Informacinių technologijų panaudojimas valdininko darbo vietoje

Turinys

Įvadas 3
Dabartis ir perspektyvos 4
Informacinių technologijų naudojimas darbo vietoje 7
Nuotolinis kompiuterio valdymas internetu 9
Išvados 11Įvadas
Veržli informacinių technologijų raida ir su ja susiję ženklūs technologijų, valdymo, mokslinių tyrimų, švietimo ir buities pokyčiai yra tokie reikšmingi, jog netgi kalbama apie technologijų revoliuciją vykstančią mūsų akyse. Atsiranda vis naujų terminų, tokių kaip kompiuterizuotas mokymas, automatizuotos valdymo sistemos, robototechnika, mikroprocesorinė technika, globalinės kompiuterinės informacinės sistemos ir t.t.

Tačiau informatika ne tik technologijų kūrimas ir vartojimas. Tai ir pačios informacijos pažinimas, nes būtent ji yra visos informatikos eggzistavimo pagrindas.

Su informacija dažniausiai susiduriama bendraujant, keičiantis patyrimu, orientuojantis aplinkoje, kitaip sakant komunikacijoje. Informacija ir komunikacija yra du neatsiejami dalykai.

Kadangi šiuo gyvenimo laikotarpiu kompiuteris tapo mūsų darbo ir buities neatsiejamu elementu, tad visais kompiuterio taikymo atvejais kuriama informacija, kuri saugoma kompiuterinėse laikmenose. Efektyviam darbui reikia suprasti informacijos saugojimo ir tvarkymo principus, mokėti sukurti patogią darbo aplinką. Toje plotmėje ir bandysiu išdėstyti savo darbo vietos kompiuterio panaudojimo aspektus ir pageidaujamas teigiamas permainas. O tai visiems kompiuterio vartotojams būtinos žinios, nepriklausomai nuo koonkrečios informa-cinių technologijų panaudojimo srities.Dabartis ir perspektyvos
Šiandienos gyvenimas neįsivaizduojamas be tokių sąvokų kaip “informa-tika”, “informacija”, “informacinės technologijos”, “informacinė visuomenė”. Nekreipdami dėmesio į tariamo šių sąvokų (ypač “infomacija”) paprsatumo įspūdį pastebėsime, kad jos apibrėžiamos ir interpretuojamos įvairiai. Prof.K.V.Pau-lausko redaguotame kompiuterijos žodyne pateikiamos 5

sąvokos “informacija” traktuotės. Kalbant apie moderniąją informacinę visuomenę reikia pabrėžti, jog ryšio priemonės kompiuterizuotos, taigi informacija perduodama ir kompiuteriais.

Terminą “informacinės technologijos”apibrėžti lengviau. Tačiau irgi galima jį traktuoti dvejopai. Svarbu, kaip interpretuojama sąvoka “technologija”. Ją gali-ma suprasti ir kaip atlikimo metodų bei priemonių visumą, ir kaip tų metodų bei priemonių panaudojimą. Taigi informacinės technologijos gali būti apibrėžiamos kaip informacijos kaupimo (saugojimo), apdorojimo (ir paieškos), pateikimo metodų ir priemonių sistema. Kita vertus, informacinės technologijos gali būti traktuojamos kaip aukščiau minėtos metodų ir priemonių sistemos taikymas praktiniams visuomenės uždaviniams spręsti. Reikia nepamiršti, kad technologija yra informacinė tik tada, kai jos taikymas pagrįstas visapusišku kompiuterių panaudojimu. Visapusiškas informacines technologijas naudojanti visuomenė ir yra informacinė, arba modernioji visuomenė. Informacinei visuomenei būdinga daugybė naujų aspektų.

Informacijos appdorojimo greitis. Tai informacijos paieškos, ir jos perda-vimo bei kopijavimo greitis. Tik atsiradus technikos stebuklui – kompiuteriui, o po to – kompiuteriniams tinklams, ištobulėjus ryšio priemonėms, tapo įmanomas kokybinis šuolis apdorojant informaciją. Jos apdorojimo greitis – priežastis, turėjusi daugiausia įtakos formuojantis informacinei visuomenei.

Informacijos globalizacija. Išplėtojus pasaulinį kompiuterių tinklą informacija tampa globaline. Tie laikai, kai informacijos šaltinius skyrė valstybių, regionų sienos, kai net informacijos turinys atskirose valstybėse buvo skirtingas, negrįžtamai praeina. Dabar informacijos vartotojams nekliudo nei valstybių sienos, nei geografinė padėtis.

Informacijos apdorojimo patogumas, lengvumas as
socijuojasi su jos apdorojimo, primiausia – paieškos greičiu. Nerekia gaišti laiko vaikščiojant į bibliotekas, pakanka savo namuose turėti personalinį kompiuterį, prijungtą prie pasaulinio tinklo.

Prie apdorojimo patogumo pasireiškimų reikia priskirti ir tokius dalykus kaip vartotojams patogios informacijos paieškos sistemos (programos), informacijos klasifikavimas pagal įvairius kriterijus, modernus dizainas ir kt.

Informacijos gausumas. Kompiuterinė bei kita organizacinė technika suteikia praktiškai neribojamas galimybes informacijai kopijuoti ir dauginti. Tai suteikia galimybes surasti reikiamą informaciją bet kurios srities specialistui. Informacijos, jos šaltinių gausa didina ir informacijos saugumo laipsnį.

Negatyvieji informacinės visuomenės aspektai.

Išaugę gyvenimo kaštai. Suprantama, kad už naujus patogumus (pozity-viuosius aspektus) turi būti sumokama mažesne ar didesne kaina. Tai – išaugę mūsų gyvenimo kaštai. Tarkime, norintis pasinaudoti teikiamais privalumais visuomenės narys turi įsigyti kompiuterį, papildomus įrenginius (įrangą prijungimui prie tinklo, spausdintuvą ir pan.). Jis turi mokėti už kompiuterio eksploatacines medžiagas, ryšio linijas ir kt. Kompiuterį įsigijusios firmos išlaidos įskaičiuojamos į tos firmos paslaugų ar gaminių kainą. Visos didesnės firmos apsirūpinusios daugybe kompiuterių, todėl akivaizdu, jog kainų padidėjimas yra visuotinis. Nemažai lėšų turi būti skiriama ir padengti informacijos kaupimo bei atnaujinimo išlaidoms, užtikrinti informacijos saugumą, tinkamą apdorojimą.

Neteisėto manipuliavimo informacija padažnėjimas. Išaugus informacijos kiekiams ir jai tapus lengvai prieinama, padidėja neteisėtų, nesankcionuotų veiks-mų su informacija, duomenų bankais bei duomenų apdorojimo programomis tikimybė, – pradedant “virusų” kū
ūrimu i.r baigiant sprogstamųjų medžiagų “recep-tų” platinimu. Neužkertant tam kelio, bus sunku kontroliuoti žalingos (smurtinės, pornografinės, keliančios grėsmę žmonių svaikatai ir pan.) informacijos platinimą.

Sunkumai, susiję su informacijos paieška esant informacijos gausumui. Nemažai daliai informacinės visuomenės narių – nepatyrusiems kompiuterių vartotojams – sunku orientuotis, tuo labiau – efektyviai ir racionaliai panaudoti “informacijos vandenyną”. Todėl svarbu, kad būtų skiriamas deramas dėmesys tokiai disciplinai kaip informacijos klasifikavimo ir paieškos metodologija, kvalifikuotam šios disciplinos dėstymui ir praktiniam išbandymui tarp pradedančių vartotojų.

Ateities perspektyvų spėjimas – ypač tokiai supersudėtingai, dinamiškai sistemai kaip informacinė visuomenė – išties sunkus uždavinys. Be to, proble-matiška atskirti ir nusakyti tai, ko dar nėra ir kas yra tendencija, ir tai, kas jau egzistuoja ir yra realybė. Atskirti tendenciją nuo realybės sunku tiek laike, tiek erdvėje. Vis dėlto kai kurias kad ir netolimos ateities vystymosi tendencijas galima bandyti numatyti.

Virtualioji aplinka ir veikla. Naujausioji kompiuterinė technika suteikia jos vartotojams anksčiau neįsivaizduojamas galimybes. Viena iš jų – atsidurti aplin-koje, kuri sukuriama realaus pasaulio objektus, vaizdus, procesus projektuojant kompiuterių erdvėje. Tokia aplinka vadinama virtualiąja. Pavyzdžiui, turėdamas šiuolaikinį monitorių, žmogus akimirksniu gali atsirasti ten, kur vyksta ugnikalnio išsiveržimas. Žmogus tampa ne tik procesų stebėtoju, bet ir dalyviu. Jis gali “valdyti” kosminį ar povandeninį laivą (nekalbant jau apie automobilio “vairavimą”) bei atlikti sudėtingesnius veiksmus.

Vis pl
latesnės perspektyvos atsiveria ir vadinamajai virtualiajai veiklai. Tokios veiklos pagrindas – globalinis kompiuterių tinklas ir suderintas vadinamojo virtualiojo kolektyvo ar firmos narių darbas. Norint būti tokio kolektyvo nariu reikia turėti vieną bendrą tikslą, užduotį ir kartu dirbti pasitelkus kompiuterių tinklą.

Elektroninė prekyba, elektroniniai pinigai. Pirma, kartu su elektronine prekių užsakymo ir atsiskaitymo sistema turėtų plėtotis ir elektroninė prekių “prenumeratos” sistema. Šios sistemos veikimą primintų dabartinė periodinių leidinių prenumerata, tik prenumeruojami būtų ne tik laikraščiai ir žurnalai, bet ir kitos plataus vartojimo prekės (maisto produktai, buities reikmenys, rūbai ir kt.). Prekės būtų nuolat pristatomos jas užsakiusiems abonentams į namus. Už prekes atsiskaityti būtų galima iš anksto, dalimis arba kreditan.

Anksčiau ar vėliau popierinius banknotus ir monetas pakeis elektroninės atsiskaitymo kortelės, panašios į dabar cirkuliuojančias mokėjimo korteles, bus globalinis tų kortelių aptarnavimo terminalų tinklas. Kreditinės kortelės, sutei-kiančios galimybių skolintis pinigus, padėtų prekybai tapti lanksčia ir liberalia.

Naujos kartos programų paketai (programos). Žmonėms svarbi ta terpė, kurią sukuria jų vartojami programų paketai. Kiekvienas vartotojas pageidauja, kad programa kuo labiau atitiktų jo veiklos pobūdį, patyrimą, įgūdžius, charakterį. Adaptuoti vartotojui programos aplinką, funkcijas galima įdiegimo (instaliavimo) metu. Geriau, kai pati programa darbo metu leidžia vartotojui ją konfigūruoti, t.y. nustatyti patogaiusią aplinką, įjungti ir išjungti būtent tam vartotojui reikalingas funkcijas, operacijas, “išlaisvinti” kompiuterio atmintį nuo informacijos, kuri nebūtina išrinktoms funkcijoms atlikti.

Galiu teigti, kad informacinė visuomenė tampa kaip niekada anksčiau laisva. Jos nariams atsiveria nauja laisvė nevaržomai ugdyti save, tobulinti, nuolat kelti kvalifikaciją. Praktiškai neribojamas žinių įgijimas, įgytų žinių visapusiškas taikymas, naudojimas ir kt. tačiau tiek informacinės, tiek apskritai visuomenės laisvė būtinai susijusi su jos narių atsakomybe. Laisvė ir atsakomybė – neatskiriamos. Galima teigti, kad atsakomybė “kiekiui”, tik gali skirtis laisvės ir atsakomybės atitikimo laipsnis, jų sa.ntykis. Idealus atvejis: kuo daugiau laisvės, tuo daugiau ir atsakomybės. Tačiau taip toli gražu nėra. Dažnai atsakomybės “kiekis” neatitinka laisvės “kiekio” (atsakomybės per mažai). Ypač tai pasakytina apie moderniąją informacinę – supercivilizuotą – visuomenę. Todėl svarbu, kad informacinė visuomenė būtų pakankamai atsakinga už naujas laisves, patogumus, malonumus. Informacinės visuomenės ateitis apriklausys būtent nuo įgytos laisvės ir prisiimtos atsakomybės už tą laisvę santykio.Informacinių technologijų naudojimas darbo vietoje
Kalbant apie šiuolaikinių informacinių technologijų naudojimą darbo vietoje turbūt reikėtų pradėti nuo pačios darbo vietos, dirbančių žmonių skaičiaus bei turimos ir naudojamos technikos. Taigi – skyriuje dirba šeši žmonės, trys iš jų – nepilną darbo dieną. Darbuotojai sėdi dvejuose tarpusavy sujungtuose kabine-tuose. Skyriuje yra keturi kompiuteriai, du lazeriniai nespalvoti spausdintuvai, dvi telefono linijos, modemas – tai yra internetinis rišys, skaneris, faksas ir nespalvotas kopijavimo aparatas “Minolta”.

Galima būtų manyti, kad anksčiau išvardintų darbo priemonių, tokiam ganėtinai mažam kolektyvui turėtų pakakti, pilnaverčiam ir kokybiškam darbui atlikti. Tačiau galima teigti, kad taip nėra. Nes turimais kompiuteriais nuolatos naudojasi pilną darbo dieną dirbantys darbuotojai. Kompiuterių trūkumo problema iškyla kuomet trim ar dviem nepilną darbo dieną dirbantiems darbuotojams tenka naudotis vienu kompiuteriu. Taip pat svarbu paminėti, kad visų darbuotojų darbas tiesiogiai reikalauja dirbti su kompiuteriu.

Skyriui dviejų spausdintuvų tikrai pakanka, nes dokumentų spausdinimas vyksta pakankamais intervalais, kad iškiltų spausdintuvų skaičiaus problema. Kaip anksčiau buvo minėta jie yra lazeriniai, tad kokybė ir greitaeigiškumas pakankamas. Tačiau norint, kad skyriaus darbas taptų efektyvesniu reikėtų įsigyti spalvotą spausdintuvą. Tuomet būtų galima sutaupyti lėšų, neužsakant spaustuvėse specialių firminių blankų, o juos spausdinant savu spalvotu spausdintuvu. Taip pat tas leistų patiems spausdinti kokybiškas ataskaitas, parengti spalvotas diagramas bei skaidruoles. Aišku, jei dabar vienas iš esamų būtų toks – idealu.

Norint pagerinti (o to reikėtų) informacijos perdavimo ir priėmimo greitį, skyriui trūksta mažiausiai vienos telefono linijos, kuri išskirtinai būtų naudojama internetiniam ryšiui. Kadangi šiuo metu vienas kabinetas turi atskirą telefono liniją, o kitame kabinete yra telefonas-faksas. O jis būna dažniausiai naudojamas internetiniam ryšiui. Tokiu atveju esant dar vienai telefoninei linijai patogu būtų naudotis faksu.

Kalbant apie dabar naudojamą skenerį ir jo technines savybes, t.y. optinę skiriamąją gebą, maksimalią skiriamąją gebą ir spalvų gylį galima teikti kad to šiam darbo etapui pakanka. Bet čia naudojamas stacionarus skeneris. Tačiau šiuolaikinėje visuomenėje kai stipriai vystosi technologijos gana plačiai prade-dama naudoti taip vadinamą kišeninį skenerį. Kadangi darbas susijęs su dideliais informaciniais srautais, dokumentų tvarkymu ir nuolatinėmis “komandiruotėmis” į kitas valstybes ir net žemynus, tai toks skeneris kartu nepakeičiama priemonė palengvinti ir pagreitinti darbą. Jie skirti atskiroms tekso eilutėms skenuoti. O tai kai kuriems darbams – cituojant, nuskaitant telefono numerius, trumpus užrašus ar vizitines korteles – visiškai pakanka. Tai “Siemens Packet Reader” arba “WizCom QuickLink Pen Personal Scanner”. Prie kompiuterio jie prisijungia per standartinį COM lizdą. Pirmasis sugeba nuskaityti 2,5-6 mm aukščio tekstą, jį parodyti 24 simbolių vienos eilutės ekranėlyje ir sukaupti apie 40 tūkstančių simbolių 556 KB darbinėje atmintyje. Prijungus prie kompiuterio, nuskaitytas tekstas iš darbinės atminties perkeliamas į jo apdorojimo programą ir gali būti iš ten perkeltas į “Word” ar “Excel”.

Antrasis sugeba nuskaitytą tekstą siųsti tiesiai į “Windows” programas arba jį kaupti 2 MB atmintyje. Juo galima skanuoti tiek iš kairės, tiek iš dešinės.

Dauginimo aparatas esantis darbe yra geras, sugebantis kopijuoti ant abiejų pusių, didinti, mažinti ir t.t. Tačiau reikėtų rūšiavimo funkcijos. Nes skyriuje nėra tokio įrengimo, todėl darbuotojai yra priversti rankiniu būdu rūšiuoti gana didelius kiekius didelės apimties dokumentų. Tai atima daug laiko. Tokiu būdu esant tokiam aparatui darbuotojai dirbtų pagrindinį tiesioginį savo darbą.

Visi skyriaus kompiuteriai sujungti į vidinį tinklą. Tai patogu – nes galima naudotis visais dokumentais esančiais kompiuteryje. Taipogi skyriui reikė.tų naujos galingesnės antivirusinės programos ir kompiuterių apsaugos nuo išorinių įsilaužėlių.

Baigdamas aprašyti darbo vietoje esamas darbo priemones, norėčiau pabrėžti, kad sekančioje darbo dalyje bus išdėstyta skaudžiausia problema, bet labai reikalinga priemonė – nuotolinis kompiuterio valdymas internetu. Kaip jau minėjau darbas susijęs su “komandiruotėmis” į užsienį, konferencijomis, posėdžiais darbo grupėse. Tad tokia priemonė būtų ideali, jei ją būtų galima taikyti darbui išvykose.Nuotolinis kompiuterio valdymas internetu
Nuolatinio valdymo programos, pavyzdžiui “Carbon Copy”, “LapLink”, “NetOp” ir “pcAnywhere” leidžia prisijungti prie nutolusio kompiuterio per kabelį, vietinį tinklą, telefono liniją ar internetą. Paskutinis būdas turi privalumą: galėsite naudotis savo kompiuteriu praktiškai iš bet kur, tesinaudodami vietiniu telefono ryšiu ir nemokėdami už tarpmiestinius ar tarptautinius skambučius.

Tačiau yra vienas, dažnai sudėtingas reikalavimas: kompiuteris, kuriuo jungiatės, turi žinoti kompiuterio, prie kurio jungiasi, IP adresą. Tai nebus problema didelėms kompanijoms, turinčioms nuolatinį interneto ryšį.

Tačiau, jei nuolatinio ryšio nėra, o prie interneto jungiamasi modemu, tai jau problema. Interneto paslaugų tiekėjai dažniausiai parenka skirtingus IP adresus kaskart jungiantis modemu. Tačiau nenusiminkite, net jei pagrindinis jūsų kompiuteris prie interneto jungiasi modemu, vis tiek galite jį valdyti per internetą.

Yra keturios galimos situacijos, priklausomai nuo dviejų faktorių: pirma, galbūt jūs naudojatės tokia programa kaip “pcAnywhere 9.0”, kuri turi specialių galimybių lengvai nustatyti kompiuterio, prie kurio jungiamasi IP adresą. Kitu atveju galite naudotis programa – įskaitant ankstesnes “pcAnywhere” versijas – kurios tokių galimybių neturi. Abiem atvejais galite tikėtis, kad kas nors bus biure, kai jums reikės prisijungti. Tačiau biure gali ir nieko nebūti.

Jei kas nors yra biure

Jei žinote, kad kas nors bus biure, kai skambinsite, jums nereikės rūpintis, ar sistema tuo metu bus prisijungusi prie interneto. Trumpas (t.y. pigus) skambutis į biurą išspręs sistemos parengimo priimti skambutį problemas.

Šiuo atveju turėsime paskambinti ir paprašyti savo padėjėjo parengti sistemą – galbūt įjungti kompiuterį ir tikrai prisijungti prie interneto. Prisijungus kai kuriomis programomis vieni niekai nustatyti IP adresą. Pavyzdžiui “pcAnywhere 9.0” programoje IP adresą rasite “Host Status” ekrane, kuris taip pat patvirtina, jog sistema laukia skambučio.

Nesvarbu, kaip jūsų padėjėjas išsiaiškina IP adresą, jis perskaito jį jums telefonu, tada jūs padedate ragelį ir prisijungiate prie interneto. Atitinkamame laukelyje galėsite įvesti padėjėjo jums padiktuotą IP adresą.

Jei jūsų padėjėjas per daug skuba, kad suteiktų jums informaciją, tačiau jūsų naudojama nuotolinio valdymo programa turi galimybę automatiškai nustatyti IP adresą, tada jūsų kolegai tereikės prijungti kompiuterį prie interneto.

Tarkim, “pcAnywhere”, programa leidžia nustatyti visus IP adresus, naudojamus jūsų IPT, ir pateikti sąrašą su IP adresų, kuriuose laukiama skambučio ta pačia programa.

Jei biure nieko nėra

Net jei ir negalite tikėtis, jog kas nors bus kontoroje, kad padėtų jums parengti kompiuterį, vis tiek galite pasirengti nuotoliniam valdymui, žinoma, jei programa turi galimybių nustatyti kompiuterio, prie kurio jungiatės, IP adresą.

Vienintelis naujas posūkis šioje situacijoje – kompiuterį turėsite nustatyti taip, kad jis viską darytų automatiškai: įsijungtų, prisijungtų prie interneto ir paleistų programą taip, kad ji būtų pasirengusi priimti jūsų skambutį.

Įjungti kompiuterį paprasta naudojantis nuotolinio įjungimo “mygtuku”, pavyzdžiui, “Server Technology” kompanijos “Remote Power On/Off+Aux” (www2.servertech.com) ar “Deltronix” kompanijos “Remote Power Switch” (www.deltronix.com). Pirmasis “mygtukas” įjungs kompiuterį jums paskambinus ir išjungs jums padėjus ragelį, tačiau prieš tai palaukęs nuo 2 iki 60 minučių, priklausomai nuo to, kaip nustatysite. Antrasis – leis jums įjungti ar išjungti kompiuterį rankiniu būdu, įvedant komandas toniniu telefono režimu.

Nustatyti, kad kompiuteris automatiškai prisijungtų prie interneto ir paleistų nuotolinio valdymo programą, taip pat paprasta. Dauguma nuotolio valdymo programų gali būti kokiu nors būdu automatiškai paleistos skambučio laukimo režimu. Pavyzdžiui “pcAnywhere” programoje reikia pažymėti laukelį “Launch with Windows”, esantį skambučio priėmimo ypatybių lange. Jei naudojatės. kitomis programomis, gali tekti įdėti jų nuorodas į “Startup” katalogą.

Kai nustatėte, jog programa pasileistų automatiškai, sukurkite nuorodą prisijungti prie interneto, naudojantis “Dial-Up Networking”, ir ją taip pat perkelkite į “StartUp” katalogą. Jums taip pat prireiks programos, pavyzdžiui “RtvReco” (laikinai nemokama programa, kurią galima rasti adresu www.rtvsoft.demon.co.uk/Default.htm), kuri automatiškai paspaus “Connect” mygtuką ir įves kitas reikalingas komandas. Taip pat galėsite nustatyti, kad “RtvReco” automatiškai atnaujintų ryšį, jei kartais jis nutrūktų. (2.29 psl.)

Galutinis rezultatas turėtų būti toks, kad paskambinus ir per nuotolį įjungus kompiuterį, jis pasikrautų, prisijungtų prie interneto, paleistų reikiamą programą ir lauktų, kol prisijungsite. Tada galėsite pasinaudoti nuotolinio valdymo programos teikiama galimybe rasti reikiamą IP adresą, prisijungti ir dirbti.Išvados
Kiekviena įstaiga, firma, įmonė, organizacija nuolat galvoja kaip pagerinti darbo kokybę. Aišku daug geresnių rezultatų galima pasiekti keliant tarnautojų darbo našumą. O tam didelę įtaką turi darbuotojų aprūpinimas šiuolaikiškomis technologijomis. Tad šiame darbe aprašyta darbuotojų naudojama informacinė technika. Darbuotojų susidurimas su problemomis ir trūkumais nesant naujų darbo priemonių. Taip pat yra išsakytos mintys kaip tuos trūkumus, siekiant pagerinti ar palengvinti darbuotojo darbą išspręsti. Ko reikėtų šiai dienai, kad darbo rezultatai būtų geresni, o pats darbas efektyvesnis. Taip pat yra aprašyta viena iš kompiuterio galimybių, turbūt sudomins ne vieną darbuotoją dirbantį su kompiuteriu ne tik Lietuvoje bet ypač užsienyje.

Darbo vietose naudojamas informacines technologijas būtina nuolatos atnaujinti, norint pasiekti geresnių bei greitesnių darbo rezultatų.

O šiandien naujos informacinės technologijos reikalauja daug lėšų, nes viskas labai greitai tobulėja ir keičiasi.

Literatūra

1. E.Valančius, J.Stankevičius. G.Leonavičius. Informatika. Vilnius. 1999
2. Naujoji komunikacija. Nr.3.
3. James A.F.Stonec. Vadyba. 1999.
4. J.Tamošaitytė, E.Valančius, Interneto labirintai. K.1998.
5. http://www.jaunimas.lt
6. K.V.Paulauskas. Kompiuterijos žodynas.1998.
7. http://www.mokslocentras.lt

Leave a Comment