Įvadas
Informacijos technologija vadinama metodų ir būdų sistema informacijai rinkti, kaupti, saugoti, apdoroti ir pateikti vartotojui. Šiuolaikinės informacijos technologijos grindžiamos kompiuterinės technikos panaudojimu. Taikymo požiūriu svarbias kompiuterio kaip informacijos apdorojimo įrenginio techninės charakteristikos priklauso nuo kompiuterio gamybos technologijos.
Problemos, kylančios atliekant mokslinius tyrimus, visą laiką buvo vienas iš kompiuterinės technikos vystymosi variklių: reikėjo vis didesnio skaičiavimo greičio, didesnių atminties įrenginių ir t.t. Kita vertus, įvairių specialybių mokslininkai ir projektuotojai buvo pirmieji tiesioginiai kompiuterių vartotojai , dirbantys be programuotojų tarpininkavimo.
Jie laužė ledus, eidami ne tik link kompiuterių, bet ir reikalaudami, kad šie taptų draugiški. Dėl elektroninių technologijų vystymosi atpigus techninei įrangai ir jos eksplotavimui, sukūrus draugiškas vartotojui programines sistemas, kompiuteris tapo įprastu darbo įrankiu daugelio profesijų žmonėms.
Andželika Eidukaitė Informacinių technologijų raida
Penktoji karta – 1987 metai. Ji tęsiasi iki šių dienų. Tai kompiuteriai, kuriais dirbama šiandien ir kurie atsiras artimiausiu metu. Akivaizdu, kad nauji kompiuteriai bus vis greitesni, didės duomenų apdorojimo galia, virtualioji atmintis bus neribota. Numatomos šios kompiuterių plėtros tendencijos:
• Neuroniniai kompiuteriai (neural computers), kurie veiks imituodami žmogaus nervinių ląstelių neuronų tinklą ir modeliuos procesus žmogaus smegenyse.
• Optiniai kompiuteriai (optical computers). Jų mikroprocesuoriuose elektrinius krūvius pakeis šviesos impulsai, kuriuos perduos lazerio spinduliai.
• Nanomolekulinės struktūros kompiuteriai (nanomolecular structure computers).
Projektuojama, kad juose bitas (smulkiausias duomenų elementas) bus tik vienas atomas.
3. Kompiuterių klasės
Pagal pagrindines galimybes ir taikymo sritis kompiuteriai grupuojami į penkias klases:
• Superkompiuteriai (supercomputers).
• Universalieji (mainframes).
• Mini kompiuteriai (mini computers).
• Darbo stotys (workstations).
• Mikro kompiuteriai (microcomputers)
3.1. Superkompiuteriai
Tai kompiuterių pasaulio gigantai, kurie turi nepaprastai greitus procesorius ir todėl gali apdoroti milžiniškus duomenų kiekius labai dideliu greičiu-tūkstančiais milijonų instrukcijų per sekundę. Jie įrengiami specialiose patalpose. Naudojami moksliniams tyrimams ir ypač sudėtingoms problemoms spręsti.
Šiandieniniai superkompiuteriai – tai daugiaprociasorės sistemos su tūkstančiais dirbančių mikroprocesorių, kurie vienu metu atlieka masinį lygiagretųjį duomenų apdorojimą arba lygiagrečiuosius skaičiavimus. Kiekvienas mikroprocesorius turi tik jam pavaldžią atmintį, kurioje gali būti skirtingų operacinių sistemų ir skirtingų taikomųjų programų kopijos.
1971 metais pirmąjį superkompiuterį sukūrė amerikiečių mokslininkas Seymouras Cray. Jo įkurta kompanija Cray Research sukūrė visą grupę superkompiuterių CRAY. CRAY Research superkompiuteriai yra ne tik unikalios struktūros bei architektūros, bet ir išskirtinio dizaino.
9 Andželika Eidukaitė
Informacinių technologijų raida
IBM kompanija pakeitė legendinių CRAY superkompiuterių projektavimo sampratą. IBM superkompiuterį sudaro standartinių modulių sistema, kurioje kiekvienas modulis yra tarsi atskiras kompiuteris, turintis procesorių, atmintį. Kiekvienas modulis atlieka sprendžiamos problemos tam tikras užduotis ar jos fragmentus. Modulius vienija specialus techninis įrenginys-komutatorius. Bet tokių modulių super kompiuteryje gali būti nuo 2 iki 128, taip pat 256 ar net 512.
IBM sukūrė superkompiuterį Blue Pacific, kuris turi 2,6 trilijonų baitų atmintį.
Lietuvoje taip pat yra IBM superkompiuterių. Jų turi Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos avialinijos.
3.2. Universalieji kompiuteriai
Tai galingi kompiuteriai. Iki 1960 metų jie buvo vadinami didžiosiomis skaičiavimo mašinomis. Šie kompiuteriai dar skirstomi į didelius, vidutinius ir mažus. Didelių universaliųjų kompiuterių laisvosios kreipties atmintis yra gigabaitų (GB) eilės, o saugojimo įrenginiai talpina terabaitus (TB) duomenų. Kompiuterių tinkluose prie didelių universaliųjų kompiuterių, naudojamų kaip serveriai, kurie saugo didelius duomenų kiekius ir daug programinės įrangos, jungiami mažesni kompiuteriai. Šie vadinami ryšių procesoriais ir sprendžia, kaip vartotojui prisijungti prie tinklų, padeda vartotojui bendrauti su didelės galios kompiuteriais. Dideli universalieji kompiuteriai aptarnauja šimtus ar net tūkstančius vartotojų.
Svarbiausios universaliųjų kompiuterių gamintojos yra šios kompanijos: IBM, Control Data, Unisys, Sun, Digital, Hitachi Data Systems ir kt.
3.3. Mini kompiuteriai
Tai vidutiniai kompiuteriai, kurie priklauso trečiajai kompiuterių kartai ir gali dirbti kaip atskiros darbo stotys arba daugiavietė sistema – prie jos gali jungtis keletas dešimčių terminalų ar asmeninių kompiuterių. Šiems kompiuteriams buvo sukurta pirmoji programinė įranga, skirta vartotojui bendrauti su kompiuterine sistema – operacine sistema. Svarbiausios mini kompiuterių gamintojos yra šios kompanijos: IBM, Hewlett, Packard, Data General, Wang, Datapoint, Prime, Tandem, Digital.
3.4. Darbo stotys
Tai vienam vartotojui skirti kompiuteriai, kurie turi mažesnę galią nei mini kompiuteriai, bet yra galingesni už mikrokompiuterius. Jie dažnai naudojami projektavimo
10 Andželika Eidukaitė
Informacinių technologijų raida grafiniams darbams, modeliavimui, moksliniams tyrimams, leidybinėse sistemose, finansų, komercijos, pramonės srityse. Šiuose kompiuteriuose dažniausiai naudojamos sudėtingos programinės įrangos-CAD (Computer Aided Design), CAE (Computer Aided Engineering). Darbo stotys yra tipiški RISC (Reduced Instructions Set Computer) architektūros mikroprocesorius naudojantys kompiuteriai, kuriuose veikia įvairios operacinės sistemos. Darbo stotis gamina grupė kompanijų: Sun Microsystems, IBM, Digital Research, Silicon Graphics Inc. ir kt.
3.5. Mikrokompiuteriai
Tai kompiuteriai, kurie priklauso ketvirtajai kompiuterių kartai ir skirti vienam vartotojui. Jie paprastai jungiami į kompiuterių tinklą, kad galėtų bendrai su kitais vartotojais dalintis galingo kompiuterio resursais-duomenimis, programine įranga, išoriniais įrenginiais. Labai dažnai terminas mikrokompiuteris yra naudojamas kaip asmeninių kompiuterių sinonimas. Pirmą kartą terminas mikro kompiuteris buvo pritaikytas kompiuteriams, kurių centrinio procesoriaus funkcijas atliko mikroprocesorius – procesorius, realizuotas vienoje silicio plokštelėje.
Pirmasis mikroprocesorius buvo sukurtas 1971 metais JAV kompanijoje Intel.
1974 metais kompanija MITS (Micro Instrumentation and Telemetry Systems) panaudojo mikroprocesorių Intel 8080 ir sukūrė pirmąjį mikrokompiuterį Altair 8800.
4. Asmeniniai kompiuteriai
Pirmieji asmeniniai kompiuteriai buvo skirti vienam vartotojui dirbti namuose ar įstaigoje. Dabar asmeniniai kompiuteriai labai įvairios paskirties ir sudėtingumo – nuo paprastų ir pigių namų kompiuterių su nedidele atmintim ir mažos talpos saugojimo įrenginiais iki sudėtingų kompiuterių su galingais mikroprocesoriais, didelės talpos saugojimo įrenginiais, aukštos skiriamosios gebos grafinėmis sistemomis, skirtomis projektavimo, leidybos darbams. Asmeninius kompiuterius gamina daugelis kompanijų: IBM, Compaą, Hewlett Packard, Dell, Gateway, Apple ir kt.
Kompiuterių raida
Asmeniniai kompiuteriai savo istoriją pradėjo 1976 metais, kai du amerikiečiai -Stivenas Džobsas ir Stivas Vozniakas savo garaže surinko kompiuterį ir jį pavadino „Apple”. Tai buvo pirmas kompiuteris skirtas asmeniniam naudojimui. Tuojau pat tokių kompiuterių užsinorėjo Džobso ir Vozniako draugai. Vaikinai įkūrė firmą ir jau 1976 metais rinkoje pasirodė pirmasis pramoninis asmeninio kompiuterio variantas „Apple II”.Šie kompiuteriai turėjo didžiulį pasisekimą, tad jų gamybos ėmėsi daugelis firmų.
11 Andželika Eidukaitė
Informacinių technologijų raida
1981 metais IBM sukūrė pirmąjį pramoninį asmeninį kompiuterį, kurį pavadino IBM
PC. Šis kompiuteris tuo metu buvo greitesnis už kitus, turėjo 5,25 colio diametro lanksčiųjų diskelių įrenginį ir kompanijos Microsoft operacinę sistemą MS DOS.
1983 metais IBM sukūrė kompiuterį IBM XT. Tais pačiais metais Apple sukūrė asmeninį kompiuterį Lisa, kuriame pirmą kartą buvo panaudota integruota programinė įranga ir grafinė vartotojo aplinka.
1984 metais IBM išleido asmeninį kompiuterį IBM AT.
1987 metais IBM pradėjo naujos kartos asmeninių kompiuterių IBM PS/2 gamybą. Šiuose kompiuteriuose buvo įdiegta nauja Microsoft sukurta operacinė sistema OS/2, o duomenys jau buvo saugomi 3,5 colio diametro lanksčiuose diskeliuose. Apple tais pačiais metais sukūrė naują galingesnę Macitosh variantą- Mac SE ir Mac II.
1994 metais Apple, panaudojusi mikroprocesorių Power PC, sukūrė kompiuterį Power
Mac.
1995 metais Ibm išleido kompiuterius su Intel Pentium Pro mikroprocesoriumi.
1995 metais asmeninis kompiuteris tapo langu į pasaulinį globalinį tinklą internetą –
1993 metais Intel sukūrė mikroprocesorių Pentium. IBM ir kitos kompanijos pradėjo kurti asmeninius kompiuterius su Pentium mikroprocesoriais.
atsirado galimybė naudotis elektroniniu paštu, priimti ir perduoti interneto tinklu didžiulius informacijos srautus.
1999 kompanija AMD pateikė vartotojams didesnio taktinio dažnio mikroprocesorių, su kuriuo gruodžio mėnesį prekyboje pasirodė kalėdiniai Compaą ir Cyber Max kompiuteriai.
2001 metų gegužės mėnesį Intel pristatė naują serverių klasės Pentium 4 Xeon su taktiniu dažniu 1.4 GHz ir darbo stotimis-Pentium 4 Itanium 1.7 GHz. Intel prognozuoja 2001 metų trečiajame ketvirtyje pademonstruoti Pentium 4 Northwood, kuris pasieks 2 GHz taktinį dažnį.
Šiandieninės technologijos leidžia sukurti vis greitesnius mikroprocesorius, tačiau asmeniniai kompiuteriai nebūtinai turi būti gaminami naudojant didžiausio taktinio dažnio mikroprocesorius. Tai priklauso nuo asmeninio kompiuterio paskirties, t.y. kokioms problemoms spręsti jis bus naudojamas: kurti tekstinius ar skaitmeninius dokumentus, ruošti duomenų ataskaitas internete ir t.t.
12 Andželika Eidukaitė
Informacinių technologijų raida
Išvados
Pastaruoju metu informacija tampa svarbiu komercijos objektu. Sakoma, kad kas valdo informaciją, tas valdo pasaulį. Visuomenė išgyvena technologinę revoliuciją, kurios kertinis akmuo yra kompiuteris. Jis keičia mūsų bendravimo būdą, mokymo ir veiklos metodus, o spartus kompiuterių vystymasis didina šių pokyčių tempą. Šiuolaikinėje visuomenėje kompiuteris tapo žmogaus draugu bei įprastu darbo įrankiu kai kurių profesijų žmonėms.