Nepriklausomo auditoriaus išvada
Dėl Bankrutuojančios
AB „XXX”
SANAVIMO PROJEKTO
Pagal sutartį su UAB „Galmetanija mes atlikome mums pateiktą bankrutuojančios AB „XXX” Sanavimo projekto (toliau Projektas) įvertinimą. Projektas apima sanavimo laikotarpį nuo 2003 iki 2022 metų. Projektas buvo paruoštas UAB „Baltic Petroleum”(toliau Sanuotojas) 2002 m. lapkričio mėnesį. Už duomenis, pateiktus Projekte, yra atsakingas Sanuotojas. Mūsų pareiga, remiantis atlikta analize, pareikšti nuomonę apie šį projektą.
Savo darbe vadovavomės veikiančiais norminiais aktais, reglamentuojančiais bankroto ir sanavimo procedūrų vykdymą bei audito atlikimą Lietuvos Respublikoje, griežtais konfidencialumo principais, taip pat priimta praktika. Vadovaujantis nacionalinių audito standartų reikalavimais, darbą suplanavome ir atlikome taip, kad gautume pakankamą pagrindą tvirtinti ar pateiktas Projektas užtikrina sąlygas, kurios leistų atstatyti bankrutuojančios AB „XXX” mokumą ir patenkinti kreditorinius reikalavimus.
Atlikę Projekto finansinę analizę pastebėjome visą eilę trūkumų, netikslumų ir prieštaravimų, pastabas dėl kurių pateikiame žemiau:
I. Pastabos dėl Sanavimo projekte numatytų finansavimo sąlygų
1. Projektinės dalies II-o skyriaus 1-ame punkte „ Pirmos eilės kreditorinių reikalavimų patenkinimas” nurodyta, kad su Fondo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių darbuotojų reikalavimams, susijusiems su darbo santykiais tenkinti reikalavimai, viso – 780451,94 Lt, bus patenkinti per 6 (šešis) metus. Pagal visus, projekte pateiktus, finansinius duomenis matyti, kad šie reikalavimai bus padengti per 9 (devynis) metus, t.y. iki 2011-12-31 d.
2. Projektinės dalies VI-ame skyriuje yra nurodyta, kad: „Debitorinių įsiskolinimų detalizavimas dėl jų pripažinimo beviltiškais Sanuotojo pasiūlymu bus sprendžiamas nedelsiant LR Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustačius skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarką”.
Toks norminis aktas – „Skolų beviltiškumo ir pastangų šioms skoloms susigrąžinti įrodymo bei beviltiškų skolų sumų apskaičiavimo tvarka”– LR Finansų ministro buvo patvirtintas 2002-12-29 d. įsakymu Nr.31, kurio atnaujinta redakcija patvirtinta 2003-02-11 d. įsakymu Nr. 41. Finansiniame plane jokios įplaukos iš galimų susigrąžinti debitorinių skolų nenumatytos.
3. Atlikta teikiamo sanavimo projekto Finansinio plano analizė atskleidė daug esminių trūkumų, kurie akivaizdžiai rodo projekto nerealumą:
3.1 Pinigų srautų prognozė remiasi prielaida apie nepaliaujamai augančias pajamas iš turto nuomos, kurios yra vienintelis pajamų šaltinis. Prognozuojama, kad vidutinis mėnesinis vienos degalinės nuomos mokestis išaugs nuo 2 500 Lt 2003 metais iki 15 475 Lt 2012 metais. Jau 2004 metais nuomos mokestis turėtų išaugti trečdaliu lyginant su 2003 metais. Vėliau kiekvienais metais iki 2008 metų nuomos mokestis didėtų 25-47 procentais, o 2012 metais (reikia pastebėti, jog būtent tais metais numatoma pradėti ženklius kreditorinių reikalavimų tenkinimus) lyginant su 2011 metais išaugtų beveik dvigubai. Jokių faktorių, galinčių lemti tokį staigų nuomos mokesčio augimą projekte nėra pateikta. Atsižvelgiant į pastarųjų metų nuomos mokesčių dydžių dinamiką ir bendras ekonomikos augimo tendencijas, prognozuojamos nuomos pajamos yra visiškai nepagrįstos.
3.2 Pateiktas Turto nuomos sutarties projektas patvirtina, kad pinigų srautų prognozėje priimti pajamų iš turto nuomos dydžiai yra nepagrįstai padidinti. Visų pirma, pinigų srautų skaičiavimuose priimtos Sutarties projekte nurodytos viršutinės nuomos mokesčio ribos, tuo tarpu projekte turėtų būti įvertinta rizika ir naudojamos labiausiai tikėtinos reikšmės. Antra, Sutarties projekte nurodoma, kad „nuomos mokestis didinamas, atsižvelgiant į atliktą turto pagerinimą”. Kadangi nuo 2007 metų nenumatytos jokios investicijos į turto pagerinimą, nuomos mokestis negalės būti didinamas.
3.3 Nuomininkas (Sanuotojas) gali sutikti didinti nuomos mokestį iki tokios ribos, kuri užtikrina pelningą jo veiklą. Kadangi pelno maržos mažmeninėje naftos produktų prekyboje yra stabilios, o dėl augančios konkurencijos turi tendenciją mažėti ateityje, vienintelis pelno masės augimo rezervas yra pardavimų didinimas. Įvertinant numatomų nuomoti degalinių išdėstymą bei patrauklumą, staigus pardavimų augimas yra neįmanomas. Optimistiškai prognozuojant, nuomos mokestis gali augti ne daugiau kaip 10 procentų per metus.
3.4 Finansiniame plane numatoma, kad visi kaštai išliks pastovūs per visą 20 metų laikotarpį. Tai visiškai nereali prielaida, kuri visą Sanavimo projektą akivaizdžiai daro neįgyvendinamu.
3.5 Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų įmokoms per visą projekto vykdymo laikotarpį yra suplanuota 18,0 mln.Lt, kas sudaro 30 proc. nuo visų darbo užmokesčio sąnaudų. Tačiau pagal minėtų fondų biudžeto sudarymo taisykles, į šiuos fondus turi būti mokama iš viso 31 proc. įmokų, kas sudarytų 18,6 mln.Lt, t.y. 0,6 mln.Lt daugiau nei planuota.
3.6 Atsižvelgiant į pateiktas pastabas, galima teigti, kad jau 2004 metais pinigų srautas iš įmonės veiklos bus bent 0,7 mln.Lt mažesnis nei planuojama Finansiniame plane, o kiekvienais vėlesniais metais šis skirtumas vis labiau didės, pasiekdamas maždaug 4 mln.Lt 2008 metais ir beveik 10 mln.Lt 2012 metais. Tikėtina, kad per numatomą sanavimo periodą pinigų srautas iš veiklos būtų mažesnis už pateiktą Finansiniame plane apie 120 mln.Lt.
4. Teikiamo sanavimo projekto Finansinis planas yra nepagrįstas ir nenuoseklus. Pinigų srautų prognozės remiasi nerealiomis prielaidomis, todėl galima pagrįstai teigti, kad bankrutuojančios įmonės mokumas nebus atstatytas, o kreditorių reikalavimai nebus patenkinti ir po 20 metų.”
II. Garantijos ir įsipareigojimai
5. Projektinės dalies VII-me skyriuje nurodyta, kad kreditiniais ištekliais rūpinasi Sanuotojas, kuris Įmonės vardu gaus kredito liniją sanavimo projektui įgyvendinti. Priede Nr.5 yra pateiktas keturių įmonių susitarimas su Sanuotoju dėl 25 mln.Lt investicinių kreditų gavimo Įmonės vardu. Tačiau Finansiniame plane gaunamų investicijoms kreditų yra užplanuota tik 14 mln.Lt.
6. Tame pačiame susitarime dėl kreditų yra Sanuotojo įsipareigojimas pasiūlyti paskolos davėjams subnuomuoti Įmonės degalines. Tačiau pagal pagrindinės nuomos sutarties sąlygas Nuomininkui nėra numatyta teisė subnuomuoti turtą.
7. Pagal sanavimo projekte pateiktą medžiagą matyti, kad Sanuotojas įsipareigoja Įmonei atlyginti visus nuostolius, jei sanavimo projektas bus nutrauktas dėl Sanuotojo kaltės. Taip pat Sanuotojas įsipareigojo garantuoti paskolos davėjams už Įmonę, jei ji nevykdys savo įsipareigojimų paskolos davėjams.
Tačiau pagrindinėje Įmonės turto nuomos sutartyje yra esminė sąlyga, kuri mūsų nuomone, verčia abejoti dėl suteikiamų garantijų. Šios sutarties 7.2 punkte yra numatyta, kad kiekviena iš šalių, prieš 30 dienų įspėjusi dėl sutartinių įsipareigojimų nevykdymo, gali vienašališkai nutraukti nuomos sutartį, kas įtakotų ir Sanavimo proceso nutrūkimą. Tokiu atveju žalą vėl patirtų Įmonės kreditoriai. Kadangi sanavimo procesas neatsiejamas su turto nuoma, mūsų nuomone turto nuomos sutarties sąlygos neatitinka pagrindinių Sanavimo projekte keliamų uždavinių – atkurti Įmonės mokumą ir galutiniame rezultate atsiskaityti su kreditoriais.
8. Pateiktas tik turto nuomos sutarties projektas, o ne pasirašyta sutartis, kelia abejones dėl jos realumo. Jeigu Šalys realiai siekia nuomoti Turtą, sutartis turėtų būti pasirašyta nurodant, kad ji pradeda veikti patvirtinus sanavimo projektą (Šalys tokią schemą naudoja pridedamame Priede Nr. 5 pasirašytame Susitarime). “
9. Kadangi Sanavimo projekto vykdymo terminas ganėtinai ilgas (20 metų), mūsų nuomone garantijos yra nepakankamos, nes Sanavimo projekte nėra numatyta jokių „force majore” ar panašių sąlygų (tokių kaip Sanuotojo bankrotas) ir papildomų garantijų dėl to Įmonės kreditoriams.
III. Išvada
10. Įvertinus pastabas dėl projekto finansavimo sąlygų, Finansinio plano nepagrįstumo bei nepakankamų garantijų, mūsų nuomone teikiamas tvirtinti BAB „XXX” Sanavimo projektas neužtikrina sąlygų, kurios leistų atstatyti bendrovės mokumą ir patenkinti kreditorinius reikalavimus