono ir t.t). Kiekvieno informacinės visuomenės nario kasdiene darbo, ir ne tik darbo, priemone tapo kompiuteris ir pasaulinis kompiuterių tinklas – internetas, kuris leeidžia įvykdyti tiesiogines savo užduotis, bendrauti ir dalintis informacija su kitais informacinės visuomenės nariais.

Taigi šiame darbe aš jums papasakosiu apie informacinių technologijų raidą, bei labiau įsigilinsiu į kompiuterio bei interneto istoriją.

Informacinių technologijų vystymąsis

Informacija – labai plati sąvoka. Tai ne tik žinios kurias me

es siejame su informacinėmis technologijomis, tai yra ir žinios, kurias mes ir kiti gyvi organizmai gauname per savo jutimo organus (klausos, lytėjimo, regos ir kt.). Šią gautą medžiagą, mes, kaip ir šiuolaikinės informacinės technologijos apdorojame. Tai mums ir kitiems gyviems organizmas padeda suvokti aplinką, joje orientuotis, o taip pat įgyti tam tikrų įgudžių ir tobulėti.

Labiau išsivysčiusiems organizmams, gebėjimas gauti informaciją padeda ne tik reaguoti į aplinkos veiksnius, bet ir išgyventi gamtoje. Jie gaudami informaciją vystosi. Geriausias to pavyzdys yra žmogus. Jis nebuvo toks koks yra dabar savo evoliucijos pradžioje. Žmogus per savo ilgą evoliucijos raidą palaipsniui ištobulėjo, jo smegenys pajėgė apdoroti vis daugiau informacijos todėl sugebėjo pereiti nuo primytiviausių įrankių naudojimo iki tokių, kokius naudoja dabartinis žmogus.

Tačiau žmogus nebūtų taip išštobulėjęs, jei ne kiti labai svarbūs dalykai lėmę jo tolesnį vystymąsi. Tai kalbos, o vėliau ir rašto atsiradimas. Pirmykštėje bendruomenėje kalbos nebuvo, todėl vienas kito supratimas buvo kiek komplikuotas. Todėl pirmykščiai žmonės perduodavo savo idėjas, nuotaiką įvairiausiais riksmais ir ženklais. Kadangi žmogus yra mąstanti būtybė, tai palaipsniui iki tol buvę riksmai virto kalba, o atsiradus jai, atsirado ir poreikis dalintis informacija. Tuo metu informacija buvo perduodama savo palikuonims ar kitiems žmonėms iš lūpų į lūpas, tačiau laikui bėgant, tai pasidarė pernelyg ne

epatogu, nes tokiu būdu perduodama informaciją užsimiršdavo arba būdavo iškraipoma. Dėl šios priežasties žmonės informaciją pradėjo užrašinėti simboliais, kurie laikui bėgant darėsi vis sudėtingesni ir įvairesni, kol galiausiai atsirado raštas.

Raštas greičiausiai tobulėjo išsivysčiusiose civilizacijose. Viena tokių – Egipto civilizacija. Joje tekstai buvo pradėti užrašinėti ant papiruso, kas leido po truputį didėti žmonių, mokančių skaityti, skaičiui. Tiesa, tokie raštai buvo labai brangūs irįperkami tik turtingiausiems Egipto civilizacijos žmonėms. Didėjant žmonių mokančių skaityti skaičiui, daugėjo ir knygų, tai lėmė pirmųjų bibliotekų atsiradimą, kuriose buvo renkami pergamnetai ir rankraščiai iš viso pasaulio. Bibliotekos tapo didelių informacijos kiekių kaupimo ir saugojimo vietomis.

Popieriaus gamybos išradimas buvo labai svarbus faktorius tolimesniam rašto plitimui. Kadangi popierius buvo gana pigus ir patogus, tai greitai išplito po daugelį šalių. Knygos sparčiai populiarėjo, jų paklausa kilo, todėl buvo pradėta ieškoti būdų kaip paspartinti jų rašybą. Galiausiai 1438 m. vokietis Johanas Gutenbergas išrado knygų spaudinimo mašiną, kuri paspartino raštingumo plitimą ir mokslo pažangą. Atsirado galimybė gan pigiai ir greitai spausdinti knygas, jos tapo prieinamos vis daugiau žmonių, tai įtakojo ir spaudos atsiradimą. Tačiau nesant galimybei greitai gabenti spaudą iš vienos vietos į kitą, žmonės gaudavo pasenusias žinias, o ir pavojaus atveju nebuvo galima greitai ir objektyviai apie tai pranešti, todėl žmonės pradėjo ieškoti būdų ka

aip informaciją perduoti greičiau.

Ieškojimai nenuėjo veltui, nes XIX a. pradžioje informacijos perdavimao greitis ir jos tikslumas iš esmės pasikeitė, kai amerikietis Samuelis Morzė išrado telegrafo aparatą (1 pav.).

0x08 graphic
1 pav. Telegrafo aparatas

Su šiuo telegrafu buvo įmanoma greitai pasiųsti informaciją įvairiais atstumais. Telegrafo kabeliai buvo nutiesti tarp didžiausių pasaulio miestų. Tačiau juo galėjo nadotis ne visi, o tik tie, kurie mokėjo morzės abėcėlę. Ji buvo gan sudėtinga (ją sudaro taškųir brukšnių kombinacijos), todėl buvo galima greitai susipainioti. Šis faktas neleido sustoti, o tik kurstė žmonių norą sugalvoti ką nors tobulesnio ir lengvesnio ir, kad tai būtų prieinama didesniai grupei žmonių.

0x08 graphic
Galiausiai tai pavyko įgyvendinti kitam amerikiečiui Aleksandrui Grechemui Belui, kuris išrado pirmąjį telefoną (2 pav.). Jis buvo sumontuotas Bostone 1876m. Šis išradimas leido labai greitai perduoti garsą iš vieno telefono aparato į kitą. Tai ypač pagreitino informacijos perdavimą, pagreitėjo susisiekimas tarp gyvenviečių. Pavojaus atveju įspėjamąją informaciją buvo galima perduoti nepalyginamai greičiau. Tačiau telefono išradimu viskas nesibaigė, buvo pradėta ieškoti galimybių perduoti garsą be laidų.

2 pav. Telefono aparatas

Mintį apie garso perdavimą be laidų pirmąjam pavyko įgyvendinti rusų mokslininkui Aleksandrui Popovui, kuris 1895 m. sukonstravo pirmąjį radijo imtuvą. Tai suteikė galimybę be jokių laidų perduoti informaciją. Šis išradimas įtakojo radijo laidų atsiradimą, kurios buvo pasiekiamos daugeliui gyventojų, taigi informacija tapo dar leng

gviau pasiekiama. Telfono ir radijo atsiradimo laikotarpiu jau buvo kilę minčių ir apie vaizdo perdavimo galimybę, o galiausiai tai buvo pagrįsta ir teoriškai. Kiek vėliau, XIX a. 9 dešimtmetyje ir XX a. 1 dešimtmetyje buvo sukurti pirmieji optiniai mechaniniai prietaisai vaizdui suskaidyti į elementus, kurie tapo dabartinės televizorių sistemos pagrindu.

Tačiau ties šiais išradimais informacijos prietaisų tobulėjimas nesibaigė. Atsirado noras automatizuoti ir informacijos apdorojimą. Dėl šios priežasties buvo lemta atsirasti įrenginiams, kurie yra laikomi dabartinių kompiuterių protėviais.

Šiuolaikinių kompiuterių istorija gali būti pradedama nuo 1502 m. vokiečių laikrodininko Peterio Henleino sukurto laikrodžio, veikusio kaip 12 skilčių sumatorius. Pirmas matematiniams skaičiavimams skirtas įrenginys buvo 1617 m. William’o Oughtred’o sukurta logaritminė liniuotė (primityvus analoginis kompiuteris).

Skaitmeniniai (diskretiniai) skaičiavimo įrenginiai labiau tyrinėti pradedami nuo 1623 m. Wilhelmo Schickardo sukurto aritmetinio sumatoriaus. Tobulesnius sumatorius bandė sukurti daugelis renesanso mokslininkų, įskaitant B. Paskalį ir G. Leibnicą.

Pirmuoju įtaisu, kurį galima laikyti kompiuteriu dabartine samprata, reikėtų laikyti ekscentriško anglų matematiko ir išradėjo Čarlzo Babidžo pasiūlymą (1822 m.) sukurti Skirtumų mašiną. Ji iš kitų to meto skaičiuotuvų išsiskyrė tuo, kad savo mechanizme turėjo užprogramuotos matematikos taisykles. 1834-1840 m. Č. Babidžas sukuria ir universalią programuojamą analitinę mašiną, kuri liko neįgyvendinta. Su šia mašina siejama ir programavimo istorijos pradžia.

Pirmieji elektromechaniniai kompiuteriai buvo sukurti Vokietijoje (1936-1941 m. Konrado Cūzės sukurti kompiuteriai Z1, Z2 ir Z3) bei JAV (1939-1941 m. Džono Atanasoff’o elektroniniai sumatoriai). Pirmas universalus, praktiniams skaičiavimams panaudotas skaitmeninis kompiuteris (beje, ne dvejetainis, o dešimtainis) buvo ENIAC(1946 m., JAV). Taip pat JAV buvo sukurtas ir pirmasis asmeninis kompiuteris APPLE, tačiau tuo metu tokie kompiuteriai buvo laibai brangūs, didelių matmenų ir labai dažnai gesdavo, todėl juos dažniausiai nadodavo mokslininkai.

0x01 graphic

3 pav. Asmeninis kompiuteris

Kadangi elektronika sparčiai tobulėjo, tai nulėmė, kad kompiuteriai smarkiai atpigo, todėl tapo prieinami vis didesniai žmonių grupei. Kompiuteriams besivystant jų galimybės labai padidėjo. Jei pirmieji kompiuteriai galėjo atlikti tik matematinius skaičiavimus, tai dabartiniai sugeba apdoroti grafinę, vaizdinę, tekstinę ir kitą informaciją. Dėl šios priežasties kompiuteriai greitai įsiveržė į žmonių gyvenimus, ko pasekoje kompiuteris dabar yra labai svarbi kiekieno žmogaus gyvenimo dalis. Kompiuteris dabar naudojimas ne tik darbo, bet ir asmeninėm reikmėm, jis buvo tikrai labai svarbus išradimas, tačiau dar didesnę įtaką informacnių technologijų raidai turėjo interneto atsiradimas.

Interneto pradžia siekia “šaltojo karo” laikus. JAV prezidento Eizenhauerio įkurta agentūra 0x01 graphic
(Advanced Research Project Agency) 6 dešimtmečio pabaigoje pradėjo kurti kompiuterines telekomunikacijas. Ši agentūra turėjo sukurti kompiuterių tinklą, kuris dirbtų patikimai atominio karo atveju. Pradinės sąlygos: bomba gali pažeisti bet kurią ryšio liniją, bet kurį mazgą. Užduoties sprendimas: jungti kompiuterius taip, kad informacija galėtų keliauti bet kuria iš daugelio ryšio linijų ir nėra tokio mazgo, į kurį eitų visa informacija. Siunčiamas pranešimas skaidomas į daugelį paketų, kiekvienas paketas “aplipdomas” adresineinformacija ir keliauja savarankiškai iki paskirties taško, kur jis vėl sulipdomas. Kiekviename tarpiniame mazge turi veikti kompiuteris su programa-maršrutizatorium, kuri parenka tolesnį paketo kelią, apeidama neveikiančius segmentus. Šie informacijos siuntimo susitarimai pavadinti TCP/IP protokolu. 1969 metais 50 Kbps (Kbps – kilobitas per sekundę) greičio linija buvo sujungtas keturių mazgų tinklas: Los Anželo universitetas, Stanfordo tyrimų institutas, Santa Barbaros ir Jutos universitetai. O štai jau 1971 m. per kompiuterių tinklą buvo pasiųsta pirmoji elektroninio pašto žinutė. 1990 m. buvo sukurtas WWW (pasaulinio voratinklio) pirmtakas. Tai buvo labai svarbu, nes WWW pagalba buvo galima dalintis tekstine, grafine, vaizdine, bei garsine informacija. Šis pasiekimas leido neišeinant iš namų dalintis informacija su kitais, susipažinti su naujais žmonėmis ir t.t.

Internetas

Interneto samprata

Kad būtų lengviau suprasti kas yra Internetas pateiksiu pavyzdį. Stambios organizacijos turi vietinius kompiuterių tinklus, t.y., kompiuterių sistemas, į tokius vietinius [lokaliuosius] tinklus, jungiami kompiuteriai, esantys nuo kelių metrų iki kelių kilometrų atstumu vienas nuo kito. Vienas tų kompiuterių, atliekantis tarnybinės stoties (angl. server) funkcijas, paprastai yra didesnės talpos, spartos, galios ir kt. Tokia tarnybinė stotis telefono linijomis, optiniais kabeliais ar per palydovinį ryšį jungiama su kitų tinklo tarnybinių stočių, šių tarnybinių stočių tinklo tarnybinė stotis su kitų tarnybinių stočių tinklų tarnybinėmis stotimis ir t.t. – taip kuriamas tarptautinis kompiuterių tinklas, angliškai – internet.

Trumpa Interneto chronologija

1957 metais TSRS paleidžia „Sputnik“ – pirmąjį dirbtinį Žemės palydovą. Atsakydamos į tai Jungtinės Valstijos gynybos departamente įkuria ARPA (Advanced Research Projects Agency), kuri padėtų JAV pirmauti mokslo ir technologijų sričių taikymuose karo pramonei.

1962 metais buvo paketais sujungti kompiuteriai (Packet – switching, PS)

1967 metais pateiktas planas dėl PS tinklų vystymo. Lawrence G. Roberts pateikė pirmąjį Arpanet projekto variantą, kuris 1968 metais buvo pristatytas ARPA agentūrai.

1969 metais ryšių tinklas ARPANET įdiegtas JAV Vakarų pakrantėje. 1971 metais pademonstruotas ARPANET veikimas realiame laike, kai kompiuteriai tinkle veikia tuo pačiu metu.

1973 metais įvyko pirmieji prisijungimai prie ArpaNet – Londono universiteto koledžas ir Norvegijos karališkoji radarų benfrija. Taip pat sukurtas failų perdavimo protokolas – FTP (File Transfer Protocol).

1976 metais Anglijos karalienė Elžbieta II pasiunčia el. laišką.

1982 metais DCA ir ARPA „ArpaNet“ tinkle įdiegia TCP ir IP junginį (TCP/IP) ir JAV gynybos departamentas paskelbia jį standartu.

1983 metais ARPANET buvo padalytas į du tinklus: ARPANET, skirtas mokslinių tyrimų darbams, ir MILNET – karo reikalams.

1986 metais į internetą buvo sujungti JAV superkompiuterių centrai ir regioniniai tinklai. Tais pačiais metais internetas tapo pasauliniu tinklu, prie kurio paeidavo jungtis vis daugiau kitų šalių tinklų.

1988 metais Interneto kirminas užkrečia 6000 mazgųiš tuo metu buvusių 60 tūkstančių.

1991 metais Briusteris Kale pasiūlė informacijos paieškos interneto tinkle technologiją ir programinę įrangą WAIS.

1992 metais Interneto mazgų kiekis viršijo milijoną. Taip pat įvyko pirmasis audio ir video duomenų perdavimas.

1994 metais atsiranda pirmoji el. Parduotuvė, pasirodo pirmasis virtualus bankas. Internete transliaciją pradėjo RT-FM. Radijo stotys „užplūsta“ Internetą: WXYC, WJHK, KUGS.

1995 metais pradėta naudoti „Java“, „JavaScript“, VRML. Atsirado paieškos sistemos, o taip pat šiais metais Lietuvoje „Omnitel“ pradėjo tiekti Interneto paslaugas.

1997 metais prie interneto prisijungė apie 170 šalių, tarp kurių buvo Afrikos ir Okeanijos šalys.

Interneto augimas

Metai

Stotys

1971/4

1974/6

1977/3

1981/8

1982/5

1983/8

1984/10

1 024

1985/10

1 961

1986/11

5 089

1987/12

23 174

1988/10

56 000

1989/10

159 000

1990/10

313 000

1991/10

617 000

1992/10

1 136 000

1993/10

2 056 000

1994/10

3 864 000

1995/7

6 642 000

1996/7

12 881 000

Kompiuteris

Kompiuterio samprata

0x01 graphic
– skaičiavimo mašina, neturinti intelekto, negalinti priimti savarankiškų sprendimų ir negalinti daryti klaidų. Kompiuteris kiekvieną savo veikimo sekundę atlieka skaičiavimus, kurie pasireiškia darbo atlikimu. Kompiuterių galimybės bei įvairovė priklauso nuo programinės įrangos, kuri gali atlikti daug operacijų.

Kompiuterių klasės

0x01 graphic
– tai kompiuteriai sukurti atlikti skaičiavimus taip greitai, kaip tik leidžia tuo metu esančios technologijos. Superkompiuteriai naudojami kuriant automobilius, lėktuvus, taip pat vaistų gamyboje, meteorologijoje (numatant orų pasikeitimus) ir kitose sferose. Bioinformatikoje jie taikomi nustatant trimates baltymų struktūras iš aminorūgščių sekas. Superkompiuteriai naudojami taip pat ir filmų kūrime, dirbtinai sukuriant įvairius vaizdus. Šiuolaikiniuose superkompiuteriuose paprastai naudojami lygiagretūs skaičiavimo algoritmai, kuomet tą patį uždavinį vienu metu sprendžia daugelis procesorių. Atskiras procesorius nėra greitesnis už paprastą kompiuterį, tačiau superkompiuteryje jų būna nuo kelių šimtų iki keleto tūkstančių.

Centriniai (Universalieji) kompiuteriai – tai labai spartū kompiuteriai, galintys vienu metu aptarnauti daug terminalų. Terminalas būna sudarytas iš vaizduoklio ir klaviatūros, skirtas valdyti, apdoroti ir keisti informaciją. Centriniai kompiuteriaidažniausiai naudojami stambiose organizacijose administracinio pobūdžio darbams ar savitiems uždaviniams spręsti. Centriniu kompiuteriu vienu metu gali naudotis naudotojų, o asmeniniu kompiuteriu ar darbo stotimi vienu metu tik vienas naudotojas.

Darbo stotys – XX a. 9 dešimtmetyje išpopuliarėjusi kompiuterių rūšis, užimanti tarpinę vietą tarp superkompiuterių ir asmeninių kompiuterių, naudojama inžineriniams, grafiniams ir pan skaičiavimams. Pirmosioms darbo stotims priskiriami Xerox Alto bei Digital VAX kompiuteriai, kai kada – Digital PDP serijų mašinos. Skirtingai nuo mainframe, serverių, ir pan., darbo stotis yra skirta vienam ar keliems naudotojams, daug kuo panaši į asmeninius kompiuterius, tačiau skirtingai nuo pastarųjų, pasižymi itin dideliais skaičiavimo pajėgumais (ir kaina, kartais siekinačia dešimtis tūkstančių dolerių). Nuo XX a. 10-ojo dešimtmečio vidurio darbo stotis ima išstumti galingesni, du ar daugiau procesorių turintys (pvz., Apple) asmeniniai kompiuteriai.

Mini kompiuteriai – tai vidutiniai kompiuteriai, kurie priklauso trečiajai kompiuterių kartai ir gali dirbti kaip atskiros darbo stotys arba daugiavietė sistema – prie jos gali būti jungiama keletas dešimtčių terminalų ar asmeninių kompiuterių.

Mikrokompiuteriai – nedidelių dydžių (telpa ant paprasto stalo) kompiuteriai, kurių centrinio procesoriaus darbą atlieka mikroprocesorius (µP). Dauguma detalių, kurios sudaro mikrokompiuterį, būna įmontuotos į vieną dėžę arba trumpaislaidais prijungtos prie tos pačios dėžės, pvz.: monitorius, pelė, klaviatūra. Tuo tarpu minikompiuteriai, universalieji kompiuteriai ir superkompiuteriai dažniausiai būna spintos dydžio arba užima viso kambario plotą ir daugiau. Su dauguma mikrokompiuterių vienu metu gali dirbti tik vienas vartotojas, tačiau kai kurie (asmeniniai kompiuteriai ir darbo stotys) priklausomai nuo operacinės sistemos gali vienu metu aptarnauti ir kelis vartotojus. Kartu su mikroprocesoriumi mikrokompiuteriai turi ir greitai veikiančius tiesioginės kreipties atminties modulius (RAM), bei lėtesnius, bet talpesnius duomenų kaupimo įrenginius. Taip pat mikrokompiuteriai komplektuojami su įvairiais duomenų įvesties/išvesties įrenginiais, tokiais kaip: klaviatūra, pelė, monitorius, spausdintuvas.

Išvados

Informacijos perdavimo būdai per ilgą laiko tarpą stipriai pakito. Nuo pirmykštėje bendruomenėje vyravusių riksmų ir ženklų, iki dabar egzistuojančių informacinių techonologijų prietaisų, kaip telefonas, radijas, televizorius ir t.t. Toks pokytis turi ir teigiamų ir neigiamų pusių.

Teigiama yra tai, kad žmonės tapo pajėgūs perduoti vis didėjančius informacijos srautus labai dideliu greičiu. Atsirado galimybė bendrauti mokslininkams ir kitos srities specialistams iš viso pasaulio, o tai lemė ir lemia greitesnį mokslo technologijų vystymąsi, gerėjančią žmonių gyvenimo kokybę ir pan.

Neigiamų aspektų irgi galime įžvelgti. Atsiradus tokiom technologijom kaip: kompiuteris, telefonas, televizorius, internetas ir t.t žmonės tapo uždaresni. Tam, kad gautų informacijos jiems nebereikia niekur keliauti iš namų, o ir bendravimas ne tiesiogiai, o telefonu, ar kompiuteriu tampa vis populiaresnis, žmonės atitolsta, tampa uždaresni.

Tačiau niekas nepaneigs fakto, kad tokia informacinių technologijų raida turi daugiau teigiamų pusių nei neigiamų. Ir vis toliau, vis labiau informacinės technologijos tobulėja, galima tik įsivaiduoti, kas bus po dešimties ar penkiolikos metų.

Naudota literatūra

http://lt.wikipedia.org/

Starkus, Bangimantas. Personalinis kompiuteris. Kaunas: Smaltija, 1999. – 301 p.

Skatinamoji priežastis

Rašomoji medžiaga iš suklijuotų šio augalo lapų. Naudota senovės egiptiečių ir kitu senųjų tautų.

World Wide Web

Random- access memory

Informacinių technologijų raida Informacinės technologijos

Vardas Pavardė Grupė

Leave a Comment